2023-03-15 Nr. AB-5808-3-61-3-09257-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-110-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09257-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ pareiškimą atsakovams Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, D. M., D. S., Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijai „Lietuvos mediena“, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai, Lietuvos informacijos verslo asociacijai, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai, Alytaus krašto verslininkų asociacijai, Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijai, Verslo centrų asociacijai, Inžinerinės ekologijos asociacijai dėl protokolo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) teismo prašė: 1) pripažinti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (toliau – ir Taryba) valdybos 2022 m. lapkričio 8 d. posėdį (toliau – ir Posėdis) neteisėtu; 2) panaikinti Tarybos valdybos posėdžio protokolą Nr. SVVTP-9 (toliau – ir Protokolas); 3) panaikinti Tarybos valdybos 2022 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. SVVTS-28, kuriame išdėstytas pritarimas (pasiūlymas) Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1341 priėmimui Lietuvos Respublikos Seime (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 3 ir 88 straipsniais bei pažymėjo, kad administracinis teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas dėl aplinkybių pripažinimo, pripažįstant Posėdį neteisėtu, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teismas nustatė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. vykusiame Tarybos valdybos posėdyje buvo pritarta Raštui. Raštas adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Rašte nurodoma, kad Taryba susipažino su pateiktu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1884 ir informuoja, kad pritaria tiek šiam projektui, tiek Seime po pateikimo pritartam Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1341 dėl PVM ribos padidinimo. Tuo pačiu Rašte Taryba prašo atsižvelgti į minėtų projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodytus argumentus ir pagreitinti šių projektų priėmimą.

Teismas vertino, kad Raštas yra konstatuojamojo-informacinio pobūdžio dokumentas, juo reiškiamas pritarimas įstatymo projektui, juo nėra nei sukuriamos, nei panaikinamos teisės pareiškėjui, nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jo subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, todėl nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Todėl reikalavimas dėl Rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti Protokolą yra susijęs su reikalavimu panaikinti Raštą, todėl ir šį reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundo reikalavimai priimtini ir nagrinėtini pagal ABTĮ nuostatas.

Pareiškėjas paaiškina, kad pripažinus neteisėtu Posėdį, teismas pašalintų Tarybos valdybos kaip Tarybos kolegialaus organo pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 5 dalį padarytų pažeidimų ir priimtų neteisėtų aktų kilmės šaltinį. Tarybos valdyba, organizuodama neteisėtą Posėdį ir taip neteisėtai atstovaudama Tarybai, veikdama jos vardu, viršijo savo kompetenciją, savinosi Tarybos ir jos narių valią, priėmė neteisėtus sprendimus, įformintus protokolu, iš kurių atsirado kitas neteisėtas aktas – Raštas. Pareiškėjas, būdamas Tarybos nariu, pareiškęs reikalavimą pripažinti Posėdį neteisėtu, siekia užkirsti pagrindus Tarybos valdybai vykdyti neteisėtą veiklą, pažeidinėjant Tarybos veiklos reglamentą priimti neteisėtus sprendimus visų Tarybos narių vardu posėdyje kaip sprendimų priėmimo forma.

Pareiškėjo teigimu, teismas, analizuodamas Rašto turinį, nesuprato Įstatymo paskirties, Tarybos statuto ir funkcijų. Raštas iš esmės yra Tarybos išvada arba pritarimas, juo yra sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjui. Pareiškėjas kaip vienas iš Tarybos valdybos narių, o būtent pareiškėjo vadovas V. B., būdamas Tarybos valdybos sekretoriumi nenori, kad Tarybos valdyba, jos pirmininkė D. M. bei posėdžio sekretoriumi pasirašęs Tarybos ir jos valdybos nario Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos atstovas D. S. pažeidinėtų Įstatymo nuostatas, Tarybos ir jos valdybos vardu priiminėtų neteisėtus sprendimus, nepriskirtus Tarybos valdybos kompetencijai, savintųsi Tarybos visų narių, įskaitant ir pareiškėjo, valią, iškreiptų ją, klaidingai ir neteisėtai ją pranešdamas Seimui ar Vyriausybei.

Pareiškėjas akcentuoja, kad siekia, jog Asociacijos narių valia dėl jų nesutikimo su Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIVP-1341 Seime nebūtų iškreipta ir sutapatinama su Tarybos valdybos pirmininkės D. M. valia. Asociacija nesutinka su minėtais įstatymų projektais. Asociacijos įstatų kontekste, tuo atveju, jei pareiškėjas ar jo vadovas nevykdys savo pareigų, neteiks savo nuomonės, nesiims teisinių veiksmų, negins savo pažeistų teisių, kaip šiuo atveju, kai Tarybos valdyba, kuri neteisėtai pasisavino Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo narių valią ir ją pateikė iškreiptą Seimui ir Vyriausybei, kyla teisinės pasekmės pareiškėjui. Tokiu atveju pareiškėjas kaip Asociacija yra neefektyvi, negina ir neatstovauja savo narių interesų, neatstovauja tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių buvo įsteigta. Pareiškėjo ir kitų Tarybos narių tikroji valia nebuvo nustatyta dėl paminėto įstatymo projekto ir buvo neteisėtai įforminta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas Raštas yra konstatuojamojo-informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo reikalavimas dėl aplinkybių pripažinimo, pripažįstant Posėdį neteisėtu, taip pat negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme objektu, kaip ir reikalavimas panaikinti Protokolą, kuris yra susijęs su reikalavimu panaikinti Raštą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad reikalavimai priimtini ir nagrinėtini ABTĮ tvarka. Raštas Įstatymo prasme iš esmės yra Tarybos išvada arba pritarimas, juo yra sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, Raštu yra iškreipta Asociacijos valia dėl Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1884 ir 71 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-1341 projektų priėmimo ir sutapatinama su Tarybos valdybos pirmininkės valia. Konkrečiu atveju pareiškėjui neginant savo pažeistų teisių pagal jam Įstatuose priskirtą kompetenciją, Asociacija yra neefektyvi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybinio administravimo subjektai yra kolegialios ar vienasmenės valstybės institucijos, biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, Lietuvos bankas, Lietuvos kariuomenė, įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys, asociacijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos tikslai: užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą bei skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimą ir verslumą (Įstatymo 9 str. 2 d. 1, 2 p.). Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklai koordinuoti sudaromas kolegialus organas – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba. Ją sudaro Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sekretorius ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamente nustatytas skaičius Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių, kurie valdybos nariais išrenkami kalendoriniams metams paprastąja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje dalyvaujančių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių balsų dauguma (9 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nuostatais nustatyta Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimo tvarka.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d., 17 str.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, vadovaujantis Įstatymu ir Nuostatais, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, prieina prie išvados, kad Taryba nėra priskirta prie viešojo administravimo subjektų, kurie yra įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į viešojo administravimo srities ginčų kategoriją. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį priskirti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nesprendžia <...> bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nors ir kitais argumentais, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis