Legislator Case Law & Legislation
2026-02-11 Nr. AB-3379-3-64-3-03327-2025-0 AI generated

2026-02-11 Nr. AB-3379-3-64-3-03327-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-02-11 Nr. AB-3379-3-64-3-03327-2025-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2026-02-11 Nr. AB-3379-3-64-3-03327-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-220-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03327-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Teisingumo ministerija) 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) (neveikimą / vilkinimą) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo išaiškinimo (ABTĮ 4 str.).

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui 2025 m. lapkričio 4 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) paduotu skundu (pareiškimu) prašo panaikinti Teisingumo ministerijos Raštą, o skunde (pareiškime) laikosi pozicijos, jog terminas skundui (pareiškimui) paduoti nėra praleistas, bet dėl teismo veiksmų sukurta situacija, kurios jis negali kontroliuoti. Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatyta, jog pareiškėjui jau 2025 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie ginčijamą Raštą, kadangi jis 2025 m. kovo 31 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą jį ginčydamas (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025). Vėliau su tapačiu skundu (pareiškimu) dėl to paties Rašto pareiškėjas kreipėsi į teismą ir 2025 m. balandžio 6 d. (administracinė byla Nr. eI3-11207-426/2025) bei 2025 m. gegužės 14 d. (administracinė byla Nr. eI3-12880-631/2025). Taigi, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į ABTĮ reglamentuojamą 1 mėnesio apskundimo teismui terminą, pareiškėjas, reikšdamas skundo (pareiškimo) reikalavimą 2025 m. lapkričio 4 d. (administracinė byla Nr. eI3-22071-631/2025), atitinkamai dėl to paties 2025 m. kovo 4 d. Rašto panaikinimo, yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi pareigą elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir sąžiningai, taip pat akcentavo, jog pagal Liteko duomenis, vien nuo 2025 m. sausio mėn. iki dabar pareiškėjas su skundais (pareiškimais) į Regionų administracinį teismą yra kreipęsis daugiau nei septynis šimtus kartų, o tai rodo, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus (pareiškimus) per EPP, tačiau (kaip nustatyta šiuo konkrečiu atveju) nesulaukęs teismo nutarties dėl jo skundo (pareiškimo) dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo įsiteisėjimo, teikia tapačius skundus (pareiškimus) pakartotinai, pats savo veiksmais sudarydamas situaciją dėl praleisto termino skundui (pareiškimui) paduoti.

Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui nenurodžius jokių svarbių priežasčių ir nepateikus tokias priežastis galinčių patvirtinti įrodymų, yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kaip paduotą teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir įstatyminio pagrindo jį atnaujinti.

Kadangi yra praleistas terminas skundui (pareiškimui) paduoti, nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti, o atsisakius priimti skundą (pareiškimą) dėl termino apskundimui praleidimo, teismas nurodė, kad nevertina skundo (pareiškimo) priimtinumo dėl atitikimo ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimams.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti teiginiai, neatitinka faktinės tikrovės ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus, be to, teismas, užuot privalomai įvykdęs teisingumą, neapgina pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, o palaiko Mažeikių rajono savivaldybės administracijos netiesą. Pasak pareiškėjo, teismas vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisėta elgsena ne tik atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą, bet ir neteisėtai baudžia jį baudomis, veikia prieš teisingumą.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam neteisėtai užkirsta galimybė teisėtu, įstatyminiu būdu – teismine tvarka – apsiginti, o tai yra akivaizdžiai šiurkštus, neteisėtas jo teisių ir laisvių suvaržymas bei apribojimas. Pareiškėjo nuomone, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), taip pat iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.). Pareiškėjas nurodo, kad teisėjas veikia prieš teisingą, objektyviai sąžiningą, protingą, ekonomišką ir operatyvų bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas / teisėjas ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu tenkindamas savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.), nes žino ir supranta, jog tikrieji faktai / aplinkybės paneigia neteisingą, tendencingą ir deklaratyvią išvadą (skirti baudą). Pareiškėjas pažymi, kad tokios bylos (ABTĮ 64 str.) teisme nėra, t. y. teisėjui yra pasiekiami duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5, 11 str.) gautus / vertinamus dokumentus, be to, nurodo, jog skundas / pareiškimas byla tampa tik teismui priėmus šią nutartį (ABTĮ 67 str. 4 d.). Pasak pareiškėjo, teisėjas nutartyje iš esmės neteisingai taiko / vadovaujasi įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) norma, nes nėra priimto teismo sprendimo, jis neįsiteisėjęs, t. y. byla nepradėta (ABTĮ 67 str. 4 d.) ir neišnagrinėta, taip pat teisėjas ignoruoja ABTĮ 10 straipsnį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nes pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie 2025 m. kovo 4 d. Rašto įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau, remdamasi Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad dar 2025 m. kovo 31 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti atsakovo Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. Raštą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 atsakovui nustatytas funkcijas – tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat pateikė teismui ir ginčijamo 2025 m. kovo 4 d. Rašto kopiją. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2025 m. kovo 4 d. Raštas buvo įteiktas pareiškėjui ir apie atsakovo 2025 m. kovo 4 d. Raštą ir jo turinį jis žinojo dar 2025 m. kovo 31 d. Nagrinėjamoje situacijoje iš Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. lapkričio 4 d. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, reikšdamas skundo (pareiškimo) reikalavimą 2025 m. lapkričio 4 d. dėl 2025 m. kovo 4 d. Rašto panaikinimo, yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti iš esmės. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1080-415/2025).

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-613-662/2025, 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1190-463/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė