533e205b-a4ee-48d8-9ead-327d68a96e7d · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. e2A-1256-431/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36490-2015-9                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;                                                                                 (S)                                                                                         3.3.1.20                                                                                                     VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. B., A.

B., G. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų S. B., G. B., A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, I. V. dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, statybos padarinių paÅ¡alinimo, trečiasis asmuo byloje – KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus skyrius, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovai prašė: pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 17 d. iÅ¡duotÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ (toliau – ir RaÅ¡ytinis pritarimas) negaliojančiu;

įpareigoti atsakovÄ I. V. (toliau – ir Atsakovas) savo lėšomis per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paÅ¡alinti statybos padarinius – užmÅ«ryti duris (toliau – ir Durys), įrengtas iÅ¡ Atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), į namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), ketvirto aukÅ¡to rytinę laiptinę ir atstatyti sienos, kurioje buvo įrengtos durys, bÅ«klę į pradinę padėtį bei sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad, Atsakovui teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, ieÅ¡kovai turi teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus Atsakovo lėšomis, turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ Atsakovo, arba kad Atsakovas turi mokėti 100 Eur baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo dienos.

Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal UAB „Geri projektai“ 2015 m. parengtÄ Buto kapitalinio remonto projektÄ 2015 m. rugsėjo 17 d. iÅ¡davė Atsakovui raÅ¡ytinį pritarimÄ . Projekte numatyta įrengti Duris iÅ¡ Atsakovui priklausančio Buto į Namo, įraÅ¡yto į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , ketvirto aukÅ¡to rytinę laiptinę. Name yra dvi laiptinės – rytinė laiptinė su įėjimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir vakarinė laiptinė su įėjimu iÅ¡ Namo kiemo.

Projekte Duris numatyta įrengti bendroje Buto ir rytinės laiptinės sienoje. Atsakovas atliko statybos darbus ir Duris įrengė 2015 m. rugsėjo 24 d. IeÅ¡kovų butų durys yra greta Atsakovo Buto į ketvirto aukÅ¡to rytinę laiptinę naujai įrengtų Durų. RaÅ¡ytinis pritarimas buvo iÅ¡duotas be ieÅ¡kovų sutikimo. Name yra 20 patalpų (8 butai, turintys išėjimÄ Ä¯ rytinę laiptinę, 8 butai su išėjimu į vakarinę laiptinę (1 butas turi išėjimus į abi laiptines), ir 4 negyvenamosios patalpos, turinčios atskirus įėjimus iÅ¡ kiemo).

Rytinės laiptinės priežiÅ«ra, tvarkymu, remontu rÅ«pinosi tik butų savininkai, kurių butų durys iÅ¡eina į rytinę laiptinę, vakarinės laiptinės gyventojai ir negyvenamųjų patalpų savininkai rytine laiptine nesinaudojo ir nedalyvavo jÄ prižiÅ«rint ir remontuojant. IÅ¡ 8 butų, turinčių išėjimÄ Ä¯ rytinę laiptinę, savininkų sutikimus statybos darbams davė tik 2 butų savininkai. Durų įrengimas rytinėje laiptinėje tiesiogiai įtakoja tik išėjimus į rytinę laiptinę turinčių butų savininkų interesus, todėl RaÅ¡ytinis pritarimas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ieÅ¡kovams sutinkant dėl durų įrengimo.

Ankstesnis Buto savininkas nėra gavęs daugiau kaip pusės namo bendraturčių sutikimo durims įrengti. Rašytiniam pritarimui gauti buvo pateikti 11 balsavimo raštu biuleteniai, iš kurių du laikytini negaliojančiais. Už M. D. balsavo įgaliotas asmuo M. J., kuriai remiantis pateiktu įgaliojimu buvo suteikta teisė naudotis butu, tačiau nesuteikta teisė juo disponuoti ir balsuoti namo bendraturčių susirinkimuose. Balsavimas buvo organizuojamas pažeidžiant Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintÄ Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu tvarkos apraÅ¡Ä . Apie 2015 m. kovo 17 d. organizuojamÄ balsavimÄ ieÅ¡kovai teisės aktų nustatyta tvarka informuoti nebuvo, todėl neturėjo galimybės iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės. Atsakovas nepateikė planuojamo vykdyti remonto projekto, kuriame bÅ«tų aiÅ¡kiai atskleistas ketinamų atlikti statybos darbų turinys. Ä®rengtos Durys atsidaro į laiptų aikÅ¡telę ir laiptakius, kuriais eina evakuacinis kelias.

Todėl buvo pažeistos namo vertingosios savybės, apraÅ¡ytos Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. birželio 23 d. akte, sudarkytas aikÅ¡telės estetinis vaizdas, įstatymų normose nustatyti prieÅ¡gaisrinės apsaugos ir pastato naudojimosi saugumo reikalavimai. RaÅ¡ytinis pritarimas buvo iÅ¡duotas, gavus 2015 m. birželio 15 d. Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktÄ Nr. 15-01.

Eksperto iÅ¡vada, jog XX a. viduryje buvo suformuotas papildomas įėjimas į ButÄ ir iÅ¡ rytinės laiptinės, o vėliau panaikintas, neparemta jokiais istoriniais dokumentais, neatitinka faktinių aplinkybių, todėl ji laikytina nepagrįsta ir negalėjo bÅ«ti pagrindu statybos leidimui iÅ¡duoti. Eksperto iÅ¡vada, kad iÅ¡planavimo pakeitimas ir kapitalinio sienų tinklo dalies keitimas, nepakeis statinio vertingųjų savybių, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja teisės aktų įtvirtintoms normoms. Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o netaikius, ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, jog buvusiam Buto savininkui raÅ¡ytinis pritarimas buvo iÅ¡duotas 2015 m. rugpjūčio 27 d., apie jį IS „Infostatyba” paskelbta tÄ pačiÄ dienÄ . Atsakovui 2015 m. rugsėjo 17 d. RaÅ¡ytinis pritarimas taip pat IS „Infostatyba“ paskelbtas tÄ pačiÄ dienÄ . Todėl informacija apie statybÄ leidžiančius dokumentus ieÅ¡kovams visada buvo prieinama ir jie jÄ galėjo sužinoti nuo pat raÅ¡ytinio pritarimo paskelbimo dienos. RaÅ¡ytinio pritarimo dokumentacija patvirtina, jog buvo gauti daugumos Namo patalpų savininkų sutikimai (11 iÅ¡ 20) leisti atlikti Namo kapitalinį remontÄ (perkelti pagrindines buto duris iÅ¡ kiemo laiptinės į pagrindinę).

Å io Namo laiptinės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos kaip atskiri objektai ir atskiros bendrojo naudojimo patalpos, todėl gavus daugumos Namo patalpų savininkų sutikimus, RaÅ¡ytinis pritarimas iÅ¡duotas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog įgijus ButÄ , Atsakovui buvo perduoti visi su planuojamu kapitaliniu remontu susiję buvusio savininko dokumentai: 2015 m. kovo 17 d. vykusio butų savininkų susirinkimo sprendimas, 2015 m. kovo 22 d. tvarkybos darbų projektavimo sÄ lygos, iÅ¡duotos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio, 2015 m. balandžio 22 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Atsakovui 2015 m. birželio 2 d. išduotas leidimas atlikti kultūros paveldosaugos objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus - polichrominius tyrimus. Nei 2015 m. birželio 2 d. leidimo atlikti tvarkybos darbus, nei pačių architektūrinių tyrimų, nei 2015 m. birželio 15 d. parengto projekto ekspertizės akto ieškovai neginčija, šie dokumentai galioja ir būtent jais vadovaujantis buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas vykdyti kapitalinio remonto darbus.Namo butų savininkų 2015 m. kovo 17 d. sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, taip pat pakankamai aiškus ir detalus planuojamų statybos darbų pobūdžiui suprasti:

„Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butui Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kapitalinį remontÄ (buto pagrindinių įėjimo durų perkėlimas iÅ¡ kiemo laiptinės į pagrindinę)“. IÅ¡ tokio sprendimo aiÅ¡ku, kad planuojama perkelti - įrengti duris į pagrindinę namo laiptinę. Tokios daugumos butų savininkų sprendimo pakako kompetentingoms institucijoms bei specialistams, kurie atliko architektÅ«rinius vertinimus, iÅ¡davė reikiamas projektavimo sÄ lygas. M. D. 2010 m. gruodžio 22 d. suteiktas įgaliojimas M.

J. valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausantį butÄ laikytinas tinkamu tam, kad įgaliotinė galėtų balsuoti ir butų savininkų susirinkimų metu. Atsižvelgiant į tai, kad ½ dalies buto savininku G. I. buvo nuo 2014 m. lapkričio 19 d., jis turėjo teisę balsuoti susirinkime. Durų įrengimas, juo labiau, jų atkÅ«rimas - restauravimas, anksčiau buvusioje vietoje, nėra priskirtinas rekonstrukcijos darbams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui I.

V. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad ketvirtame ginčo Namo, pastatyto (duomenys neskelbtini), aukÅ¡te ieÅ¡kovams S. B. ir A. B. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui G. B. – butas Nr. (duomenys neskelbtini), o Atsakovui – butas Nr. (duomenys neskelbtini). Name iÅ¡ viso yra 16 butų ir 4 komercinės paskirties patalpos. Namas pastatytas XX amžiaus pradžios moderno stiliumi, pagal pradinį planÄ kiekviename aukÅ¡te buvo po du butus ir dvi laiptinės: paradinė – iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (rytinė) ir pagalbinė laiptinė – iÅ¡ kiemo pusės (vakarinė).

Po Antrojo pasaulinio karo butai Name buvo padalyti į atskirus mažesnius butus, todėl vietoj buto Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti du butai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, atlikdamas kapitalinį Buto remontÄ pagal dar ankstesnio savininko A. J. parengtus dokumentus, įrengė Duris į paradinę (rytinę) laiptinę.Teismas, nustatęs, kad name gyvenamųjų namų bendrija neįsikÅ«rusi, namÄ administruoja Vilniaus miesto savivaldybės skiriamas administratorius, konstatavo, jog Buto savininkas turėjo gauti Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumÄ , kad turėtų teisę įrengti duris į rytinę laiptinę.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad buvęs Buto savininkas A. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 7 dalimi, iÅ¡ 20 Namo butų ir kitų patalpų savininkų surinko 11 savininkų paraÅ¡us, patvirtinančius, kad jie sutinka, jog bÅ«tų įrengtos durys į rytinę laiptinę iÅ¡ Buto. Teismas konstatavo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, Namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės M. D. įgaliojimas M. J. suteikia teisę butÄ valdyti ir juo naudotis, todėl ji turėjo teisę balsuoti dėl leidimo įsirengti duris, nes leidimo davimas susijęs su turima valdymo teise.

Teismas konstatavęs, jog raÅ¡ytinis įrodymas – balsų komisijos skaičiavimo protokolas – yra autentiÅ¡kas, padarė iÅ¡vadÄ , kad Atsakovas tinkamai įgyvendino CK 82 straipsnio 1 dalyje ir 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo statybos darbai nepažeidė statinio saugomų vertybių. Å ie darbai atlikti pastate, kurio kai kurie elementai įtraukti į KultÅ«ros vertybių registrÄ . KultÅ«ros paveldo saugoma vertybė yra ne pati Namo siena, o jo planas, t. y. kapitalinių sienų tinklo iÅ¡sidėstymas.

PraÅ¡omas leidimas atlikti kapitalinės statybos darbus nesusijęs su saugomų vertybių pažeidimu, statybos darbai atlikti padarant durų angÄ kapitalinėje sienoje toje vietoje, kur anksčiau jau buvo durys, bet vėliau jos buvo panaikintos. Statybos darbais nepakeistas pastato tÅ«ris, planas, fasado architektÅ«rinis sprendimas, konstrukcijos ir vidaus dekoras. KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos tinkamai kontroliavo tvarkomuosius statybos darbus. Teismas ieÅ¡kovų pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus – inventorinius planus kaip įrodymÄ atmetė, pažymėdamas, kad jie – labai skirtingų periodų: 1948, 2003, 2015 metų, o tarpiniai lapai, 1970 metų, – be jokios informacijos ir brėžinių.

Teismas Å¡iuos įrodymus ir duomenis, kuriais pagrįsta specialisto T. M. iÅ¡vada, vertino kaip tendencingai parinktÄ informacijÄ . Teismas rėmėsi KultÅ«ros paveldo departamento pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, pažymėjo, kad jie nenuginčyti, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalimi, laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Remdamasis R. V. architektÅ«rinių tyrimų aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad Name butai XX amžiaus antroje pusėje buvo skaidomi, plotai perplanuojami, vienur įrengiami, o kitur užmÅ«rijami išėjimai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo Durų vietoje anksčiau jau yra buvusios durys.Teismas atmetė ieÅ¡kovų be teismo ir kitų dalyvaujančių asmenų žinios surasto eksperto, suformulavus jam klausimus, parengtÄ ekspertizės aktÄ , kaip pateiktÄ pažeidžiant CPK 212 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, pažymėdamas, kad ne teismas skyrė ekspertizę, nesilaikyta neÅ¡aliÅ¡kumo principo, įrodymas gautas pažeidžiant procesinius įstatymus.

Teismas atmetė kaip neįrodytus ieÅ¡kovų teiginius, kad, įrengus Duris, padidėja pavojus gaisro atveju ir pavojus gauti traumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai S. B., A. B. ir G. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad durų įrengimui reikėjo gauti ne rytinės laiptinės, bet viso namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumÄ .

Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina atsižvelgti į faktiÅ¡kai susiklosčiusius bendros nuosavybės teise priklausančių patalpų (laiptinių) naudojimo ir valdymo santykius, t. y. kad rytinės ir vakarinės laiptinių gyventojai naudojosi ir valdė tik vienÄ iÅ¡ Å¡ių laiptinių. Rytinė laiptinė yra rakinama, raktus turi tik rytinėje laiptinėje esančių butų savininkai, Å¡i laiptinė taip pat yra valoma, už Å¡ias paslaugas apmoka tik rytinės laiptinės butų savininkai. Be to, rytinė laiptinė buvo remontuojama iÅ¡imtinai Å¡ios laiptinės gyventojų lėšomis, prie remonto neprisidėjo vakarinės laiptinės gyventojai.

Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti Å¡ias aplinkybes neįrodytomis. Atsižvelgiant į laiptinių atskirumÄ , Durų įrengimui turėjo bÅ«ti gautas rytinės laiptinės butų savininkų, tame tarpe ieÅ¡kovų, sutikimai. Teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovų nurodytos ginčo atveju itin aktualios teismų praktikos, pagal kuriÄ ieÅ¡kovų, kaip asmenų, kurių interesai yra susiję su durų įrengimu, sutikimas buvo bÅ«tinas. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Atsakovas gavo reikiamus sutikimus durų įrengimui, o ginčijamas RaÅ¡ytinis pritarimas tokių sutikimų pagrindu buvo iÅ¡duotas teisėtai.

Teismas nepasisakė dėl dalies ieÅ¡kovų nurodytų RaÅ¡ytinio pritarimo neteisėtumÄ pagrindžiančių argumentų. Tokiu bÅ«du teismas taip pat pažeidė Civilinio proceso kodekso normas ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teismas nepagrįstai teigė, kad Atsakovas įvykdė 2015 m. balandžio 22 d. KultÅ«ros paveldo departamento Tvarkybos darbų projektavimo sÄ lygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nebuvo atlikti konstrukciniai ir itin svarbÅ«s istoriniai tyrimai, kurių metu turėjo bÅ«ti surinkta visa iÅ¡likusi istorinė medžiaga, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie durų ankstesnį egzistavimÄ .

ArchitektÅ«riniai tyrimai buvo atlikti tik iÅ¡ Buto vidaus, nors sÄ lygose ir reikalavimuose buvo reikalaujama tyrimus padaryti ir iÅ¡ laiptinės. Be to, daliniai architektÅ«riniai tyrimai nebuvo pagrįsti zondažo kortelėmis ir mÅ«ro fotofiksacija, kaip to reikalavo sÄ lygos ir reikalavimai. Teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovų pateiktų brėžinių, kuriuose nėra Buto durų angos iÅ¡ rytinės laiptinės. IeÅ¡kovai po sprendimo priėmimo kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ kuris patvirtino, jog ieÅ¡kovams buvo pateikti Namo brėžiniai, esantys VÄ® „Registrų centras“, iÅ¡skyrus 2007 m. planÄ .

Šiame plane taip pat nėra Atsakovo Buto durų angos iš rytinės laiptinės. Teismo eksperto T. M. parengta išvada patvirtina, kad K. V. atliktų dalinių architektūrinių tyrimų išvados dėl durų egzistavimo XX a. vidurio antroje pusėje neatitinka istorinių duomenų. Be to, Namo senų gyventojų teigimu jokių kitų įėjimų ar jų pertvarkymų rytinėje laiptinėje nuo 1953 m. nebuvo. Teismas nepasisakė dėl ieškovų nurodytų kitų Rašytinio pritarimo neteisėtumo pagrindų, t.y. kad Projekto brėžinyje nėra nurodyti numatomų įrengti durų matmenys ir apskritai nenurodyti jokie brėžinyje vaizduojamų objektų matmenys, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokioje konkrečiai rytinės laiptinės sienos vietoje ir kokiu parametru Duris ketinama įrengti.

A. J. 2015 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡ytinio pritarimo iÅ¡davimo metu neturėjo statytojo teisės ir minėtas raÅ¡ytinis pritarimas negalėjo bÅ«ti jam iÅ¡duotas. Todėl pagal tokį raÅ¡ytinį pritarimÄ Atsakovui negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ginčijamas RaÅ¡ytinis pritarimas. Tiek ankstesnio buto savininko, tiek ir Atsakovo iÅ¡duoti įgaliojimai, susiję su RaÅ¡ytinio pritarimo gavimu, neatitinka įstatymų nustatytos formos reikalavimų, nes yra paprastos raÅ¡ytinės formos. Projekto rengėjo UAB „Geri projektai“ civilinės atsakomybės draudimas galiojo iki 2015 m. birželio 10 d.

Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymus vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neobjektyviai, todėl tai lėmė akivaizdžiai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog liudijimus pasirašę Namo gyventojai atÅ¡aukia sutikimus. IÅ¡ tikrųjų Namo gyventojai nebalsavo už Durų įrengimÄ ir net nebuvo apie balsavimÄ informuoti. Teismas, abejodamas dėl liudijimo, kurį pasirašė J. V. ir A. D., suklastojimo ne tik neskyrė ekspertizės, bet neiÅ¡reikalavo jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų tariamÄ Ä¯rodymo suklastojimÄ .

IeÅ¡kovai, siekdami paneigti aukščiau nurodytÄ nepagristÄ sprendime padarytÄ iÅ¡vadÄ , apeliacinės instancijos teismui teikia namo gyventojų liudijimus, kuriuose paraÅ¡o tikrumas yra patvirtintas. Teismas KultÅ«ros paveldo departamento atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai nepagristai pripažino oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, tuo grubiai pažeisdamas CPK normas. PrieÅ¡ingai, nei konstatavo teismas, ieÅ¡kovai neatliko teismo ekspertizės, bet laikydamiesi teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų privačiai kreipėsi į S. Z., kuris yra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , dėl iÅ¡vados pateikimo.

Teismas eksperto S. Z. ekspertizės aktÄ turėjo vertinti kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į konkrečias ginčo faktines aplinkybes, kurioje vietoje yra įrengtos Durys, į kuriÄ pusę jos atsidaro ir kokiÄ dalį laiptų pločio užtveria jas atidarius. Todėl padarė pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog Durų įrengimas prie laiptų neturi įtakos traumoms. T. M. yra į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas ekspertas, kas patvirtina, jog jis turi specialių žinių ir yra statybų srities specialistas.

Nurodytų teiginių įtraukimas į sprendimÄ duoda pagrindo manyti, kad teismas galimai buvo Å¡aliÅ¡kas.Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliantų nurodomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas yra taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiÅ«rėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (1 straipsnio 3 dalis). Name nėra įsikÅ«rusi gyvenamųjų namų bendrija, o namÄ administruoja Vilniaus miesto savivaldybės skiriamas administratorius.

Taigi, apeliantų nurodoma Å¡io įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas į bylÄ apeliantų pateiktus duomenis iÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir VÄ® „Registrų centras“ atmetė ne todėl, kad juose nėra žymų „kopija tikra“, tačiau dėl to, kad esami duomenys pateikti tendencingai, t.y. „labai skirtingų periodų“, „tarpiniai lapai be jokios informacijos ir brėžinių“. Teismas iÅ¡samiai susipažino su pateiktas įrodymais ir visų byloje esančių įrodymų visuma.Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas I.

V. praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, teisingai, tinkamai įvertindamas visus byloje pateiktus įrodymus, padarydamas teisiÅ¡kai pagrįstas iÅ¡vadas, todėl nėra jokių pagrindų teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui. Visus dokumentus, kuriuos apeliantai teikia su apeliaciniu skundu, jie galėjo pateikti pirmos instancijos teismui, kadangi pasirengimas bylai vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, o juose kiekviena Å¡alis ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys detaliai iÅ¡dėstė visus atsikirtimus, kuriais rėmėsi byloje.

IeÅ¡kovų 2016 m. kovo 10 d. kreipimasis į VÄ® „Registrų centras“ yra pavėluotas, o pateiktas planas galėjo ir privalėjo bÅ«ti pateiktas pirmos instancijos teismui. Naujai pateiktas 2007 m planas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, vertinant pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ . Teismas visiÅ¡kai pagrįstai ginčo santykiams netaikė CK 4. 85 straipsnio 3 dalies nuostatų. Name nėra įkurta bendrija, namas administruojamas Vilniaus miesto savivaldybės skiriamo administratoriaus.

Nei butų savininkai bendru sutarimu, nei namo administratorius nėra sudaręs atskirų bendro naudojimo objektų, kurie yra naudojami tenkinti ne visų butų savininkų, o tik atitinkamos dalies poreikius, sÄ raÅ¡o. Nesant tokio sÄ raÅ¡o, visi bendro naudojimo objektai valdomi ir tvarkomi butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimai ginčo name dėl atskirų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo buvo priimami tik tos dalies savininkų balsų dauguma.

Ieškovų pozicija dėl teismų praktikos nepaisymo šioje byloje yra visiškai nepagrįsta, kadangi ieškovų nurodyti teismų išaiškinimai šios bylos kontekste negali būti taikomi. Ieškovai klaidingai kvalifikuoja atliktus statybos darbus. Tiek byloje dalyvaujančios kompetentingos institucijos, tiek ir teismas teisingai traktuoja, jog šiuo atveju buvo atliekami tvarkomieji statybos darbai, o ne tvarkomieji paveldosaugos darbai. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmos instancijos teismas ne atmetė ir ne atsisakė vertinti ieškovų pateikto ekspertizės akto, o aiškiai ir konkrečiai išdėstė argumentus, dėl kurių aktas neturi ir negali turėti svaresnės įrodomosios vertės, negali būti vertinamas pagal CPK 212 ir 216 straipsnių nuostatas.

Apeliantai, teigdami, kad durų įrengimas į bendrÄ laiptinę, kelia pavojų jiems, kitiems asmenims, pažeidžia gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, privalėjo tai įrodyti, tačiau to nepadarė. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ir konstatuotų kokius tai formalius pažeidimus, kuriuos galimai padarė pirmos instancijos teismas, tokie formalÅ«s pažeidimai negalėtų bÅ«ti pagrindas naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo reikalavimų dalį dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ , kitoje dalyje dėl apeliacinio skundo motyvų ir reikalavimų praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodo, jog laikosi pozicijos, iÅ¡dėstytos atsiliepime, kad ekspertizė atitinka jai keliamus reikalavimus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 17 d. RaÅ¡ytinio pritarimo pripažinimo negaliojančio ir įpareigojimo AtsakovÄ savo lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius – užmÅ«ryti į Namo rytinę laiptinę įrengtas Duris, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).Dėl kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimųNagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi buvo palikęs skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ .Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad raÅ¡ytiniam pritarimui gauti statinio projektÄ pateikiamas toks statinio bendraturčių sutikimas, kaip jį reglamentuoja CK ketvirtosios knygos normos. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe, ir Å¡ios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos. Ginčo situacija apima sprendimÄ sienoje, priklausančioje bendrosios dalinės nuosavybės teise, įrengti naujas duris (atitinkamai iÅ¡kertant ertmę ir įstatant naujas duris), tačiau pačios sienos nenaikinant, neperstatant ar pan. Nors tokie veiksmai ir turi tam tikrų disponavimu daiktu požymių (sprendimu darant tam tikrÄ Ä¯takÄ jo ekonominei bÅ«klei), tačiau kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jie yra nepakankami siekiant tokius veiksmus kvalifikuoti kaip disponavimo teisę apimančius veiksmus, nes Å¡iais veiksmais nėra sprendžiamas daikto teisinis likimas, jo teisinė padėtis.

Tokie veiksmai, kai yra priimamas sprendimas dėl naujų durų įrengimo sienoje, priklausančioje bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir tuo labiau kapitalinis remontas per se (pats savaime), nepriskirtini teisei disponuoti daiktu. Todėl Å¡ioje ginčo situacijoje nėra pagrindo taikyti CK 4.75 straipsnį. CK 4.85 straipsnio 3 dalis nustato paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formÄ , kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Sprendimų dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimui atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma realizuoti teisinę reikÅ¡mę turi bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, apraÅ¡as. Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡e įvertinus bendrojo naudojimo objektų funkcionalumÄ , atskirumÄ ir pan., iÅ¡ anksto nustatoma tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarka ir sÄ lygos, kurios turi bÅ«ti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

Nagrinėjamos bylos atveju toks aprašas nebuvo patvirtintas. Todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.85 straipsnio 3 dalį. Cituojama kasacinio teismo nutartimi buvo išspręsti šie ieškovų apeliaciniame skunde keliami klausimai:

1) Atsakovo sprendimui Namo sienoje, priklausančioje bendrosios dalinės nuosavybės teise, reikalingas ne visų namo butų savininkų pritarimas, o tik jų daugumos;

2) reikalavimas gauti tik rytinėje laiptinėje butus turinčių savininkų daugumos pritarimÄ nagrinėjamoje byloje nėra taikomas. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, jog ginčo situacijoje butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas buvo priimamas nesuÅ¡aukus susirinkimo, bet taikant kitÄ sprendimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ balsavimÄ raÅ¡tu. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarkÄ nesuÅ¡aukus susirinkimo, t. y. balsavimo raÅ¡tu tvarkÄ , detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d.

įsakymas Nr. D1-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. D1-961 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. CK 4.85 straipsnio 1–7 dalyse ir minėtuose įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta teisės normų visuma užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį.

Esminiai Å¡iose normose įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo reikalavimai yra susiję su sprendimų priėmimo iniciatyvos teisės, pareigos pateikti bendraturčiams atitinkamÄ informacijÄ (įskaitant informacijos apie balsavimÄ suteikimÄ , balsavimo biuletenių įteikimÄ , vieÅ¡o protokolo paskelbimÄ ir kt.), kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos daugumos reguliavimu. Å ių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikÅ¡minga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarkÄ , įtvirtina iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotÄ savininko teisių apsaugÄ .

Tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamÄ informacijÄ realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visÄ reikiamÄ informacijÄ bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visÄ reikiamÄ informacijÄ , galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visÄ sprendimui priimti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimÄ ir pan.

Kasacinis teismas pripažino, jog Å¡ie reikalavimai yra imperatyvaus pobÅ«džio.CK 4.85 straipsnio 9 dalis, reglamentuodama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų apskundimÄ , nedetalizuoja tokių sprendimų teisinės prigimties ir jų apskundimo (pripažinimo negaliojančiais) teisinių pagrindų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo institutas savo prigimtimi bei sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimu yra artimiausias juridinių asmenų organų sprendimų institutui.

TokiÄ nuomonę suponuoja ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnyje nustatytas reguliavimas, nustatantis, kad tam tikrais atvejais, kai sprendimai turi bÅ«ti priimami visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo, Å¡ių sprendimų priėmimui yra taikomos Å¡io įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio namo bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimÄ .

Å iuo atveju įstatymas įtvirtina, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo Å¡aukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Å¡io įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Todėl butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. Å¡ie sprendimai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Kasacinio teismo vertinimu, vien formalÅ«s teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarkÄ , reikalavimų pažeidimai negali bÅ«ti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informacijÄ ir priimti sprendimÄ gautos informacijos pagrindu, negali bÅ«ti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais. IeÅ¡kovai, be kita ko, nurodė, kad jie nebuvo informuoti apie 2015 m. kovo 17 d.

įvykusį balsų skaičiavimÄ , taip pat apie balsavimÄ raÅ¡tu, jiems nebuvo pateiktas susipažinti balsų skaičiavimo protokolas ar rengiamas kapitalinio remonto projektas. Å ie reikalavimai yra imperatyvÅ«s, todėl teismas ex officio turėjo spręsti klausimÄ dėl bendraturčių balsavimo raÅ¡tu atitikties imperatyviosioms įstatymų normoms. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai aplinkybių, susijusių su sprendimų priėmimo iniciatyvos teise, pareiga pateikti bendraturčiams atitinkamÄ informacijÄ , neanalizavo.Kasacinis teismas taip pat nustatė, jog apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atmetė ir nevertino specialisto S. Z. iÅ¡vados, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir įrodymų vertinimo taisykles, nes ieÅ¡kovų pateiktos specialisto S. Z. iÅ¡vados vertinimas gali turėti reikÅ¡mės teisingam klausimo dėl durų įrengimo atitikties gaisrinės saugos reikalavimams iÅ¡sprendimui.

Kasacinis teismas sutiko su ieÅ¡kovų argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas R. V. iÅ¡vadÄ nepagrįstai priskyrė oficialiam dokumentui ir suteikė jam didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , be to, nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų pateiktas T. M. ir S. Z. iÅ¡vadas kaip įrodymus. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos darbuotojų iÅ¡vados, pateiktos Å¡io departamento atsiliepime ir paveldosaugos (specialioji) ekspertizė negali bÅ«ti pripažinti oficialiu (prima facie) įrodymu.

KultÅ«ros paveldo departamentas Å¡ioje byloje yra dalyvaujantis asmuo ir jo darbuotojų paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti vertinami visų įrodymų kontekste.Atsižvelgiant į apžvelgtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadas, nagrinėjamoje byloje bus vertinamos aplinkybės, susijusios su Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu tinkamos tvarkos užtikrinimu, taip pat iÅ¡ naujo tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su gaisrinės saugos ir paveldosaugos reikalavimų pažeidimu.Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų vykusio balsavimo raÅ¡tu vertinimoVienas iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovų argumentų, kuriuo ginčijamas RaÅ¡ytinio pritarimo iÅ¡davimo ir Durų įrengimo teisėtumas, yra aplinkybė, jog jie nebuvo informuoti apie balsavimÄ raÅ¡tu, taip pat jiems ir kitiems bendraturčiams nebuvo tinkamai atskleistas atliekamo kapitalinio remonto turinys, tai yra nepateikti atliktinų darbų projektai ir brėžiniai.

Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovai grindžia faktais, jog jų atstovė 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl leidimo susipažinti su statybÄ leidžiančiu dokumentu, pagal kurį buvo leista įrengti Duris (el. b. 1t., l. 20), taip pat dalies gyventojų (J. V., A. D., A. G., J. Ž., A. V.) raÅ¡ytiniais liudijimais, jog jiems nebuvo nei asmeniÅ¡kai, nei į paÅ¡to dėžutes pateikti balsavimo biuleteniai dėl Durų perkėlimo, jie nebuvo informuoti apie statybos leidimus ir kitus dokumentus, leidžiančius vykdyti durų perkėlimÄ (el.b. 2 t., l. 13-14).Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. kovo 17 d. protokolas, kuriame nurodyta, jog Buto savininkas organizavo balsavimÄ , buvo svarstomas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo Bute atliekamo kapitalinio remonto (buto pagrindinių įėjimo durų perkėlimo iÅ¡ kiemo laiptinės į pagrindinę), balsų skaičiavimo komisijÄ sudarė pirmininkas A.

J., M. J., G. I., buvo įteikta (išsiųsta) 20 biuletenių, gauta 11 biuletenių, balsavimu pritarė 11, nepritarė 9 butų savininkai (el.b. 1 t., l. 109-110). Byloje taip pat pateikti 11 balsavimo biuletenių, kuriais buvo pritarta Durų perkėlimui. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog svarstomas klausimas: ar sutinkama leisti Butui atlikti kapitalinio remonto darbus (buto pagrindinio įėjimo duris perkelti iš šalutinės laiptinės į pagrindinę?) (el.b. 1 t. l. 111-121).Tiek Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. kovo 17 d. protokolas, tiek pačių balsavimo raštu biuletenių formos atitinka Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. D1-251 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu, priimant sprendimus, tvarkos apraÅ¡e pateiktas formas. Tačiau byloje nėra duomenų, jog pagal Å¡io apraÅ¡o 3.2.1. ir 3.2.4. punktų reikalavimus bÅ«tų sudarytas balsavimo biuletenių iÅ¡davimo lapas ar suraÅ¡ytas aktas apie balsavimo biuletenių įteikimÄ . Taip pat nėra duomenų, ar buvo laikomasi apraÅ¡o 3.13 punkte nustatytos protokolo kopijos vieÅ¡o paskelbimo tvarkos. Balsavimo raÅ¡tu biuleteniuose nebuvo nurodyta, kaip bÅ«tų galima susipažinti su papildoma informacija, nenurodyta, iki kada biuletenis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas balsavimo organizatoriui.

Pažymėtina, jog buvo gauta tik 11 balsavimo biuletenių, kuriuose buvo nurodytas pritarimas Durų perkėlimui. Tuo tarpu nei vieno biuletenio su nesutikimu nebuvo gauta. Nurodytų aplinkybių nesiaiÅ¡kino pirmos instancijos teismas. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovai 2018 m. balandžio 11 d. teikė teismui praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, kadangi posėdžio metu bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Atsakovas prieÅ¡tarauja J. V. ir A. D. liudijimams, tuo tarpu Atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. nesutiko su žodiniu bylos nagrinėjimu, taip pat pripažino, jog butÄ Ä¯sigijo tik 2015 m. balandžio 29 d., todėl jam sunku teikti kokius nors įrodymus ar paaiÅ¡kinimus, kaip vyko ankstesnio savininko organizuotas balsavimas.

Sutiktina, jog nutarties 31-32 punktuose aptartos aplinkybės bei įrodymai, patvirtina, kad balsavimÄ raÅ¡tu organizavo ankstesnis Buto savininkas A. J..Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , skyrė tik vienÄ teismo posėdį, kiurio metu pasisakė tik bylos Å¡alys ar jų atstovai. Teismas neanalizavo tinkamos balsavimo raÅ¡tu procedÅ«ros organizavimo aplinkybių, nekvietė liudytojais į bylÄ nei ankstesnio Buto savininko, nei kitų balsavime dalyvavusių bei nedalyvavusių namo butų savininkų, kurie galėtų teikti parodymus, ar jiems buvo įteikti balsavimo biuleteniai, ar tinkamai buvo jiems suteikta informacija apie planuojamo Durų perkėlimo galutinį vizualinį projektÄ .

Todėl pripažintina, jog sprendžiant šį klausimÄ nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl atliktų kapitalinio remonto darbų atitikimo kultÅ«ros paveldo apsaugÄ ir gaisrinę saugÄ reglamentuojantiems teisės aktamsByloje esantys duomenys patvirtina, jog Namas yra įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ pagal KultÅ«ros paveldo departamento Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. birželio 23 d. aktÄ Nr. KPD-RM-1440 (el.b. 1 t., l. 10). KultÅ«ros vertybių registre tarp nurodomų Namo vertingųjų savybių yra minima funkcinė įranga – vakariniai ir rytiniai vidaus laiptai su metaliniais turėklais ir mediniais porankiais, laiptinių vidaus medinės įsprÅ«dinės dvivėrės ir vienvėrės durys (daugelis durų pakeistos, bÅ«klė patenkinama), vidaus dekoras – rytinės laiptinės I ir IV aukÅ¡to profiliuoti karnizai, grindų, laiptų pakopų danga ar dangos medžiaga – rytinės laiptinės profiliuoti teraco laiptai ir kelių spalvų metlacho plytelių geometriniu ornamentu dekoruotos laiptinės aikÅ¡telės (el. b. 1 t., l. 11-12).

Taigi tarp vertingųjų namo savybių patenka nemaža dalis rytinės laiptinės detalių, todėl ypatingai svarbu, kaip naujai įrengiami elementai dera prie Å¡ių detalių, ar nepažeidžia bendros jų kuriamos harmonijos ar estetinio vaizdo.Durų įrengimo darbai yra baigti, nuotraukose matoma, jog dalis Durų varčios patenka ant pirmos ir antros laiptų pakopos (el.b., 1 t., l. 18-19). Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl jau įrengtų Durų padėties ir vaizdo. Nors byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis KultÅ«ros paveldo departamentas nesutiko su ieÅ¡kiniu bei su apeliaciniu skundu, teigdamas, jog Atsakovo atlikti kapitalinio remonto darbai nepažeidžia nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų, tačiau specialistas T.

M. nurodė, jog pagal 1948, 1989, 2000 ir 2003 m. atliktus kadastrinius 4 aukšto laiptinės matavimų planus Butas neturėjo įėjimo į pagrindinę laiptinę, vizualiai Buto Durų vieta išsiskiria, nėra būdinga pagrindinės laiptinės bendram vaizdui, pačių Durų vaizdas nėra tapatus šios laiptinės bendram durų vaizdui, dalis durų varčios sumontuota virš betoninių laiptų pakopos (apie 35 cm), o kita dalis (apie 10 cm) išsikiša už pakopos, elektros skydinė yra taip arti durų apvado, kad jis nugremžtas, siekiant jį įsprausti, buto Durų lokacija neatitinka durims skirtos vietos sienoje lokacijos: iš vienos pusės per arti laiptų pakopos, iš kitos pusės – elektros skydinės (el.b. 2 t. l. 30-40).

Nagrinėjamoje byloje taip pat yra pateikta S. Z. 2016 m. sausio 25 d. iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog tvarkybos darbų projektavimo sÄ lygų 2015 m. balandžio 22 d. reikalavimai bei specialieji paveldosaugos reikalavimai visa apimtimi nebuvo įvykdyti, nes nėra atlikti pilni architektÅ«riniai tyrimai – zondažo (atodangos) kortelėmis, konstrukciniai ir istoriniai tyrimai, mÅ«ro fotofiksacija, Durys pažeidžia STR 2.01.01 (4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ (t.y. nelaimingų atsitikimų rizikos, tokių kaip: paslydimo, kritimo, susidÅ«rimo, smÅ«gio ir pan.), bei STR 2.01.01 (2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai „Gaisrinė sauga“ reikalavimas (t.y. kilus gaisrui, padidėja ugnies bei dÅ«mų plitimas pastate, bei apsunkina žmonių evakavimÄ iÅ¡ namo ketvirto aukÅ¡to), o taip pat pažeidžia trečiųjų asmenų interesus (el. b. 2 t., l. 119-138).Atsakovas 2018 m. balandžio 27 d. apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė eksperto D.

K. 2018 m. kovo 22 d. vertinimo aktÄ , kuriame nurodyta, jog sumontuotos Durys atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali bÅ«ti eksploatuojamos (el. b. 4 t., l. 57-65). Taigi byloje yra keletas vienas kitam prieÅ¡taraujančių duomenų apie įrengtų Durų galimÄ (ne)atitikimÄ paveldosaugos bei gaisrinės saugos reikalavimams. Todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovų 2018 m. balandžio 30 d. pateiktas praÅ¡ymas dėl ekspertizės byloje skyrimo yra pagrįstas ir svarstytinas. Tačiau, atsižvelgiant į nutarties 34 punkte konstatuotÄ aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino didžiosios dalies teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, pripažintina, jog byla turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl apeliacinės instancijos teisme ekspertizės skyrimo klausimas nesvarstytinas, o byla grÄ Å¾intina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į galimÄ Ä¯rengtų Durų daromÄ Å¾alÄ bendram kultÅ«ros paveldo objekto estetiniam vaizdui, name esančių butų vertei ar jų savininkų saugumui, yra spręstina dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų traukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis.Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neiÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisė pasinaudoti pirmÄ ja teismine instancija. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma. GrÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylÄ nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:

       Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai                                                                   Laima Gerasičkinienė                                                                    Asta Radzevičienė                                                                                                                                                 Alma Urbanavičienė