533edee3-100a-4bf0-a256-7e09dce99e8e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-110-431/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26599-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.7; (S) 3.3.4.2.9; 3.3.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos O.

M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „L.E.U. Logistics“ ieÅ¡kinį atsakovams I. B., D. G. ir O. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“ (ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „L.E.U. Logistics“ procesinių teisių perėmėja), n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-1263-294/2019 pagal ieÅ¡kovės BUAB ,,L.E.U.

Logistics“ ieÅ¡kinį atsakovams I. B., D. G. ir O. M. dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei: iÅ¡ atsakovo I. B. 5 391,76 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas, 798,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo D. G. 342,89 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas, 48,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės O. M. 2 464,82 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas, 363,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacine tvarka teismo sprendimas apskųstas nebuvo, todėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsiteisėjo.

2. PareiÅ¡kėja (atsakovė) O. M. prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-1263-294/2019 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalis 9 punktÄ dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėja apie priimtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimÄ sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 4 d., kai gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) praneÅ¡imÄ apie nesumokėtus mokesčius pagal vykdomÄ jį dokumentÄ civilinėje byloje Nr. e2-1263-294/2019.

PareiÅ¡kėja nebuvo tinkamai informuota apie teisminį procesÄ , nors teismas turėjo galimybę sužinoti jos darbo vietÄ ir pagal CPK nuostatas darbovietės adresu įteikti jai procesinius dokumentus. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 8 straipsnio 4 dalį ir priežastinį ryšį, nepagrįstai taikė CK 2.87 straipsnio nuostatas. PareiÅ¡kėja nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl žalos įmonei ir jos kreditoriams negalėjo padaryti.

3. Suinteresuotas asmuo, UAB „Inkomlita“, nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir kitu ieškovei žinomu paskutiniu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Teismas tikrino jam prieinamų viešųjų registrų duomenis, kurie patvirtino, jog pareiškėja tuo metu nedirbo. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė ne tik ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies, tačiau ir CK 2.87 straipsnio nuostatomis.

Pareiškėjos nurodoma teismų praktika dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies taikymo yra neaktuali, nes nustačius, jog buvę juridinių asmenų vadovai yra pažeidę CK 2.87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, įmonei padaryta žala atlyginama pagal kitus principus. Aplinkybė, jog pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose, nepaneigia jos padaryto pažeidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nemoki buvo jau 2014 m. Pareiškėja iki 2016 m. vasario 26 d. įvykusio akcijų perleidimo UAB „Sun Logistika“ valdė 67 proc.

įmonės akcijų ir buvo jos vadovė. PareiÅ¡kėja ieÅ¡kovės akcijas 2016 m. vasario 26 d. perleido už 1 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. M. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1263-294/2019.

5. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kinys su priedais bei teismo Å¡aukimai pareiÅ¡kėjai buvo siunčiami jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir kitu žinomu paskutinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau korespondencija pareiÅ¡kėjai nebuvo įteikta, pareiÅ¡kėja siuntos neatsiėmė. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų, teismas 2018 m. lapkričio 22 d. užklausė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę ir nustatė, jog pareiÅ¡kėja tuo metu nedirbo. Teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovams (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjai) procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, teismas nenustatė kitų adresų, kuriais galima bÅ«tų įteikti procesinius dokumentus, todėl atsakovams įteikė Å¡aukimus į teismo posėdį vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

6. Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – GVDÄ®) 3 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 5 straipsnyje nurodytuosius, privalo Å¡iame įstatyme nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . GVDÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoja Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos RespublikÄ ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Pati pareiÅ¡kėja nurodo, jog faktiÅ¡kai gyvena kitu adresu, tačiau savo pareigos įtvirtintos GVDÄ® 3 ir 4 straipsniuose neįvykdė, tai yra savo pasikeitusios gyvenamosios vietos nedeklaravo. Todėl privalo priimti visas neigiamas Å¡ios pareigos nevykdymo pasekmes.

7. Aplinkybė, jog teismas, turėdamas informacijÄ , jog pareiÅ¡kėja nedirba, pakartotinai neužklausė duomenų apie jos darbo vietÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas, įteikdamas pareiÅ¡kėjai korespondencijÄ , padarė esminę klaidÄ . Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjai visais žinomais adresais buvo siunčiamas ieÅ¡kinys ir patikslintas ieÅ¡kinys. PareiÅ¡kėjai nevykdant savo pareigos tinkamai deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pareiÅ¡kėja praranda teisinį pagrindÄ gintis Å¡ia aplinkybe, vertinant jai skirtos korespondencijos įteikimÄ . PareiÅ¡kėjai siunčiant ir įteikiant teismo dokumentus, CPK teisės normos pažeistos nebuvo, todėl pripažinti, jog Å¡iuo atveju buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, nėra pagrindo.

8. PareiÅ¡kėja nurodė, jog nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2017 m. kovo 20 d. ji buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose ir nevadovavo įmonei, todėl žalos įmonei ir jos kreditoriams nepadarė. Byloje esantis Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. vasario 26 d. UAB „L.E.U. Logistics“ vadovo pareigas ėjo pareiÅ¡kėja. Pateikta 2016 m. vasario 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, jog pareiÅ¡kėja valdė 67 proc. UAB „L.E.U. Logistics“ akcijų. Taigi pareiÅ¡kėja buvo atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ , tiek kaip juridinio asmens valdytoja (direktorė), tiek kaip juridinio asmens dalyvė (akcininkė). PareiÅ¡kėjai įmonės nemokumo faktas buvo žinomas dar iki vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo (2015 m. sausio 7 d.). Bylos duomenys patvirtina, jog įmonė nuostolingai dirbo jau nuo 2013 metų, 2014 metais įmonės nuostolis tik didėjo.

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimas neatleidžia vadovo nuo pareigos laikytis įstatymuose nustatytų, taip pat fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1263-294/2019, rėmėsi pateiktais įrodymais, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3632-866/2018 dėl UAB „L.E.U Logistics“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatytomis aplinkybėmis ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jos vadovavimo laikotarpiu atsiradusiÄ Å¾alÄ , todėl pareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės ir teiginiai laikytini deklaratyviais ir atmestini.

PareiÅ¡kėja apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1263-294/2019 sužinojo 2019 m. rugsėjo 4 d., tai yra nepraėjus trims mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). PareiÅ¡kėja, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo galimybę kreiptis į teismÄ dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo. II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. PareiÅ¡kėja O. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ arba perduoti proceso atnaujinimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnyje įtvirtintÄ praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo tvarkÄ . PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ susideda iÅ¡ trijų stadijų: praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo ir atnaujintos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Antrojoje stadijoje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas patikrina, ar praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Å ioje praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo stadijoje teismas neatlieka iÅ¡samios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti. Teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė. 10.2. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismas nepasisakė dėl visų pareiÅ¡kėjos nurodytų teisės taikymų klaidų, tai yra dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį ir priežastinio ryÅ¡io tarp bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareiÅ¡kėjos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nebuvimo, bei nepagrįstai taikytų CK 2.87 straipsnio nuostatų. Teismas nenagrinėjo ir nutartyje dėl nurodytų teisės normų taikymo klaidų iÅ¡ viso nepasisakė. Teismas neįvykdė pareigos motyvuotai nustatyti, ar yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.

11. Suinteresuotas asmuo UAB „Inkomlita“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos O. M. atskirÄ jį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas vertino ir pasisakė dėl visų pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme atnaujinti procesÄ Ä¯vardintų aiÅ¡kių teisės normos taikymo klaidų. Teismas vertino pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybes ir nustatė, jog pareiÅ¡kėja buvo atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ , tiek kaip juridinio asmens valdytoja (direktorė), tiek kaip juridinio asmens dalyvė (akcininkė).

PareiÅ¡kėjos nurodomas faktas apie pareiÅ¡kėjos vaiko priežiÅ«ros atostogas nepaneigia jos padaryto ir teismo nustatyto pažeidimo dėl nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai įmonės nemokumo faktas buvo žinomas dar iki vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo (2015 m. sausio 7 d.), o įmonė nuostolingai dirbo jau nuo 2013 metų, 2014 metais įmonės nuostolis tik didėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka vienos iÅ¡ proceso Å¡alių pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi tos Å¡alies procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti teiginiai ar nurodyti įrodymai, nereiÅ¡kia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. 11.2.

Teismas, atsižvelgus į byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , surinktÄ medžiagÄ , byloje priimto įsigaliojusio teismo sprendimo motyvus ir argumentus, pareiÅ¡kėjos pateikto praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pagrindus ir motyvus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl esminės teisės taikymo klaidos nustatymo kriterijų, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu. Todėl teismas tiesiog konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, siųsdamas ir įteikdamas ieÅ¡kinį ir jo priedus, bei priimdamas 2019 m. liepos 24 d. sprendimÄ , padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ .

Taigi nėra pagrindo atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo dėl jos nurodytų teismo padarytų aiÅ¡kių teisės taikymo klaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

13. Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais. Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

14. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka yra vertinamoji.

Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

15. Nagrinėjamoje byloje bankrutavusi įmonė ieÅ¡kiniu reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovų, buvusių įmonės vadovų, žalÄ , padarytÄ nevykdant pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1263-294/2019 ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, buvusios įmonės vadovės ir akcininkės, priteisė ieÅ¡kovei 2 464,82 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas ir 363,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo teigia, jog teismas sprendime padarė aiÅ¡kias teisės normos taikymo klaidas, netinkamai nustatydamas žalos dydį pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį, nenustatydamas priežastinio ryÅ¡io tarp bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareiÅ¡kėjos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡kėlimo, nepagrįstai taikydamas CK 2.87 straipsnio nuostatas.

16. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jei yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada Å¡i pareiga kilo, ar bendrovės vadovai Å¡iÄ pareigÄ pažeidė ir kokios Å¡io pažeidimo teisinės pasekmės. Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Ä®monės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

17. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, Å¡is padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali bÅ«ti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, – mažesnis už jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

18. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

19. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pateikė duomenis, patvirtinančius įmonės nemokumo momentÄ , taip pat pateikė duomenis patvirtinančius, kada susidarė ir kiek padidėjo įmonės skolos jos kreditoriams – VMI, VSDFV Vilniaus skyriui ir UAB „Apsaugos komanda“ – kiekvieno iÅ¡ jai vadovavusių atsakovų, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos, vadovavimo laikotarpiu (el.b., 1 t., l. 119-120; 124-126). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1263-294/2019 rėmėsi nutarties 16-17 punkte cituota teismų praktika, nustatė įmonės nemokumo momentÄ nuo 2014 m., pareiÅ¡kėjos vadovavimo įmonei laikotarpį nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 26 d. ir, remdamasis ieÅ¡kovės pateiktu skolų apskaičiavimu, pripažino, jog pareiÅ¡kėja savo vadovavimo įmonei laikotarpiu laiku nesumokėjo kreditoriams nustatytų mokesčių.

Teismas sprendime taip pat pabrėžė, jog atsakovai nesilaikė pareigos, nesutikdami su ieškovės pateiktu skolų susidarymo laikotarpiu ir jų dydžių apskaičiavimu, jiems motyvuotai ir pagrįstai prieštarauti.

20. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti teismo nustatytÄ bankrutavusios įmonės nemokumo momentÄ ar patvirtinti ieÅ¡kovės pateiktų įmonės skolų VSDFV Vilniaus skyriui, VMI ir UAB „Apsaugos komanda“ atsiradimo ir jų dydžio augimo nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario 26 d., kada pareiÅ¡kėja pasitraukė iÅ¡ įmonės vadovės pareigų, nepagrįstumÄ . Taigi pareiÅ¡kėja nepaneigė nei teismo nustatyto ir iÅ¡ jos priteisto įmonei žalos dydžio, nei priežastinio ryÅ¡io tarp bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareiÅ¡kėjos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡kėlimo.

Taip pat pareiÅ¡kėja, teigdama, jog teismas nepagrįstai taikė CK 2.87 straipsnio nuostatas, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių duomenų, kaip Å¡io straipsnio nuostatų taikymas ar netaikymas gali įtakoti teismo jau nustatytos pareiÅ¡kėjos padarytos žalos įmonei atlyginimo klausimÄ .

21. Pagrindinis pareiÅ¡kėjos argumentas dėl galimos teismo sprendime padarytos klaidos, kuris buvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, buvo jos buvimas vaiko priežiÅ«ros atostogose nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Tačiau pirmos instancijos teismas įvertino Å¡iÄ aplinkybę ir jÄ pagrindžiančius duomenis bei detaliai argumentavo, kodėl Å¡i aplinkybė neturi įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde Å¡ių pirmos instancijos teismo motyvų neginčija.

22. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.

23. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Gerasičkinienė