2019-10-16 Nr. AB-19700-3-61-3-03937-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1673-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03937-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1P-1424 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Departamentą įskaityti D. K. tarnybos laiką Medininkų poste nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. birželio 1 d. ir priimti sprendimą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Departamentas ginčijamu Įsakymu neskyrė jai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, argumentuodamas tuo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, t. y. 2016 m. sausio 1 dieną būti ištarnavusiai 20 ir daugiau metų muitinės sistemoje atitinkamose pareigose. Pareiškėja tarnybą muitinėje pradėjo 1992 m. vasario 5 d. Informatikos vyresniosios inžinierės programuotojos pareigose. Nuo 1992 m. birželio 2 d. pareiškėja perkelta tolimesniam darbui į Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) Medininkų postą ir šiame poste dirbo įvairiose pareigose iki pat jos nušalinimo nuo pareigų ir atleidimo 2012 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjos atleidimo dieną jos tarnybos stažas sudarė 20 metų ir 6 mėnesius bei 3 dienas, todėl ji įgijo teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Departamentas nepagrįstai į tarnybos laiką neįskaitė tarnybos laiko Medininkų poste nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. birželio 1 d., kai pareiškėja faktiškai atliko posto pareigūno funkcijas, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kad pareiškėjos tarnybos stažas yra 19 metų 7 mėnesiai ir 6 dienos. Pareiškėja į tarnybos stažą nepagrįstai neįskaitytu laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. birželio 1 d. vykdė pamainos viršininko ir posto viršininko duotus nurodymus, buvo asmeniškai atsakinga už deklaracijų tvarkymą, pareiškėjai buvo išduotas antspaudas.

3. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas paaiškino, kad pareiškėja 1992 m. vasario 5 d. buvo priimta į Vilniaus TM Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojos pareigas. Iš tarnybos muitinėje buvo atleista 2012 m. gruodžio 5 d., pripažinus ją kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 4 dalyje. Pagal darbo stažo lapo duomenis, pareiškėjos tarnybos laiko trukmė pareigūno pensijos stažui yra 19 metų 7 mėnesiai ir 6 dienos. Šis laikotarpis nėra pakankamas pareigūno valstybinei pensijai skirti. Pagal darbo stažo lape esančius duomenis, į pareigūno valstybinei pensijai skirti stažą nėra įtrauktas pareiškėjos skunde prašomas įskaityti į stažą laikotarpis nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. birželio 1 d., kuomet D. K. atliko Vilniaus TM Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojos pareigas. Įskaitydamas minėtą pareiškėjos darbo laikotarpį į stažą pareigūnų valstybinei pensijai gauti ir tokiu būdu suteikdamas D. K. teisę į valstybinę pensiją, Departamentas viršytų savo įgaliojimus, pažeistų įstatymus. D. K. nuo 1992 m. vasario 5 d. iki 1993 m. gegužės 31 d., dirbo Informatikos tarnybos vyresniąja inžiniere-programuotoja, t. y. ėjo pareigas, kurios nenumatytos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 straipsnio 9 dalyje ir nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją. D. K. buvo pavesta atlikti techninio pobūdžio funkcijas – laiku suvesti importo ir eksporto deklaracijas. Vien aplinkybė, kad D. K. darbo vieta buvo perkelta iš Vilniaus TM į Medininkų kelio postą, nesuteikia teisės pilna apimti Informatikos tarnybos darbuotojo prilyginti poste dirbančiam pareigūnui.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Vilniaus TM paaiškino, kad valstybinė pensija pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš muitinės sistemos gali būti skiriama, jei jie 2016 m. sausio 1 dienai yra ištarnavę muitinės sistemoje, t. y. dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminaline žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, 20 ir daugiau metų, ir kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas – senatvės pensijos amžių). Pareiškėja nuo 1992 m. vasario 5 d. iki 1993 m. gegužės 1 d. dirbo Informatikos tarnyboje vyresniąja inžiniere-programuotoja ir išimtinai vykdė tik inžinierės programuotojos pareigas. Pareiškėja dėl savo pačios kaltės (nuteista už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) pašalinta iš tarnybos nuo 2012 m. gruodžio 5 d., todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai neskyrė valstybinės pensijos už tarnybą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjos D. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad laikinai einanti Vilniaus TM viršininko pareigas L. K. 1992 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 22-K paskyrė D. K. Vilniaus muitinės Informatikos tarnybos vyresniąja inžiniere-programuotoja nuo 1992 m. vasario 5 d. Vilniaus muitinės viršininko 1992 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 84 keturi muitinės darbuotojai, įskaitant ir pareiškėją D. K., buvo perkelti pamaininiam darbui į Vilniaus muitinės Medininkų postą, nuo 1992 m. birželio 2 d. Vilniaus muitinės viršininko 1993 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 73-K D. K. 1993 m. birželio 1 d. perkelta eiti Medininkų posto vyr. inspektorės pareigas. Vilniaus muitinės laikinai einančio viršininko pareigas V. S. 1995 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 49-K D. K. perkelta į to paties Medininkų posto vyriausiosios inspektorės operatorės pareigas. Vilniaus muitinės viršininkas 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-K įsakė pratęsti darbo santykius Vilniaus TM D. K. Medininkų kelio posto vyriausiosios inspektorės operatorės pareigose. Vilniaus TM viršininkas 1998 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 146-K perkėlė D. K. į inspektorės pareigas Medininkų kelio poste, nustatant 9,3 dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą. Pareiškėja 2012 m. gruodžio 7 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakymu laikyta nušalinta nuo pareigų laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. birželio 6 d. Pareiškėja 2017 m. spalio 16 d. prašymu kreipėsi į Departamento generalinį direktorių, prašydama skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją už tarnybą. Departamento generalinis direktorius 2017 m. birželio 2 d. įsakymu atleido pareiškėją iš Vilniaus TM posto vyresniosios inspektorės pareigų, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo ji nuteista už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, atleidimo dieną laikant paskutinę iki nušalinimo jos darbo dieną (2012 m. gruodžio 5 d.). Departamentas 2017 m. spalio 17 d. pareigūno tarnybos laiko (darbo stažo) lape nustatė, kad pareiškėjos tarnybos laikas (darbo stažas) iš viso yra 19 metų, 7 mėnesiai ir 6 dienos.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. spalio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Departamento valstybės tarnautojų vertinimo komisiją, prašydama nurodytas aplinkybes laikyti įrodymais, jog pareiškėja nuo 1992 m. birželio 1 d. dirbo Medininkų kelio posto pamainų pareigūne. Departamento Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo komisija 2017 m. spalio 30 d. išvadoje siūlė neskirti D. K. pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą, nes ji neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos 2016 m. sausio 1 dienai būti ištarnavusiai 20 ir daugiau metų muitinės sistemoje tam tikrose įstatyme numatytose pareigose. Departamento generalinis direktorius 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1P-1424 neskyrė pareiškėjai pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos 2016 m. sausio 1 dienai būti ištarnavusiai 20 ir daugiau metų muitinės sistemoje numatytose įstatyme pareigose.

10. Teismas nurodė, kad Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, jog pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę <...>, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).

11. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d. ir 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad byloje svarbu nustatyti ar pareiškėja 20 ir daugiau metų dirbo būtent muitinės sistemoje, t. y. muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliko kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, ir ar šiuo pagrindu įgijo teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėja Vilniaus muitinės viršininko 1992 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 84 pagrindu perkelta pamaininiam darbui į Vilniaus muitinės Medininkų postą nuo 1992 m. birželio 2 d. Vilniaus muitinės viršininko 1993 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 73-K D. K. 1993 m. birželio 1 d. perkelta eiti Medininkų posto vyr. inspektorės pareigas. Pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjos tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 19 metų, 7 mėnesiai ir 6 dienos, taigi į pareiškėjos tarnybos laiką valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. gegužės 31 d., kai pareiškėja atliko Vilniaus TM Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojos pareigas.

13. Teismas, vertindamas, ar ginčo laikotarpis turėtų būti įskaitomas į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti, analizavo, ar šiuo laikotarpiu pareiškėjos eitos pareigos atitinka Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, t. y. ar pareiškėja šiuo laikotarpiu laikytina dirbančia muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą). Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 51 straipsnio 9 dalį pareigūnų valstybinę pensiją pagal Įstatymą turi teisę gauti: 1) muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai; 2) muitinės postų pareigūnai; 3) muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

14. Teismas pagal pareiškėjos darbo knygelėje esančius įrašus nustatė, kad pareiškėja 1992 m. vasario 5 d. paskirta Vilniaus TM Informatikos tarnybos vyresniąja inžiniere-programuotoja darbuotojos dekretinių atostogų metu. Vilniaus muitinės viršininko 1992 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 84 keturi muitinės darbuotojai, įskaitant ir pareiškėją D. K., buvo perkelti pamaininiam darbui į Vilniaus muitinės Medininkų postą, nuo 1992 m. birželio 2 d. Pareiškėja nuo 1993 m. birželio 1 d. pradėjo eiti jau Vilniaus muitinės Medininkų posto vyr. inspektorės pareigas, ji į šias pareigas perkelta Vilniaus muitinės viršininko 1993 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 73-K pagrindu. Iš Vilniaus muitinės viršininko 1992 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 84 turinio matyti, kad šis įsakymas priimtas esant gamybiniam būtinumui, siekiant užtikrinti savalaikį importo ir eksporto deklaracijų suvedimą, taigi pareiškėja perkelta pamaininiam darbui į Vilniaus muitinės Medininkų postą iš esmės atlikti techninio pobūdžio darbus, t. y. suvesti importo bei eksporto deklaracijas. Tuo tarpu muitinės posto pareigūno funkcijos buvo daug platesnės ir iš esmės skyrėsi nuo pareiškėjos ginčo laikotarpiu atliekamo darbo. Iš Vilniaus muitinės inspektoriaus (vyr. inspektoriaus) pareiginės instrukcijos matyti, kad muitinės posto instruktorius atliko prekių, krovinių muitinį tikrinimą tiesiogiai muitinės kontrolės zonoje, taip pat tikrino asmens bagažą, pašto siuntas, atliko asmens apžiūrą, surašydavo patikrinimo aktus, jam buvo priskirta funkcija surašyti krovinio sulaikymo protokolus bei kitus dokumentus. Teismas iš minėtų aplinkybių sprendė, kad pareiškėjos laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. gegužės 31 d. atliktos pareigos buvo iš esmės techninio pobūdžio, ji paskirta Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojas pareigas siekiant ne užtikrinti muitinės posto saugumą bei kontrolę, tačiau užtikrinti savalaikį importo ir eksporto deklaracijų suvedimą.

15. Teismas pažymėjo, kad liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog keturi asmenys į Medininkų postą buvo perkelti esant gamybinei būtinybei, paaiškinti kokius konkrečius veiksmus pareiškėja atlikdavo poste negalėjo, nes pareiškėjai esant Medininkų poste nurodymų neduodavo. Liudytoja B. G. teigė, kad pareiškėja vykdė dokumentų suvedimo į magnetines laikmenas pareigas ir atlikdavo papildomus darbus, kai pamainos viršininkas paprašydavo pagalbos. Pačios pareiškėjos teigimu, ji ginčo laikotarpiu suvedinėjo duomenis, mokė darbuotojus dirbti, atliko ir kitus darbus kilus būtinybei, atlikdavo moterų bei asmeninių daiktų apžiūras.

Teismas sprendė, kad nors pareiškėja, eidama Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojos pareigas, galėjo atlikti ir pavienius darbus ne tik su kompiuteriu, ši aplinkybė pareiškėjos ginčo laikotarpiu eitų pareigų pobūdžio nekeičia. Nustačius, jog pareiškėjos esminės funkcijos vis tik apėmė deklaracijų suvedimą ir esant tai patvirtintiems rašytiniams įrodymams, nėra pagrindo teigti, kad pavieniai kitokie darbai iš esmės pakeitė pareiškėjos pareigų pobūdį ir prilygino jos pareigas muitinės posto pareigūno pareigoms.

Teismas vertino, kad muitinės posto pareigūno teisė į valstybinę pensiją susijusi su jo prisiimama rizika bei pavojumi, o įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos eitos pareigos savo pobūdžiu, rizika bei atsakomybėmis neprilygo muitinės posto pareigūno pareigoms. Vertinant struktūrinį muitinės pareigų paskirstymą matyti, kad pareiškėjos eitos Informatikos tarnybos vyresniojo inžinieriaus programuotojo pareigos buvo priskirtos muitinės administracijai, o inspektorių, vyresniųjų inspektorių, pamainos ir posto viršininkų pareigos priskirtinos Medininkų: kelio M-12 (Minskas-Vilnius-Ryga-Talinas) muitinės postui.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. gegužės 31 d. eitos Informatikos tarnybos vyresniojo inžinieriaus-programuotojo pareigos negali būti prilyginamos muitinės posto pareigūno pareigoms, todėl šis laikotarpis į pareiškėjos darbo stažą neįskaitytas pagrįstai, ginčijamas Įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas, netenkinęs pirminio pareiškėjos reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą įskaityti pareiškėjos tarnybos laiką Medininkų poste nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. birželio 1 d. ir priimti sprendimą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Įstatymo nustatyta tvarka ir pareiškėjos skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėja D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.

17. Pareiškėja pažymi, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia (be kita ko) atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Pareiškėja tvirtina, kad nuo 1992 m. birželio 2 d. iki atleidimo dienos dirbo muitinės pasienio poste, atliko darbą, kurį atlikti gali tik muitinės posto pareigūnas, vykdė funkcijas, nustatytas pasienio muitinės posto pareigūnams, pakluso nustatytai muitinės pasienio poste darbo organizavimo tvarkai ir šiuo pagrindu įgijo teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją. Pareiškėjos perkėlimas į Medininkų kelio postą buvo susijęs su postui priskirtų funkcijų, tokių kaip prekių ir turto gabenimo ir deklaravimo formalumų atlikimu (Departamento 1991 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 267). Nuo 1992 metų muitinėje buvo pradėtas deklaracijų apdorojimo, t. y. funkcijų, kurios susijusios išimtinai su posto pareigūno funkcijomis, kompiuterinės sistemos diegimas ir pareiškėjos perkėlimas į Medininkų kelio postą susijęs su muitinės formalumų kompiuterizavimo pradžia. Pareiškėja teigia buvusi perkelta pamaininiam darbui į esant gamybiniam būtinumui, siekiant užtikrinti savalaikį importo ir eksporto deklaracijų suvedimą, t. y. siekiant įgyvendinti Departamento 1991 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 267 nuostatas ir pabrėžia, kad muitinės formalumų atlikimas prasideda nuo deklaracijos pateikimo, nesvarbu ar ji pateikta žodžiu, ar raštu.

18. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos funkcijos ginčo laikotarpiu Medininkų kelio poste buvo tik techninio pobūdžio, nes teismas nesigilino į posto darbo organizavimo ypatumus. Posto pareigūnas negali pasirinkti savo darbo vietos poste, o turi paklusti pamainos viršininko nurodymams ir atlikti tas funkcijas ir darbą, kuris jam paskiriamas. Deklaracijų suvedimas į kompiuterines sistemas, ką teismas įvardino techniniu darbu, yra sudėtinė posto pareigūno funkcijų dalis. Muitinės poste nėra funkcijų, pagal kurias galima būtų apibrėžti, kad jų atlikimas nesuprantamas ir nelaikomas kaip posto pareigūno funkcijų atlikimas ta prasme, kad atlikdamas techninio pobūdžio darbus jis praranda teisę už tą laikotarpį į valstybinę pareigūnų pensiją.

19. Pareiškėja nurodo, kad liudytoja B. G. paaiškino, jog posto pareigūnai į darbo vietas poste paskirstomi pamainos viršininko nurodymu ir atlieka tuos darbus ir funkcijas, kurios jiems nurodomos, posto pareigūnas negali pats pasirinkti, kokias pareigas atliks. Muitinės posto pareigūno funkcijos daug platesnės, tačiau tai nereiškia, kad neatlikdamas dalies pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, posto pareigūnas praranda teisę į posto pareigūno statusą, o kartu ir pareigūno valstybinę pensiją. Liudytoja nurodė, kad pareiškėja, dirbdama poste atliko funkcijas, kurios suprantamos kaip posto pareigūno funkcijos, o darbą atliko ten, kur nurodydavo posto pamainos viršininkas.

20. Pareiškėja pažymi, kad muitinės deklaracijų suvedimas į kompiuterines sistemas, pateiktų dokumentų sutikrinimas, t. y. dokumentinis tikrinimas, priskiriamas prie sudėtingiausių posto pareigūno darbo etapų. Pareiškėjai pradėjus eiti pareigas Medininkų kelio poste (nuo 1992 m. birželio 2 d.) nebuvo aprašytas ir detalizuotas posto pareigūno darbas, posto pareigūno sąvoka, net nebuvo pareiginių instrukcijų. Pirmosios muitinės posto pareigūnų pareiginės instrukcijos buvo patvirtintos tik 1993 m. sausio 20 d. Su pareigybės instrukcija pareiškėja buvo supažindinta, jos privalėjo laikytis ir ją vykdyti atliekant pareigas Medininkų kelio poste. Pareigybės instrukcijoje surašyta pareigų visuma, tačiau tai nereiškia, kad neatliekant dalies pareigų prarandamas posto pareigūno statusas. Dalį nurodytų pareigų buvo galima atlikti tik muitinės viršininkui leidus, t. y. surašyti asmens apžiūros aktą, administracinio teisės pažeidimo protokolą galėjo tik pareigūnas, turintis muitinės viršininko įgaliojimus (patvirtintas muitinės viršininko įsakymų pareigūnų sąrašas). Byloje nepateiktas joks Vilniaus TM viršininko nurodymas (įsakymas), kuriuo būtų nustatyti konkretūs pareigūnai, kuriems buvo suteikta tokius protokolus surašyti.

21. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu ji atliko Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojas pareigas. Byloje nėra pateiktas Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojos pareigybės aprašymas, o ir teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi, kokias pareigas (funkcijas) eidama vyresniosios inžinierės-programuotojos šioje tarnyboje pareiškėja atliko (privalėjo atlikti). Liudytojas J. B., tuo metu ėjęs Informatikos tarnybos viršininko pareigas, paliudijo, kad nuo perkėlimo dienos pareiškėja neatliko Informatikos tarnyboje jokių funkcijų, nebuvo jam pavaldi, jis nedavė jokių pavedimų ar nurodymų. Liudytojas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjos perkėlimas į Medininkų kelio postą nėra tinkamai įformintas iškilo tik tada, kai jis, kaip tarnybos viršininkas, pareikalavo sugrąžinti į tarnybą 4 etatus, kurie buvo paimti iš tarnybos ir perduoti Medininkų kelio postui. Todėl teismo išvada, kad atliekant tik dalį muitinės posto pareigūnui numatytų pareigų, pareiškėja atliko Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojas pareigas, nepagrįsta. Pareiškėja teigia, kad perkėlus ją tarnybai į Medininkų kelio postą, jos pareigos pasikeitė kardinaliai, nes Informatikos tarnyboje darbas buvo susijęs su duomenų bazių kūrimu ir jų tvarkymu, programavimo darbais, kompiuterinių sistemų kūrimu ir diegimu, informacinių sistemų duomenų saugumo užtikrinimu, o Medininkų kelio poste, kaip sąsaja su darbu Informatikos tarnyboje, liko tik kompiuteris, kaip darbo įrankis ir jokių ryšių su Informatikos tarnyba ir šios tarnybos funkcijų atlikimu nuo perkėlimo dienos pareiškėja neturėjo.

22. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiomis sąlygomis buvo atkuriama ir dirbo Lietuvos muitinė 1990-1993 m., kokiais teisės aktais vadovavosi muitinės pareigūnai, spręsdamas apie muitinės pareigūno darbą ir funkcijas, nesivadovavo to laikotarpio situacija. 1990 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Muitinės laikinąjį įstatymą, dar po kelių dienų buvo įsteigtas Departamentas. Į muitinę tuo metu dirbti atėjo žmonės, neturėdami administravimo patirties, dažnai nekreipdami dėmesio į formuluotes, nes pagrindinis tikslas buvo kova už nepriklausomybę. Tuo metu tai buvo pavojinga tarnyba, į kurią ėjo asmenys, ryžtingai nusiteikę liudyti valstybės nepriklausomybę ir apginti šalies ekonominius interesus. Pasienyje sustatytuose statybininkų vagonėliuose dirbę muitinės pareigūnai buvo užpuolami sovietų karių, jiems buvo grasinama, niokojamas muitinės turtas. Tik nuo 1993 m. buvo priimti nuolatiniai Lietuvos Respublikos muitinės ir Muitų tarifų įstatymai, muitų tarifu pradėta reguliuoti užsienio prekyba, gerėjo muitininkų kvalifikacija ir darbo sąlygos.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Departamentas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad nuo 1992 m. birželio 2 d. ji vykdė funkcijas, nustatytas pasienio muitinės posto pareigūnams, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo Informatikos tarnybos vyresniąja inžiniere-programuotoja, t. y. ėjo pareigas, kurios nepriskiriamos nė vienai Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Statuto 51 straipsnio 9 dalyje numatytai grupei, todėl nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją. Muitinės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta muitinės posto sąvoka: tai yra teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai, veikiantys Departamento nustatytose vietose ir atliekantys muitinės formalumus ir kitas Departamento arba teritorinės muitinės jiems nustatytas funkcijas.

Pagal Departamento 1992 m. rugpjūčio mėnesio patvirtintą etatų sąrašą Informatikos tarnyba buvo priskirta prie Administracijos. Vilniaus muitinės inspektoriaus (vyr. inspektoriaus) pareigybinėje instrukcijoje (1993 m. sausio 20 d. patvirtintos Vilniaus muitinės viršininko) nustatytos posto inspektoriaus (vyr. inspektoriaus) pareigos apima muitinės formalumų atlikimą ir muitinį tikrinimą, šių funkcijų D. K. nevykdė. Teismo posėdžio metu pareiškėjos pakviesti liudytojai patvirtino, kad esminės pareiškėjos darbo funkcijos apėmė deklaracijų suvedimą, tai patvirtina ir Vilniaus muitinės 1992 m. birželio 1 d.

įsakymo Nr. 84 preambulė, kad „esant gamybiniam būtinumui, <...> bei užtikrinti savalaikį importo ir eksporto deklaracijų suvedimą, pavesti Informatikos tarnybos viršininkui J. B., iš esamų tarnybos etatų, perkelti keturis darbuotojus pamaininiam darbui į Vilniaus muitinės Medininkų postą“. Taigi pareiškėjai buvo pavesta atlikti techninio pobūdžio funkcijas – laiku suvesti importo ir eksporto deklaracijas. Vien tai, kad pareiškėjos darbo vieta buvo perkelta iš Vilniaus TM į Medininkų kelio postą, nesudaro pagrindo Informatikos tarnybos (Administracijos, muitinės struktūrinio padalinio) darbuotojo prilyginti poste dirbančiam pareigūnui, toks prilyginimas yra diskriminacinis pastarųjų atžvilgiu, nes toks aiškinimas sudaro galimybę asmenims, nenumatytiems Įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje, gauti valstybinę pensiją.

Įstatymas teisę muitinės pareigūnui gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sieja su tam tikra pareigybe (muitinės mobiliųjų grupių, muitinės postų) ar specialių funkcijų atlikimu (kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminio tyrimo), o ne su darbo vieta. Pareiškėjos eitos pareigos ginčo laikotarpiu negali būti prilyginamos muitinės posto pareigūno pareigoms, nes neatitinka Įstatyme nustatyto reikalavimo, todėl ir muitinės pareigūno stažas šiuo laikotarpiu neįskaitytinas į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Vilniaus TM nurodo, kad bylos duomenys įrodo, jog pareiškėja nuo 1992 m. vasario 5 d. iki 1993 m. gegužės 1 d. dirbo Informatikos tarnyboje vyresniąja inžiniere-programuotoja ir išimtinai vykdė tik inžinierės programuotojos pareigas, dėl savo pačios kaltės (nuteista už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) pašalinta iš tarnybos nuo 2012 m. gruodžio 5 d., todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai jai neskyrė valstybinės pensijos už tarnybą. Vilniaus TM nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais dėl apeliantės tarnybos muitinėje ir pagrįstai konstatavo, kad muitinės posto pareigūno teisė į valstybinę pensiją susijusi su jo prisiimama rizika bei pavojumi ir, jog apeliantės eitos pareigos savo pobūdžiu, rizika bei atsakomybėmis neprilygo muitinės posto pareigūno pareigoms. Teismas sprendime tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nėra jokio teisinio pagrindo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1P-1424 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“, įpareigojimo Departamentą įskaityti pareiškėjos D. K. tarnybos laiką Medininkų poste nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. gegužės 31 d. ir priimti sprendimą skirti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad pareiškėjos ginčo laikotarpiu eitos Informatikos tarnybos vyresniosios inžinierės-programuotojos esminės funkcijos apėmė importo ir eksporto deklaracijų suvedimą, ir savo pobūdžiu, rizika bei atsakomybe neprilygo muitinės posto pareigūno pareigoms. Todėl laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 2 d. iki 1993 m. gegužės 31 d. pareiškėjos eitas pareigas įskaityti į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas nėra pagrindo.

29. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams, kurie iki 2016 m. sausio 1 d. dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama, kai po atleidimo iš tarnybos yra praėję 3 metai arba kai jie yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių).

32. Taigi, nurodytoje teisės normoje įtvirtintos tam tikros sąlygos, kurioms esant asmeniui paskiriama valstybinė pensija: 1) pareigūnas dėl savo paties kaltės pašalintas iš atitinkamos muitinės sistemos iki 2016 m. sausio 1 d.; 2) pareigūnas iki 2016 m. sausio 1 d. turi būti ištarnavęs atitinkamose tarnybose 20 ir daugiau metų; 3) nuo atleidimo iš tarnybos turi būti praėję 3 metai arba asmuo yra sukakęs įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, - senatvės pensijos amžių). Pareiškėja atitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas pirmąją ir trečiąją sąlygas, t. y. ji dėl savo pačios kaltės pašalinta iš muitinės sistemos iki 2016 m. sausio 1 d. ir po jos atleidimo iš tarnybos yra praėję trys metai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja Departamento generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 2 d. įsakymu atleista iš Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės pareigų, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo ji nuteista už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, atleidimo dieną laikant paskutinę iki jos nušalinimo darbo dieną, t. y. 2012 m. gruodžio 5 d.. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja neatitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytos antrosios sąlygos, t. y. ji nėra iki 2016 m. sausio 1 d. ištarnavusi atitinkamose muitinės sistemos tarnybose 20 ir daugiau metų.

33. Tarnybos muitinėje statuto 51 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte taip pat nustatyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai – muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialiosios teisė normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ištyrė išsamiai ir visapusiškai ir jais tinkamai pagrindė sprendime padarytas išvadas.

35. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji iki 2016 m. sausio 1 d. atitinkamoje muitinės sistemos tarnyboje yra ištarnavusi daugiau nei 20 metų, kadangi nuo 1992 m. birželio 2 d. atliko pareigas Medininkų poste Vilniaus teritorinės muitinės įsakymo Nr. 84 pagrindu.

36. Iš byloje esančios šio įsakymo kopijos matyti, kad jame nurodyta: „Esant gamybiniam būtinumui, siekiant pilnai įvykdyti Lietuvos Respublikos Muitinės departamento 1991 12 17 d. įsakymo Nr. 267 10 skirsnį bei užtikrinti savalaikį importo ir eksporto deklaracijų suvedimą, įsakau 1. Informatikos tarnybos viršininkui J. B., iš esamų tarnybos etatų, perkelti keturis darbuotojus pamaininiam darbui į Vilniaus muitinės Medininkų postą nuo š. m. birželio 2 d.; 2. Tiekimo ir ūkio tarnybos viršininkui <...> pervežti du kompiuterius iš informatikos tarnybos į Medininkų postą š. m. birželio 1 d. ir užtikrinti jų normalų darbą; 3. Medininkų posto viršininkui <...> išskirti reikalingą patalpą kompiuterių darbui poste bei užtikrinti jų apsaugą. Išskirti iš kiekvienos pamainos po vieną darbuotoją, turintį reikalingą žinių lygį darbui su kompiuteriu; 4. Informatikos tarnybos viršininkui J. B. užtikrinti darbuotojų apmokymą Medininkų poste bei užtikrinti 100 proc. deklaracijų surinkimą tiek postuose, tiek Vilniaus muitinėje.“ (b. l. 61).

37. Priešingai, nei teigia pareiškėja, šis įsakymas, taip pat ir byloje esantys įrodymai: muitinės etatų sąrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėja dirbo vyresniąja inžiniere-programuotoja Informatikos tarnyboje (o ne muitinės organizacinėje tarnyboje ar muitinės postuose) (b. l. 58,59), D. K. 1992-1993 m. asmeninės sąskaitos duomenys (b. l. 63-64), 2017 m. spalio 17 d. pareigūno tarnybos laiko (darbo stažo) lapas Nr. 7B-3247 (b. l. 23), iš kurio matyti, kad pareiškėjos, kaip pareigūnės tarnybos laikas skaičiuojamas nuo 1993 m. birželio 1 d. (kuomet ji pradėjo tarnybą Vilniaus muitinėje, posto vyriausiąja inspektore) patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu vykdė vyresniosios inžinierės-programuotojos pareigas, skirtas užtikrinti savalaikį importo ir eksporto deklaracijų suvedimą, ir kurios nepatenka į pareigūnų, apibrėžtų Pareigūnų pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 3 straipsnio 4 dalyje ir Tarnybos muitinėje statuto 51 straipsnio 9 dalyje, sąrašą. Pareiškėja nors ir dirbo muitinės sistemoje, tačiau nedirbo muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, neatlikinėjo kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminio tyrimo, ji nebuvo muitinės pareigūnė. Teisėjų kolegijos vertinimu kitokių įrodymų byloje nepateikė nei pareiškėja, nei jos iniciatyva pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pavieniai kitokie darbai, pareiškėjos vykdytų vyresniosios inžinierės-programuotojos funkcijų nepakeitė ir muitinės posto pareigūno pareigoms pagal savo riziką, kylantį pavojų bei atsakomybę neprilygo.

38. Kadangi pareiškėja neatitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytų visų pensijos skyrimo sąlygų, o kitų teisės normų, kurios leistų pareiškėjai skirti valstybinę pensiją, nei šiame įstatyme, nei Tarnybos muitinėje statute nėra numatyta, konstatuotina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1P-1424 atsisakė D. K. skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą.

39. Pareiškėjos apeliaciniame skunde taip pat nurodomos ir naujos aplinkybės, kurių ji visiškai neminėjo skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau skundžiasi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas jų netyrė ir dėl jų nepasisakė (pvz., kokiomis sąlygomis buvo atkuriama Lietuvos muitinė ir dirbo 1990-1993 metais, kokiais teisės aktais vadovavosi pareigūnai ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi, kuria šis teismas išnagrinėjo pareiškėjos skundą pagal jame išdėstytus argumentus ir nurodytas aplinkybes. Todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų papildomų (naujų) aplinkybių teisėjų kolegija nenagrinės. Be to, byloje nagrinėjamam ginčui jos nėra reikšmingos.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė