533bef1f-3029-4e55-b157-7cedc77bb576 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėja V. N. Griškevičienė                                                         Civilinė byla Nr. 2S-1152-123/2010

Teisėja E. Šatkuvienė                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                         32.5;

122.3; 128.17.

                                                                                                                                                          (S)

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugpjūčio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi skolininkų L.D., G.D. atskirÄ jį skundÄ dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 08 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų L.D. ir G. D., n  u  s  t  a  t  ė :

kreditorius kreipėsi su praÅ¡ymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Nurodė, kad skolininkas nevykdė įsipareigojimų pagal 2007-05-29 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-327, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir informavo apie tai įkeisto turto savininkus. Prašė pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ bankui įkeisto nekilnojamojo turto.

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nutartimi kreditoriaus praÅ¡ymÄ tenkino ir areÅ¡tavo įkeistÄ daiktÄ : (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį G.D., įspėjo skolininkus, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių, bei pavedė įkeisto daikto savininkams saugoti įkeistÄ daiktÄ .

Atskiruoju skundu skolininkai G. D. ir L. D. praÅ¡o panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nutartį. Teigia, kad priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pradėtas nepagrįstai, kreditorius turėjo siÅ«lyti pakeisti kredito sutarties salygas, jas derinti su skolininku, o ne nutraukti kredito sutarties. Tačiau kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį, nepaisant skolininkų siÅ«lymų spręsti sutarties sÄ lygų keitimÄ .      Â

Kreditorius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .  Â

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-04-02 kreditorius pateikė praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. D. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 43?46). Teismo 2010-04-08 nutartimi areÅ¡tuotas įkeistas turtas, įspėjant skolininkus, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių (b. l. 49?50). Ä®spėjimas, teismo 2010-04-08 nutartis bei kreditoriaus praÅ¡ymas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo skolininkui įteikti 2010-04-27 (b. l. 57?58).

Apeliantai teigia, kad priverstinis skolos išieškojimas pradėtas nepagrįstai. Teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti.

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinama prievolė, Å¡i daiktinė teisė taikoma ne konkretaus asmens, kaip daikto savininko, bet paties daikto, kaip civilinių teisių objekto, atžvilgiu (CK 4.170 str.). Viena iÅ¡ sutartinės hipotekos rÅ«Å¡ių yra svetimo turto hipoteka. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ (CK 4.181 str.). Ä®kaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamÄ daiktÄ , jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymÄ . Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai bÅ«tų patenkinti iÅ¡ įkeisto turto. Viena iÅ¡ hipotekos kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto, kai kreditorius nesikreipdamas į teismÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiÅ¡kimu į hipotekos teisėjÄ , kuris atsižvelgdamas į specialiÄ sias iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, pradeda priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kreditoriui įkeisto turto.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygas numatytos CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. PareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , priima nutartį areÅ¡tuoti įkeistÄ daiktÄ , t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ . Kartu hipotekos teisėjas praneÅ¡a skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , kad, negrÄ Å¾inus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iÅ¡ varžytynių. CPK 558 straipsnio            1 dalyje nustatytos procedÅ«ros paskirtis – įspėti skolininkÄ ir įkaito davėjÄ apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Bylos duomenimis, skolininkams nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negrÄ Å¾inant kredito, nemokant

priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, kreditorius nutraukė sutartį          (b. l. 41), todėl jam atsirado teisė

kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas įsipareigojimus bankui bÅ«tų įvykdęs, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sÄ lygos bÅ«tų pakeistos ar Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sÄ lygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grÄ Å¾inimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir pradelstÄ reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ne ginčo tvarka (CPK 558 str.

1 d., CK 4.192 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, areÅ¡tavęs įkeistÄ daiktÄ bei įspėjęs skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkÄ , įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo nepažeidė.Â

Apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra Å¡ios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiÅ¡kintis ir spręsti įkeitimo sutarties Å¡alių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkas manydamas, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, turi teisę kreiptis į teismÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka ginčijant kreditavimo sutarties nutraukimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, areÅ¡tavęs įkeistÄ daiktÄ bei įspėjęs skolininkÄ ir įkeisto daikto savininkus, įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo nepažeidė.Â

Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337

str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

             Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                          Virginija

Nijolė Griškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                Žydrūnas

Bertašius

                                                                                                           Albina

Pupeikienė

                                                                                                                      Â