533b661f-b4ea-4875-a634-9fd1240e9675 · Regionų administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3167-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00514-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-6).PareiÅ¡kėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2017-02-01 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma, kadangi ankÅ¡toje 15 kv. m. patalpoje buvo laikomi 2-4 asmenys, dalį kameros ploto užėmė baldai. Tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, o tai labai kenkia regėjimui, taip pat buvo Å¡alta ir drėgna. Gyvenamosiose patalpose rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, tai žemina orumÄ . Kratos atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina), asmuo verčiamas daiktus pasidėti į neÅ¡varias dėžes.

Teigė, kad Ligoninės pareigÅ«nai piktnaudžiavo pareigomis, tyčiniais veiksmais sukeldavo konfliktines situacijas, provokavo. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė pažeminimÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ .Atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 41-44) pažymėjo, kad prie atsiliepimo atsakovo atstovas pateikė kitos kameros nuotraukas, be to, pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotas neįgaliojo vežimėlis, o palata nepritaikyta neįgaliesiems (nebuvo turėklų), todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡eiti pasivaikščioti, pasinaudoti sanitariniu mazgu, prausykla, o pareigÅ«nai atsisakė jam padėti, žemino ir tyčiojosi.

Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas tapo uždaras, patyrė stresÄ , pažeminimÄ , skausmÄ . Atsakovo atstovas, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atsiliepimu (b. l. 10-14) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2017-01-18 iki 2017-02-01 Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 207, kurios plotas 19,51 kv. m., patalpoje įrengtos dvi miegamosios vietos. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

Patalpose, kuriose gydėsi pareiÅ¡kėjas, natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo užtikrintas per langÄ . Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų (apÅ¡vietimas, drėgmė, temperatÅ«ra) nesikreipė. NatÅ«ralus apÅ¡vietimas, oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 135:2015 reikalavimus. Pažymėjo, kad draudimas Ligoninės patalpose rÅ«kyti yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme. Ä®staigoje yra iÅ¡kabinti praneÅ¡imai, draudžiantys Ligoninės patalpose rÅ«kyti.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamai atliktos kratos yra deklaratyvÅ«s. Ligoninės duomenimis nenustatyta, kad asmeniniai pareiÅ¡kėjo daiktai buvo netinkamai paimti ir laikomi. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpose, atsižvelgiant į Å¡iame skyriuje gydomų pacientų medicininę diagnozę, neįgaliųjų vežimėliai nėra iÅ¡duodami, nes smurto protrÅ«kio metu pacientai dažnai panaudoja Å¡alia savęs esančius daiktus. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Teigė, kad niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2017-02-01.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Ligoninėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2017-02-01. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į Ligoninę atvyko 2017-01-18 ir buvo iki 2017-02-01, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti į bylÄ nepateikė.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo atsiliepime, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-01-18 iki 2017-02-01, nagrinėjamu atveju nepakanka. Atsakovo atstovui nepateikus į bylÄ jokių objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimo Ligoninėje laikotarpį, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės laikytinos nustatytomis.

Nurodytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas nuo 2017-01-17 iki 2017-02-01.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytoje kameroje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurioje gyveno nuo 2-4 asmenų, tačiau objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylÄ nepateikė.Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D.

M. ginčo laikotarpiu buvo laikomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 207, kurios plotas 19,51 kv. m., įrengtos dvi lovos, taigi vienam asmeniui patalpoje teko 9,75 kv. m. (19,51/2) ploto (b. l. 15). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kamerų tipo patalpoje ginčo laikotarpiu buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atsiliepime, ar, kad patalpose buvo laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų, ar, kad kiti nuteistieji neturėjo miegamosios vietos (miegojo ant grindų).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo paskyrimÄ Ä¯ kamerÄ Nr. 207, joje įrengtų miegamų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kameros numerio ir joje laikytų asmenų skaičiaus iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2017-01-17 iki 2017-02-01 pareiÅ¡kėjui kamerų tipo patalpoje Nr. 207 buvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad didelę kameros gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, nebuvo galimybės judėti, atsisėsti prie stalo.

Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis.Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose.

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, kaip jÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sÄ lygas, ir atsižvelgus į Å¡ios įstaigos specifikÄ , pirmiau minėtÄ teisinį reguliavimÄ , draudžiama rÅ«kyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimÄ rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu (žr.

LVAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).PareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai nurodė, jog rÅ«kantieji Ligoninėje laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, įstaigoje yra iÅ¡kabinti praneÅ¡imai, draudžiantys Ligoninėje rÅ«kyti (b. l. 32-35). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti įstaigos patalpose (žr.

LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ , jog kiti nuteistieji Ligoninėje rÅ«ko, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje dalyje nenustatyta. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog kameroje buvo drėgna, Å¡alta, trÅ«ko natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, 17 punktÄ , asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti 35 - 65 proc., oro temperatÅ«ra - ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų natÅ«ralus apÅ¡vietimas užtikrintas per langus.

Atsižvelgiant į tai, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su lango iÅ¡kirtimu (padidinimu), spręstina, jog Å¡iuo atveju negalima konstatuoti Ligoninės neteisėto neveikimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Psichiatrijos ir vidaus ligų skyriuose kameros vėdinamos mechaniÅ¡kai per iÅ¡traukiamÄ jÄ ventiliacijÄ (b. l. 21-25), taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos gyvenamosios patalpos oro temperatÅ«ros, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad patalpoje buvo Å¡alta.

Byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, jog patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos gyvenamosios patalpos bÅ«klės (oro temperatÅ«ra, apÅ¡vietimas, drėgmė) iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Ligoninėje kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (patalpose Å¡alta ir purvina).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai. Kratas ir apžiÅ«ras atliekantys pareigÅ«nai privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog kratos buvo atliekamos netinkamose patalpose ir, jo manymu, tai duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamos kratų patalpos, konkrečiai nedetalizavo patalpos numerio ir laikotarpio, kada krata buvo atlikta, pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Teismas taip pat pažymi, kad minėtos patalpos nėra gyvenamos, o kratos procedÅ«ros trunka neilgai, todėl trumpalaikiai pareiÅ¡kėjo suvaržymai negalėtų sukelti nurodytų neigiamų pasekmių.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl jo laikymo kratų patalpoje netinkamomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad negali vaikščioti, tačiau Ligoninėje jam nebuvo iÅ¡duotas neįgaliojo vežimėlis, patalpoje nėra turėklų, dėl to jis negalėjo iÅ¡eiti pasivaikščioti ir iÅ¡simaudyti, o personalas atsisakė jam padėti.Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpose, atsižvelgiant į Å¡iame skyriuje gydomų pacientų medicininę diagnozę, neįgaliųjų vežimėliai nėra iÅ¡duodami, tačiau tam, kad pacientai savarankiÅ¡kai galėtų judėti kamerų tipo patalpose, pagal poreikį jiems iÅ¡duodami ramentai arba pacientai yra lydimi Ligoninės personalo.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas gulėjo iÅ¡ dalies pritaikytoje neįgaliajam asmeniui kamerų tipo patalpoje (nebuvo funkcinės lovos), slaugos ir higienos priemonėmis buvo aprÅ«pintas be apribojimų, dienos metu buvo vedžiojamas į tualetÄ , jo paties pageidavimu, nakčiai buvo uždedamos sauskelnės. Gydymosi metu pareiÅ¡kėjas nepasitenkinimo sÄ lygomis ir priežiÅ«ra iÅ¡sakęs nebuvo (b. l. 53-54). Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems, be kita ko, sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos.Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymÄ nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 8 d.).

Ä®statyme taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sÄ lygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis iÅ¡tekliais, savarankiÅ¡kumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris suprantamas, kad neįgalieji turi bÅ«ti nuolat skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡ki (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.).Bylos duomenys patvirtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu laikotarpiu nuo 2016-09-07 iki 2018-09-06 pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 48, 49).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų medicinos dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad D. M. pats nevaikÅ¡to, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, o atsistoja tik prilaikomas (b .l. 46, 47), taigi atsakovo atstovo argumentai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo judėti ramentų pagalba, atmetami. Atsakovo atstovo argumentai, kad Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpose neįgaliųjų vežimėliai nėra iÅ¡duodami dėl Å¡iame skyriuje gydomų pacientų diagnozių, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo polinkį į agresijÄ ir smurtÄ , tokių duomenų atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė.

Be to, iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į tualetÄ personalo darbuotojų buvo vedžiojamas tik dienos metu, o naktį jam buvo uždedamos sauskelnės (b. l. 53-54). Daroma iÅ¡vada, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjo galimybės savarankiÅ¡kai judėti ir oriai pasinaudoti duÅ¡u ir sanitariniu mazgu buvo ribotos. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovas, turėdamas realiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, jo darbingumo lygį, ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti jo sveikatos bÅ«klę atitinkančias kalinimo sÄ lygas, t. y. aprÅ«pinti bÅ«tinomis slaugos priemonėmis (neįgaliojo vežimėliu).

Teismo vertinimu, nesudarydamas sÄ lygų pareiÅ¡kėjui savarankiÅ¡kai judėti, atsakovo atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti laikomam jo sveikatos bÅ«klę atitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisėtÄ pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (pareigÅ«nai žemino, tyčiojosi, provokavo ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigÅ«nai su juo elgėsi netinkamai, žemino, tyčiojosi.

PrieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad, esant reikalui, Ligoninės personalas pacientams padeda (b. l. 53-54). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo pareigÅ«nų (personalo) elgesio, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTĮ normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu, t. y. iÅ¡ viso 15 parų, nesudarė pareiÅ¡kėjui jo sveikatos bÅ«klę atitinkančių kalinimo sÄ lygų dėl neaprÅ«pinimo slaugos priemone – neįgaliojo vežimėliu, todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ . Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Be to, į bylÄ pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vartoja (duomenys neskelbtini) yra nuo jų priklausomas (b. l. 46, 47). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl Å¡ių medžiagų poveikio ar abstinencijos po jų vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai kilo dėl konstatuoto pažeidimo. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas.

Tačiau teismui nekyla abejonių, jog negalėdamas savarankiÅ¡kai naudotis sanitariniu mazgu ar iÅ¡eiti į pasivaikščiojimo kiemelį, pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei Ligoninėje jis bÅ«tų kalinamas sÄ lygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos bÅ«klę, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Todėl teismas sprendžia, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiÅ¡kėjo patirtos žalos.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį nebuvo užtikrinta teisė į jo sveikatos bÅ«klę atitinkančias kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), įvertinus Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                         Audrius Grauželis