2021-06-23 Nr. AB-13508-3-63-3-00234-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1640-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00234-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2020 m. vasario 6 d. išvadą (raštą), kuria nepritarta ir atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, registracijos Nr. SRA-100-200117-01591, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra pastato – dviračių remonto dirbtuvių (pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), savininkas. Pareiškėjas parengė Pastato kapitalinio remonto aprašą ir kreipėsi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pareiškėjas pateikė bent septynis prašymus, tačiau dėl jų visų buvo gautas neigiamas atsakymas su naujomis pastabomis. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas 2020 m. vasario 6 d. sprendimas, kuriame nurodyta nepritarimo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priežastis – neatsižvelgta į ankstesnio (2019 m. spalio 16 d.) projekto patikrinimo pastabą (nenurodytas patekimo į sklypą sprendinys, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti ir remontuoti), yra neteisėtas ir naikintinas. Ginčijamas sprendimas neatitinka gero administravimo principo imperatyvų, jame nenurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis atsakovas reikalauja numatyti papildomus sprendinius, kurių pareiškėjas neketina spręsti atlikdamas pageidaujamą Pastato kapitalinį remontą. Pasak pareiškėjo, statybos darbų rūšį pasirenka pats statybas ketinantis vykdyti asmuo, pagal ketinamus atlikti darbus yra rengiami projektiniai sprendiniai. Šiuo atveju pareiškėjas ketina atlikti tik kapitalinio remonto darbus, t. y. pertvarkyti Pastatą, pakeičiant tam tikras laikančiąsias konstrukcijas, nekeisdamas Pastato išorės matmenų, pagal ketinamus atlikti darbus parengė projektinius dokumentus – pastato kapitalinio remonto aprašą, jį suderino su visais suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad klausimai, susiję su patekimu į žemės sklypą, sprendžiami ne atliekant kapitalinio remonto darbus, o teritorijų planavimo procese, todėl Administracija nepagrįstai atsisako išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija nurodė, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) teikiant išvadas galima įrašyti tik 500 simbolių, į sistemoje pateiktas pastabas turi atsižvelgti atestuoti, kvalifikuoti projektuotojai, kuriems turi būti žinomos teisės normų reikalavimai. Rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atvejais statinio projekto susisiekimo dalyje turi būti nurodomi duomenys apie esamų susisiekimo komunikacijų techninę būklę ir jų panaudojimo galimybes, atitiktį normatyvinių dokumentų, taisyklių reikalavimams, kiti duomenys; sklypo sutvarkymo dalyje privaloma nurodyti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių įvažiavimą į sklypą, privažiavimą prie statinių ir apsisukimo (jei reikia) aikšteles, gaisrinių hidrantų ar vandens telkinių išdėstymą, automobilinių gaisrinių kopėčių ir (ar) gaisrinio keltuvo siekių diagramas, skaičiavimus (jei būtina) (kai nerengiama gaisrinės saugos dalis). Pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, todėl jam turi būti taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (toliau – ir STR 2.03.02:2005), taip pat 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – ir STR 2.03.01:2019). Administracijos teigimu, privažiavimas prie statinio yra neatsiejamas nuo priešgaisrinių reikalavimų ir statinio naudojimo pagal paskirtį reikalavimų. Pareiškėjo pateiktas projektas neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo D. V. skundą – panaikino Administracijos IS „Infostatyba“ 2020 m. vasario 6 d. pateiktą išvadą netenkinti pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš Administracijos 869,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjui kartu su sutuoktine bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas – dviračių remonto dirbtuvės, esantis (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, statinio kategorija – I grupės nesudėtingasis; žemės sklypas, ant kurio stovi Pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; aptarti nekilnojamieji daiktai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

6.2. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymais išduoti Pastatui statybą leidžiantį dokumentą; pareiškėjo 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 3 d., 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2020 m. sausio 17 d. prašymai netenkinti.

6.3. Ginčijamu sprendimu Administracija nepritarė pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą projektui „Gamybos pramonės paskirties pastato – dviračių remonto dirbtuvių (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto aprašas“. IS „Infostatyba“ 2020 m. sausio 17 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą būsenos pastabose nurodyta: neatsižvelgta į ankstesnio (2019 m. spalio 16 d.) projekto patikrinimo pastabą – nenurodytas patekimo į sklypą sprendinys, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti ir remontuoti. IS „Infostatyba“ 2019 m. rugsėjo 27 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuriam nepritarta atsakovo 2019 m. spalio 16 d. išvada, būsenos pastabose nurodyta: neatsižvelgta į ankstesnio (2019 m. rugsėjo 19 d.) projekto patikrinimo 1 pastabą – nenurodytas patekimo į sklypą sprendinys, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti ir remontuoti; pagal kadastriniuose matavimuose pateiktą pastato aukštį H – 4,30 m, darytina išvada, kad didinamas esamas pastato aukštis, tai prieštarauja kapitalinio remonto sąvokai.

7. Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 3 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 24 ir 34 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 20 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad projektą patikrinusio subjekto sprendimo atmesti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą priežastys turi būti nurodytos po atlikto patikrinimo surašytame administraciniame akte, pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto, t. y. tokį aktą tinkamai motyvuojant.

8. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčijamas sprendimas atmesti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, yra surašytas ydingai, nes jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nenurodytas teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant atmesti pareiškėjo prašymą, todėl nėra galimybės įvertinti, ar toks sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Atsakovas konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus pareiškėjo prašymo atmetimo pagrindas. Tai reiškia, kad nebuvo aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos, taip apribojant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taip pat apsunkinta galimybė teismui patikrinti, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą bei, po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamo sprendimo turinys, nepaisant IS „Infostatyba“ simbolių limito, privalėjo būti suformuluotas taip, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti reikalavimus, t. y. suprastų prašymo netenkinimo priežastis, kurios būtų pagrįstos konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyti ginčijamo sprendimo priėmimo argumentai, siejami su atitinkamų teisės normų reikalavimais, nagrinėjamoje byloje negali būti laikomi ginčijamo administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, nes jį atsakovas privalėjo išdėstyti pačiame individualiame administraciniame akte. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas.

10. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, yra neteisėtas ir naikintinas, o atsakovas turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo per IS „Infostatyba“ 2020 m. sausio 17 d. pateiktą prašymą.

11. Tenkinęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas jam iš Administracijos priteisė 847 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 22,50 Eur už skundą sumokėtą žyminį mokestį.

III. 12. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo D. V. skundą.

13. Administracija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teikiant išvadas IS „Infostatyba“ galima įrašyti tik 500 simbolių, šis simbolių limitas būtų išnaudotas vien tik įrašant apskundimo tvarką. IS „Infostatyba“ administruoja ne atsakovas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas, kuriame nurodytos net dvi pagrįstos pastabos, yra pakankamai aiškus ir suprantamas (ypač profesionaliam projektuotojui). Be to, pareiškėjas, net ir atstovaujamas profesionalaus teisininko, teisme neįrodė, kad pateiktas projektas atitiko teisės aktų – STR 1.04.04:2017, STR 2.03.02:2005 bei STR 2.03.01:2019 reikalavimus.

14. Pareiškėjas D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas net neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad panaikintas administracinis aktas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, be to, 500 simbolių pakanka įvykdyti bent jau pagrindinius įstatymų reikalavimus dėl sprendimų motyvavimo. Apeliaciniame skunde Administracija vadovaujasi ne tais teisės aktais, juos netinkamai taiko, apeliaciniame skunde nurodytos teisės normos nėra taikomos pareiškėjo ketinamam atlikti remontui. Visi Administracijos argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, todėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad statybą leidžiančio dokumento nagrinėjamu atveju reikia tik dėl to, kad Pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Už kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kurio Klaipėdos teritorinis padalinys dar 2019 m. gegužės 22 d. be jokių pastabų pritarė pareiškėjo pateiktiems sprendiniams. Todėl Administracija visiškai nepagrįstais reikalavimais piktnaudžiauja turimais įgaliojimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2020 m. vasario 6 d. išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino išvadą, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išvada neatitinka VAĮ reikalavimų, yra surašyta ydingai, nes joje nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nenurodytas teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant atmesti pareiškėjo prašymą, todėl nėra galimybės įvertinti, ar toks sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Atsakovas konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus pareiškėjo prašymo atmetimo pagrindas. Tai reiškia, kad nebuvo aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos, taip apribojant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taip pat apsunkinta galimybė teismui patikrinti, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą bei, po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti.

18. Apeliaciniame skunde Administracija nurodo, jog ginčijamas sprendimas, kuriame nurodytos net dvi pagrįstos pastabos, yra pakankamai aiškus ir suprantamas (ypač profesionaliam projektuotojui).

19. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1524-556/2020).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės iš esmės tapačios aplinkybėms, vertintoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1460-552/2020. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tos pačios Administracijos atsisakymą išduoti specialiuosius reikalavimus statinio rekonstrukcijai, panaikino jį vien tuo pagrindu, kad jis neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

Tačiau akcentuotina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu tais atvejais, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

21. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti, jog pareiškėjas ir Administracija bendravo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Šioje informacinėje sistemoje suinteresuotų asmenų užpildomi ar pažymimi atitinkami laukai, nurodytose vietose pridedami privalomi pateikti dokumentai, o atsakingo pareigūno ar institucijos sprendimas taip pat nėra surašomas kaip atskiras dokumentas, o tik atitinkamame sistemos lauke nurodoma sprendimo esmė ir pastabose – sprendimo motyvai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jau septintą kartą tokiu būdu kreipėsi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl preziumuojama, kad jis mokėjo naudotis minėta IS „Infostatyba“ ir suprasti joje suformuluotus sprendimus. Iš Administracijos įvestų duomenų pareiškėjas suprato, kad jo prašymas netenkintas / atmestas ir tai padaryta dėl to, kad, atsakovo nuomone, nenurodytas patekimo į sklypą sprendinys, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti ir remontuoti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog iš išvados motyvacijos pareiškėjas negalėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmės ir turinio, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pripažintina, kad atsakovo motyvai yra itin lakoniški, tačiau iš pareiškėjo skunde teismui išreiškiamos pozicijos matyti, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktais yra grindžiama išvada, nes pagrindiniu skundo argumentu nurodė tai, kad šiuo atveju pareiškėjas ketina atlikti tik kapitalinio remonto darbus, t. y. pertvarkyti Pastatą, pakeičiant tam tikras laikančiąsias konstrukcijas, nekeisdamas Pastato išorės matmenų, pagal ketinamus atlikti darbus parengė projektinius dokumentus – pastato kapitalinio remonto aprašą, jį suderino su visais suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad klausimai, susiję su patekimu į žemės sklypą, sprendžiami ne atliekant kapitalinio remonto darbus, o teritorijų planavimo procese, todėl Administracija nepagrįstai atsisako išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

23. Konstatuotina, jog ginčijamas atsakovo sprendimas iš esmės atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o formalūs išvados trūkumai šiuo aspektu nesutrukdė pareiškėjui nei suvokti šios išvados turinio, nei realizuoti savo teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo išvadą prieštaraujančia VAĮ 8 straipsniui ir vien šiuo pagrindu tenkino pareiškėjo skundą. Pažymėtina, jog tenkindamas pareiškėjo skundą šiuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas nevertino kitų išvados teisėtumo ir pagrįstumo aspektų, susijusių su reikalavimu nurodyti patekimo į sklypą sprendinį, reikalingą Pastatui eksploatuoti ir remontuoti.

24. Faktinių aplinkybių nustatymas bei teisės normos pritaikymas ginčui spręsti yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl teismas privalėjo išspręsti ginčą iš esmės, t. y. nurodyti, ar pagal teisės aktų reikalavimus turi būti nurodomas patekimo į sklypą sprendinys, reikalingas Pastatui eksploatuoti ir remontuoti. Įvardytų aspektų teisinis ir faktinis įvertinimas vien apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, nepagrįstai suvaržytų proceso šalių teisę į apeliaciją, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Grąžinus bylą teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, paliekant tai spręsti baigiamąjį procesinį dokumentą priimančiam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė