533e953d-fe23-4bd0-bbc2-c2927e515ff4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                       Civilinė byla Nr. 2A-548/2012 Procesinio sprendimo kategorijos 35.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tegros investicija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3092-232/2011 pagal ieÅ¡kovo KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „PNC Prekyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tegros investicija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2008 m. spalio 15 d. atsakovo UAB „PNC prekyba” ir atsakovo UAB „Tegros investicija” sudarytÄ intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ 2009 m. gegužės 12 d. Wurzburg Žemės teismo sprendimo pagrindu, į UAB „Tegros investicija” nuosavybės teise priklausančius intelektinės nuosavybės objektus, kurie buvo įgyti pagal 2008 m. spalio 15 d.

Intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kė CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana) bei teigė, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinos actio Pauliana sÄ lygos, t.y. ieÅ¡kovas turi aiÅ¡kiÄ ir neginčijamÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ UAB „PNC prekyba” (minėtÄ aplinkybę patvirtina 2009 m. gegužės 12 d. Wurzburg Žemės teismo sprendimas, Å¡alims turintis prejudicinę galiÄ ); atsakovas UAB „PNC prekyba” pripažino savo įsiskolinimo ieÅ¡kovui dydį jau 2008 m. balandžio 30 d. pasiraÅ¡ydamas bei patvirtindamas įmonės antspaudu 2008 m. balandžio mėnesio sÄ skaitų detalizacijÄ ; ginčijamos sutarties atsakovas UAB „PNC Prekyba” neprivalėjo sudaryti; ginčijamas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teises patenkinti savo reikalavimÄ ; apie ginčijamÄ sandorį atsakovas sužinojo 2009 m. liepos 30 d., kai jam buvo įteikta UAB „Tegros investicija“ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo kopija, iÅ¡ kurios turinio buvo matyti, kad ieÅ¡kovas ginčo sutartimi perėmė teises į prekės ženklus, todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovas nepraleido; atsakovo įsiskolinimo, priteisto Wurzburg Žemės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu dydis yra didelis, o sudaręs ginčo sandorį atsakovas UAB „PNC Prekyba” prarado bet kokias galimybes bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su ieÅ¡kovu, be to, intelektinės nuosavybės objektai buvo perleisti UAB „Tegros investicija”, suteikiant jam nepagrįstÄ pirmenybę ieÅ¡kovo atžvilgiu; abu atsakovai yra susijusios įmonės, t.y. tos pačios įmonių grupės įmonės, turinčios tuos pačius akcininkus ir vadovus, todėl sudarydamos sutartį jos elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Vertino, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas turi bÅ«ti nukreipiamas į skolininko perleistÄ turtÄ . Atsakovas UAB „Tegros investicija” atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas ginčijamos sutarties sudarymo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ , nes ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui UAB „PNC Prekyba” dėl skolos Vokietijos teisme pareikÅ¡tas 2009 m. vasario 10 d., t.y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo ginčijamos sutarties sudarymo, o Vokietijos teismo sprendimas už akių priimtas 2009 m. gegužės 12 d., t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams nuo ginčijamos sutarties sudarymo.

Pažymėjo, kad minėtame sprendime nenustatyta aplinkybė, kad atsakovas iki sprendimo įsiteisėjimo pripažino įsiskolinimÄ , yra tik minima, kad atsakovas patvirtino sÄ skaitų sÄ raÅ¡Ä , be to, iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad ir pats ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2009 m. sausio 26 d., t. y. datos kada apie ginčo sandorį buvo paskelbta vieÅ¡ame Valstybinio patentų biuro biuletenyje arba nuo 2009 m. vasario 6 d., kai ieÅ¡kovo patentiniams patikėtiniams, advokatų kontorai UAB AAA Baltic Service Company, buvo praneÅ¡ta apie teisių į prekės ženklus perleidimÄ .

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidė jo teises, be to, Å¡iuo atveju nėra sÄ lygų, pagal kurias bÅ«tų preziumuojamas skolininko nesÄ Å¾iningumas, todėl atsakovai neturi pareigos įrodinėti, kad jie buvo sÄ Å¾iningi. Mano, jog nebuvo pagrindo abejoti UAB „PNC Prekyba” finansine bÅ«kle, nes jo veikla 2006, 2007 m. buvo pelninga, turimas turtas ženkliai virÅ¡ijo kreditorinius įsipareigojimus, kaina, už kuriÄ UAB „Tegros investicija” įsigijo prekių ženklus, buvo pakankamai didelė.

Taip pat vertino, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas UAB „PNC Prekyba” tapo nemokus, nes sandoris nebuvo neatlygintinis, prekių ženklai parduoti už didelę sumÄ - 223 600 Lt, Å¡i suma galėjo bÅ«ti panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Tai, kad minėta suma buvo realiai pervesta matyti iÅ¡ pateikiamos sÄ skaitos – faktÅ«ros ir mokėjimo pavedimo. Pažymėjo, kad atsakovai nėra tarpusavyje susiję asmenys, nes jų akcininkai yra skirtingi, o tai, kad UAB „Tegros investicija“ turėjo 25,5 proc.

UAB „PNC prekyba“ akcijų, nesuteikė jai teisės daryti lemiamÄ Ä¯takÄ priimant sprendimus. Faktas, kad abi įmonės buvo registruotos tuo pačiu adresu ir kad vienos jų vadovas likus pusei metų iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo kitos įmonės vadovu, atsakovo nuomone, dar nereiÅ¡kia, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi. PrieÅ¡ sudarydamas sandorį UAB „Tegros investicija“, pasidomėjusi bÅ«simo kontrahento bÅ«kle, sužinojo, kad UAB „PNC Prekyba“ 2006, 2007 metais dirbo pelningai, turimas turtas žymiai virÅ¡ijo įsipareigojimus, prekių ženklai buvo įsigyti už pakankamai didelę kainÄ , kas turėjo pagerinti atsakovo UAB „PNC Prekyba“ atsiskaitymo su kreditoriais galimybes.

Visos Å¡ios aplinkybės, atsakovo nuomone, patvirtina, kad sudarydamos ginčo sandorį jo Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas savo reikalavimus palaikė. Nurodė, kad, jeigu teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuotų nuo 2009 m. sausio 26 d., kai apie prekių ženklų pardavimÄ buvo paskelbta Valstybinio patentų biuro biuletenyje, tai atkreiptinas dėmesys, kad terminas praleistas nedaug, t. y. tik 25 dienas, ieÅ¡kovui tada atstovavo kitas atstovas, todėl terminas atnaujintinas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovas nepraleido, o jei teismas manytų kitaip, ieÅ¡kovas yra pateikęs įrodymus, leidžiančius konstatuoti, kad terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių.

Papildomai nurodė, kad antstolio pateiktos pažymos įrodo skolininko nemokumÄ po ginčijamo sandorio sudarymo.Teismo posėdyje atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagristÄ . Nurodė, kad tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta buhalterinė suvestinė, kuriÄ iÅ¡ atsakovo pusės pasirašė tik buhalterė, neturinti teisės veikti savarankiÅ¡kai įmonės vardu, negali bÅ«ti laikoma neginčytinu įrodymu apie galiojančios reikalavimo teisės buvimÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad sandoris pažeidė jo, kaip kreditoriaus, interesus, nes apie UAB „PNC prekyba“ nemokumÄ oficialiai nepaskelbta, o pateiktoji antstolio pažyma neįrodo, kad skolininkas neturi jokios galimybės atsiskaityti.

Atsakovas UAB PNC „Prekyba“, sudarydamas sandorį turto neprarado, nes visa parduotų prekių ženklų kaina buvo realiai jam sumokėta, kas leidžia teigti, jog įmonė, sudariusi ginčo sandorį, netgi praturtėjo. Atsakovo nuomone, neįrodytas ir atsakovo UAB „Tegros investicija“ nesÄ Å¾iningumas sudarant sandorį, nes pastarasis domėjosi kontrahento mokumu ir byloje nėra duomenų, kad prekių ženklai ginčijamu sandoriu buvo parduoti už per maÅ¾Ä kainÄ .       II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino 2008 m. spalio 15 d. atsakovo UAB „PNC prekyba” ir atsakovo UAB „Tegros investicija” sudarytÄ intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei leido nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ 2009 m. gegužės 12 d. Wurzburg Žemės teismo sprendimo pagrindu, į UAB “Tegros investicija” nuosavybės teise priklausančius intelektinės nuosavybės objektus, kurie buvo įgyti pagal 2008 m. spalio 15 d.

Intelektinės nuosavybės objektų perdavimo sutartimi. Priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „PNC Prekyba“ ir UAB „Tegros investicija“ ieÅ¡kovo KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH naudai 3 894 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio), valstybės naudai priteisė 1 578 Lt žyminio mokesčio ir 25,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;  6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę).Pažymėjo, jog sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

           Teismas, pasisakydamas dėl pirmosios sÄ lygos, nurodė, kad įsiteisėjusiu ir Lietuvos teritorijoje vykdomu 2009 m. birželio 26 d. Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimu yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovas atsakovui UAB „PNC Prekyba“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Tegra“) einamųjų verslo santykių pagrindu tiekė prekes ir kad ieÅ¡kovo reikalavimas pastarajam 2008 m. balandžio 30 d. sudarė 1 488 659 EUR, kad atsakovas UAB „PNC Pekyba“ šį reikalavimÄ pripažino pasiraÅ¡ytinai, kad po to ieÅ¡kovas dar pateikė prekių už 58 011, 84 EUR ir 60 904, 08 EUR, o atsakovas UAB „PNC Prekyba“ atliko du dalinius mokėjimus : 11 200 EUR ir 9 057,28 EUR , 2008 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovo advokatas iÅ¡siuntė raginimÄ Â sumokėti skolÄ iki 2008 m. birželio 6 d.

Teismas įvertinęs pateiktus duomenis ir atlikęs paskaičiavimus priteisė 1 484 584, 86 EUR skolos ir 2 977, 87 EUR palÅ«kanų. Minėtas aplinkybes teismas pripažino prejudiciniais neįrodinėtinais faktais nagrinėjamoje byloje (CK 182 str. 2 p.). Dėl Å¡ios priežasties teismas atmetė atsakovo tvirtinimus, kad ieÅ¡kovas neturėjo realios reikalavimo teisės į atsakovÄ UAB „PNC Prekyba“ ginčo sandorio sudarymo metu. Vertino, kad byloje sprendžiant apie ieÅ¡kovo reikalavimo teisės egzistavimÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu neturi reikÅ¡mės nei kada buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, nei kada apie tai buvo praneÅ¡ta atsakovui, o svarbu tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas jame konstatavus, kad įsiskolinimas egzistavo dar iki ginčo sandorio sudarymo ir kad buvo reikalaujama sumokėti įsiskolinimÄ .Teismas, pasisakydamas dėl sandorio neprivalomumo, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo UAB „PNC Prekyba“ prievolę sudaryti ginčo sandorį, todėl laikė, kad atsakovas UAB „PNC Prekyba“ ginčo sutarties sudaryti neprivalėjo.Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo duomenų apie ginčo sandorį paskelbimo vieÅ¡ame registre, todėl laikė, kad juridinis asmuo, juolab turintis atstovÄ , patentinį patikėtinį, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas savo teisų gynimo atžvilgiu turėjo pareigÄ domėtis vieÅ¡a informacija ir anksčiau negu nurodo turėjo sužinoti apie ginčijamo sandorio sudarymÄ .

Visgi iÅ¡ kitos pusės ieÅ¡kovo įvardintos aplinkybės: didelė jam kaip kreditoriui priteista suma, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo, jo manymu, vengiama ginčo sandoriu, atstovų kaita, tai kad ieÅ¡kovo teisės turėjo bÅ«ti ginamos ne jo veiklos ir buveinės valstybėje, kad senaties terminas praleistas tik 13 dienų, kartu paėmus, teismo nuomone, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ jam atnaujinti. Dėl Å¡ios priežasties teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nagrinėjamoje byloje atnaujino.       Teismas, remdamasis byloje turimais antstolio duomenimis, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Vokietijos teismo sprendimÄ Â neįmanomas dėl to, kad nerasta skolininko turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima įvykdyti teismo sprendimÄ , laikė, jog byloje galima konstatuoti kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , turint omenyje, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę.Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos ypatybė ta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju negalima konstatuoti, kad byloje yra tiksliai nustatytas vienas iÅ¡ 6.67 straipsnyje numatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų.

Tačiau pažymėjo, kad faktinė bylos situacija yra labai artima minėto straipsnio 7 punkte numatytai nesÄ Å¾iningumo prezumpcijai kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

Nustatė, kad byloje yra pateikti visuotinių UAB „PNC Prekyba“ (buvusi UAB „Tegra“) akcininkų susirinkimų protokolai bei Juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti, kad šioje byloje atvirkščiai ne skolininkas kontroliavo asmenį, su kuriuo sudarytas ginčo sandoris, bet pastarasis laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. birželio 15 d., turėjo 25,5 proc. skolininko akcijų. Atkreipė dėmesį, jog iš šių duomenų matyti, kad kiti du skolininko akcininkai tuo pačiu laikotarpiu turėję:

R. G., turintis 49 proc. skolininko akcijų, ir A. L., turintis 25,5 proc. akcijų, skirtingais laikotarpiais vadovavo arba vadovauja atsakovui UAB „Tegros investicija“ - A. L. nuo 2000 m. vasario 24 d. iki 2006 m. spalio 2 d., R. G. yra šio juridinio asmens vadovu nuo 2006 m. spalio 2 d. Be to, teismas nurodė, jog R. G. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. buvo ir UAB „PNC Prekyba“ vadovu, kas, teismo nuomone, reiškia, kad laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. jis vadovavo abiem atsakovams.

IÅ¡vardintos sÄ sajos tarp abiejų ginčo sandorio kontrahentų, bei kitų actio Pauliana, sÄ lygų egzistavimas byloje teismui leido daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandorio Å¡alys nebuvo sÄ Å¾iningos.           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Tegros investicija“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei nesutinka, kad byla bÅ«tų nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė momentÄ , nuo kurio skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau klaidingai nurodė, kad jis yra praleistas tik 13 dienų ir kad egzistuoja svarbios priežastys praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. Visų pirma, didelė priteista ieÅ¡kovui suma nėra niekaip susijusi su senaties termino praleidimo priežastimis, nes skolos dydis nedaro įtakos kreditoriaus kreipimuisi į teismÄ laiku.

Netgi prieÅ¡ingai, jeigu kreditorius nesirÅ«pina didelės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu, tai jis nelaikytinas rÅ«pestingu ir atidžiu asmeniu. Antra, ieÅ¡kovo atstovų kaita taip pat negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi, nes tiek anksčiau, tiek dabar ieÅ¡kovÄ Lietuvoje atstovauja profesionalai. Be to, svarbu yra tai, kad atstovavimo sutartis su naujaisiais atstovais buvo pasiraÅ¡yta dar 2008 m. lapkričio 10 d. Trečia, tai, kad ieÅ¡kovo teisės ginamos ne jo veiklos ir buveinės valstybėje, taip pat nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, nes ieÅ¡kovas turėjo atstovus Lietuvoje.

Ketvirta, pastebėtina, kad ieÅ¡kovas teismo posėdyje pripažino, jog terminas praleistas ne 13, o 25 dienas.2. Kreditorius turi įrodyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jis turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui. TokiÄ teisę ieÅ¡kovas įrodinėjo 2009 m. gegužės 12 d. priimtu Vokietijos teismo sprendimu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡is sprendimas buvo priimtas praėjus 7 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo, o ieÅ¡kinį Vokietijos teismo nagrinėjamoje byloje atsakovas gavo tik po 4 mėnesių po ginčijamo sandorio sudarymo.

Nei Vokietijos teismo sprendime, nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra įrodymų, jog UAB „PNC Prekyba“ iki 2008 m. spalio 15 d. pripažino skolÄ ieÅ¡kovui. Vokietijos teismo sprendime yra nurodyta, kad atsakovas 2008 m. balandžio 30 d. pasiraÅ¡ytinai patvirtino sÄ skaitų sÄ raÅ¡Ä , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad skolininkas pripažino skolÄ . Be to, byloje yra pateikta minėto dokumento kopija, todėl yra abejotina jo autentiÅ¡kumu. Pastebėtina, kad jis pasiraÅ¡ytas vienasmeniÅ¡kai buhalterės, kuri neturėjo tokių įgaliojimų.

Taigi toks dokumentas negali bÅ«ti laikomas įrodymu. Pažymėtina, kad iÅ¡ 2008 m. pab. – 2009 m. vykusio Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad ieÅ¡kovas ir pats buvo skolingas atsakovui UAB „PNC Prekyba“.3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl ginčijamo sandorio buvo sumažinta atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turto vertė ir kad ginčijamu sandoriu sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto. TokiÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, nes netinkamai įvertino ir aiÅ¡kino antstolio G.

B. pateiktÄ 2010 m. lapkričio 26 d. pažymÄ . Pažymėtina, kad pažymoje yra nurodyta, kad įmonė nerasta ir kad toliau bus tęsiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir tikrinami kiti duomenys, susiję su skolininko turtine padėtimi. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i pažyma nepatvirtina aplinkybės, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje yra neįmanomas, t. y. pažyma nepatvirtina, kad atsakovas UAB „PNC Prekyba“ yra nemokus ir dėl to negali atsiskaityti su ieÅ¡kovu taip pažeidžiant ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises.

Be to, byloje nėra įrodyta, jog bÅ«tent dėl ginčijamo sandorio iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo UAB „PNC Prekyba“ tapo neva neįmanomas. Pastebėtina, kad atsakovui už ginčijamu sandoriu parduotus intelektinės nuosavybės objektus buvo tinkamai sumokėta, t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis ne tik kad nepablogėjo, bet ir pagerėjo.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai, sudarydami ginčijamÄ sandorį buvo nesÄ Å¾iningi, nes teismas nesÄ Å¾iningumÄ nustatė iÅ¡ tokių aplinkybių ir požymių, kurie įstatyme nėra numatyti kaip leidžiantys tokius požymius atitinkančias sandorio Å¡alis laikyti nesÄ Å¾iningomis.

Vien tai, kad faktinė bylos situacija yra artima CK 6.67 str. 7 p. numatytai nesÄ Å¾iningumo prezumpcijai, dar nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikoma nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, o Å¡alys bÅ«ti pripažintos nesÄ Å¾iningomis. Be to, apeliantas domėjosi atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turtine padėtimi, buvo susipažinęs su pateiktais balansais, iÅ¡ kurių buvo matyti, kad UAB „PNC Prekyba“ turi pakankamai turto visiems įsipareigojimams įvykdyti. Taigi apeliantas negalėjo numatyti, kad atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis yra bloga, kad jis turi kreditorių, su kuriais neatsiskaito.

Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas nesidomėjo kita sandorio Å¡alimi ir buvo nesÄ Å¾iningas dėl neatsargumo.IeÅ¡kovas KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo UAB „Tegros investicija“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o atsisakyti prijungti naujai apelianto pateiktus dokumentus, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia iÅ¡ esmės pakartodamas argumentus, nurodytus ieÅ¡kinyje ir pirmosios instancijos teismo sprendime.Apeliantas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).IeÅ¡kovas, kaip kreditorius, praÅ¡o jo teises ginti, taikant CK 6.66 str. numatytÄ actio Pauliana institutÄ . CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LiÅ«to vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas Å¡ių nurodytų sÄ lygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Å . v.

A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nėra keturių esminių actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų, t. y. ieÅ¡kovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nėra atsakovų nesÄ Å¾iningumo, nebuvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisės ir buvo praleista ieÅ¡kinio senatis, nesant svarbių priežasčių jÄ atnaujinti.

Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė momentÄ , nuo kurio skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau klaidingai nurodė, kad jis yra praleistas tik 13 dienų ir kad egzistuoja svarbios priežastys praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. Sutiktina su apelianto pozicija, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas ne 13 dienų, o 25 dienas, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio senatis nagrinėjamu atveju pradedama skaičiuoti nuo 2009 m. sausio 26 d., t. y. kai apie ginčo sandorį buvo paskelbta vieÅ¡ame Valstybinio patentų biuro biuletenyje (t. 1, b. l. 166 – 168), kas lemia, kad terminas ieÅ¡kiniui pateikti pagal CK 6.66 str. 3 d. baigėsi 2010 m. sausio 25 d., o ieÅ¡kinys byloje yra pateiktas 2010 m. vasario 20 d., t. y. ieÅ¡kinio terminÄ praleidus 25 d.

Pažymėtina, kad ir pats ieÅ¡kovas pripažino, jog jis terminÄ praleido ne 13 dienų, o 25 d. Visgi vertintina, kad terminas nėra daug praleistas, kas leidžia svarstyti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes egzistuoja Å¡ios svarbios aplinkybės: didelė ieÅ¡kovui, kaip kreditoriui, priteista suma, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimo, jo manymu, vengiama ginčo sandoriu, atstovų kaita, ieÅ¡kovo teisės ginamos ne jo buveinės valstybėje.

Manytina, kad didelė ieÅ¡kovui, kaip kreditoriui, priteista suma, suponuoja, jog ginčas yra sudėtingas. Atitinkamai tai lemia, kad tokiam ginčui tinkamai pasiruoÅ¡ti yra reikalinga peržiÅ«rėti didelį kiekį dokumentų ir parengti didelės apimties procesinius dokumentus, kas užima daug laiko. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovo atstovai bÅ«tent nurodytu bÅ«du ruošėsi teisminiam ginčo nagrinėjimui, todėl vertintina, kad didelė ieÅ¡kovui, kaip kreditoriui, priteista suma yra laikytina svarbia priežastimi atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors ieÅ¡kovas atstovavimo sutartį su advokatų kontora Sorainen ir partneriai bei jos advokate R. B. sudarė 2008 m. lapkričio 10 d., tačiau prieÅ¡ pat ieÅ¡kinio senaties termino pabaigÄ , t. y. 2010 m. sausio 1 d., pasikeitė ieÅ¡kovų atstovė, t. y. ieÅ¡kovo atstovė advokatė R. B. buvo pakeista į kitÄ Sorainen ir partneriai advokatę R. S. (t.1, b. l. 21). Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumÄ , t. y. reikalingÄ peržiÅ«rėti didelį kiekį dokumentų ir į bÅ«tinumÄ parengti didelės apimties procesinius dokumentus, vertintina, kad pasikeitusi ieÅ¡kovų atstovė objektyviai neturėjo galimybės laiku parengti ir teismui pateikti ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje.

Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad ieÅ¡kovo atstovų kaita Å¡iuo atveju taip pat vertintina, kaip svarbi priežastis atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliantas nurodo, kad tai, jog ieÅ¡kovo teisės ginamos ne jo veiklos ir buveinės valstybėje, nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, nes ieÅ¡kovas turėjo atstovus Lietuvoje. Su Å¡ia apelianto pozicija nėra sutiktina. Objektyviai kliento, kurio buveinė nėra valstybėje, kurioje jo teisės yra ginamos, ir jo atstovo pozicijų derinimas prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu užtrunka ilgiau nei su klientu, kurio buveinė yra valstybėje, kurioje ginamos jo teisės. Atitinkamai dėl Å¡ios priežasties, esant dar ir ginčo sudėtingumui bei ieÅ¡kovų atstovų kaitai, objektyviai yra didesnė tikimybė praleisti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kas ir nutiko nagrinėjamu atveju.

Taigi vertinant Å¡iÄ aplinkybę visos bylos kontekste laikytina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo buveinės vieta ne valstybėje, kurioje jo teisės yra ginamos, yra svarbi aplinkybė ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.Apeliantas nurodo, kad kreditorius turi įrodyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jis turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui. Pažymi, kad tokiÄ teisę ieÅ¡kovas įrodinėjo 2009 m. gegužės 12 d. priimtu Vokietijos teismo sprendimu. Mano, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡is sprendimas buvo priimtas praėjus 7 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo.Apeliantas teisingai nurodo, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį.

Taigi actio Pauliana institutas gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 str.). Taigi kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iÅ¡ kurių Å¡i teisė kildinama, pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-311/2012).Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ UAB „PNC Prekyba“ siejo sutartiniai verslo santykiai.

To neneigia ir bylos Å¡alys. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisės aiÅ¡kinimÄ ir į nustatytÄ aplinkybę, laikytina, kad ieÅ¡kovas įgijo kreditoriaus reikalavimo teisę sutarties su atsakovu UAB „PNC Prekyba“ sudarymo dienÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, įgijo reikalavimo teisę tik nuo Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimo. Byloje nėra duomenų, kada buvo sudaryta sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „PNC Prekyba“, tačiau iÅ¡ įsiteisėjusio ir Lietuvos teritorijoje vykdomo 2009 m. birželio 26 d.

Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimo, kuris turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje (CK 182 str. 2 p.), matyti, kad minėta sutartis buvo sudaryta dar iki Å¡ioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo dienos, nes jau 2008 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui iÅ¡ sutartinių verslo santykių sudarė 1 488 659 EUR. Dėl Å¡ios priežasties vertintina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado tik nuo Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atitinkamai vertintinas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė atsirado tik po 7 mėnesių, t. y. kai buvo priimtas Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimas, nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ UAB „PNC Prekyba“.Apeliantas taip pat nurodo, kad Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendime yra nurodyta, kad atsakovas 2008 m. balandžio 30 d. pasiraÅ¡ytinai patvirtino sÄ skaitų sÄ raÅ¡Ä , tačiau, jo nuomone, tai nereiÅ¡kia, kad skolininkas pripažino skolÄ .

Be to, pažymi, kad byloje yra pateikta minėto dokumento kopija, todėl yra abejotina jo autentiÅ¡kumu. Atkreipė dėmesį, kad jis pasiraÅ¡ytas vienasmeniÅ¡kai buhalterės, kuri neturėjo tokių įgaliojimų. Taigi toks dokumentas, apelianto nuomone, negali bÅ«ti laikomas įrodymu. Teisėjų kolegija vertina, kad minėtais teiginiais apeliantas iÅ¡ esmės ginčija Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendimÄ , kuris turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje byloje. Tai reiÅ¡kia, kad Vokietijos Wurzburg žemės teismo sprendime nustatytos aplinkybės yra laikomos nustatytomis ir neginčytinomis.

Juo labiau, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tÄ aplinkybę, jog skolininkas UAB „PNC Prekyba“ pripažino savo skolÄ ieÅ¡kovui. Savo pozicijÄ apeliantas grindžia prielaidomis apie sÄ skaitų sÄ raÅ¡o kopijos neautentiÅ¡kumÄ . Dėl Å¡ios priežasties vertintina, kad apelianto teiginiai apie Vokietijos Wurzburg žemės teismo netinkamai nustatytas aplinkybes yra nepagrįsti.Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino ir aiÅ¡kino antstolio G. B. pateiktÄ 2010 m. lapkričio 26 d. pažymÄ .

Pažymi, kad pažymoje yra nurodyta, kad įmonė nerasta ir kad toliau bus tęsiamas išieškojimas ir tikrinami kiti duomenys, susiję su skolininko turtine padėtimi, kas reiškia, kad ši pažyma nepatvirtina aplinkybės, jog išieškojimas vykdomojoje byloje yra neįmanomas, t. y. pažyma nepatvirtina, kad atsakovas UAB „PNC Prekyba“ yra nemokus ir dėl to negali atsiskaityti su ieškovu taip pažeidžiant ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodyta, jog būtent dėl ginčijamo sandorio išieškojimas iš atsakovo UAB „PNC Prekyba“ tapo neva neįmanomas.

Papildomai apeliantas nurodo, kad atsakovui už ginčijamu sandoriu parduotus intelektinės nuosavybės objektus buvo tinkamai sumokėta, t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis ne tik kad nepablogėjo, bet ir pagerėjo.Iš 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „PNC Prekyba“ balanso matyti, kad įmonė turėjo 16 021 539 Lt turto, per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 13 152 677 Lt (b. l. 29-30 t. 2). Iš byloje esančios 2009 m. spalio 20 d. antstolio pažymos (b. l. 60 t.

1) matyti, kad nėra rasta atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ieÅ¡kovui. IÅ¡ 2010 m. lapkričio 26 d. antstolio pažymos (b. l. 209 t.

1) matyti, kad vėl nėra rasta atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ieÅ¡kovui. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniu ginčijamas sandoris buvo sudarytas, kai UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis buvo sunki. Pažymėtina, kad ginčijamu sandoriu vertingas turtas - intelektinės nuosavybės objektai, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ , buvo paverstas pinigais, t. y. likvidesniu turtu, kurį buvo paprasčiau iÅ¡skirstyti ir taip tikėtina iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Svarbu tai, kad byloje nėra duomenų, kur buvo panaudoti iÅ¡ ginčo sandorio gauti pinigai, t. y. nėra duomenų, kad sudarytu sandoriu ir iÅ¡ jo gautais pinigais buvo siekiama ne iÅ¡vengti atsiskaitymų su kreditoriais, o prieÅ¡ingai, su jais atsiskaityti ar vystyti įmonės veiklÄ . Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. kad sandoris buvo sudarytas įmonei nepalankiu finansiniu laikotarpiu ir kad ginčijamu sandoriu turtas buvo paverstas itin likvidžiu turtu, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės buvo sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi nustačius aplinkybę, jog ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, yra konstatuotinas ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien tai, kad faktinė bylos situacija yra artima CK 6.67 str. 7 p. numatytai nesÄ Å¾iningumo prezumpcijai, dar nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikoma nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, o Å¡alys bÅ«ti pripažintos nesÄ Å¾iningomis.

Be to, nurodoma, kad apeliantas domėjosi atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turtine padėtimi, buvo susipažinęs su pateiktais balansais, iÅ¡ kurių buvo matyti, kad UAB „PNC Prekyba“ turi pakankamai turto visiems įsipareigojimams įvykdyti. Taigi apeliantas vertino, jog negalėjo numatyti, kad atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis yra bloga, kad jis turi kreditorių, su kuriais neatsiskaito. Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju - asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti.

„Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Taigi sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su turtÄ parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių).

Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvienÄ sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad Å¡is nebÅ«tų iÅ¡reikalaujamas. Tai reiÅ¡kia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu.

Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai. IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesu. Protingu ir apdairiu, t. y. sÄ Å¾iningu, minėta, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kuriÄ sustiprina Å¡io asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).IÅ¡ anksčiau aptartų UAB „PNC Prekyba“ finansinės atskaitomybės dokumentų yra akivaizdu, kad įmonės turtinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo sunki, kad įmonė turėjo daug kreditorių, su kuriais buvo delsiama atsiskaityti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Tegros investicija“ buvo susipažinusi su minėtais dokumentais, tačiau, nors ir bÅ«damas verslininkas, suvokdamas sunkiÄ Ä¯monės turtinę padėtį ir numanydamas apie realų UAB „PNC Prekyba“ kreditorių skaičių, sudarė ginčijamÄ sandorį. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas UAB „Tegros investicija“ žinojo apie kitų kreditorių teisių pažeidimÄ . Tai, kad UAB „Tegros investicija“ žinojo apie sunkiÄ atsakovo UAB „PNC Prekyba“ turtinę padėtį patvirtina byloje esantys duomenys apie atsakovų sÄ sajas, kurių apeliantas nepaneigė.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateikti visuotinių UAB „PNC Prekyba“ (buvusi UAB „Tegra“) akcininkų susirinkimų protokolai bei Juridinių asmenų registro duomenys (b. l. 61-69; 210-215 t.1), iš kurių matyti, kad atsakovas UAB „Tegros investicija“ nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. birželio 15 d. turėjo 25,5 proc. skolininko akcijų. Be to, iš šių duomenų taip pat matyti, kad du atsakovo UAB „PNC Prekyba“ akcininkai, t. y. R. G. ir A.

L., tuo pačiu laikotarpiu turėjo atitinkamai 49 proc. ir 25,5 proc. UAB „PNC Prekyba“ akcijų bei skirtingais laikotarpiais vadovavo arba vadovauja atsakovui UAB „Tegros investicija“ - A. L. nuo 2000 m. vasario 24 d. iki 2006 m. spalio 2 d., R. G. yra šio juridinio asmens vadovu nuo 2006 m. spalio 2 d. Pažymėtina, kad R. G. nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. buvo ir UAB „PNC Prekyba“ vadovu, kas reiškia, kad nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. jis vadovavo abiem atsakovams.

IÅ¡vardintos sÄ sajos tarp abiejų ginčo sandorio Å¡alių ir tai, kad UAB „Tegros investicija“ buvo susipažinusi su UAB „PNC Prekyba“ finansinės atskaitomybės dokumentais, iÅ¡ kurių buvo matyti sunki UAB „PNC Prekyba“ turtinė padėtis, tačiau vis tiek sudarė ginčijamÄ sandorį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, o apelianto teiginiai dėl ginčo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo yra nepagrįsti.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį ir nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas, tiek ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB „Tegros investicija“ apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, t. y. bylos baigtis jam nėra naudinga, apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jam nėra priteistinos.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas jis patyrė, ir nepateikia bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl Å¡ios priežasties bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui nėra priteistinos.Apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 10, 70 Lt iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto UAB „Tegros investicija“ valstybės naudai (CPK 92 str., 302 str.). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kęs atsakovas UAB „Tegros investicija“, todėl atsakovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Tegros investicija“(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,70 Lt (deÅ¡imt litų septyniasdeÅ¡imt centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjai                                                                 Danutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius Vigintas ViÅ¡inskis