53488f4f-36ef-4d2f-af2d-3d81b2e7e286 · Regionų administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.1-3643-423/2018                                                                                                              Proceso Nr. 3-62-3-00708-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)                      REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2018 m. rugpjūčio 30 d.                                                               Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjui V.

L.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. L. skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3-4). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad Alytaus PN buvo kalinamas laikinojo sulaikymo kameroje ilgiau, nei 24 valandas, t.y. nuo 2018-03-13 iki 2018-03-30.

Minėtoje kameroje neįrengti langai, todėl nebuvo galimybės iÅ¡vėdinti patalpÄ , teko kvėpuoti smarve iÅ¡ sanitarinio mazgo, trÅ«ko oro bei apÅ¡vietimo. Taip pat nurodė, kad kameroje trÅ«ko gyvenamojo ploto. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimÄ , kurių bÅ«tų nepatyręs, jei atsakovas jį bÅ«tų laikęs tinkamomis sÄ lygomis.Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 9-12) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Kameroje Nr. 00, kurio kalėjo pareiÅ¡kėjas, vienam asmeniui teko 5,02 kv. m ploto, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti. Nors Å¡ioje kameroje nėra lango, yra įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Kameroje Nr. 27 vienam asmeniui minimalaus ploto norma taip pat yra užtikrinta. PareiÅ¡kėjo aegumentai dėl suprastėjusios sveikatos bÅ«klės yra nepagrįsti, kadangi pareiÅ¡kėjas yra narkotikus vartojantis asmuo, kas tiesiogiai įtakoja jo sveikatÄ . Pareikšėjas atsisako bÅ«ti jam paskirtame bÅ«ryje ir sutinka gyventi kamerų tipo patalpose.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje vertindamas, ar asmeniui, laikomam pataisos namų laikino sulaikymo kameroje, yra užtikrinamas tinkamas plotas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktu, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1149-1062/2017).Alytaus PN atsiliepime pateikė informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas nuo 2018-03-13 iki 2013-03-30 (b. l. 9, 19-111).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kameros Nr. 00 plotas yra 10,04 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kjėui teko 5,02 kv. m ploto, o kameros Nr. 27 plotas – 29,49 kv. m, joje įrengtos 8 miegamposios vietos, todėl pareikšėujui teko 3,6 kv. m ploto. Teismas neturi pagrindo Å¡iais Alytaus PN pateiktais duomenimis netikėti. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, vertintinas kaip nepagrįstas.              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant, kiek laiko asmuo gali bÅ«ti laikomas Alytaus PN laikino sulaikymo (trumpalaikio laikymo) kameroje, pagal analogijÄ (ABTÄ® 4 straipsnio 7 dalis) taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas, kuriame numatyta, kad į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1087-662/2017).Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus PN laikino sulaikymo kameroje buvo laikomas nepertraukiamai 18 parų, konstatuotina, kad Å¡iuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, kadangi maksimalus galimas laikas, kurį asmuo gali praleisti laikino sulaikymo kameroje, pagal minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ yra 2 valandos.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7. punktÄ , gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Atsakovas atsiliepime patvirtino aplinkybę, kad laikinojo sulaikymo kamerose langai neįrengti. Teismas neabejoja, kad pareiÅ¡kėjui sukėlė nepatogumų tai, kad ginčo kameroje nebuvo galimybės atsidaryti lango, kad bÅ«tų galima iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , be to, į jÄ nepatekdavo natÅ«rali dienos Å¡viesa. Higienos normoje HN 134:2015 15 punkte nustatyta, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.

Kaip nustatyta byloje, pareiÅ¡kėjas ginčo kamerose buvo laikomas 18 parų, todėl, remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, kameroje, kurioje asmuo kalinamas ilgiau, nei 24 valandas, turėjo bÅ«ti įrengtas natÅ«ralus apÅ¡vietimas (langas arba stoglangis). Todėl konstatuotina, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) iÅ¡gyvenimus, t. y. neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 1500 Eur neturtinę žalÄ .

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sÄ lygos bÅ«tų turėjusios įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai ar psichologinei bÅ«klei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgusi. Ä®vertinus pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, nenustačius, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Likusioje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė