53403036-e46b-4ab4-9787-dcfd10ce57ba · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2274-854/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09480-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) uždarosios akcinės bendrovės „IÅ¡manusis finansavimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „IÅ¡manusis finansavimas“ ieÅ¡kinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Alansta“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IÅ¡manusis finansavimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 80 657,68 Eur skolÄ , 3 048,97 Eur palÅ«kanas, 14 procentų metines kompensacines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos paskolos dalies, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 8 d.) iki visiÅ¡ko skolos pagal sutartį grÄ Å¾inimo, 7 988,12 Eur delspinigius, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad tarp jos ir UAB „Alansta“ 2022 m. gruodžio 20 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. PS-221220-1 ir 2023 m. sausio 19 d. papildomo susitarimo pagrindu UAB „Alansta“ iÅ¡ viso buvo suteikta 120 360 Eur paskola. Ä®sipareigojimų įvykdymas užtikrintas 2022 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutartimi Nr. LS-221220-1, pagal kuriÄ atsakovas A. P. laidavo ieÅ¡kovei už tinkamÄ skolininkės prievolių pagal sutartį įvykdymÄ . Be to, pievolių įvykdymas užtikrintas ir UAB „Alansta“ nekilnojamojo turto hipoteka. Kadangi ieÅ¡kovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (vėlavo mokėti įmokas pagal grafikÄ ), nereagavo į raginimus paÅ¡alinti sutarties pažeidimus, ieÅ¡kovė 2023 m. gegužės 8 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį su UAB „Alansta“ nutraukė, apie tai informavo skolininkę ir laiduotojÄ . Atsakovui adresuotame praneÅ¡ime ieÅ¡kovė nustatė terminÄ iki 2023 m. gegužės 15 d. skolininkės prievolėms įvykdyti (padengti įsiskolinimÄ ), tačiau mokėjimų nei iÅ¡ skolininkės, nei iÅ¡ laiduotojo gauta nebuvo. Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė inicijavo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto skolininkės turto – buvo iÅ¡duotas Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės 2023 m. birželio 14 d. vykdomasis įraÅ¡as, kuris perduotas priverstinai vykdyti antstolei (vykdomoji byla Nr. 0173/23/01056). IeÅ¡kovė sužinojo, jog skolininkė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl restruktÅ«rizavimo bylos jai iÅ¡kėlimo, todėl, įvertinusi tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės įkeisto turto gali bÅ«ti ženkliai apsunkintas, kreipėsi į teismÄ dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ skolininkės laiduotojo. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalimi, laiduotojo ir skolininko atsakomybė yra solidari, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas ir skolininkas įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek skyrium. Kadangi ieÅ¡kovė inicijavo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės, pradėta vykdomoji byla, ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas tik atsakovui.

3. BylÄ nagrinėjančios teisėjos 2023 m. rugpjūčio 7 d. rezoliucija ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys priimtas ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡siųstas atsakovui bei trečiajam asmeniui atsiliepimams į ieÅ¡kinį per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pateikti.

4. Ä® bylÄ 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateiktas atsakovo atstovės advokatės Astos PoÅ¡kutės praÅ¡ymas suteikti prieigÄ prie elektroninės bylos kortelės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

6. Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2394-779/2023 iÅ¡kėlė UAB „Alansta“ restruktÅ«rizavimo bylÄ ; restruktÅ«rizavimo administratore paskyrė UAB „RestruktÅ«rizuoju.lt“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d.

7. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Alansta“ restruktÅ«rizavimo byloje trečiuoju asmeniu yra įtraukta ir ieÅ¡kovė UAB „IÅ¡manusis finansavimas“, kuri nurodė nesutinkanti su UAB „Alansta“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimu, taip pat, kad UAB „Alansta“ iÅ¡ UAB „IÅ¡manusis finansavimas“ gavo 79 800 Eur paskolÄ , kuri buvo skirta apyvartinėms lėšoms.

8. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės pagrindiniu skolininku pagal paskolos sutartį ir vėlesnius papildymus yra ne atsakovas A. P., o trečiasis asmuo RUAB „Alansta“ ir ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog pagal CK nuostatas ieÅ¡kovė primiausia dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi į pagrindinį skolininkÄ RUAB „Alansta“. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė, nesilaikydama CK 6.76 straipsnio nuostatų bei nustatytos tvarkos, ir pirmiausia kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tik į vienÄ atsakovÄ (laiduotojÄ ) A. P., „apėjo“ pagrindinį skolininkÄ RUAB „Alansta“.

9. Teismas nurodė, kad remiantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, tiek atsakovas A. P. (laiduotojas), tiek trečiasis asmuo RUAB „Alansta“ (pagrindinis skolininkas) atsako kreditoriui (ieÅ¡kovei), kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (bendraatsakovai), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė tik vienÄ atsakovÄ (laiduotojÄ ) A. P. ir tik jam vienam reiÅ¡kia visus reikalavimus, kildinamus iÅ¡ paskolos sutarties, žinodama aplinkybę, jog trečiajam asmeniui RUAB „Alansta“ yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui yra perduodamos teismuose esančios visos civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs tas juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad JANÄ® 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieÅ¡kinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iÅ¡keltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, kad nemokumo bylÄ nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Šį įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1013-798/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2021).

11. Teismas pažymėjo, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ kitais Å¡io Kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis ieÅ¡kovės skolininkas yra trečiasis asmuo RUAB „Alansta“, kuriai yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, ir prie ieÅ¡kinio nėra pateikta jokių duomenų / įrodymų, jog yra galimas iÅ¡ karto skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas tik iÅ¡ laiduotojo, „apeinant“ pagrindinį skolininkÄ , be to, pagal JANÄ® nustatytÄ tvarkÄ Å¾inant tÄ aplinkybę, jog juridiniam asmeniui iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , yra sudaromas kreditorių sÄ raÅ¡as, kur pagal 2022 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. PS-221220-1 ieÅ¡kovė UAB „IÅ¡manusis finansavimas“ yra tiesioginė RUAB „Alansta“ kreditorė, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra negalimas toks ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme, kadangi pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡spręsti visi turtiniai / skoliniai reikalavimai ir eiliÅ¡kumas Vilniaus apygardos teisme, t. y. restruktÅ«rizavimo bylÄ iÅ¡kėlusiame teisme.

13. Teismas pažymėjo ir tai, kad RUAB „Alansta“ direktorius su Vilniaus apygardos teismui pateiktu praÅ¡ymu restruktÅ«rizuoti UAB „Alansta“ kartu taip pat pateikė ir visus finansinės atskaitomybės dokumentus bei kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuriame, be kita ko, kaip kreditorė, yra nurodyta ir ieÅ¡kovė UAB „IÅ¡manusis finansavimas“ su 83 706,65 Eur finansiniu reikalavimu.

14. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tik atsakovui (laiduotojui) ir nėra reiÅ¡kiami jokie turtiniai reikalavimai trečiajam asmeniui (pagrindiniam skolininkui), ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagal JANÄ® nuostatas nėra perduodamas Vilniaus apygardos teismui, t. y. kaip restruktÅ«rizavimo bylÄ atsakovui iÅ¡kėlusiam teismui, teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Teismas pastebėjo, kad ieškinyje keisti šalių procesinę padėtį yra išimtinai tik ieškovo procesinė teisė ir teismas negali šios ieškovo teisės riboti / koreguoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė UAB „Išmanusis finansavimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė ignoruodamas ieÅ¡kinyje nurodytÄ informacijÄ bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie ieÅ¡kovės veiksmus, siekiant susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ UAB „Alansta“.

16.2. IeÅ¡kovė pirmiausiai kreipėsi į UAB „Alansta“ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo: i) siuntė įspėjamuosius praneÅ¡imus įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (suteikiant papildomus terminus tai atlikti), ii) pranešė apie sutarties nutraukimÄ (suteikiant terminÄ skolai apmokėti), iii) pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Alansta“ įkeisto nekilnojamojo turto (notaras, prieÅ¡ iÅ¡duodamas vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , taip pat siunčia praneÅ¡imÄ skolininkui su papildomu terminu įvykdyti prievoles). Tik tuomet, kai visi Å¡ie veiksmai nedavė jokio rezultato (UAB „Alansta“ nepadengė skolos) ir ieÅ¡kovei tapo akivaizdu, jog skolos nepavyks efektyviai atgauti iÅ¡ UAB „Alansta“ įkeisto turto (ieÅ¡kovė sužinojo apie Vilniaus apygardos teismui pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Alansta“ restruktÅ«rizavimo), ieÅ¡kovė pasinaudojo teise reikalauti tinkamo sutarties įvykdymo iÅ¡ laiduotojo. Taigi laiduotojas yra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje.

16.3. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė pasinaudojo hipotekos sutartimi ir pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Alansta“ įkeisto nekilnojamojo turto, rodo, kad ieÅ¡kovė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmiausia kreipėsi į pagrindinį skolininkÄ UAB „Alansta“. Teismo nurodymas, kad ieÅ¡kovė visų pirma turėjo reikÅ¡ti ieÅ¡kinį UAB „Alansta“ dėl skolos priteisimo yra perteklinis. Hipotekos sutartis suteikia galimybę kreditoriui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko įkeistÄ turtÄ be bylinėjimosi. IeÅ¡kovei pasinaudojus teise iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ UAB „Alansta“ įkeisto turto, kreipimasis į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ UAB „Alansta“ neteko prasmės ir bÅ«tų buvęs visiÅ¡kai netikslingas.

16.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tai, kad ieÅ¡kovė dalyvauja UAB „Alansta“ restruktÅ«rizavimo byloje, klausimas dėl skolos turi bÅ«ti sprendžiamas bÅ«tent toje byloje. Tokie teiginiai nepagrįsti, kadangi: 1) UAB „Alansta“ ne(į)vykdė savo prievolių, kylančių iÅ¡ sutarties, ieÅ¡kovei, taigi buvo tenkinta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laidavimo įgyvendinimo sÄ lyga ir ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti UAB „Alansta“ prievolių įvykdymo iÅ¡ laiduotojo; 2) skolininko ir laiduotojo atsakomybė prieÅ¡ kreditorių yra solidari (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6. straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovė pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ , pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį laiduotojui ir pareikÅ¡dama UAB „Alansta“ reikalavimÄ restruktÅ«rizavimo byloje; 3) aplinkybė, jog UAB „Alansta“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nepanaikina ir (ar) kitaip neapriboja ieÅ¡kovo teisės reikalauti UAB „Alansta“ prievolių įvykdymo iÅ¡ laiduotojo. TÄ patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-450/2020, tuo pačiu nurodydamas, kad laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininkÄ liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktÅ«rizavimas. Be to, nagrinėjamos bylos atveju sutartis buvo nutraukta ir priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ UAB „Alansta“ turto pradėtas dar iki UAB „Alansta“ restruktÅ«rizavimo klausimo svarstymo teisme, kaip ir reikalavimai laiduotojui (atsakovui) įvykdyti UAB „Alansta“ prievoles atsirado ir buvo reikÅ¡ti dar iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

16.5. Teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas. Teismas ieÅ¡kovės, kurios teisės buvo pažeistos ir kuri siekia jas ginti, ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Sprendimas priimtas teismo vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesulaukus atsakovo atsiliepimo, taip pat ignoruojant / deramai nesusipažinus su ieÅ¡kiniu ir neįvertinus ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, netinkamai taikant teisės normas. Teismas kaip teisinį pagrindÄ nurodė CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ , nors tai yra blanketinė norma, nukreipianti į kitas teisės normas. Visgi teismas nenurodė, kokia konkrečiai CPK ar CK nuostata rėmėsi priimdamas sprendimÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

16.6. Netgi jei teismo sprendimas dėl netinkamo atsakovo bÅ«tų buvęs pagrįstas, teismas turėjo apie tai informuoti ieÅ¡kovę ir gauti jos sutikimÄ pakeisti pradinį atsakovÄ . Jeigu ieÅ¡kovė nesutiktų, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėtų bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Teismas neturi įgaliojimų vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti atsakovo, ir netgi ieÅ¡kovei atsisakius jį pakeisti, tai nebÅ«tų pagrindas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Pasielgęs prieÅ¡ingai, teismas pažeidė CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalis, taip pat rungimosi ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.

17. Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

17.1. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas, ko Å¡iuo atveju nebuvo laikomasi.

17.2. 2022 m. gruodžio 20 d. laidavimo sutarties Nr. LS-221220-1 3.4. punkte numatyta, kad Å¡alys sutaria, kad kreditorius UAB „IÅ¡manusis finansavimas“ visais atvejais turi teisę pasirinkti, kokiÄ prievolės įvykdymo priemonę realizuoti pirmiau. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė tokiÄ teisę jau yra realizavusi, notaro iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas yra perduotas antstoliams priverstiniam vykdymui, pradėta vykdomoji byla Nr. 0173/23/01056. IeÅ¡kovė, teismui priimant skundžiamÄ nutartį, nebuvo pateikusi antstolės patvarkymo, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. vykdomasis dokumentas persiunčiamas restruktÅ«rizavimo bylÄ nagrinėjančiam teismui.

17.3. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali bÅ«ti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do, sÄ lyginį pobÅ«dį, kuris reiÅ¡kia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymÄ atsiradimÄ tik tuo atveju jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kadangi yra pradėta vykdomoji byla, antstoliai yra areÅ¡tavę kreditoriui įkeistÄ UAB „Alansta“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir, objektyvių duomenų, kad UAB „Alansta“ kreditoriui įkeisto turto neužteks ir skolininkė UAB „Alansta“ neįvykdys prievolės, Å¡ioje byloje nėra.

17.4. Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovės (kreditorės) ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo (laiduotojo) paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

21. IeÅ¡kovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo, kuriuo antstolė užbaigė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0173/23/01056 dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės 2023 m. birželio 14 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 5055-7 iÅ¡ skolininkės UAB „Alansta“ iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „IÅ¡manusis finansavimas“ naudai ir vykdomÄ jį dokumentÄ persiuntė Vilniaus apygardos teismui.

22. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, ieškovės pateikto antstolės patvarkymo turinį, sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės pateiktas įrodymas neturi teisinės reikšmės ginčo klausimui pagal jo nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, todėl jį atsisako priimti.

Dėl pagrindo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (ne)buvimo

24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės UAB „IÅ¡manusis finansavimas“ ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovo A. P., paliko nenagrinėtÄ , sprendęs, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovui, kaip laiduotojui, kol nebus iÅ¡spręsti visi turtiniai / skoliniai reikalavimai ir eiliÅ¡kumas pagrindinei skolininkei UAB „Alansta“ jos restruktÅ«rizavimo bylÄ iÅ¡kėlusiame Vilniaus apygardos teisme. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė duomenų, kad pagal CK 6.76 straipsnio nuostatas ieÅ¡kovė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmiausia bÅ«tų kreipusis į pagrindinę skolininkę – į Å¡ioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtrauktÄ RUAB „Alansta“. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad yra galimas iÅ¡ karto skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas tik iÅ¡ laiduotojo A. P., reikalavimų nereiÅ¡kiant pagrindinei skolininkei RUAB „Alansta“.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobÅ«dį, skundžiamos nutarties motyvus, teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ ginčui aktualiais aspektais, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ dėl žemiau nurodomų motyvų.

26. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu, jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas).

27. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovo procesinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį (teisę į teisminę gynybÄ procesine prasme) bÅ«tina skirti nuo ieÅ¡kovo teisės į jo pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ (teisės į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme). Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 110 punktas).

29. Pažymėtina tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje (ar vėlesnėje stadijoje (jau po ieÅ¡kinio priėmimo) sprendžiant dėl ieÅ¡kinio priimtinumo ir galėjimo jį nagrinėti) teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Bylos nagrinėjimo metu gali bÅ«ti nustatyta, jog ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos ir / ar jis neturi reikalavimo teisės, todėl tokiu atveju pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys teismo sprendimu bÅ«tų atmetamas, arba tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies).

30. Proceso įstatymas nustato dvi bylos užbaigimo, nepriėmus sprendimo iÅ¡ esmės, formas – bylos nutraukimas (CPK 293 straipsnis) ir ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad byla nutraukiama tais atvejais, kai ji bÅ«na iÅ¡kelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių apskritai negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimÄ dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 15 punktas). Tuo tarpu ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, kai dėl jau prieÅ¡ ieÅ¡kinio priėmimÄ buvusių ar vėliau atsiradusių procesinio pobÅ«džio aplinkybių priimti sprendimo dėl ginčo esmės negalima tik jau pradėtame konkrečiame teismo procese, bet ne apskritai, t. y. kai iÅ¡lieka tapataus ginčo nagrinėjimo teisme galimybė. Pabrėžtina tai, kad tiek bylos nutraukimo, tiek pareiÅ¡kimo palikimo nenagrinėto pagrindai yra procesinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo procesine teise kreiptis į teismÄ (teise pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį), t. y. nesiejant to su pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimu (teise į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme).

31. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , ginčui aktualus bÅ«tent CPK 296 straipsnio nuostatų vertinimas. Remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas tik esant vienam iÅ¡ Å¡ios dalies 1–12 punktuose nurodytų konkrečių pagrindų ir tik kitais CPK ir CK nustatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BÅ«tent pastaruoju pagrindu remdamasis pirmosios instancijos teismas ir paliko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir ieÅ¡kovė atskirajame skunde, Å¡i norma yra blanketinė, ji pati savaime neįtvirtina konkretaus ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindo, todėl teismas, ieÅ¡kinį palikdamas nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ , be kita ko, privalo nurodyti ir konkrečiÄ teisės normÄ , įtvirtintÄ CPK ar CK, ir sudarančiÄ prielaidas ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

32. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ kitais CPK ir CK nustatytais atvejais, skundžiamoje nutartyje rėmėsi CK 6.76, 6.81 straipsnių, taip pat JANÄ® 29 straipsnio nuostatomis. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo cituotos ir ginčo situacijai taikytos teisės normos nesudarė jokių prielaidų teismui ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ne tik teismo nurodytu pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau ir kitais CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindais.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, daręs iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , vertino ne iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės procesinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jos pasirinktam atsakovui (teisę į teisminę gynybÄ procesine prasme), o iÅ¡ esmės nepagrįstai, pasiremdamas ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu institutu, nusprendė dėl ieÅ¡kovės teisės į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme nebuvimo. Å iuo atveju teismas, pasisakydamas dėl CK 6.76, 6.81 straipsnių nuostatų taikymo, sprendė ir vertino tai, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į laiduotojÄ , pirma nepareiÅ¡kusi reikalavimų skolininkei, nors aplinkybės ar yra suėjęs prievolių vykdymo terminas, ar skolininkė neįvykdė visos ar dalies savo prievolės, kokiÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovės reikalavimo teisei, jos įgyvendinimui turi tai, kad skolininkei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, ir, galiausiai tai, ar laiduotojas Å¡iuo konkrečiu atveju, esant tokiai susiklosčiusiai faktinei situacijai, turi pareigÄ atsakyti už skolininkės neįvykdytas prievoles, ir jei taip, kada ir kokia apimtimi, yra reikÅ¡mingos ir vertintintos sprendžiant dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, tačiau ne dėl galimybės ieÅ¡kovei teismine tvarka atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį jos pasirinktam atsakovui – Å¡iuo atveju skolininkės laiduotojui.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.76, 6.81 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios laidavimo sutarties sampratÄ ir laiduotojo atsakomybę, nelaikytinos blanketinėmis normomis CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punkto kontekste, ir sudarančiomis pagrindÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Minėtų normų taikymas teisinę reikÅ¡mę įgytų tik sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės ir pasisakant dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės į laiduotojÄ (ne)pagrįstumo, tačiau ne vertinant ieÅ¡kovės teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo galimybę, reikalavimus reiÅ¡kiant skolininkės laiduotojui.

35. Blanketine norma ginčo atveju taip pat nelaikytina ir JANÄ® 29 straipsnio 1 dalis, kuri aktuali nustatant bylos teismingumÄ , kuomet turtiniai reikalavimai yra pareikÅ¡ti bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, ar pats bankrutuojantis juridinis asmuo yra pareiÅ¡kęs tokius reikalavimus. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pasirinko reikÅ¡ti skolininkės laiduotojui – fiziniam asmeniui, todėl teisės normų, reglamentuojančių bylos teismingumÄ , kuomet ieÅ¡kovo ar atsakovo procesinėje padėtyje yra bankrutuojantis (restruktÅ«rizuojamas) juridinis asmuo taikymas apskritai nėra pagrįstas, ir juolab nesudarantis jokio pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ne tik pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ , bet ir jokiu kitu CPK 296 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, dėl kurių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas iÅ¡ esmės yra susiję su vertinimais dėl ieÅ¡kovės galimybės patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ atsakovo, kaip skolininkės laiduotojo, (ne)buvimu, o, kaip jau minėta, ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu pagrindai gali bÅ«ti tik procesinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo procesinės teise kreiptis į teismÄ (teise pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį) įgyvendinimu, to nesiejant su pareikÅ¡to reikalavimo (ne)pagrįstumu ir patenkinimo galimybe. Pabrėžtina, kad neegzistuoja teisinis pagrindas ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ dėl materialinio–teisinio pobÅ«džio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieÅ¡kovė neįrodė įgijusi teisę į reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ skolininkės laiduotojo. Teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovė, jau paduodama ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į jos ieÅ¡kinio patenkinimÄ iÅ¡ atsakovo (laiduotojo). Dėl Å¡ių aplinkybių teismas gali pasisakyti tik bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės, o ne, remdamasis civilinio proceso teisės normomis, ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

37. Kadangi iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas laikytinas tikėtinu materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, subjektu, jo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti priimamas ir nagrinėjamas. Teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobÅ«džio atsikirtimus į ieÅ¡kinį, susijusius su tuo, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo iÅ¡ tiesų nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, ir neturi teisės į reikalavimo patenkinimÄ , remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris Å¡iÄ teisę realizuoja teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas, bÅ«damas neÅ¡aliÅ¡ka ginčo sprendimo institucija, negali perimti atsakovo funkcijų, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeisti teismo beÅ¡aliÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2009).

38. Å iuo gi atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡siuntęs atsakovui ir trečiajam asmeniui ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijas bei nustatęs terminÄ atsiliepimams į ieÅ¡kinį pateikti, nesulaukęs tokio termino pabaigos ir nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui byloje taip ir nespėjus pareikÅ¡ti savo pozicijos dėl ieÅ¡kinio (ne)pagrįstumo, nenagrinėdamas bylos iÅ¡ esmės, priėmė procesinį sprendimÄ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ bÅ«tent savo vienaÅ¡alių iÅ¡ankstinių motyvų dėl aplinkybių, nustatytinų ir vertintinų tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, pagrindu. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dar daugiau, jis faktiÅ¡kai reiÅ¡kia teisėjo iÅ¡ankstinės nuomonės dėl ginčo esmės iÅ¡sakymÄ , kas užkerta keliÄ teisėjui, turinčiam susiformavusiÄ iÅ¡ankstinę nuomonę apie bylos baigtį, toliau nagrinėti Å¡iÄ bylÄ .

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , remdamasis iÅ¡imtinai materialinio pobÅ«džio aplinkybėmis, kurios sudaro bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykÄ ir kurios nėra aktualios procesine prasme, t. y. sprendžiant dėl ieÅ¡kinio priimtinumo ir galėjimo jį nagrinėti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ esmės kitos sudėties pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

40. Kadangi kiti Å¡alių argumentai yra susiję su ginčo esme, kurie aktualÅ«s bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ir nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi klausimo dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu iÅ¡sprendimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „IÅ¡manusis finansavimas“ atskirÄ jį skundÄ patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ esmės kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Giedrė Čėsnienė