2022-06-29 Nr. AB-17765-3-63-3-02114-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-195-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03400-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui, Ginčų komisijai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. STS-1833; 2) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. SS-1648; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. S-192; 4) panaikinti Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. R-2331; 5) įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai nustatytas toks darbingumo lygis: 2007 m. lapkričio 12 d. – 2009 m. lapkričio 11 d. nustatyta 30 proc.; 2009 m. lapkričio 11 d. – 2011 m. rugsėjo 1 d. (2011 m. rugsėjo 2 d. suėjo senatvės pensijos amžius) nustatyta 35 proc.; nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai. Pareiškėjos teigimu, pablogėjus jos sveikatai, nepagrįstai buvo padidintas darbingumo lygis. Pareiškėja nurodė, kad Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 straipsnį, 24 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo atveju bendras pirminis specialiųjų poreikių vertinimas nereikalingas, nes invalidumas buvo nustatytas iki pensinio amžiaus. Pareiškėjos teigimu, neįgalumas laikytinas neterminuotu, nes jos sveikatos sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad specialieji poreikiai vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir Aprašo 1 priedu (Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė). Atsakovas vadovavosi Aprašo 4, 15 punktais ir pažymėjo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. SS-1684, kuriuo pareiškėjai specialiųjų poreikių nenustatė. Atsižvelgiant į diagnozes, asmens byloje esančius medicininius dokumentus ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančius duomenis, pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti, nes jos sveikatos būklė neatitinka kriterijų, nurodytų Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje. Atsakovo teigimu, šiuo atveju negali būti taikomi kriterijų 9, 5 ir 14 punktai. Atsakovas vadovavosi Aprašo 15.3 punktu, Tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintu Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu ir darė išvadą, kad pareiškėjai pagrįstai neišduota neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelė.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad specialusis poreikis ir specialiųjų poreikių lygis nėra tapačios sąvokos. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 10, 12 dalimis, 201 straipsnio 10 dalimi, atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. Al-563 patvirtintas Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašas (toliau – ir Specialiųjų poreikių aprašas) numato, kad specialiųjų poreikių lygį nustato Tarnyba (iki 2018 m. gruodžio 31 d. asmenims specialiųjų poreikių lygį nustatydavo savivaldybės administracija). Atsakovas vadovavosi Specialiųjų poreikių aprašo 16 punktu, nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. neterminuotai nustatė vidutinių specialiųjų poreikių lygį, kuris galioja iki šiol, nors ir nenustatyti specialieji poreikiai. Atsakovo teigimu, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui specialiųjų poreikių lygis nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius, t. y. nustatyti specialieji poreikiai lemia, koks bus nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Tačiau iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialiųjų poreikių lygis nedaro įtakos specialiųjų poreikių nustatymui.

6. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi ir pažymėjo, kad nors pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti, tačiau galioja anksčiau nustatytas specialiųjų poreikių lygis, o atitinkamos institucijos ir įstaigos asmeniui priklausančias neįgaliųjų asmenų lengvatas teikia pagal turimą specialiųjų poreikių lygį. Specialiųjų poreikių lygio nustatymas asmenims suteikia panašias socialines garantijas ir lengvatas, kurios taikomos asmenims, kuriems nustatomas neįgalumo ar darbingumo lygis. Visais atvejais tik nustačius vieną iš minėtų lygių (neįgalumo, darbingumo, specialiųjų poreikių) asmuo laikomas neįgaliuoju ir gali naudotis priklausančiomis lengvatomis ir socialinėmis garantijomis.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad objektyvus specialiųjų poreikių vertinimas, remiantis galiojančiais teisės aktais, kuomet specialieji poreikiai nenustatomi, negali būti traktuojamas kaip asmens materialinės ar socialinės asmens padėties bloginimas. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjai iki pensinio amžiaus buvo atliekamas darbingumo lygio vertinimas pagal tuo metu jai nustatytus funkcinius sutrikimus ir sprendimai buvo priimami remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos specialieji poreikiai 2020 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais buvo vertinami pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, individualiai atsižvelgiant į pareiškėjos funkcinę būklę ir išliekančius padarinius po pritaikyto gydymo. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti pagrįstai, taip pat pagrįstai neišduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjai dviejų metų laikotarpiui 2007 m. lapkričio 12 d. buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009 m. lapkričio 11 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-3195 pakartotiniu vertinimu pareiškėjai nustatė 35 proc. bazinį darbingumą. Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjai neterminuotai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja gamybinės įmonės „Ave Medica” klinikos Palangos padalinio 2020 m. gegužės 6 d. siuntimu buvo nukreipta į Tarnybą specialiųjų poreikių nustatymui. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama nustatyti specialiuosius poreikius, išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius ginčijamu 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. STS-1833 pareiškėjai pranešė, kad specialieji poreikiai nenustatyti, nes 2020 m. gegužės 6 d. siuntime Nr. 1022 ir kituose pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų. Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius ginčijamu 2020 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. R-2331 pareiškėjai pranešė, kad jai neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė neišduodama, nes ji neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtais sprendimais, kreipėsi į Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių su prašymu peržiūrėti minėtus sprendimus ir atlikti pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius ginčijamu 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nusprendė palikti galioti Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. STS-1833, kuriuo pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti ir neišduoti pareiškėjai neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė Komisijai, kuri ginčijamu 2020 m. spalio 20 d. sprendimu paliko nepakeistą Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. SS-1648.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 10, 12 punktais, 201 straipsnio 1, 2, 10, 11 dalimis, 24 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka, todėl teismas vertina, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

12. Teismas vadovavosi Aprašo 4, 6.1, 6.2, 11.12, 15.1–15.3, 16.1–16.4 punktais, nustatė, kad tiek Tarnybos teritorinis skyrius, tiek Tarnyba, tiek Komisija, spręsdami specialiojo poreikio nustatymo klausimą, vadovavosi gamybinės įmonės „Ave Medica” klinikos Palangos padalinio 2020 m. gegužės 6 d. siuntimo, ligos istorijos, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Siuntime nurodytos diagnozės, vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas” (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) kodais. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo dėl pareiškėjai nustatytos diagnozės nėra.

13. Teismas nustatė, kad Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus specialistai 2020 m. rugpjūčio 2 d. Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-1022 nenustatė specialiųjų poreikių, nes pareiškėjos sveikatos būklė (funkciniai sutrikimai) neatitinka patvirtintų bazinio funkcionavimo kriterijų reikalavimų, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti balas – 38; Diagnozė (duomenys neskelbtini) medicininiais dokumentais nepagrįsta, siuntime ir pateiktuose išrašuose galimi liekamieji reiškiniai neatžymimi, sistemose duomenų apie šį susirgimą nėra, neurochirurgo ir neurologo nekonsultuota, todėl nevertinama kaip pagrįsta. Tarnybos Sprendimų kontrolės 2020 m. rugpjūčio 31 d. Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1353 nurodyta, kad specialusis poreikis nenustatytas, nes nėra Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės nuostatas atitinkančių 2020 m. gegužės 6 d. siuntimo ir su juo pateiktuose dokumentuose diagnozių ir asmens būklės.

14. Teismas nurodė, kad iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog, sprendžiant specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pareiškėjai klausimą, buvo vertinama, ar pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytus bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus. Priimant ginčijamus sprendimus buvo vertinti Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 5, 9, 14 punktai. Vertinant Aprašo 1 priedo 9 punktą, nustatyta, kad jis negali būti taikomas, nes, nors pareiškėjai ir diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau II funkcinės klasės bei atsižvelgtina į kardiologo 2020 m. kovo 9 d. išvadas, jog pareiškėjos būklė išlieka stabili, be neigiamos dinamikos, (duomenys neskelbtini) nėra. Taip pat vertinant Aprašo 1 priedo 5, 14 punktus, nurodyta, kad jie negali būti taikomi, nes pagal (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 6 d. išvadą nenustatyta duomenų apie ligos atkrytį bei asmens byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų paskirtas tik simptominis gydymas ar taikoma (duomenys neskelbtini) pagalba. Ginčijamuose sprendimuose taip pat buvo įvertina, kad pareiškėjos organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, todėl asmens savarankiškumas nevertinamas ir jai specialieji poreikiai nenustatomi (Aprašo 15.3 p.)

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį specialiosios pagalbos reikmės poreikis atsiranda dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ir aplinkos veiksnių, tačiau ne dėl ligos ar traumos. Teismas nurodė, kad Aprašo 1 priedas įtvirtina bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus, pagal kuriuos vertinama specialusis nuolatinės slaugos poreikis, todėl nustatant specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, privalo būti nustatytas bent vienas iš Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytų pagrindinių kriterijų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka aktualių ginčui Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės punktų taikymo sąlygų, todėl tiek Tarnybos teritorinis skyrius, tiek Tarnyba ir Komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra teisinio pagrindo nustatyti specialųjį nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikį. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 15 punktą asmens savarankiškumas nevertinamas ir specialieji poreikiai nenustatomi, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus.

16. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad jai nustatytas neįgalumas laikytinas neterminuotu, nes jos sveikatos sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio, teismas pažymėjo, kad Įstatymo 2 straipsnio 10 ir 12 dalyse yra išskirtos skirtingos sąvokos – specialusis poreikis, kurio nustatymo tvarką reglamentuoja Aprašas, ir specialiųjų poreikių lygis, kurio nustatymo tvarką reglamentuoja Specialiųjų poreikių aprašas. Teismas vadovavosi Specialiųjų poreikių aprašo 16 punktu ir pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. yra neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Teismas pažymėjo, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis nėra aktualus vertinant specialųjį poreikį.

17. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai specialusis poreikis buvo nenustatytas pagrįstai, vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius, tiek Tarnyba, tiek Komisija pareiškėjos prašymus ir skundą išnagrinėjo visapusiškai ir argumentuotai, nepažeidžiant specialiuosius poreikius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl teismas neturėjo pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus ir tenkinti pareiškėjos skundą.

18. Pasisakydamas dėl ginčijamų sprendimų dalių ir pareiškėjos reikalavimo, susijusio su automobilio statymo kortelės išdavimu, teismas vadovavosi Tarnybos 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėja nurodytų reikalavimų neatitiko, todėl jai pagrįstai nebuvo išduota automobilio statymo kortelė.

19. Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjos prašymą panaikinti ginčijamus aktus, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo. Teismas pažymėjo, kad toks sprendimas nėra kliūtis, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pasikeitus asmens sveikatos būklei, kreiptis dėl specialiųjų poreikių vertinimo pakartotinai.

III. 20. Pareiškėja J. P. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

21. Pareiškėja nurodo, kad dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, pagal anksčiau galiojusį reglamentavimą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo į savivaldybę nesikreipė, nes neturėjo informacijos, kad tokia galimybė yra suteikta. Pareiškėjos teigimu, Komisija neatsižvelgė į tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinis skyrius 2017 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. SR23-23,33-605 dėl tikslinės kompensacijos vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 346 „Dėl šalpos ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 10 punktu, kuriame numatyta, kad sprendimas dėl tikslinės kompensacijos skyrimo priimamas remiantis Tarnybos išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma. Pareiškėja nurodo, kad jai vidutinis specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas 2011 m. rugsėjo 5 d., išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai (Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. SR-50-23.109-158).

22. Pareiškėja vadovaujasi Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3, 4, 6, 7, 8, 10, 12 punktais, 19 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 8 dalimi, 201 straipsnio 7 dalies 4 punktu, 9, 10 dalimis, 24 straipsnio 1, 2 dalimi, 26 straipsnio 1–5 dalimis, 29 straipsniu, 31 straipsnio 1, 2 dalimis ir pažymi, kad, įgyvendinant Įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytų specialiojo poreikio tenkinimo priemonių tikslą (jas gaunančiam neįgaliajam užtikrinti lygias ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes) ir gauti tikslinę kompensaciją – turi būti nustatytas atitinkamas specialusis poreikis. Tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas yra neatsiejamas nuo specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo bei atitinka tikslinių kompensacijų prasmę ir tikslą poreikių lygis (neterminuotai) atitinka pirmojo lygio spec. nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (19)SN-92) SP-79).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimų, kuriais pareiškėjai nenustatyti specialieji poreikiai bei atsisakyta išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Aptariamo straipsnio 12 punkte nustatyta, kad specialiųjų poreikių lygis – asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių rūšis, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą reguliuoja Įstatymo 201 straipsnis.

Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį; nustatomi šių rūšių specialieji poreikiai: nuolatinės slaugos; nuolatinės priežiūros (pagalbos); lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos; ugdymo; techninės pagalbos priemonių; aplinkos ir būsto pritaikymo. Vadovaujantis Įstatymo 201 straipsnio 2 dalimi specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje.

Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Pagal aptariamo straipsnio 10 dalį gali būti nustatomi trys specialiųjų poreikių lygiai: didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; nedidelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Įstatymo 201 straipsnio 11 dalis). Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse; specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (Įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be kita ko, specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, reglamentuotos Įstatymo IV ir V skirsniuose (18, 23, 24 str.), detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, iš kurių šiam ginčui yra aktualūs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiųjų lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir poreikių nustatymo tvarkos aprašas.

25. Teisėjų kolegija, kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.), pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.). Taigi teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju vertina, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

27. Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Specialieji poreikiai nustatomi senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui nedalyvaujant, kai pateikti specialiesiems poreikiams nustatyti būtini dokumentai nekelia abejonių dėl specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo (Aprašo 11.2 punktas).

28. Aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyta, kad bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus; asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai. Aprašo 15 punkte numatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.

Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas vadovaujantis Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais; jei asmens būklė atitinka daugiau nei vieną Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytą kriterijų, vertinimui naudojamas kriterijus, kuris numato mažesnę balų skaitinę vertę; tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi (Aprašo 15.1–15.3 punktai).

Nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius darbingo amžiaus ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, jų veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, pildant klausimyną (Aprašo 16 punktas). Aptariamo teisės akto 16.1 punkte įtvirtinta, kad darbingo amžiaus asmeniui klausimyną pildo NDNT pokalbio su asmeniu metu, o senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui – savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Vadovaujantis Aprašo 16.2 punktu, užpildytame klausimyne nurodytų balų suma prilyginama asmens savarankiškumo koeficientams: 81–88 balai – koeficientas 0,7; 67–80 balai – koeficientas 0,8; 44–66 balai – koeficientas 0,9; 23–43 balai – koeficientas 1,0; 5–22 balai – koeficientas 1,1; 0 – 4 balai – koeficientas 1,2.

Pagal Aprašo 16.3 punktą nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius bazinis funkcionavimo lygmuo dauginamas iš asmens savarankiškumo koeficiento ir gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui: 7, 8, 9, 10, 11, 12 arba 14 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 16, 18, 20 arba 21 balas – antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 22, 24, 27, 28 arba 30 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 32, 33, 36 arba 40 balų – antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Jei gautas balų skaičius yra didesnis nei 40 balų, specialieji poreikiai nenustatomi (Aprašo 16.4 punktas).

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek Tarnybos teritorinis skyrius, tiek Tarnyba ir Ginčų komisija, spręsdami pareiškėjos specialiojo poreikio nustatymo klausimą, vadovavosi gamybinės įmonės „Ave Medica” klinikos Palangos padalinio 2020 m. gegužės 6 d. siuntimo Nr. 000004, ligos istorijos, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Siuntime nurodytos diagnozės, vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas” (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) kodais: (duomenys neskelbtini). Be to, iš medicinos dokumentų išrašų/siuntimų (b. l. 117–118, 119) matyti, kad 2020 m. vasario 6 d. nustatyta, jog po kombinuoto gydymo stebimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nenustatyta, o 2020 m. kovo 9 d. nustatyta, kad ligos būklė išlieka stabili, skausmų (duomenys neskelbtini) neatžymi, (duomenys neskelbtini), išleidžiama tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo dėl pareiškėjai nustatytos diagnozės nėra; be to, kaip minėta, medicinos srities klausimų sprendimas į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka.

30. Taip pat nustatyta, kad Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus specialistai 2020 m. rugpjūčio 2 d. Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-1022 (b. l. 112–114) nenustatė pareiškėjai specialiųjų poreikių, nes pareiškėjos sveikatos būklė (funkciniai sutrikimai) neatitinka patvirtintų bazinio funkcionavimo kriterijų reikalavimų, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti balas – 38; Diagnozė I63.5 medicininiais dokumentais nepagrįsta, siuntime ir pateiktuose išrašuose galimi liekamieji reiškiniai neatžymimi, sistemose duomenų apie šį susirgimą nėra, neurochirurgo ir neurologo nekonsultuota, todėl nevertinama kaip pagrįsta. Tarnybos Sprendimų kontrolės 2020 m. rugpjūčio 31 d. Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1353 (b. l. 102–104) nurodyta, kad specialusis poreikis nenustatytas, nes nėra Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės nuostatas atitinkančių 2020 m. gegužės 6 d. siuntimo ir su juo pateiktuose dokumentuose diagnozių ir asmens būklės.

31. Aprašo 1 priede pateikta Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad sprendžiant specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pareiškėjai klausimą, buvo vertinama, ar pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytus bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus. Priimant ginčijamus sprendimus buvo vertinti Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 5, 9, 14 punktai. Vertinant Aprašo 1 priedo 9 punktą, nustatyta, kad jis negali būti taikomas, nes nors pareiškėjai ir diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau II funkcinės klasės bei atsižvelgtina į kardiologo 2020 m. kovo 9 d. išvadas, jog pareiškėjos būklė išlieka (duomenys neskelbtini) nėra. Taip pat vertinat Aprašo 1 priedo 5, 14 punktus, nurodyta, kad jie negali būti taikomi, nes pagal (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 6 d. išvadą nenustatyta duomenų apie ligos (duomenys neskelbtini), bei asmens byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų paskirtas tik simptominis gydymas ar taikoma (duomenys neskelbtini) pagalba. Ginčijamuose sprendimuose taip pat buvo įvertina, kad pareiškėjos organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, todėl asmens savarankiškumas nevertinamas ir jai specialieji poreikiai nenustatomi (Aprašo 15.3 punktas).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį specialiosios pagalbos reikmės poreikis atsiranda dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ir aplinkos veiksnių, tačiau ne dėl ligos ar traumos. Kaip matyti, anksčiau minėtas Aprašo 1 priedas įtvirtina bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus, pagal kuriuos vertinamas specialiojo nuolatinės slaugos poreikis, todėl nustatant specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, privalo būti nustatytas bent vienas iš Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytų pagrindinių kriterijų. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje esančius medicininius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka ginčui aktualių Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės punktų taikymo sąlygų, todėl tiek Tarnybos teritorinis skyrius, tiek Tarnyba ir Ginčų komisija pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjai nustatyti specialųjį nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikį. Pažymėtina ir tai, kad pagal Aprašo 15 punktą asmens savarankiškumas nevertinamas ir specialieji poreikiai nenustatomi, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus.

33. Dėl pareiškėjos argumento, kad jai nustatytas neįgalumas laikytinas neterminuotu, nes jos sveikatos sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio, pažymėtina, jog Įstatymo 2 straipsnio 10 ir 12 dalyse yra išskirtos skirtingos sąvokos – specialusis poreikis, kurio nustatymo tvarką reglamentuoja Aprašas ir specialiųjų poreikių lygis, kurio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A1-563 patvirtintas Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašas. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad jei asmuo, kuriam savivaldybėje iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, kreipiasi dėl specialiųjų poreikių nustatymo į Tarnybą, jam specialiųjų poreikių lygis pakartotinai nenustatomas, išskyrus atvejus, kai nustatant specialiuosius poreikius gali būti nustatytas didesnių specialiųjų poreikių lygis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. yra neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis nėra aktualus vertinant specialųjį poreikį.

34. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai specialusis poreikis nenustatytas pagrįstai, vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek Tarnybos Klaipėdos III teritorinis skyrius, tiek Tarnyba ir Ginčų komisija pareiškėjos prašymus ir skundą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant specialiuosius poreikius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamus sprendimus ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo.

35. Teisėjų kolegija dėl ginčijamų sprendimų dalių ir pareiškėjos reikalavimo, susijusio su automobilio statymo kortelės išdavimu pareiškėjai, pažymi, kad vadovaujantis 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu, teisę įsigyti kortelę, be kita ko, turi: senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3–4 balais), ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; asmenys, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius. Pareiškėja nurodytų reikalavimų, kreipdamasi į Tarnybą, neatitiko, todėl pagrįstai pareiškėjai nebuvo išduota automobilio statymo kortelė.

36. Netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti ginčijamus aktus, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

37. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo spręsti klausimą dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nustatant specialiuosius poreikius tyrimo, pagrindu nurodant Lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (19)SN-92)SP-79, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėja skunduose pirmosios instancijos teismui diskriminacijos klausimo nekėlė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.), šis pareiškėjos prašymas nenagrinėjamas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos nurodytas Lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (19)SN-92)SP-79, kuriuo remdamasi pareiškėja prašo spręsti klausimą dėl jos diskriminacijos, byloje nebuvo pateiktas.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų, pritaikęs ginčui aktualius teisės aktus, pagrįstai sprendė, jog tenkinti pareiškėjos skundo nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą. Aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu, savaime negali būti pakankamu pagrindu sprendimą panaikinti.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, tai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei, ji, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, turi teisę kreiptis dėl specialiųjų poreikių vertinimo pakartotinai.

40. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamuose sprendimuose aiškiai, išsamiai ir pagrindžiant ginčui aktualiomis teisės normomis motyvuota, kodėl pareiškėjai negali būti nustatytas specialusis poreikis bei išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų individualių administracinių aktų turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė