2013-06-27 Nr. AB-3075-3-66-3-00016-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Administracinė byla Nr. I492-23/2013

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00016-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), susipažinusi su pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymu ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo „Atvejai, kai yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 6 punkto (2010 m. rugsėjo 27 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 116-5944) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui buvo privalomi, kai buvo atliekami įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo pastato šildymo, dujų ir elektros bendrųjų inžinerinių sistemų darbai, teisėtumą

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo R. Z. skundą valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2013 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo „Atvejai, kai yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 6 punktas (2010 m. rugsėjo 27 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 116-5944) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui buvo privalomi, kai buvo atliekami įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo pastato šildymo, dujų ir elektros bendrųjų inžinerinių sistemų darbai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) (Žin., 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 62 daliai, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 str. 1 d. 3 p.).

ABTĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo bylose šie reikalavimai reiškia, kad pareiškėjo prašyme turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai (jų dalys) ar punktai. Be to, prašyme turi būti nurodomi aiškūs ir nuoseklūs teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms teisinio reguliavimo nuostatoms ar teisės principams pareiškėjas abejoja.

Bendrosios kompetencijos arba specializuoto administracinio teismo nutartis kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turi būti motyvuota, nutartyje turi būti išdėstyti teisiniai argumentai, kuriais teismas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo (ABTĮ 113 str. 1 d. 6 p.). Teismo nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs, teismas neturėtų apsiriboti vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Teismo prašyme neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Minėti trūkumai gali būti pagrindu atsisakyti priimti teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.), o jei jis jau buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575‑3/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas savo nutartyje nurodo, jog, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo „Atvejai, kai yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 6 punktas (2010 m. rugsėjo 27 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 116-5944) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui buvo privalomi, kai buvo atliekami įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo pastato šildymo, dujų ir elektros bendrųjų inžinerinių sistemų darbai, prieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. redakcija) (Žin., 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 62 daliai, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje teigiama, jog bendrosios inžinerinės sistemos visuomet valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama bendraturčių sutarimu, o nuosavybės teisės elementai – valdymas, naudojimasis, disponavimas – visuomet yra kumuliatyvūs, todėl bendrosios statinio inžinerinės sistemos, kaip nuosavybės objektas, turi būti valdomos bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d.). Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, dalis objektų, kurie nėra nuosavybės teisės objektai, o į juos yra tik nuosavybės teisės elementai, taip pat reikalauja bendraturčių – bendravaldytojų ir/ar bendranaudotojų pritarimo, tačiau ginčijamoje teisės normoje to nebuvo numatyta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo „Atvejai, kai yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 6 punktas (2010 m. rugsėjo 27 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 116-5944) įtvirtino atvejus, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalį rašytinis pritarimas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 28 punktas (2010 m. rugsėjo 27 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 116-5944) taip pat numatė, jog prašymas dėl rašytinio pritarimo yra pateikiamas kiekvienam Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalyje nurodytam subjektui šioje dalyje nurodytais atvejais. Pažymėtina, jog tarp šioje dalyje išvardintų subjektų minimi tik įgalioti valstybės institucijų atstovai. Tai, jog ginčijama nuostata nenustatė reikalavimo, kad rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui būtų privalomi, kai buvo atliekami įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo pastato šildymo, dujų ir elektros bendrųjų inžinerinių sistemų darbai, reiškia, jog nebuvo įtvirtintas reikalavimas gauti įgalioto valstybės institucijos atstovo pritarimą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartyje pabrėžiama, jog pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą atsijungimas nuo šilumos tinklų buvo laikomas paprastuoju remontu, kuriam nereikia bendrasavininkių pritarimo. Tačiau, kaip jau minėta, rašytiniai pritarimai pagal teisės aktų nuostatas nėra tapatūs bendrasavininkių pritarimams. Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nurodyti argumentai nepagrindžia ginčijamo teisinio reguliavimo ir teismo nurodomų Civilinio kodekso bei Statybos įstatymo nuostatų sąsajų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas 2013 m. birželio 14 d. nutartyje nepakankamai teisiniais argumentais susiejo ginčijamą norminį administracinį aktą su teisiniu reguliavimu, kurio nuostatoms prašoma ištirti abejonių sukėlusio įsakymo atitiktį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs konkrečios individualios bylos aplinkybes ir paklausimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui turinį, turi teisę atsisakyti priimti bendrosios kompetencijos arba administracinio teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jei toks prašymas yra nesusijęs su nagrinėjama individualia byla (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.). Jei toks prašymas buvo priimtas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi teisę nutraukti norminę administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartis norminėje administracinėje byloje Nr. I7-04/2007). Todėl prašymo ištirti norminio akto teisėtumą priėmimo klausimą sprendžiančiam administraciniam teismui būtina susipažinti ir su individualios bylos, kurioje iškilo abejonė dėl norminio akto teisėtumo, aplinkybėmis.

Teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju kyla abejonė, ar ginčijama teisės norma yra taikytina nagrinėjamoje individualioje byloje, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 konstatuota, jog pareiškėjas individualioje byloje jau 2001 m. rugpjūčio 30 d. atjungė buto radiatorius nuo bendros šildymo sistemos ir apie tai informavo uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus energija“ bei uždarąją akcinę bendrovę „Antakalnio ūkis“. Nuostata, kurios teisėtumo klausimas keliamas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašyme, 2001 m. rugpjūčio 30 d. dar negaliojo – Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ buvo patvirtintas tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartyje nėra pateikta pakankamų argumentų, kurie paneigtų paminėtą teisėjų kolegijos abejonę.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą nuostatą prašo ištirti toje apimtyje, kurioje nebuvo įtvirtintas tam tikras teisinis reguliavimas, t. y. kelia klausimą dėl galimo teisės spragos egzistavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nėra pateikta argumentų, kad tokios teisės spragos konstatavimas individualioje byloje turėtų įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai ar būtų prielaida jo atžvilgiu taikyti griežtesnius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo metu ginčijamas teisinis reguliavimas nebegalioja – jis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. D1-786, nustatant, jog įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąsias pastato šildymo, dujų ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas, yra privalomi rašytiniai pritarimai (pastato administratoriaus ir bendrosios dalinės nuosavybės savininkų) paprastojo remonto aprašui.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl paminėtų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartyje nustatytų trūkumų visumos pareiškėjo prašymas ištirti norminių administracinių aktų (jų dalies) teisėtumą pripažintinas neatitinkančiu įstatymo jam keliamų reikalavimų (ABTĮ 113 str. 1 d. 6 p.), kas lemia negalimumą jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 4 str. 6 d., 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo „Atvejai, kai yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 6 punkto (2010 m. rugsėjo 27 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 116-5944) tam tikra apimtimi teisėtumą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė