533e4e87-fcdc-4928-a39b-002243ebb7c2 · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-569-1165/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00925-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. spalio 11 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vita Padriezaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12398-2022.

Teismas n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato vyresniojo tyrėjo L. S. 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1919-2021 D. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę neužsidėjęs veidÄ ir nosį dengiančios apsauginės kaukės. Taip Å¡iais savo veiksmais esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai visoje Å¡alyje dėl koronaviruso (COVID–19) plitimo grėsmės, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo (toliau – Operacijų vadovas) sprendimÄ Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo sÄ lygų“ (toliau – ESOV) 1.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje.

D. N. Å¡iuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda. D. N., nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato vyresniojo tyrėjo L. S. 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimu, pateikė skundÄ , kuriuo prašė nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, D. N. skundas atmestas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 23-ANR_N-1919-2021 paliktas nepakeistu.

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis panaikinta ir priimta nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimas D. N. administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir grÄ Å¾intas administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusiai institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . Atlikus administracinio nusižengimo tyrimÄ , administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas naujas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A.

S. 2022 m. liepos 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12398-2022, kuriuo D. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), atėjo į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę nedėvėdamas veidÄ ir nosį dengiančios kaukės. Taip Å¡iais savo veiksmais pažeidė ESOV 2 punktÄ , kuris įpareigoja vyresnius nei 6 metų asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Taikomos iÅ¡imtys neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei, asmenims, kai jie sportuoja, ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti gavėjui bÅ«nant su kauke, bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

D. N. Å¡iuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda. D. N. skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2022 m. liepos 13 d. nutarimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti bei administracinę teisenÄ nutraukti. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021) pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSÄ®) ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

CSÄ® 1 straipsnyje reglamentuota, kad Å¡is įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencijÄ , kitų įstaigų, Å«kio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilines saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, Å«kio subjektų ir gyventojų pasirengimÄ ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimÄ ir jų padarinių Å¡alinimÄ .

Tuo tarpu CSÄ® 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemÄ sudarančiÄ subjektų sÄ raÅ¡Ä , į kurį PareiÅ¡kėjas nepatenka. Be to, PareiÅ¡kėjas taip pat nepatenka į CSÄ® 19 straipsnyje pateiktÄ civilinės saugos sistemos pajėgų sÄ raÅ¡Ä , kuris yra baigtinis. Å iuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi PareiÅ¡kėjas, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

Pareiškėjas, kaip minėta, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, yra skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Apibendrinus visa tai ir vadovaujantis teismų praktika, Pareiškėjas neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas.

Å iaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-33-309/2022, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Operacijų vadovo sprendimas nėra civilinę saugÄ reglamentuojantis teisės aktas, todėl atsakomybė už Å¡io teisės akto pažeidimÄ ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti ir nekyla. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Tai reiÅ¡kia, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti yra bÅ«tina nustatyti ir įrodyti, kad PareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė CSÄ® ir kitus civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus. Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo, skundžiamo nutarimo, juose nenurodyta ir neįrodyta, kad PareiÅ¡kėjas pažeidė kokį nors CSÄ® nustatytÄ reikalavimÄ ir (ar) nevykdo kokio nors CSÄ® nustatyto įpareigojimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje yra neįrodytas vienas iÅ¡ administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti bÅ«tinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – CSÄ® teisės normų, nustatančių PareiÅ¡kėjui pareigÄ dėvėti kaukes, pažeidimas.

Jau minėta, kad ANK 526 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už CSÄ® ir kitų civilini saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , tačiau administracinė atsakomybė už Operacijų vadovo sprendimų nevykdymÄ ANK 526 straipsnio dispozicijoje nėra numatyta. CSÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog Operacijų vadovas yra civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir Å¡alinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje.

Å i teisės norma, aiÅ¡kinant jÄ sistemiÅ¡kai su CSÄ® 3 straipsnyje pateiktu baigtiniu civilinės saugos sistemÄ sudarančių subjektų sÄ raÅ¡u, atskleidžia tai, kad Operacijų vadovas yra civilinės saugos sistemos subjekto (Å¡iuo konkrečiu atveju – Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskirtas valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, tačiau nėra savarankiÅ¡ku civilinės saugos sistemos subjektu. Be to, Å¡i definicinė teisės norma atskleidžia tai, kad Operacijų vadovo funkcija yra vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir Å¡alinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje.

Taigi, PareiÅ¡kėjas nėra Operacijų vadovo pavaldume ir jis neturi teisinio pagrindo duoti PareiÅ¡kėjui privalomų vykdyti nurodytų ir (ar) įpareigojimų. Civilinės saugos sistemai priklausančių subjektų kompetencija civilinės saugos srityje yra reglamentuota CSÄ® II skyriuje (9 – 14 straipsniuose). Sisteminė šį įstatymo skyrių sudarančių teisės normų analizė suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad civiline sauga reglamentuojančiu teises aktu projektu rengimas ir/ar jų priėmimas yra priskirtas ribotam, konkrečiai Å¡iame įstatyme nurodytam, subjektu ratui:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (CSÄ® 9 straipsnis), 2) Vidaus reikalų ministrui (CSÄ® 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 3) PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms (CSÄ® 12 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kita vertus, jokia CSÄ® teisės norma nesuteikia Operacijų vadovui kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktus, todėl Operacijų vadovas turi teisę priimti tik administracinius sprendimus (teisės aktų reglamentuotu bÅ«du ir (ar) forma iÅ¡reikÅ¡ta vienkartinė vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), bÅ«tinus konkrečiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus (vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, reglamentuojančius civilinį saugÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ANK 526 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už CSÄ® ir kitų civilinį saugų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , o Operacijų vadovas neturi teisės priimti civilinę saugÄ (bendrÄ ja prasme) reglamentuojančių norminių administracinių aktų, o tik administracinius sprendimus, bÅ«tinus ekstremaliajai situacijai likviduoti, skunde aptariamas ir Å¡ioje byloje taikomas ESOV turi bÅ«ti traktuojamas kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip civilinę saugÄ reglamentuojantis teisės aktas, atsižvelgiant į tai, PareiÅ¡kėjo atsakomybė už ESOV 2 punktu nurodyto įpareigojimo nevykdymÄ ANK 526 straipsnio pagrindu negalėtų kilti ir dėl Å¡ios priežasties.

Institucijos atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, o skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Ekstremaliosios situacijos paskelbimo tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ . ANK 526 straipsnio dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys formalios, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktÄ , jog buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.

VeikÄ kvalifikuojant pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo pažeidė ESOV SprendimÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡imčių dėl ESOV Sprendimo taikymo nustatyta nebuvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė reaguodama į COVID-19 keliamÄ itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. Vadovaujantis CSÄ®, Vyriausybės paskirtas valstybės operacijų vadovas įgyja įgaliojimus priimti operatyvius sprendimus, kurie bÅ«tini siekiant valdyti ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir jÄ likviduoti.

To pačio įstatymo III skyriuje 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte numato gyventojų privalomumÄ vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus. Kas nagrinėjamu atveju įtvirtina, kad minėto sprendimo 2 punkto reikalavimų turėjo laikytis ir juos vykdyti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. PareigÅ«nas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimÄ surinko pakankamai objektyvių duomenų (faktų) apie PareiÅ¡kėjo nusižengimÄ ir nėra pagrindo abejoti policijos pareigÅ«nų užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl byloje surinkti duomenys vertinami kaip objektyvÅ«s ir pakankami PareiÅ¡kėjo padaryto administracinio nusižengimo įrodymai.

PareigÅ«nai atsižvelgė į ANK 526 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nutarimÄ priėmė tinkamai, todėl nėra pagrindo priimto nutarimo naikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, pareiÅ¡kėjas siekia iÅ¡vengti numatytos administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo D.

N. bei Institucijos atstovo praÅ¡ymus skundÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, taip pat tai, kad jiems apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta, o praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama D. N. bei Institucijos atstovui nedalyvaujant, raÅ¡ytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Skundas atmestinas. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D. N. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį 1 000,00 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 23 d. 15.00 val. atėjęs į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidÄ ir nosį dengiančios kaukės, taip Å¡iais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ 2 punkto reikalavimus.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kyla už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neneigia, kad jis pirmiau nurodytu laiku bÅ«damas UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvėje nedėvėjo veidÄ ir nosį dengiančios kaukės, tačiau su skundžiamu nutarimu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu savo nesutikimÄ grįsdamas tuo, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, o ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas nėra civilinę saugÄ reglamentuojantis teisės aktas, už Å¡io vadovo sprendimų nevykdymÄ ANK 526 straipsnio dispozicijoje atsakomybė nėra numatyta, kita vertus, pareiÅ¡kėjo nuomone, jokia civilinės saugos įstatymo norma nesuteikia ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Å iuos skundo argumentus pareiÅ¡kėjas grindžia teismų praktika, cituodamas apylinkės bei apygardos teismų procesinius sprendimus (b. l. 3–6). Pagrindo sutikti su tokia pareiÅ¡kėjo pozicija nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-387/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl administracinio nusižengimo, padaryto iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ekstremaliosios situacijos metu bÅ«damas parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės – kaukės), nurodė, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau minėtame ANK 526 straipsnyje nurodytus teisės norminius aktus, tai yra civilinės saugos įstatymÄ ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Kaip matyti, ANK 526 straipsnio 3 dalies norma yra blanketinė dispozicija, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus (tai yra civilinės saugos įstatymÄ ir kitus civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus), o Å¡iuo konkrečiu atveju – į nusižengimo padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ (toliau – ir Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas arba Sprendimas), kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunkčiu, Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevencijÄ .

Å io Sprendimo 2 punktu buvo nuspręsta įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes, nurodant, kad Å¡is reikalavimas netaikomas neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke.

Sprendimo 1 punkte buvo įtvirtinta paslaugų sÄ voka, tai yra paslaugos, teikiamos kontaktiniu bÅ«du, be kita ko, parduotuvėse, turgavietėse ir kitose vieÅ¡ose prekybos vietose. BÅ«tent tokių paslaugų teikimo vietoje (parduotuvėje) nagrinėjamu atveju lankėsi D. N.. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į pirmiau Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime nurodytų asmenų, kuriems buvo taikomos iÅ¡imtys dėl burnÄ ir nosį dengiančių apsaugos priemonių – kaukių – dėvėjimo, sÄ raÅ¡Ä nepateko.

Vadinasi, nusižengimo padarymo metu galiojusios Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo redakcijos 2 punkto reikalavimas uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes pareiÅ¡kėjui buvo privalomas, tačiau, kaip matyti, jis 2021 m. liepos 23 d. atėjo į UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvę neužsidėjęs veidÄ ir nosį dengiančios apsauginės kaukės ir tai darė esant įvestam sustiprintam civilinės saugos sistemos parengties lygiui, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevencijÄ .

PareiÅ¡kėjo kaltė, padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , grindžiama: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame, baigus tyrimÄ , užfiksuotos visos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės (administracinio nusižengimo b. l. 6–8); policijos registro duomenimis, kuriuose užfiksuotas 2021 m. liepos 23 d. 14.46 val. pranešėjos – apsaugos darbuotojos E. K. praneÅ¡imas, kad ji konfliktuoja su klientu, kuris piktybiÅ¡kai neužsideda apsauginės veido kaukės, asmuo yra viduje, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 50–51);

UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvės pardavėjo-kasininko D. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiÅ¡kimu, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. liepos 23 d. sėdėdamas kasoje jis pamatė klientÄ , stovintį eilėje be apsauginės kaukės, papraÅ¡ius kliento užsidėti kaukę, pastarasis jo neklausė, kažkÄ rodė per savo telefonÄ , sakė, kad pažeidžiamos jo, kaip žmogaus, teisės, dėl to, norėdamas tęsti savo darbÄ , jis, tai yra D. M., pakvietė apsaugos darbuotojÄ , kuri vėliau paskambino policijai (administracinio nusižengimo b. l. 52);

UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvės pateiktu vaizdo įraÅ¡u, įraÅ¡ytu kompaktiniame diske (administracinio nusižengimo b. l. 78); iÅ¡ dalies paties pareiÅ¡kėjo prisipažinimu, kad jis į parduotuvę atėjo be kaukės (administracinio nusižengimo b. l. 53); kita administracinio nusižengimo byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, į paminėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas D. N. ekstremaliosios situacijos metu – 2021 m. liepos 23 d. 15.00 val. parduotuvėje, t. y. uždaroje paslaugų teikimo patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu, esant aplinkinių žmonių, nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės – kaukės, tokiu bÅ«du padarydamas civilinę saugÄ reglamentuojančio teisės akto – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2 punkte (nusižengimo padarymo metu galiojusi sprendimo redakcija) – nurodyto įpareigojimo pažeidimÄ , kuris teisingai ir pagrįstai Institucijos yra kvalifikuotas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos skundÄ padavusio asmens naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomos aplinkybės teismo vertinamos nepalankiai skundÄ pateikusiam asmeniui, kadangi prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, kasacinio teismo praktikai, o Institucijos priimtas jo skundžiamas nutarimas neatitinka jo lÅ«kesčių, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo netinkamai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, todėl tenkinti D.

N. skundÄ ir panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ nėra pagrindo. Esant tokiai situacijai, skundžiamas nutarimas paliktinas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o D. N. skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo D. N. skundÄ atmesti. Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12398-2022 nepakeistÄ .

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylÄ (ROIK: 21141221263), grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vita Padriezaitė