2025-04-16 Nr. BB-2088-1-01-1-50555-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1051/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50555-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. A. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 295 straipsnį ir 284 straipsnį, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, yra neteisėtos, nepagrįstos ir neteisingos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų. Teismų atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų veikų kvalifikavimui, ištyrimu. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas, nesurinkus pakankamai neabejotinų kasatoriaus ir jo sutuoktinės kaltės įrodymų.

Anot kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi priemonių nustatyti garso įrašų autentiškumą, taip pat, kada, kokiais įrenginiais bei kokiomis aplinkybėmis jie padaryti, ir kt. Nors viso bylos proceso metu buvo prašoma atlikti fonoskopinę ekspertizę, prašymai nebuvo tenkinti. Kaltinamasis aktas ir nuosprendis grįsti prielaidomis. Teismai buvo pasyvūs, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai, visapusiškai, išsamiai ir nešališkai. Šioje byloje buvo būtina atlikti fonoskopinę ekspertizę, nes tai paneigtų jo ir jo sutuoktinės kaltę. Apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai ir neteisėtai netenkinus prašymų paskirti fonoskopinę ekspertizę, kviesti į posėdį šios srities ekspertus, apklausti gynybos liudytojus, nuteistasis negalėjo tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Kasatoriaus nuomone, jam inkriminuotos veikos, nurodytos BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 295 straipsnyje, neįrodytos. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad jis su sutuoktine veikė kaip bendrininkai. Kratos metu specialiosios technikos, pasiklausymo įrenginių nebuvo rasta, nes jais nedisponavo, o kompiuteryje rasti garso įrašai, kurie buvo perkelti, neįrodo, kad jiedu atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas K. A. teisę į gynybą, nutraukė gynėjo baigiamąją kalbą ir nesigilino į duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, rinkimo teisėtumą. Be to, netirta, kad įranga galimai buvo nukentėjusiųjų veikimo objektas. Tą patvirtina kasatoriaus ir sutuoktinės susirašinėjimas. Teismai neatsižvelgė į nuteistojo ir jo sutuoktinės parodymus, kad garso įrašai buvo padaryti 2016 metais, t. y. iki pradedant sutuoktinei dirbti savivaldybėje. Kad garso įrašas REC001 padarytas būtent tais metais, patvirtina konsultacinė išvada. Tai pagrindžia, kad ir kiti byloje esantys garso įrašai daryti kitų asmenų.

Kasatorius teigia, kad, taikant BK 167 straipsnio 1 dalį, buvo netinkamai aiškinta privačios informacijos samprata, taip pat ignoruota teismų praktika dėl būtinumo nustatyti rinktų duomenų apie privatų asmens gyvenimą svarbumą ir atliktų neteisėtų veiksmų pavojingumą, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, klausimą. Teismai netyrė, kokia privati informacija buvo renkama, ir ar kasatoriaus ir jo sutuoktinės veiksmais buvo pažeistas įstatymas, reguliuojantis privačios informacijos rinkimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje aprašydamas inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 295 straipsnyje, padarymo aplinkybes, padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 331 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, vertinant įrodymus ir darant išvadas dėl jo kaltumo padarius BK 284 straipsnyje nurodytą veiką, pažeisti lygybės ir rungimosi principai. Teismai rėmėsi tik D. S. skunde nurodytomis aplinkybėmis ir, būdami šališki, nevertino, kad šis kasatoriaus atžvilgiu pats padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje. K. A. veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos požymių. Išvada apie keršto motyvą paremta prielaidomis.

Kasatorius nurodo, kad, nors bylos nagrinėjimas buvo uždaras, pirmosios instancijos teismo teisėjas, neįsiteisėjus nuosprendžiui teikdamas komentarus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes neteisėtai formavo visuomenės nuomonę ir užkirto kelią teisingai vertinti bylą apeliacinės instancijos teisme. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas subjektyviai turėjo išankstinį nusistatymą, buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, padarė esminį BPK pažeidimą.

Be to, kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, bet pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 5 dalimi, turėjo atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Susipažinus su kasaciniu skundu, matyti, kad dalis jo argumentų savo esme yra tapatūs pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Naujai paduotu kasaciniu skundu (kaip ir pirmuoju) nuteistasis K. A. ginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 167 straipsnio 1 dalyje, 295 straipsnyje ir 284 straipsnyje, įrodytumą, neabejotinų kaltės įrodymų pakankamumą, pažymi apie būtinumą šioje byloje skirti fonoskopinę ekspertizę, atsižvelgti į jo ir jo sutuoktinės parodymus, kitus įrodymus ir aplinkybes, kurie, jo manymu, patvirtina jo (ir jo sutuoktinės) nekaltumą. Kartu kasatorius akcentuoja dėl netinkamo ir nepakankamo įrodymų ištyrimo lygybės ir rungimosi principų bei jo teisės į gynybą pažeidimus, dėsto aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą ir pirmosios instancijos teismo šališkumą. Pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Svarstant antrą kartą paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą, pasisakytina tik dėl naujų kasacinio skundo argumentų atitikties BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.

Kasaciniame skunde nuteistasis, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 295 straipsnį, akcentuoja būtinumą įvertinti rinktų duomenų apie privatų asmens gyvenimą svarbumą ir atliktų neteisėtų veiksmų pavojingumą, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės taikymo klausimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, savo nutartyje pateikė aiškius ir išsamius motyvus. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, nuteistasis K. A. nenurodo.

Nuteistasis K. A. pateikia klaidinančius teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nuosprendį, kuris neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 331 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kurios surašymą reglamentuoja BPK 332 straipsnio nuostatos.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodomos CPK 93 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, yra taikomos nagrinėjant civilines bylas. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, šioje byloje spręsdami atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio nuostatas.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad toks skundo argumentavimas nepagrindžia išvados, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar byloje buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo K. A. teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas