533ccd19-b6cb-461f-bc21-c0924cfcebb0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-498-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02022-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo AAS „BTA B. I. Company“ atstovei advokatei D.

L., atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams T. Č. ir K. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AAS „BTA B. I. Company“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6113-340/2015 pagal ieÅ¡kovo AAS „BTA B. I. Company“ ieÅ¡kinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti ieÅ¡kovo pretenzijÄ , sudaryti pasiÅ«lymų eilę ir iÅ¡rinkti vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojÄ , sudaryti su juo vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AAS „BTA B. I. Company“ (toliau – ir ieÅ¡kovas arba tiekėjas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba perkančioji organizacija), praÅ¡ydamas panaikinti perkančiosios organizacijos supaprastintame atvirame konkurse „Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų vieÅ¡asis pirkimas“, pirkimo Nr. 165772 (toliau – vieÅ¡asis pirkimas) 2015 m. rugsėjo 11 d. priimtÄ sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas; 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ , kuriuo nustatyta tiekėjų pasiÅ«lymų eilė ir iÅ¡rinktas vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojas; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ , kuriuo atmesta ieÅ¡kovo 2015 m. rugsėjo 23 d. pretenzija.

IeÅ¡kinyje AAS „BTA B. I. Company“ nurodė, kad AAS „BTA B. I. Company“ pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovo paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse. Perkančioji organizacija 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu patvirtino, kad ieÅ¡kovo kvalifikacija atitinka pirkimo sÄ lygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu perkančioji organizacija nustačiusi, kad ieÅ¡kovas pasiÅ«lymÄ pateikė ne dėl viso pirkimo objekto, t. y. nepateikė draudimo įmokų kainų 29 - iems Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, pripažino ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ neatitinkančiu pirkimo sÄ lygose nustatytų reikalavimų. 2015 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovas pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, kuriuo jo pasiÅ«lymas buvo pripažintas neatitinkančiu pirkimo sÄ lygose nustatytų reikalavimų.

Pretenzijoje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vienas pasiÅ«lymo puslapis su trÅ«kstama informacija apie 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių draudimo įmokų kainas, nebuvo pateiktas kartu su pasiÅ«lymu dėl techninės klaidos – skenuojant pasiÅ«lymo dokumentus jis nebuvo nuskenuotas. 2015 m. rugsėjo 24 d. perkančioji organizacija informavo ieÅ¡kovÄ apie sudarytÄ pasiÅ«lymų eilę ir iÅ¡rinktÄ pirkimo laimėtojÄ â€“ UAB DK „PZU Lietuva“. 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu perkančioji organizacija atmetė ieÅ¡kovo pretenzijÄ kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovo manymu, perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė jo mažiausios kainos pasiÅ«lymÄ , kadangi draudimo įmokų kainų dėl 29 - ių Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių nepateikimas yra techninio pobÅ«džio klaida, neturinti įtakos bendrai pasiÅ«lymo kainai, nes į pasiÅ«lyme nurodytÄ bendrÄ kainÄ buvo įskaičiuoti trÅ«kstamame pasiÅ«lymo lape nurodyti įkainiai. AnalogiÅ¡ka situacija, kai su pasiÅ«lymu nebuvo pateikta dalis pirkimo sÄ lygose numatytų darbų kainų, teismų praktikoje jau buvo įvertinta kaip techninio pobÅ«džio klaida, sudaranti pagrindÄ Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPÄ®) 39 straipsnio 1 dalies taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013).

PasiÅ«lyme padaryta klaida yra akivaizdžiai formali bei nereikÅ¡minga, todėl dėl jos padarymo turėjo bÅ«ti inicijuotas perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesas aiÅ¡kinantis Å¡ios klaidos turinį. Perkančioji organizacija, atmetusi ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai nesuteikė ieÅ¡kovui galimybės paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ patikslinant jo kainos sudedamÄ sias dalis. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ dėl netikslumų, kurie nekeičia pasiÅ«lymo esmės bei jo kainos, prieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų tikslams bei neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pagal VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija gali praÅ¡yti, kad dalyviai paaiÅ¡kintų savo pasiÅ«lymus, tačiau negali praÅ¡yti, siÅ«lyti arba leisti pakeisti pasiÅ«lymo esmės, dėl ko pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Minėtas VPÄ® straipsnis nenumato galimybės leisti tiekėjui pateikti nepateiktos kainos sudedamÄ sias dalis ir netgi draudžia pildyti pasiÅ«lymÄ tokiomis dalimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko (nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d.) patikrinti pateikto pasiÅ«lymo atitikimÄ pirkimo sÄ lygų reikalavimams bei nepažeidžiant VPÄ® nuostatų patikslinti pateiktÄ pasiÅ«lymÄ iki susipažinimo su tiekėjų elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiÅ«lymais datos, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Perkančiajai organizacijai leidus ieÅ¡kovui pakeisti pasiÅ«lymÄ , tai yra pateikti naujÄ pasiÅ«lymÄ , dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, bÅ«tų pažeistos VPÄ® nuostatos ir principai.

IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, nesilaikė VPÄ® 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. pateikęs ieÅ¡kinį teismui neiÅ¡siuntė perkančiajai organizacijai ieÅ¡kinio kopijos su priedais. Å iuo metu ginčijamas vieÅ¡asis pirkimas yra baigtas sudarius pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB DK „PZU Lietuva“.Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginiai dėl galimai padarytos techninės klaidos skenuojant pasiÅ«lymo dokumentus, paremti vien prielaidomis, tačiau nepagrįsti leistinais įrodymais. IeÅ¡kovas yra verslininkas, ne pirmÄ kartÄ dalyvaujantis valstybės organizuojamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose, todėl, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo įvertinti galimų klaidų, pateikiant dokumentus vieÅ¡ajam pirkimui, atsiradimo rizikÄ . VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti taikomos, nes VPÄ® nenumato galimybės leisti pateikti nepateiktos kainos sudedamÄ sias dalis bei pildyti pasiÅ«lymÄ tokiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas, vadovaudamasis CPK 4232 straipsnio 1 dalimi ir VPĮ 93 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tiekėjas (ieškovas) tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka dėl savo pirmojo reikalavimo, t. y. dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nebuvo pareiškęs pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo yra nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė ir išrinktas viešojo pirkimo laimėtojas, sprendė, kad šio perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, 4233 straipsnio 2 – 4 dalys).Teismas nurodė, kad ieškovo pirmojo reikalavimo patenkinimo atveju teismas privalėtų ex officio pasisakyti dėl perkančios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, t. y. pasisakyti dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė ir išrinktas viešojo pirkimo laimėtojas, bei su pirkimo laimėtoju sudarytos sutarties galiojimo (CPK 4238 straipsnio 2 dalis).

Å ių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieÅ¡kovo pretenzijÄ panaikinimo negali bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikÅ¡tos pretenzijos atmetimo yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija), todėl sprendimas atmesti tiekėjo pretenzijÄ materialiųjų teisinių pasekmių tiekėjui nesukelia, bet užtikrina jo teisę perkelti ginÄÄ Ä¯ teismÄ .Teismas, pasisakydamas dėl VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, nurodė, kad perkančioji organizacija, pasiÅ«lymų vertinimo metu radusi pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo papraÅ¡yti dalyvių per jos nurodytÄ terminÄ iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos.

Taisydamas pasiÅ«lyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainÄ naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytÄ terminÄ neiÅ¡taiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiÅ¡kina pasiÅ«lymo, jo pasiÅ«lymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, minėta norma draudžia keisti pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ir iÅ¡imtys taikomos tik pasiÅ«lymų kvalifikaciniams duomenims, kuriuos galima pildyti ir tikslinti remiantis VPÄ® 32 straipsnio 5 dalimi bei kainos apskaičiavimo aritmetinių klaidų taisymÄ nekeičiant pasiÅ«lymo kainos.

Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovo 2015 m. rugsėjo 3 d. pateiktame pasiÅ«lyme nebuvo pateikti 29 - ių Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių, nurodytų perkančiosios organizacijos sÄ raÅ¡e, draudimo įkainiai bei Å¡ių automobilių sÄ raÅ¡as su draudimo įkainiais buvo pateiktas perkančiajai organizacijai kartu su ieÅ¡kovo 2015 m. rugsėjo 23 d. pretenzija. Teismas, įvertinęs tai, kad VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies normos nenumato galimybės leisti tiekėjui pateikti nepateiktas pasiÅ«lymo kainos sudedamÄ sias dalis, kad pagal pirkimo sÄ lygų 5.2 punkto nuostatas pasiÅ«lymas turi bÅ«ti pateikiamas tik elektroninėmis priemonėmis, naudojant CVP IS, sprendė, jog pasiÅ«lymas pagal pirkimo sÄ lygas vertinamas kaip vieningas elektronine forma suformuotas dokumentas, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo pateikimo metu buvo padaryta techninė klaida – nepateikus vieno Å¡io dokumento puslapio.Teismas, remdamasis pirkimo sÄ lygų 2.2 ir 5.6 punktų reikalavimais, konstatavo, kad nors vieÅ¡asis pirkimas į dalis neskaidomas, esant pirkimo sÄ lygose reikalavimui pasiÅ«lyme nustatyti kiekvieno automobilio dviejų rÅ«Å¡ių draudimo įmokos kainÄ ir Å¡ių įmokų bendrÄ sumÄ , tam, kad tokie pasiÅ«lymo duomenys ateityje bÅ«tų perkelti į planuojamÄ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį bei nuo jų turinio priklausytų sutarties vykdymas, todėl Å¡ie duomenys laikytini pasiÅ«lymo dalimi siaurÄ ja prasme.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad draudimo paslaugų įkainių nepateikimas 29 - iems automobiliams, nurodytiems perkančiosios organizacijos sÄ raÅ¡e, vertintinas kaip pasiÅ«lymo turinio neatitikimas pirkimo sÄ lygų reikalavimams ir negali bÅ«ti laikytinas technine klaida arba kaip pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaida, taisytina VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.Teismas, pripažinęs, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo netikslumas laikytinas pasiÅ«lymo turinio trÅ«kumu, atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog jo pasiÅ«lymas buvo vertinamas formaliai, pažeidžiant turiningojo vertinimo principÄ ir vieÅ¡ojo pirkimo tikslus.

Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo turinio papildymas 29 - ių Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių automobilių draudimo įmokų įkainiais reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovui (tiekėjui) bÅ«tų leista padaryti pasiÅ«lymo turinio pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, kas prieÅ¡tarautų VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir pažeistų viešųjų pirkimų skaidrumo principÄ .Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatų aiÅ¡kinimo, suformuoto Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013, kadangi nurodytoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo problema kitų faktinių aplinkybių kontekste.Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi kitu Lietuvos apeliacinio teismo VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies normos aiÅ¡kinimu, suformuotu 2013 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013, kurioje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustačiusi, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nebuvo nurodytos visos pasiÅ«lymo kainos sudedamosios dalys, sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog perkančioji organizacija pagrįstai nepareikalavo pateikti atskiro dokumento su kainos sudedamosiomis dalimis.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo trÅ«kumai nebuvo aritmetinės klaidos, o pasiÅ«lymo iÅ¡taisymas – trÅ«kstamų kainos sudėtinių dalių pateikimas nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės bÅ«tų reiÅ¡kęs pasiÅ«lymo keitimÄ , kas neatitinka pasiÅ«lymo iÅ¡taisymo instituto paskirties. Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija, vykdydama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , nepažeidė imperatyviųjų teisės normų, viešųjų pirkimų principų, užtikrino vienodas sÄ lygas tiekėjams pasiÅ«lymų vertinimo metu ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , dėl to ieÅ¡kinį atmetė (VPÄ® 3, 39 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas AAS „BTA B. I. Company“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas AAS „BTA B. I. Company“ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo netikslumas yra pasiÅ«lymo turinio trÅ«kumas, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip techninė klaida arba kaip pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaida, taisytina VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nepagrįsta.

IeÅ¡kovas nepateikė perkančiajai organizacijai vieno pasiÅ«lymo lapo su draudimo įmokų kainomis (nuo automobilio F. F. iki automobilio Å koda Actavia) dėl iÅ¡imtinai techninės klaidos, nes skenuojant dokumentus Å¡is pasiÅ«lymo lapas nebuvo nuskenuotas. TrÅ«kstamas pasiÅ«lymo lapas perkančiajai organizacijai buvo pateiktas kartu su pretenzija, jame nurodytos draudimo įmokų kainos eina iÅ¡ eilės pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygose pateiktÄ automobilių sÄ raÅ¡Ä , kas patvirtina, jog minėtų draudimo įmokų kainų nepateikimas turėjo bÅ«ti vertinamas iÅ¡imtinai kaip techninio pobÅ«džio klaida, o ne pasiÅ«lymo turinio trÅ«kumas.2.

Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo bendra kaina buvo apskaičiuota atsižvelgiant į visas pasiÅ«lyme nurodytas automobilių draudimo įmokas vieneriems metams, t. y. įskaitant ir per klaidÄ nenuskenuotame pasiÅ«lymo lape, kurio įmokų suma sudarė 11 326,20 Eur, nurodytas draudimo įmokas. Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovui pateikus trÅ«kstamÄ pasiÅ«lymo lapÄ , bendra pasiÅ«lymo kaina objektyviai nebÅ«tų pasikeitusi, nes buvo apskaičiuota pagal perkančiosios organizacijos nustatytÄ formulę, įskaičiuojant visas perkančiosios organizacijos transporto priemonių draudimo įmokų kainas.

3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo formuojama praktika, pagal kuriÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančioji organizacija, radusi klaidų ar netikslumų tiekėjo pasiÅ«lyme, turi pareigÄ kreiptis į tiekėjÄ dėl pasiÅ«lymo patikslinimo, paaiÅ¡kinimo, klaidų iÅ¡taisymo, bei tik Å¡iam nepaÅ¡alinus nustatytų trÅ«kumų – atmesti pasiÅ«lymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas byloje C-599/10).4.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančioji organizacija, atmesdama mažiausios kainos AAS „BTA B. I. Company“ pasiÅ«lymÄ , pažeidė esminį viešųjų pirkimų tikslÄ â€“ racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas.

5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo precedentų konkurencijos taisykles, nepagrįstai rėmėsi atsakovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu ieškovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013, ir nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tapačios, sutampa jų ratio decidendi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo anksčiau priimtu teismo precedentu vadovautis.

Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti to paties Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, pagal visuotinai pripažintas teismo precedentų kolizijų sprendimo taisykles, turėjo vadovautis vėlesniu teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, t. y. ieÅ¡kovo nurodyta 2013 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad AAS „BTA B. I. Company“ pasiÅ«lyme padaryta klaida negali bÅ«ti laikoma techninio pobÅ«džio aritmetine klaida, nes nesant informacijos apie 29 -ių automobilių iÅ¡ perkančiosios organizacijos sÄ raÅ¡o įkainius, pasiÅ«lymas buvo pateiktas ne visa apimtimi, t. y. tik dėl dalies pirkimo objekto, kas pagal pirkimo sÄ lygų 2.2 punkto nuostatas yra draudžiama.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatos nenumato galimybės leisti pateikti nepateiktos kainos sudedamÄ sias dalis ir draudžia pildyti pasiÅ«lymÄ tokiomis dalimis.

Leidus AAS „BTA B. I. Company“ patikslinti savo pasiÅ«lymÄ , pasiÅ«lymas bÅ«tų papildytas naujomis kainos sudėtinėmis dalimis, kas pažeistų VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus kitų pasiÅ«lymus pateikusių tiekėjų atžvilgiu. Tokiu atveju, susidarytų situacija, kai AAS „BTA B. I. Company“ pasiÅ«lymas, neatitinkantis pirkimo sÄ lygų, taptų atitinkančiu vieÅ¡ojo pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai didelė reikÅ¡mė suteikiama racionaliam vieÅ¡ojo pirkimo lėšų panaudojimui. Nenustačius vieÅ¡ojo pirkimo pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti viešųjų pirkimų tikslÄ apibÅ«dinančios principinės nuostatos – racionaliai naudoti lėšas – pažeidimÄ . Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad esant pirkimo sÄ lygose reikalavimui pasiÅ«lyme nustatyti kiekvieno automobilio dviejų rÅ«Å¡ių draudimo įmokos kainÄ ir Å¡ių draudimo įmokų bendrÄ draudimo įmokÄ , tokie duomenys laikytini pasiÅ«lymo dalimi, todėl draudimo įmokų nepateikimas 29 perkančiosios organizacijos sÄ raÅ¡e nurodytoms transporto priemonėms, vertinamas kaip pasiÅ«lymo neatitikimas pirkimo sÄ lygų reikalavimams ir negali bÅ«ti vertinamas kaip aritmetinė klaida.2.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje ieÅ¡kovui leidus pakeisti pasiÅ«lymÄ , t. y. pateikti naujÄ pasiÅ«lymÄ , dėl kurio pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, bÅ«tų pažeistos VPÄ® nuostatos ir principai.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013, atliktu VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies iÅ¡aiÅ¡kinimu, nes Å¡ios iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panaÅ¡ios.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos apeliaciniame teisme gautus papildomus Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, sprendžia, kad byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovo paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse „Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų vieÅ¡asis pirkimas“, pirkimo Nr. 165772. Perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovo kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia pirkimo sÄ lygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu – ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sÄ lygose nustatytų reikalavimų, nes pateiktas ne visam pirkimo objektui, t. y. nepateiktos draudimo įmokų kainos 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, nurodytiems pirkimo sÄ lygų sÄ raÅ¡e. 2015 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovas pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ dėl jo pasiÅ«lymo atmetimo, kuriÄ perkančioji organizacija iÅ¡nagrinėjo ir atmetė 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu.

Perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu buvo sudaryta pasiÅ«lymų eilė ir iÅ¡rinktas pirkimo laimėtojas – UAB DK „PZU Lietuva“ (pasiÅ«lymo kaina 54 873,20 Eur), su kuriuo pirkimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. spalio 16 d. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl ieÅ¡kovo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje pasiÅ«lymo trÅ«kumo (nepateikiant pasiÅ«lyme duomenų apie draudimo įmokų kainas 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, nurodytiems pirkimo sÄ lygų sÄ raÅ¡e) pobÅ«džio ir galimybės jį iÅ¡taisyti nekeičiant pasiÅ«lymo esmės (VPÄ® 39 straipsnio 1 dalis).

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiÅ«lymų atitiktį Å¡iuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams Vadovaujantis VPÄ® 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustatyti specialÅ«s reikalavimai, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kintinos ir taikytinos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises vieÅ¡ojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečiÄ elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiÅ¡kinant visų VPÄ® nuostatų turinį, Å¡ių principų taikymas rationae temporis apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo arba vieÅ¡ojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPÄ® 7 straipsnis). LygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti vieÅ¡ojo pirkimo tikslai ir iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose.

Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besÄ lyginė VPÄ® 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. VPÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedÅ«ras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog Å¡iomis procedÅ«romis bÅ«tų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai.

VieÅ¡ojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningÄ jį vertinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi virÅ¡enybę prieÅ¡ formalumus (turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas).

Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiÅ«lymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPÄ® 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo Kadangi nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo trÅ«kumo pobÅ«džio ir galimybės jį iÅ¡taisyti nekeičiant pasiÅ«lymo esmės, susiję su VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimu ir taikymu, teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio teismo ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) iÅ¡plėtotos praktikos aiÅ¡kinant Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ pasiÅ«lymų trÅ«kumų taisymo tvarkÄ .VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali praÅ¡yti, kad dalyviai paaiÅ¡kintų savo pasiÅ«lymus, tačiau ji negali praÅ¡yti, siÅ«lyti arba leisti pakeisti pasiÅ«lymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiÅ«lymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainÄ arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

Perkančioji organizacija, pasiÅ«lymų vertinimo metu radusi pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo papraÅ¡yti dalyvių per jos nurodytÄ terminÄ iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiÅ«lyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainÄ naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytÄ terminÄ neiÅ¡taiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiÅ¡kina pasiÅ«lymo, jo pasiÅ«lymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.AiÅ¡kinant Å¡io teisinio reglamentavimo tikslus ir atskleidžiant iÅ¡ jo kylančių perkančiosios organizacijos pareigų bei dalyvio teisių turinį, yra svarbi Teisingumo Teismo jurisprudencija, aiÅ¡kinanti 2004 m. kovo 31 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18) nuostatas. Teisingumo Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Direktyvoje 2004/18 nėra jokių nuostatų, kuriose bÅ«tų nurodyta, kaip turi elgtis perkančioji organizacija, nustačiusi, jog tiekėjo pasiÅ«lymas yra neaiÅ¡kus ar neatitinka techninių specifikacijų. Jei perkančiajai organizacijai bÅ«tų leista praÅ¡yti tiekėjo, kurio pasiÅ«lymÄ ji laiko neaiÅ¡kiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiÅ¡kinimus, tuo atveju, jei Å¡io dalyvio pasiÅ«lymas galiausiai bÅ«tų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principÄ .

Tačiau Direktyvos 2004/18 2 straipsniu [„Sutarčių sudarymo principai“] konkrečiai nedraudžiama iÅ¡imtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiÅ«lymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai bÅ«tinas paprastas jų paaiÅ¡kinimas, arba siekiant iÅ¡taisyti akivaizdžias redakcinio pobÅ«džio klaidas, jei dėl Å¡io pakeitimo faktiÅ¡kai nepateikiamas naujas pasiÅ«lymas. Perkančiosios organizacijos praÅ¡ymas tiekėjui paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ turi bÅ«ti susijęs su visais neaiÅ¡kiais ar techninių specifikacijų neatitinkančiais pasiÅ«lymo aspektais, ir perkančioji organizacija negali atmesti pasiÅ«lymo dėl Å¡iame praÅ¡yme nenurodyto neaiÅ¡kumo (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas, priimtas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191 ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiekėjų teisė iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas aiÅ¡kintina tapačiai, kaip Teisingumo Teismo SAG ELV Slovensko byloje pateikiamas ES teisės aiÅ¡kinimas, t. y. kad ji reiÅ¡kia dalyvio teisę taisyti ar pildyti atskirus pasiÅ«lymo duomenis siekiant iÅ¡taisyti akivaizdžias redakcinio pobÅ«džio klaidas, jei dėl Å¡io pakeitimo faktiÅ¡kai nepateikiamas naujas pasiÅ«lymas.

Taigi aritmetinė klaida VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra akivaizdus skaičiavimo apsirikimas, kurio iÅ¡taisymas nekeičia pasiÅ«lymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015). Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iÅ¡ esmės reiÅ¡kiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ , o įvertinimu, ar pasiÅ«lymo trÅ«kumo pobÅ«dis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

Dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo atmetimo teisėtumo Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nustatytÄ trÅ«kumÄ (duomenų apie draudimo įmokų kainas 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, nurodytiems pirkimo sÄ lygų sÄ raÅ¡e, nepateikimÄ ) vertino kaip pasiÅ«lymo turinio neatitikimÄ pirkimo sÄ lygose nustatytiems reikalavimams, kurio negalima iÅ¡taisyti taikant VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatas. Perkančiosios organizacijos nuomone, ieÅ¡kovo nepateikti duomenys apie draudimo įmokų kainas 29 Lietuvos Respublikos muitinės tarnybiniams automobiliams, laikytini pasiÅ«lymo objekto sudedamÄ ja dalimi, todėl leidus ieÅ¡kovui Å¡iuos duomenis pateikti, ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas bÅ«tų papildytas naujomis kainos sudedamosiomis dalimis, kas pagal VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatas yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013).

IeÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad jo pasiÅ«lyme nustatytas trÅ«kumas yra akivaizdi techninio pobÅ«džio klaida, kuriÄ iÅ¡taisius VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nepasikeistų vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu (2015 m. rugpjūčio 10 d.) paskelbta pasiÅ«lymo bendra kaina. IeÅ¡kovo teigimu, perkančioji organizacija, neleidusi jam paaiÅ¡kinti atitinkamus pasiÅ«lymo elementus bei juos iÅ¡taisyti, taip pat atmesdama mažiausios kainos pasiÅ«lymÄ , nesilaikė viešųjų pirkimų principų bei racionalaus lėšų panaudojimo tikslo.

AnalogiÅ¡kų pozicijų ieÅ¡kovo ir atsakovo atstovai laikėsi apeliacinės instancijos teismo posėdyje. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad pirkimo sÄ lygose buvo nustatyta privaloma pasiÅ«lymų forma, kurioje buvo nurodytas draudžiamų transporto priemonių sÄ raÅ¡as, todėl perkančiajai organizacijai nustačius minėtÄ trÅ«kumÄ , nesudėtinga buvo patikrinti bei įsitikinti tuo, jog nepateiktame Å¡io sÄ raÅ¡o lape nurodytų transporto priemonių draudimo įmokų kainos buvo įskaičiuotos į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ .

PaaiÅ¡kinus pasiÅ«lymÄ , jo bendra kaina nebÅ«tų pasikeitusi. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nustatytas trÅ«kumas buvo įvertintas kaip pirkimo objekto kainos sudedamosios dalies nepateikimas, todėl bendra ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kaina, įskaičiuojant nepateiktus duomenis apie 29 - ių automobilių draudimo įmokų kainas, nebuvo tikrinama.Pirmosios instancijos teismas pritarė perkančiosios organizacijos pozicijai bei sprendė, kad draudimo įkainių nepateikimas 29 automobiliams, nurodytiems perkančiosios organizacijos sÄ raÅ¡e, vertintinas kaip pasiÅ«lymo turinio neatitikimas pirkimo sÄ lygų reikalavimams ir negali bÅ«ti laikomas technine klaida arba kaip pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaida, taisytina VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nustatytÄ trÅ«kumÄ bei atitinkamai netinkamai taikė VPÄ® nuostatas bei nepagrįstai sprendė, jog nustatytas pasiÅ«lymo trÅ«kumas negali bÅ«ti taisomas VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.Kaip matyti iÅ¡ perkančiosios organizacijos ginčijamo vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų, pirkimo objektas – Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (KASKO) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugos (pirkimo sÄ lygų 2.1. punktas); pirkimas į dalis neskaidomas (pirkimo sÄ lygų 2.2. punktas); draudžiamų transporto priemonių markės, modeliai, techniniai parametrai ir kiekiai pateikiami techninėje specifikacijoje, esant poreikiui transporto priemonių kiekis gali didėti iki 30 proc. (pirkimo sÄ lygų 2.3. punktas); tiekėjas kainos pasiÅ«lymÄ privalo pateikti pagal pirkimo sÄ lygų 1 priede pateiktÄ pasiÅ«lymo formÄ (pirkimo sÄ lygų 5.6. punktas); pasiÅ«lymuose nurodoma transporto priemonių draudimo paslaugų kaina pateikiama eurais, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta pirkimo sÄ lygų 1 priede (pirkimo sÄ lygų 5.13. punktas); iÅ¡kilus klausimams dėl pasiÅ«lymų turinio ir Komisijai CVP IS susiraÅ¡inėjimo priemonėmis papraÅ¡ius, tiekėjai privalo per Komisijos nustatytÄ terminÄ pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus, nekeisdami pasiÅ«lymo esmės (pirkimo sÄ lygų 9.4. punktas); jeigu pateiktame pasiÅ«lyme Komisija randa pasiÅ«lyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, ji privalo CVP IS susiraÅ¡inėjimo priemonėmis papraÅ¡yti tiekėjų per jos nustatytÄ terminÄ iÅ¡taisyti pasiÅ«lyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos; taisydamas pasiÅ«lyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainÄ naujomis dalimis (pirkimo sÄ lygų 9.5. punktas); perkančiosios organizacijos neatmesti pasiÅ«lymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (pirkimo sÄ lygų 10.2. punktas).Kaip matyti iÅ¡ pirkimo sÄ lygų priedo, kuriame nurodytas perkančiosios organizacijos draudžiamų transporto priemonių sÄ raÅ¡as, jame iÅ¡vardintos transporto priemonės suskirstytos dalimis, priklausomai nuo to, kokiam atsakovo teritoriniam padaliniui priklauso konkreti draudžiama transporto priemonė.

Kiekvienam atsakovo teritoriniam padaliniui priklausančios transporto priemonės nurodomos kaip atskira Å¡io sÄ raÅ¡o dalis. Taigi, draudžiamų transporto priemonių sÄ raÅ¡as (pasiÅ«lymo 1 priedas) susideda iÅ¡ tam tikram atsakovo teritoriniam padaliniui priklausančių (valdomų) transporto priemonių. Nurodyto priedo formoje nustatyta, kad Å¡alia kiekvienos draudžiamos transporto priemonės turi bÅ«ti atskirai nurodyta siÅ«loma draudimo paslaugų (TPVCAPD ir KASKO) kaina bei Å¡io sÄ raÅ¡o pabaigoje – nurodyta bendra pasiÅ«lymo kaina.

Kaip teisingai nustatė perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo pateiktame pasiÅ«lyme nebuvo duomenų apie draudimo įmokų kainas 29 automobiliams, nurodytiems perkančiosios organizacijos sÄ raÅ¡e. Palyginus perkančiosios organizacijos sudarytÄ draudžiamų transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä bei ieÅ¡kovo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , matyti, kad ieÅ¡kovo nepateikti duomenys dėl 29 transporto priemonių draudimo paslaugų įkainių eina iÅ¡ eilės pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygose sudarytÄ transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä .

IÅ¡ ieÅ¡kovo perkančiajai organizacijai pateiktos pasiÅ«lymo formos matyti, kad joje vardijamas draudžiamų transporto priemonių sÄ raÅ¡as nutrÅ«ksta ir apskritai nenurodyta Å¡io sÄ raÅ¡o 5 dalis su Muitinės kriminalinės tarnybos transporto priemonėmis (po 4 dalies iÅ¡ karto eina 6 dalis). Kartu su pretenzija ieÅ¡kovas perkančiajai organizacijai pateikė trÅ«kstamÄ pasiÅ«lymo lapÄ , kuriame nuosekliai iÅ¡vardintos trÅ«kstamos transporto priemonės ir jų draudimo paslaugų įkainiai pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygų 1 priedo formoje iÅ¡dėstytÄ eiliÅ¡kumÄ , Å¡iame pasiÅ«lymo lape yra trÅ«kstama draudžiamų transporto priemonių sÄ raÅ¡o 5 dalis.

Palyginus ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo bendrÄ kainÄ su jo pasiÅ«lyme iÅ¡vardintų transporto priemonių draudimo įmokų bendra suma (be 29 transporto priemonių draudimo įmokų), akivaizdu, jog nurodyta pasiÅ«lymo bendra kaina virÅ¡ija pateiktame pasiÅ«lyme nurodytų transporto priemonių draudimo įmokų sumÄ , kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pateikiant pasiÅ«lymÄ buvo padaryta techninė klaida, kuriÄ lėmė vieno pasiÅ«lymo lapo nepateikimas.Kaip jau buvo minėta, trÅ«kstamÄ pasiÅ«lymo lapÄ su 29 transporto priemonių draudimo įmokų kainomis ieÅ¡kovas vieÅ¡ojo pirkimo komisijai pateikė kartu su pretenzija, tačiau perkančioji organizacija bei pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės Å¡io dokumento turinio pasiÅ«lymo bendrame kontekste nevertino.

Perkančioji organizacija tokį ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ kvalifikavo kaip esminį trÅ«kumÄ , sudarantį pagrindÄ atmesti pasiÅ«lymÄ . Teisėjų kolegija su tokiu perkančiosios organizacijos ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nustatyto trÅ«kumo kvalifikavimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad nepateikti duomenys dėl 29 transporto priemonių eina iÅ¡ eilės pagal perkančiosios organizacijos pirkimo sÄ lygose sudarytÄ transporto priemonių sÄ raÅ¡Ä bei sudaro atskirÄ ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo lapÄ , kad bendra ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kaina buvo apskaičiuota atsižvelgiant į visas sÄ raÅ¡e nurodytas transporto priemonių draudimo įmokų kainas vieneriems metams, t. y.

įskaitant ir nepateiktame pasiÅ«lymo lape nurodytų transporto priemonių, sudaro pakankamÄ pagrindÄ pritarti ieÅ¡kovo argumentams, jog trÅ«kstami duomenys nebuvo pateikti dėl techninės klaidos bei nustatytÄ ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ kvalifikuoti ne kaip esminį pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ , o kaip techninio pobÅ«džio trÅ«kumÄ , nekeičiantį pateikto pasiÅ«lymo esmės bei nesuteikiantį ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus pirkime dalyvavusius tiekėjus. IeÅ¡kovo kvalifikacija atitiko minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kitų pirkimo sÄ lygų reikalavimų pažeidimų ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme nebuvo nustatyta.

Å iÄ techninio pobÅ«džio klaidÄ aiÅ¡kiai iliustruoja ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme vardijamų draudžiamų transporto priemonių 5 dalies nenurodymas, ieÅ¡kovo pasiÅ«lyme iÅ¡vardintų transporto priemonių draudimo paslaugų įkainių sumos bei galutinės transporto priemonių draudimo paslaugų įmokų sumos neatitikimas, todėl perkančioji organizacija Å¡iÄ klaidÄ turėjo pastebėti bei tinkamai jÄ kvalifikuoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, pasiÅ«lymų vertinimo metu nustačiusi tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo trÅ«kumÄ , privalėjo inicijuoti bendradarbiavimo procesÄ bei pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui paaiÅ¡kinti (patikslinti) pasiÅ«lyme pastebėtÄ techninio pobÅ«džio klaidÄ , nekeičiant pasiÅ«lymo esmės bei vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos pasiÅ«lymo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015).

PrieÅ¡ingi perkančiosios organizacijos veiksmai, atmetus ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ net neįvertinus nustatyto trÅ«kumo reikÅ¡mės bendrai pasiÅ«lymo kainai, kvalifikuotini pažeidžiančiais viešųjų pirkimų principus bei vertintini per daug formaliais ir neproporcingais pagrindiniam viešųjų pirkimų tikslui – racionaliam lėšų panaudojimui (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atmestini perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens argumentai, kad VPÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka leidus ieÅ¡kovui patikslinti pasiÅ«lymÄ , pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus.

Kaip jau buvo minėta, perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iÅ¡ esmės reiÅ¡kiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymÄ , o įvertinimu, ar pasiÅ«lymo trÅ«kumo pobÅ«dis leidžia jį pataisyti. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nustačiusi, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie 29 –ių transporto priemonių draudimo įmokų kainas, net nevertino nustatyto pasiÅ«lymo trÅ«kumo pobÅ«džio bei jo reikÅ¡mės bendrai pasiÅ«lymo kainai, bet formaliai nepateiktus duomenis vertino pirkimo objekto sudedamÄ ja dalimi, kuri negali bÅ«ti keičiama.

Tokia perkančiosios organizacijos iÅ¡vada nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jos pačios nustatytų pirkimo sÄ lygų reikalavimams, kad iÅ¡kilus klausimams dėl pasiÅ«lymų turinio arba kainos apskaičiavimo, Komisijai CVP IS susiraÅ¡inėjimo priemonėmis kreipiasi į tiekėjÄ praÅ¡ydama per nustatytÄ terminÄ pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus, a fortiori nekeičiant pasiÅ«lymo esmės arba vokų su pasiÅ«lymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kainos (pirkimo sÄ lygų 9.4. punktas).

Taigi perkančioji organizacija formaliu pagrindu atmetusi mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusio ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , o taip pat ir pretenzijÄ , nesant esminių pirkimo procedÅ«rų ir kitų pirkimo sÄ lygų pažeidimų, netinkamai vykdė vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, suteikė prioritetÄ formaliems vertinimo kriterijams prieÅ¡ turiningÄ jį vertinimÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo precedentų konkurencijos taisykles, nepagrįstai rėmėsi perkančiosios organizacijos nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Šio skundo argumento kontekste, pirmiausiai, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013 buvo sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo pasiÅ«lymo atmetimo, kai pateiktame pasiÅ«lyme nebuvo nurodytos visos pasiÅ«lymo kainos sudedamosios dalys, kurių pagal pirkimo sÄ lygų lentelę turėjo bÅ«ti pateiktos 8 pozicijos pagal atskiras paslaugos (atliktinų darbų) rÅ«Å¡is. Taigi nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1313/2013 nustatytos faktinės aplinkybės neturi esminio panaÅ¡umo su nagrinėjamoje byloje nustatytomis, kai pasiÅ«lymas buvo atmestas dėl techninio pobÅ«džio klaidos, nepateikus duomenų apie tam tikrų atsakovo padalinių draudžiamas transporto priemones, kurių draudimo paslaugų įmokų kaina buvo įskaičiuota į bendrÄ pasiÅ«lymo kainÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013 nustatytos faktinės aplinkybės, kad teikdamas perkančiajai organizacijai pasiÅ«lymÄ tiekėjas nepateikė vieno iÅ¡ pasiÅ«lymo lapo su 175 – 187 punktuose numatytomis darbų apimtimis ir kainomis, labai artimos nagrinėjamoje byloje nustatytoms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo Å¡iuo precedentu vadovautis. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti to paties Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai, pagal visuotinai pripažintas teismo precedentų kolizijų sprendimo taisykles, turėjo vadovautis vėlesniu teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, t. y. ieÅ¡kovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2342/2013.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija, vertindama ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , netinkamai taikė VPÄ® nuostatas, todėl yra pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus dėl ieÅ¡kovo pretenzijos atmetimo, tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo, preliminarios pasiÅ«lymų eilės sudarymo, vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojo iÅ¡rinkimo ir sprendimo su juo sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (VPÄ® 39, 41, 93-94 straipsniai).

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir procesinės bylos baigties Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 16 d. perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį su ginčijamo vieÅ¡ojo pirkimo laimėtoju UAB „DK PZU Lietuva“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens 2015 m. spalio 16 d. pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , tiek jo nepareiÅ¡kus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik iÅ¡sprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).VPÄ® 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal Å¡io įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl vieÅ¡ojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, bÅ«tina iÅ¡saugoti pirkimo sutarties padarinius.

Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia iÅ¡laidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedÅ«ros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo poreikis taikyti VPÄ® 952 straipsnio nuostatas – iÅ¡saugoti neteisėtai sudarytÄ sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vienÄ iÅ¡ galimų alternatyviųjų sankcijų.Kaip matyti iÅ¡ perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens sudarytos 2015 m. spalio 16 d. vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, draudimo polisų galiojimo terminas – 12 mėnesių, draudimo paslaugų teikimo terminas – 24 mėnesiai, sutarties galiojimo pradžia – 2015 m. gruodžio 5 d., bendra sutarties kaina – 54 873,20 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perkančiosios organizacijos atstovas nurodė, kad už 12 mėnesių trečiajam asmeniui yra sumokėta visa draudimo paslaugų įmokų suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes bei tai, kad sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties dalykas yra Muitinės departamento tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimas, sprendžia, jog sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su vieÅ¡ojo intereso apsauga, vykdymÄ .Atsižvelgus į vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galiojimo terminÄ , jos tęstinį pobÅ«dį, reikÅ¡mę perkančiajai organizacijai, taip pat į visuotinai žinomÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkančiÄ aplinkybę, susijusiÄ su perkančiosios organizacijos vykdomomis funkcijomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proporcinga padarytam pažeidimui ir ieÅ¡kovo pažeistų teisių užtikrinimui bÅ«tų taikyti VPÄ® 952 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ â€“ pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas vieneriais metais, t. y. iki 2016 m. gruodžio 5 d., suteikiant perkančiajai organizacijai pakankamai laiko bÅ«tinoms transporto priemonių draudimo paslaugoms organizuoti naujÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

Dėl ieÅ¡kovu byloje laikytino asmens CPK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylÄ (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, atitinkantiems Å¡ioje teisės normoje įtvirtintus požymius. Asmuo, neturintis civilinio procesinio veiksnumo, negali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas AAS „BTA B.

I. Company“ filialo Lietuvoje vardu. CK 2.53 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, analogiška nuostata nustatyta AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje nuostatų 1.7 punkte. Vienas iš filialo uždavinių yra atstovauti steigėjo interesus santykiuose su privačių ir viešų interesų teisės subjektais visais su filialo veikla susijusiais klausimais (Nuostatų 3.1.2 punktas). Kaip matyti iš ieškovo atstovės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų duomenų, 2015 m. liepos 10 d.

AAS „BTA B. I. Company“ valdybos pirmininkas J. L. įgaliojo AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje direktorių T. P. atstovauti įmonės interesus visose teismo ir teisėsaugos įstaigose, su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieÅ¡kovui, atsakovui, trečiajam asmeniui, su galimybe perįgalioti darbuotojus ar advokatus. 2014 m. gruodžio 16 d. AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje direktorius T. P. ir Advokatų profesinė bendrija TAILORS sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ bendrija įsipareigojo AAS „BTA B.

I. Company“ filialui Lietuvoje teikti bet kokio pobÅ«džio teisines paslaugas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nors nagrinėjamoje byloje Å¡alimi (ieÅ¡kovu) nurodomas AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje, tačiau faktiÅ¡kai byloje Å¡alimi (ieÅ¡kovu) yra AAS „BTA B. I. Company“, kuris yra tinkamai atstovaujamas, todėl netinkamas Å¡alies procesinio statuso nurodymas ieÅ¡kovo ir pirmosios instancijos teismo procesiniuose dokumentuose, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ nutraukti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinės instancijos teismui patenkinus iÅ¡ esmės visus ieÅ¡kinio reikalavimus ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , perskirstytinos ginčo Å¡alių procese patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Bylos duomenimis ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , sumokėjo 434 Eur žyminio mokesčio, todėl Å¡i suma priteistina jo naudai iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento (CPK 93 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme turėjo 889,35 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimÄ , susipažinimÄ su bylos medžiaga bei parengtų procesinių dokumentų pateikimÄ teismui.

Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 1 306,80 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę, apeliacinio skundo parengimÄ , papildomų paaiÅ¡kinimų ir įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui, taip pat iÅ¡laidos už dalyvavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje. IeÅ¡kovas pateikė Å¡ias iÅ¡laidas ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų iÅ¡klotines, sÄ skaitas – faktÅ«ras ir mokėjimo pavedimus.

IÅ¡ viso ieÅ¡kovas turėjo 2 196 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktÄ už ieÅ¡kinio parengimÄ taikomas 2,5 koeficientas, už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas (8.16 punktas), už apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1,7 koeficientas (8.10. punktas), už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ â€“ 0,1 koeficientas (8.19. punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (713,90 Eur).

IeÅ¡kovo teismui deklaruotos iÅ¡laidos už parengtus procesinius dokumentus ir suteiktas kitas teisines paslaugas nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jo naudai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ spręsta, kad tais atvejais, kai ieÅ¡kovas savo interesus gina ne tik prieÅ¡ perkančiÄ jÄ organizacijÄ , bet ir pirkimo laimėtojÄ , nustačius pastarųjų proceso Å¡alių argumentų nepagrįstumÄ , yra teisinga ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ abiejų ginče dalyvavusių proceso prieÅ¡ininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas gynėsi tiek prieÅ¡ atsakovÄ , tiek prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovo pažeistų teisių užtikrinimui taikyta sankcija – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas vieneriais metais, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento ir trečiojo asmens – UAB DK „PZU Lietuva“, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – vien iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo Muitinės departamento priteistina 1 751 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, iš trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ – 445 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu           n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .Panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos supaprastintame atvirame konkurse „Lietuvos Respublikos muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų vieÅ¡asis pirkimas“ (pirkimo Nr. 165772) 2015 m. rugsėjo 11 d. priimtÄ sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovo AAS „BTA B.

I. Company“ pasiÅ«lymas; 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ , kuriuo nustatyta tiekėjų pasiÅ«lymų eilė ir iÅ¡rinktas vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojas; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ , kuriuo atmesta ieÅ¡kovo AAS „BTA B. I. Company“ pretenzija.Taikyti alternatyviÄ jÄ sankcijÄ â€“ atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 2015 m. spalio 16 d. sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties Nr. 11B-147 dėl Muitinės tarnybinių transporto priemonių draudimo (Kasko) ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugų pirkimo galiojimo terminÄ sutrumpinti vieneriais metais, t. y. iki 2016 m. gruodžio 5 d.Priteisti ieÅ¡kovui AAS „BTA B.

I. Company“ iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188656838) 434 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio.Priteisti ieÅ¡kovui AAS „BTA B. I. Company“ (juridinio asmens kodas 300665654) iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188656838) 1 751 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Priteisti ieÅ¡kovui AAS „BTA B.

I. Company“ (juridinio asmens kodas 300665654) iÅ¡ trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 445 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjai                                                                       ArtÅ«ras Driukas Nijolė PiÅ¡kinaitė Antanas Rudzinskas            Â