2022-01-12 Nr. AB-917-3-61-3-03665-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-177-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03665-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatorius) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 150 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-14 patvirtinus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), t. y. įgyvendinant šio teisės akto nuostatas, jam buvo padaryta žala, nes buvo pažeisti jo teisės ir teisėti interesai, be kita ko, suvaržyta teisė į nuosavybę, t. y. Šiaulių TI pareigūnai paėmė iš pareiškėjo jo DVD leistuvą, kuris kainavo apie 150 Eur. Pareiškėjui reikalingas DVD leistuvas, nes jis jį naudoja žiūrėti televizorių (televizorius senas, neturi USB jungties), klausytis muzikos, žiūrėti filmus, šeimos vaizdo įrašus, nuotraukas ir kt. Pareiškėjas turės prašyti artimųjų, kad jam nupirktų naujesnį televizorių. Pareiškėjas tvirtino dėl negalėjimo naudotis minėtu leistuvu patiriantis neigiamus išgyvenimus, stresą ir kt. Pareiškėjo įsitikinimu, Taisyklės priimtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir teisės principus, tarp jų – principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal), taip pat teisingumo ministrui suteiktos diskrecijos ribas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas teigė, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas nenumato galimybės paprastajai grupei priklausantiems nuteistiesiems turėti garso grotuvą, todėl pareigūnų draudimas naudotis pareiškėjui jam priklausančiu DVD leistuvu yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neprarado savo DVD leistuvo, jam tik apribota galimybė juo naudotis, todėl pareiškėjo teiginiai apie patirtą turtinę žalą atmestini. Kadangi pareiškėjui nepadaryti jokie neteisėti veiksmai, nėra pagrindo spręsti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. A. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Akcentavo, kad Teisingumo ministerijai pavesta funkcija tvirtinti pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles pakeitusiomis Taisyklėmis. Taigi Teisingumo ministerija, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, turėjo teisinį pagrindą tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Nurodytų daiktų sąraše nėra pareiškėjo siekiamo turėti DVD leistuvo, tačiau tokia aplinkybė nereiškia, kad Teisingumo ministerija atliko neteisėtus veiksmus, atlikdama jai įstatymo numatytas funkcijas tvirtinti leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis, neturėdamas galimybės naudotis turimu DVD leistuvu, patiria ypatingus dvasinius išgyvenimus, galinčius sukelti neturtinę žalą. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas.

III. 7. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo prašo tenkinti jo skundo reikalavimus.

8. Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, kad atsakovo atstovas Taisykles priėmė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, teisės principus, jam suteiktos diskrecijos ribas; atėmus galimybę naudotis nuosavu DVD leistuvu, buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai ir dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Pareiškėjas tvirtina, jog jo specifinis teisinis statusas nesuteikia teisės Teisingumo ministerijai priimti teisės aktus, pagal kuriuos pareiškėjui kada tik panorėjus sukeliami nuostoliai, taikomos neproporcingos priemonės. Pareiškėjas taip pat apžvelgia su ginču susijusį teisinį reglamentavimą, teismų išaiškinimus.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

10. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėjui nustatyti ribojimai, įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose, yra proporcingi ir kompetencijos neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, todėl tokie veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

12. Šiaulių tardymo izoliatorius apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teigia, kad tvirtinti pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles pavesta Teisingumo ministerijai, todėl atsakovo atstovas teisėtai nustatė leidžiamų turėti ir įsigyti daiktų sąrašą, šiuo atveju neegzistuoja valstybės institucijos neteisėti veiksmai. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagrįstai atmestas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

14. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos mano, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o apeliaciniame skunde nėra argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos.

15. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 20 d. rašte „Į atsiliepimo, skundo patikslinimas“ prašo tenkinti jo skundo reikalavimus, iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo (apribotos galimybės toliau naudotis DVD leistuvu), atlyginimo priteisimo.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad neįrodytas pagrindas konstatuoti neteisėtus Teisingumo ministerijos veiksmus, atliekant jai įstatymo numatytas funkcijas tvirtinti pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (šiuo konkrečiu atveju – Taisykles), todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės tik pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, deklaratyviai nesutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

19. Nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija). Lengvajai, paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (92 str. 2 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina teisingumo ministras (Bausmių vykdymo kodekso 54 str. 4 d.). Taigi, Bausmių vykdymo kodekse nėra pateiktas išsamus nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas, o funkcija sudaryti tokį sąrašą priskirta atsakovo atstovui – Teisingumo ministerijai.

20. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, III skyriuje išvardyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, nurodyta jų bendra masė. Taisyklių 20 punkte yra nurodyti įvairūs elektros prietaisai (20.4 p.), taip pat abstrakčiai užsiminta apie kitus daiktus, būtinus Taisyklių 20.4, 20.5.4, 20.5.7 ir 20.5.15 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti (20.5.16 p.). Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, šiame sąraše nėra nurodytas DVD leistuvas (vaizdo leistuvas). Aplinkybė, jog galimybė nuteistiesiems turėti vaizdo leistuvą buvo numatyta anksčiau (iki 2020 m. sausio 21 d.) galiojusiose teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (šių taisyklių 18 priedo 5.3 p.), savaime nekelia pagrįstų abejonių dėl vėliau patvirtintų Taisyklių III skyriaus nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

21. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai apie teisingumo ministro peržengtas jam suteiktos diskrecijos ribas grindžiami tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuri nesuderinama su aptartomis teisės normomis. Pareiškėjo argumentai apie principo lex retro non agit pažeidimą nepagrįsti, nes ginčui aktualios Taisyklių nuostatos nėra taikomos atgal, t. y. Taisyklių 20 punkte nurodytus daiktus nurodytomis sąlygomis asmenys gali įsigyti ir turėti (naudoti) tuo laikotarpiu, kai atitinkamos nuostatos galioja. Pareiškėjo pozicija, kad jis iki 2020 m. sausio 21 d. pasinaudojo teise įsigyti ir turėti vaizdo leistuvą, todėl vėlesnis tokios teisės panaikinimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nepagrįsta. Kaip minėta, nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų yra siejama būtent su teisingumo ministro tvirtinamu leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašu, todėl, pasikeitus šio sąrašo nuostatoms, gali pasikeisti ir minėtos nuteistųjų teisės apimtis. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai nurodė, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

22. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad pareiškėjo teiginiai apie DVD leistuvo paėmimą yra itin abstraktūs, t. y. neaišku, ar jis iš tiesų turėjo tokį leistuvą, kada jį gavo ir kada šis leistuvas buvo iš jo paimtas (jei buvo paimtas), kas įvyko su šiuo leistuvu (pvz., ar jis buvo sunaikintas, ar perduotas pareiškėjo artimiesiems) ir pan. Kitaip tariant, byloje nėra konkrečių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, jog Taisyklių priėmimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes jo nurodytu aspektu.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nekonstatuotini nei Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai, nei pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėjas prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą sieja būtent su Teisingumo ministerijos veiksmais (t. y. Taisyklių patvirtinimu), prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Teisingumo ministerijos, todėl teisėjų kolegija nevertina Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų taikant ginčui aktualias Taisyklių nuostatas.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė