2020-07-08 Nr. AB-13304-3-65-3-00116-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1628-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00116-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Arnosta“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Arnosta“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. dėl sprendimo ir nelaimingo atsitikimo darbe akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas MB „Arnosta“ (toliau – ir pareiškėjas, MB „Arnosta“, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SD‑37‑3480 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. MB „Arnosta“ darbuotojui V. P., tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus K. U. 2018 m. sausio 29 d. parengto formos N-1 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (toliau – ir Aktas) 11-ąjį punktą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Akto 11-asis punktas ir Sprendimas turi būti panaikinti, nes yra neteisėti ir nepagrįsti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp V. P. patirtų sužalojimų ir jam padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnio. V. P. buvo neįgalus, riboto darbingumo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta sprendžiant dėl jo sveikatos sutrikdymo laipsnio. Be to, VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės 2017 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. S-1030 V. P. nustatytas sužalojimas nebuvo priskirtas prie sunkių.

Dėl šios priežasties VDI Utenos skyrius neturėjo įgaliojimų atlikti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. Tuo tarpu V. P. girtumas buvo nustatytas tik policijos įstaigos alkoholio kiekio matuokliu, o kraujo ir skysčių mėginiai tyrimui nebuvo paimti, todėl nebuvo patikimai nustatyta, ar V. P. darbe buvo neblaivus. VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 30 ir 31 punktų reikalavimus bei nesilaikė Nuostatų 43 punkto reikalavimų, nes Aktas nepasirašytas A.

B. ir D. P., kaip darbdavio ir darbuotojų atstovo, taip pat VDI Utenos teritorinio skyriaus atstovo. Vyriausiasis darbo inspektorius, remdamasis VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2018 m. kovo 8 d. išvadomis dėl MB „Arnosta“ skundo (toliau – ir Išvados), Sprendime papildomai nurodė, jog buvo pažeisti ir Miško darbų saugos taisyklių 6 ir 70 punktų reikalavimai, t. y. nustatė daugiau teisės normų pažeidimų, nei kad buvo nurodyta Akte. Išvadų, kurios pareiškėjui buvo pateiktos kartu su Sprendimu, rengimas nėra numatytas jokiame teisės akte, reglamentuojančiame nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Aktas negali būti laikomas pagrįstu, nes VDI Utenos teritorinis skyrius netyrė aplinkybių, kur ir kokiu momentu V. P. vartojo alkoholį, ar buvo pakankamai kontroliuojama, kad darbuotojas būtų nušalintas nuo darbo. Pareiškėjas užtikrino vidinę darbuotojų kontrolę ir ėmėsi visų priemonių, kad nebūtų girtaujama darbo vietoje, o apsvaigę darbuotojai nedirbtų; Bendrijos vadovas A. B. buvo save paskyręs asmeniu, atsakingu už darbų saugą, ir tuo pačiu buvo miško ruošos darbų vadovas, jis buvo kirtavietėje ir dirbo kartu su darbuotojais iki 12 val., po to laikinai išvyko, paskelbęs pietų pertrauką ir uždraudęs darbuotojams dirbti.

Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko per paskelbtą pietų pertrauką, kai miško kirtimo darbai neturėjo vykti. Vadovas A. B. apžiūrėjo kirtavietę, nurodė, kokius medžius reikia pašalinti pirmiausia, pažymėjo pavojingus medžius, tarp kurių buvo pušis ir beržas, augę šalia nelaimingo atsitikimo vietos. Esant vadovui A. B., buvo nupjauta pavojinga pušis, o beržą nupjauti buvo nutarta po pietų pertraukos; medžių pjovėjai, tarp jų – ir V. P., buvo apmokyti ir instruktuoti, todėl privalėjo žinoti, kokie pavojingi medžiai turi būti nupjauti pirmiausia.

Šiuo atveju buvo laikomasi Miško darbų saugos taisyklių 38 punkto reikalavimų, nes įvykio dieną pirmiausia ir buvo išimami pavojingi medžiai, iš kurių vienas – beržas – nugriuvo. V. P. įvykio metu nedėvėjo šalmo, nors ši apsaugos priemonė jam buvo išskirta. Ši aplinkybė ir buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o ne išvirtęs medis, užkliudęs V. P..

3. Atsakovas VDI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas VDI Utenos teritorinis skyrius atsiliepime, pritardamas VDI atsiliepimo argumentams, savarankiškų motyvų dėl skundo nenurodė.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 18 d. pranešė apie 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu kirtavietėje virsdamas beržas kliudė Bendrijos pagalbinį darbininką V. P., kuris krito ir galva atsitrenkė į nupjautos pušies kelmą, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta darbuotojo sveikata – (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo pradėtas VDI Utenos teritorinio skyriaus vedėjo potvarkiu, įvykį darbe ištyrė ir 2018 m. sausio 29 d. N-1 formos aktą surašė VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K.

U.. Pareiškėjo vadovas A. B. ir darbuotojų atstovas D. P. Aktą pasirašė be pastabų. VDI 2018 m. vasario 23 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriame nurodytas aplinkybes išnagrinėjo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai. Minėti specialistai susipažino su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentais ir nustatė tokias faktines aplinkybes: 2017 m. gruodžio 15 d. kirtavietėje dirbo MB „Arnosta“ darbuotojai: miško pjovėjas D. P. ir pagalbiniai darbininkai M. P. bei V. P.; įvykio dieną darbai kirtavietėje pradėti 10 val., darbų pabaiga buvo numatyta 14 val.; pagal patvirtintą gruodžio mėn. darbo grafiką, dirbant nuo 10 val. iki 14 val., t. y. 4 valandų darbo dieną, pietų pertrauka darbuotojams nenumatyta, tačiau darbo laiko grafike nustatyta 10 min. specialioji pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.10 val.;

MB „Arnosta“ vadovas iš kirtavietės išvyko prieš 12 val. ir nelaimingo atsitikimo darbe metu apie 12 val. jo ar paskirto darbų vadovo kirtavietėje nebuvo; remdamiesi 2017 m. gruodžio 19 d. D. P. ir M. P. rašytiniais paaiškinimais, nustatė, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu D. P. motopjūklu pjovė krūmus ir matavo medieną, o M. P. ir V. P. tvarkė šakas ir prie nupjautos pušies sustojo parūkyti; Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje V. P. nustatytas 0,79 promilių girtumas; remdamiesi D. P. ir M. P. rašytiniais paaiškinimais, nustatė, kad įvykio metu V.

P. apsauginio šalmo nedėvėjo, nors šalmas buvo kirtavietėje. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistai, įvertinę, kad naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą kvestionuoti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu įvardintas priežastis, pareiškėjas skunde nenurodė, 2018 m. kovo 8 d. parengė Išvadas ir konstatavo, kad skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. MB „Arnosta“ darbuotojui V. P., papildomą tyrimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. VDI, remdamasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 44 straipsnio 1 dalimi ir Nuostatų 29–31 punktais, teigė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, t. y. siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, o nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindiniai uždaviniai yra nustatyti įvykio darbe priežastinį ryšį su darbu, faktines aplinkybes bei įvykį lėmusius darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (priežastis).

Tiriant 2017 m. gruodžio 15 d. įvykį, nelaimingų atsitikimų darbe tikslas buvo pasiektas, o uždaviniai įgyvendinti. VDI, remdamasi DSSĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Nuostatų 37 punkte įtvirtintomis nuostatomis, teigė, kad sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymas vienareikšmiškai priskirtas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri suteikė dėl įvykio darbe nukentėjusiam darbuotojui pagalbą arba kurioje jis gydomas, kompetencijai, o nelaimingą atsitikimą darbe tiriančiam subjektui teisės ar pareigos kvestionuoti šias išvadas teisės aktai nenumato.

Atsakovas, remdamasis DSSĮ 44 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, privalo tirti VDI dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui. Atsakovas, įvertinęs duomenis apie Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje V. P. suteiktą pirmąją pagalbą ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2017 m. gruodžio 19 d. pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. K2-4819 duomenis ((duomenys neskelbtini), kurie yra priskiriami prie sunkių), kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus apie būtinumą atlikti specialius tyrimus.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 13 d. skunde nukentėjusiojo neblaivumo fakto teisėtumo nekvestionavo. K. U. Akto 5-ajame punkte nurodė faktinę aplinkybę, jog Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, kur nukentėjusiajam buvo suteikta pirmoji pagalba, 2017 m gruodžio 15 d. buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 85, kuriame konstatuota, kad V. P. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Ši aplinkybė bei aplinkybės, susijusios su alkoholio vartojimo, nebuvo pripažintos turėjusiomis įtakos įvykiui darbe įvykti ir nebuvo vertinamos kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

VDI, išanalizavusi pareiškėjo vadovo patvirtinto gruodžio mėn. darbo grafiko duomenis, tyrimo metu nustatytas aplinkybes apie faktišką darbo laiką įvykio dieną, tvirtino, kad 2017 m. gruodžio 15 d., penktadienį, MB „Arnosta“ darbuotojai pradėjo dirbti nuo 10 val.; MB „Arnosta“ vadovas A. B. iš kirtavietės išvyko prieš 12 val. ir įvykio darbe metu (apie 12 val.) darbo vietoje nebuvo. MB „Arnosta“ darbuotojų D. P. ir M. P. duoti paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtino, kad išvykus A. B., kirtavietėje vyko darbai:

D. P. pjovė benzopjūklu, o M. P. ir V. P. tvarkė šakas. VDI, remdamasi Miško darbų saugos taisyklių 68 punktu bei faktu, kad vadovas A. B. nebuvo apmokytas ir atestuotas vadovauti vykdant pavojingus miško kirtimo darbus, kritiškai vertino pareiškėjo argumentus apie nepagrįstą Akto teiginį, jog kirtavietėje darbai vyko nesant paskirto miško ruošos darbų vadovo. Vadovas A. B. tik 2018 m. kovo 8 d. pateikė VDI Utenos teritoriniam skyriui Miško ruošos darbų vadovo pažymėjimo kopiją. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu buvo nustatyta, kad virstantis beržas kliudė V.

P., kuris griuvo ir atsitrenkė galva į nupjautos pušies kelmą. Šios aplinkybės nesudarė pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, kad V. P. sveikatos pakenkimo sunkumą, laipsnį ir pobūdį nulėmė asmeninės galvos apsaugos priemonės nedėvėjimas. Virstančiam beržui kliudžius V. P., nuo patirtos dinaminės apkrovos (smūgio) šalmas galėjo nukristi anksčiau nei darbuotojo galva būtų palietusi kelmą, todėl konstatuoti priežastinį ryšį tarp darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių nedėvėjimo fakto ir įvykio pasekmių nėra galimybių.

Dėl šios priežasties VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo nukentėjusiojo darbuotojo veiksmus pripažinti kaip vieną iš nelaimingą atsitikimą darbe lėmusių priežasčių. Aktas pasirašytas teisės aktų, reglamentuojančių įvykių darbe tyrimą, nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo argumentai dėl Nuostatų 43 punkto pažeidimo yra nepagrįsti. VDI 2018 m. vasario 23 d. gavusi Bendrijos skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 19 straipsnio nuostatomis, pradėjo administracinę procedūrą, kuri buvo užbaigta parengiant Išvadas.

Nors Išvadose buvo papildomai nurodyta apie Miško darbų saugos taisyklių 6 ir 70 punktų reikalavimų pažeidimus, taip pateikiant išsamesnę galimų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų analizę, tačiau nelaimingų atsitikimo darbe priežasčių įvardijimas yra įvykį darbe tiriančio subjekto prerogatyva. Nagrinėjamu atveju VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius jam suteiktos kompetencijos ribose nusprendė, kurie teisės aktų pažeidimai reikšmingiausiai nulėmė nelaimingą atsitikimą darbe.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu V. P. įgaliotas atstovas advokatas S. K. pritarė VDI atstovų argumentams bei paaiškinimams ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. V. P. atstovas vertino, kad MB „Arnosta“ vadovas, neturėdamas pakankamai specialių žinių, tinkamai neįvertino, kurie medžiai gali kelti pavojų ir kuriuos medžius dėl to pirmiausiai reikia iškirsti. V. P. girtumas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, nes medis nuvirto pats, o ne paveiktas V. P..

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. V. P., nukentėjęs Anykščių r. sav., Skiemonių sen., Linksmakalnio k. esančiame miške vykdant miško kirtimo darbus, 2017 m. gruodžio 15 d., 13 val. 55 min., buvo pristatytas į Anykščių rajono savivaldybės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. V. P. diagnozuotas lengvo laipsnio (duomenys neskelbtini) nepriskiriamas prie sunkių pakenkimų sveikatai (2017 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. S-1030). MB „Arnosta“ vadovas A. B. apie 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe ir nukentėjusį V.

P. VDI Utenos teritoriniam skyriui pranešė 2017 m. gruodžio 18 d., nurodęs, kad vykdant medžių pjovimą, iš šaknų išvirtęs medis sužalojo V. P., kuriam buvo sumušta galva. VDI Utenos teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 18 d. potvarkiu Nr. EVU-46 tirti nelaimingo atsitikimo darbe įvykio, kuriame nukentėjo V. P., aplinkybes buvo paskirtas vyriausiasis darbo inspektorius K. U.; potvarkyje V. P. patirtas sužalojimas įvardintas kaip sunkus. MB „Arnosta“ vadovas 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. NA-1 dalyvauti nelaimingo atsitikimo darbe įvykio tyrime darbdavio atstovu paskyrė MB „Arnosta“ vadovą A.

B., o darbuotojų atstovu – medkirtį D. P.. Respublikinės Panevėžio ligoninės 2017 m. gruodžio 19 d. pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. K2-4819 nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 15 d., apie 19 val. 04 min., V. P. buvo pristatytas į šios ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), bei konstatuota, kad nurodyti pakenkimai sveikatai pagal pavojingumą gyvybei priskiriami prie sunkių. Teismas įvertino, kad šios pažymos duomenys apie pakenkimo V. P. sveikatai sunkumą neprieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto 2018 m. kovo 1 d. parengtai specialisto išvadai Nr. G302/2018(05).

Šioje išvadoje nurodyta, kad V. P. į Respublikinę Panevėžio ligoninę iš Anykščių rajono savivaldybės ligoninės buvo pervežtas (duomenys neskelbtini) (1 punktas); nustatyti sužalojimai dėl (duomenys neskelbtini), kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (3 punktas). Teismas, įvertinęs tai, kas buvo nurodyta prieš tai, padarė išvadą, kad VDI Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko teisėtai, esant teisės akte nustatytam pagrindui ir neviršydamas jam suteiktos kompetencijos.

9. Teismas nurodė, kad atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą buvo gauti MB „Arnosta“ vadovo A. B., 2017 m. gruodžio 15 d. miško kirtimo darbus vykdžiusių Bendrijos darbuotojų D. P. ir M. P. paaiškinimai, surinkti dokumentai, tarp jų – 2017 m. gruodžio mėn. darbo grafikas, V. P. darbo sutartis, sudaryta 2017 m. vasario 21 d., Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelė atliekant miško kirtimo darbus, Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė, Asmeninių apsaugos priemonių išdavimo (grąžinimo) žiniaraštis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalai, miško pjovėjo pareigybių aprašymas, MB „Arnosta“ darbo tvarkos taisyklės ir duomenys apie supažindinimą su jomis, nufotografuota įvykio vieta, surinkti kiti duomenys. Remdamasis nustatytais duomenimis, VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. U. 2018 m. sausio 29 d. parengė Aktą, kurį pasirašė MB „Arnosta“ vadovas A. B., darbuotojų atstovas D. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovas; be to, A. B. 2018 m. vasario 1 d. pasirašydamas patvirtino, kad susipažino su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentais, Akto egzempliorius buvo įteiktas MB „Arnosta“. Teismas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad VDI Utenos skyrius laikėsi Nuostatų 15, 43, 45 punktų reikalavimų. Teismas įvertino, kad vien ta aplinkybė, jog MB „Arnosta“ skirtas egzempliorius yra be Bendrijos vadovo, darbuotojų atstovo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovo parašų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti prieš tai nurodyti teisės normų reikalavimai.

10. Teismas, pasisakydamas dėl Akto 11-ojo punkto pagrįstumo (pareiškėjo teigimu, Akte netinkamai atskleistos nelaimingą atsitikimą nulėmusios priežastys), nustatė, kad minėtame punkte nurodyta, kad: 1) nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra netinkamas darbų organizavimas, kuris pasireiškė tuo, jog MB „Arnosta“ vadovas nekontroliavo ir nepaskyrė miško ruošos darbų vadovo, t. y. nekontroliavo, kad miško pjovimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus miško darbų saugos taisyklių reikalavimus; neužtikrino, kad medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia būtų išimami pavojingi medžiai, vėliau – kurių leidimo kryptis sutampa su pagrindine leidimo kryptimi, paskiausiai – tie, kurių leidimo kryptis nesutampa su pagrindine leidimo kryptimi; 2) nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Miško darbų saugos taisyklių 38 punkto reikalavimų pažeidimo.

11. Teismas, įvertinęs DSSĮ 11 straipsnio 1 dalies turinį, sprendė, kad šioje normoje įstatymų leidėjas įtvirtino bendro pobūdžio nuostatas, pagal kurias, pirma, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ir, antra, nuo šios pareigos darbdavio neatleidžia darbuotojų pareiga saugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodyta DSSĮ 33 straipsnyje.

12. Nagrinėjamu aspektu teismas nustatė, kad V. P., turintis miško pjovėjo kvalifikaciją, 2017 m. vasario 21 d. darbo sutartimi Nr. 05 buvo priimtas dirbti MB „Arnosta“ nekvalifikuotų atsitiktinių darbų darbininku. MB „Arnosta“, vykdydama 2017 m. gruodžio 11 d. sudarytą medienos kirtimo sutartį Nr. 12-11, Anykščių r. sav., Linksmakalnio k., 1617 kvartale vykdė miško kirtimo darbus. Tai reiškia, jog MB „Arnosta“ privalėjo užtikrinti darbuotojui V. P. saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdant miško kirtimo darbus. MB „Arnosta“ vadovas privalėjo imtis organizacinių veiksmų ir Bendrijoje paskirti pavojingų darbų vadovą, t. y. apmokytą ir atestuotą bei turintį atitinkamą pažymėjimą darbuotoją, kuriam, atsižvelgus į Miško darbų saugos taisyklių 13.5 punkte pateiktą apibrėžimą, būtų pavestos pareigos vadovauti miško ruošos darbams. Teismas įvertino, kad darbdavys, paskirdamas pavojingų darbų vadovą, vykdantį Miško darbų saugos taisyklių 78–70 punktuose nurodytas pareigas, užtikrintų tinkamą medžių pjovimo ir kitų pavojingų medienos ruošos (miško ruošos) darbų organizavimą ir sudarytų saugias sąlygas šiems darbams vykti. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. DS-1 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymo“ Bendrijoje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdė A. B.; Bendrijos vadovas kompetencijos dirbti miško ruošos darbų vadovu nebuvo įgijęs, tokią kompetenciją jis įgijo 2018 m. vasario 20 d. Iš to teismas padarė išvadą, kad 2017 m. gruodžio 15 d. vykdant miško ruošos darbus kirtavietėje, esančioje Anykščių r. sav., Linksmakalnio k., 1617 kvartale, MB „Arnosta“ vadovas A. B. kompetentingo asmens, atsakančio už vadovavimą miško ruošos darbams ir darbų saugą darbo vietoje, nebuvo paskyręs.

13. Teismas, toliau vertindamas Akto 11-ojo punkto pagrįstumą, pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu buvo nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo V. P., 2017 m. gruodžio 15 d. įvyko apie 12 val., nesant MB „Arnosta“ vadovo A. B., kuris iš kirtavietės išvažiavo prieš 12 val. MB „Arnosta“ atstovas A. B., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad kirtavietėje buvo pažymėti 4 pavojingi medžiai, tarp jų – nuvirtęs beržas ir nupjauta eglė (Akto duomenimis – pušis); beržas, kaip pavojingas medis, buvo pažymėtas dėl vėjo pažeistos viršūnės; A. B. patvirtino, kad apie 12 val. jis iš kirtavietės išvyko, nurodęs kirtavietėje likusiems darbuotojams iki 13 val. ilsėtis ir per pietų pertrauką nedirbti; A. B. pripažino, kad iki jo išvykimo pažymėti pavojingi medžiai nebuvo pašalinti. Apie pavojingų medžių išėmimą kirtavietėje parodymus davė kaip liudytojai apklausti 2017 m. gruodžio 15 d. kartu su V. P. dirbę D. P. ir M. P.. Liudytojas D. P. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. kirtavietėje jis su V. P. kirto medžius, kurie buvo pažymėti kaip pavojingi, o M. P. dirbo pagalbinius darbus, jiems padėjo ir A. B.. D. P. nurodė, kad pavojingi medžiai buvo pažymėti anksčiau, juos pažymėjo A. B.. Apie 12 val. jie turėjo trumpą pertrauką, A. B. iš kirtavietės išvažiavo dar iki pietų pertraukos. Po pietų pradėjus kirtimo darbus, V. P. pirmiausia nupjovė pušį. Liudytojas M. P. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d. kirtavietėje A. B. apie 20–30 min. žymėjo pavojingus medžius, tarp kurių buvo ir išvirtęs beržas, o po to buvo vykdomi kirtimo darbai. M. P. nurodė, kad prieš pietų pertrauką A. B. iš kirtavietės išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad po pietų pertraukos pradėjus kirtimo darbus, V. P. pirmiausia nupjovė pušį. Teismas, išanalizavęs A. B. paaiškinimus ir liudytojų D. P. ir M. P. parodymus, padarė išvadą, kad Akto 5-ajame punkte pagrįstai nurodyta įvykio aplinkybė, jog 2017 m. gruodžio 15 d. miško kirtimo darbus MB „Arnosta“ darbuotojai vykdė nedalyvaujant MB „Arnosta“ vadovui A. B..

14. Teismas kaip nepagrįstus atmetė A. B. paaiškinimus, kad jis, išvykdamas iš kirtavietės, joje likusiems darbuotojams buvo nurodęs iki 13 val. ilsėtis ir nedirbti per pietų pertrauką, todėl V. P. ir kiti darbuotojai įvykio metu dirbo ne Bendrijos interesais. Tokių MB „Arnosta“ vadovo paaiškinimų liudytojų M. P. ir D. P. duoti parodymai nepatvirtino. D. P. nurodė, kad apie 12 val. buvusi pietų pertrauka buvo trumpa, papietavę jie nuėjo dirbti, o M. P. nurodė, kad darbininkai patys nusprendžia, kada pietauti, įvykio dieną pietų pertrauka truko apie pusę valandos, ir jie nuėjo dirbti. Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti prieš tai nurodytus A. B. paaiškinimus, MB „Arnosta“ nepateikė. Tyrimo metu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose D. P. ir M. P. apie tai, kad išvykdamas iš kirtavietės MB „Arnosta“ vadovas A. B. būtų davęs nurodymus pietauti ir nedirbti iki 13 val., nenurodė.

15. Teismas padarė išvadą, kad Akto 11-ajame punkte suformuluotos išvados, jog MB „Arnosta“ vadovas netinkamai organizavo miško kirtimo darbus, nekontroliavo, kad kirtavietėje miško kirtimo darbai būtų atliekami pagal nustatytus miško darbų saugos taisykles, ir neužtikrino, kad šie darbai vyktų pagal Miško darbų saugos taisyklių 38 punkte nustatytus reikalavimus, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra netinkamas darbo organizavimas, yra pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Teismas įvertino, kad Akte nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir ją atitinkantis konkretus pažeidimas, lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe, aprašyti, o pažeistos norminių teisės aktų normos įvardintos, laikantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų 1 priedo „N-1 formos akto pildymas ir kodavimas“ reikalavimų.

16. Teismas iš Akto 5-ojo punkto nustatė, kad jame VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius nurodė nustatytus duomenis apie V. P. nustatytą girtumą ir juos patvirtinančius dokumentus; šiame punkte nėra aptarta, kokiomis aplinkybėmis V. P. vartojo alkoholį. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti, jog į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę pristatytas V. P. buvo neblaivus, jam nustatytas 0,79 promilių girtumas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad Akte nurodyti duomenys apie V. P. girtumą kelia abejonių. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje duotus liudytojų D. P. ir M. P. parodymus apie jų veiksmus po to, kai kliudytas virstančio beržo nugriuvo V. P., iki jo pristatymo į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę, padarė išvadą, kad nėra nustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog po įvykio V. P. vartojo alkoholį.

17. Teismas nurodė, kad Akto 5-ajame punkte įtvirtinta, jog V. P. įvykio metu nedėvėjo apsauginio šalmo, kuris jam buvo išduotas 2017 m. vasario 21 d. ir buvo kirtavietėje. Šios aplinkybės buvo nustatytos remiantis Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortele ir D. P. 2017 m. gruodžio 19 d. paaiškinimu. Aplinkybę, kad V. P. įvykio metu nedėvėjo šalmo, liudytojai M. P. ir D. P. nurodė teismo posėdyje. Iš to teismas padarė išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe įvykio aplinkybės dėl nukentėjusiojo asmens neblaivumo ir asmeninės apsaugos priemonės šalmo nedėvėjimo tyrimo metu buvo nustatytos ir aprašytos Akte, todėl jų pakartotinai tirti pagrindo nėra. Teismas įvertino, kad aplinkybių, susijusių su V. P. neblaivumo atsiradimu, nėra pagrindo vertinti kaip teisiškai reikšmingų, sprendžiant, ar VDI, nagrinėdama Bendrijos skunde išdėstytus argumentus, turėjo skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą.

18. Teismas, išanalizavęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs jas patvirtinančius duomenis, sprendė, kad Akto 11-ajame punkte VDI Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus nurodytas netinkamas miško kirtimo darbų organizavimas, kurį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą bei miško darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, pagrįstai pripažintas kaip tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Miško darbų saugos taisyklių 13.20 punkte apibrėžta, kad pavojingi medžiai yra tokie medžiai, kurie nuo smūgio kirviu, stumtelėjimo vertimo šakute ar kitu panašiu daiktu gali lūžti, virsti, kristi visas medis ar jo dalis (supuvę, apdegę, išversti, nulaužti, sausuoliai ir pan.), taip pat įstrigę medžiai, o pavojinga zona – tai zona apie pjaunamą medį, veikiantį įrenginį ar kita vieta, buvimas kurioje kelia pavojų sveikatai ar gyvybei. Teismas įvertino, kad MB „Arnosta“ vadovui atlikus tinkamus miško kirtimo darbų organizavimo veiksmus ir paskyrus kompetentingą asmenį, vadovaujantį miško ruošos darbams ir atsakantį už darbų saugą darbo vietoje, ar pačiam Bendrijos vadovui kirtavietėje tiesiogiai kontroliuojant vykdomus miško kirtimo darbus, būtų užtikrinta, jog medžių pjovimo zonoje spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas pjaunamų medžių aukštis, pirmiausia būtų išimti visi pavojingi medžiai, o įvertinus kiekvieno jų pavojingumą, nustatytas išėmimo eiliškumas ir taip išvengta papuvusio beržo virtimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirmiausia kaip pavojingas medis buvo nupjauta pušis, o už 5,40 m nuo jos augęs nenupjautas pavojingas beržas virto, virsdamas kamienu kliudė prie nupjautos pušies stovėjusį V. P., dėl ko jis griuvo, galva atsitrenkė į prieš tai nupjautos pušies kelmą ir susižalojo (Akto 5-asis punktas). Teismo posėdyje VDI Utenos teritorinio skyriaus atstovas K. U. patvirtino, jog įvykio vietoje buvo akivaizdžiai matyti, kad nuvirtusio beržo kamienas išpuvęs, medis neturėjo šaknų sistemos, gruntas išbrinkęs, iki įvykio buvo nupjautas ne pats pavojingiausias medis.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad VDI pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo V. P. neblaivumo ir asmeninės apsauginės priemonės (šalmo) nedėvėjimo vertinti kaip priežastis, tiesiogiai nulėmusias nelaimingą atsitikimą darbe. Teismas atmetė kaip nepagrįstus MB „Arnosta“ argumentus, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo tai, kad V. P. darbe buvo neblaivus ir nedėvėjo apsauginio šalmo.

20. Teismas nurodė, kad VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus parengtose Išvadose yra išdėstytas Miško darbų saugos taisyklių 6 ir 70 punktų turinys. Teismas, išanalizavęs Sprendimo ir Išvadų turinį, padarė išvadą, kad šiuose dokumentuose teiginys, jog Bendrija pažeidė prieš tai nurodytų teisės normų nuostatas, nesuformuluotas. Išvadose tėra suformuluotas teiginys, kad Akte nurodyta ir kad MB „Arnosta“ pripažįsta, jog Bendrijos vadovas, išvykdamas iš kirtavietės, pats nekontroliavo ir nepaskyrė miško ruošos darbų vadovo kontroliuoti, kad darbuotojai laikytųsi darbų saugos reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas atmetė kaip nepagrįstus MB „Arnosta“ teiginius, kad Valstybinis darbo inspektorius konstatavo daugiau teisės normų pažeidimų, nei nurodyta Akte.

21. Teismas, apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, sprendė, kad VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius tinkamai įvykdė Nuostatų 29 bei 30 punktų reikalavimus, tinkamai atliko įvykio tyrimą ir nustatė visas aplinkybes, patvirtinančias, jog nelaimingo atsitikimo įvykis yra susijęs su darbu, kad įvykį lėmė netinkamas darbų organizavimas, pažeidus darbuotojų saugą ir sveikatą bei miško darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir kad šis pažeidimas yra įvykio darbe priežastis. Esant šioms aplinkybėms, teismas nenustatė pagrindo panaikinti 2018 m. sausio 29 d. nelaimingo atsitikimo darbe (forma N-1) akto Nr.1 11-ąjį punktą bei Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SD-37-3480 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. MB „Arnosta“ darbuotojui V. P., tyrimo“.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba, panaikinus teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė netinkamas išvadas, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas.

24. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kokio dydžio žala realiai buvo padaryta V. P. sveikatai, taip pat, kokią įtaką sužalojimui turėjo ankstesnė jo trauma, todėl byla būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė.

25. Pažymi, kad šioje byloje svarbu nustatyti, kurį medį reikėjo šalinti pirmiau – beržą ar pušį. Pušis buvo su nulaužta viršūne, kuri kabėjo ir bet kada galėjo nukristi. Teismas šios aplinkybės visiškai netyrė. Objektyviai nebuvo galima nustatyti, kad beržas neturi šaknų sistemos, tačiau atsižvelgiant į jo išvaizdą, jis buvo pažymėtas kaip pavojingas. Pareiškėjo vadovas prieš išvykdamas sakė darbuotojams, kad po pietų, kai jis grįš, pirmiau pjaus beržą, po to – pušį. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas M. P.. Šiuos M. P. parodymus, duotus teisme, pirmosios instancijos teismas savo sprendime iškraipė ir neteisingai vertino.

26. Nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne darbdavio padaryti saugą ir sveikatą užtikrinančių teisės aktų pažeidimai, o ypač neatsargūs, girto darbuotojo veiksmai, kurie ir buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi. Nukentėjusysis neklausė žodinio nurodymo nedirbti iki kol grįš vadovas po pietų pertraukos, neklausė nurodymo dėvėti apsaugos priemones, neklausė nurodymo pirmiau nupjauti beržą.

27. MB „Arnosta“ užtikrino vidinę kontrolę ir ėmėsi visų priemonių, kad nebūtų girtaujama darbo vietoje ir nedirbtų apsvaigę asmenys. Tokiomis priemonėmis yra lokaliniai teisės norminiai aktai, su kuriais darbuotojai buvo supažindinti.

28. V. P. pažeidė darbo sutarties Nr. 05 10 punkto reikalavimus; Miško pjovėjo pareigybių aprašymo 2.1.1 punkto reikalavimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelėje atliekant miško kirtimo darbus nurodyta, kad V. P. supažindintas su esamais ir galimai pavojingais ir rizikos veiksniais atliekant miško kirtimo darbus, vidaus ir darbo tvarka. V. P. turi miško pjovėjo kvalifikacinę kategoriją, apmokytas saugiai dirbti kirtavietėje.

29. Atsakovas VDI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Kartodamas savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes, pažymi, kad atliekamo įvykio darbe tyrimo tikslas yra nustatyti ne kokio lygio pakenkimą sveikatai patyrė darbo metu nukentėjęs asmuo, o išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kokiomis sąlygomis kilo nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas darbuotojas. Teisės normos imperatyviai įpareigoja darbdavį nedelsiant pranešti VDI ne tik apie įvykius darbe, dėl kurių akivaizdžiai yra sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, bet ir apie tuos, kai yra galimai sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai.

31. VDI Utenos teritorinis skyrius atskiro atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą neteikia ir nurodo sutinkantis su VDI rašte Nr. SD-37-4614 išdėstytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI teritorinio skyriaus surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe (forma N-1) akto dalies, kurioje konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, bei Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, išnagrinėjusio darbdavio skundą, sprendimo.

33. VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius K. U. 2018 m. sausio 29 d. surašė formos N-1 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 dėl 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12 val. 00 min., Anykščių r. sav., Skiemonių sen., Linksmakalnio k. esančiame miške vykdant miško kirtimo darbus įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas V. P., MB „Arnosta“ miškų ūkio darbininkas. Akto 11-ajame punkte konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo netinkamas darbų organizavimas, nesilaikant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Miško darbų saugos taisyklių 38 punkto reikalavimų.

34. MB „Arnosta“ pateikė VDI skundą, prašė panaikinti Akto 11-ąjį punktą bei pripažinti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo V. P. neatsargūs ir neteisėti veiksmai – alkoholio vartojimas ir šalmo nedėvėjimas. Bendrija skunde teigė, jog darbai miško kirtavietėje buvo organizuojami tinkamai; nelaimingas atsitikimas darbe įvyko pietų pertraukos metu, kai darbuotojai neturėjo dirbti; Bendrijos vadovas A. B. buvo save paskyręs už darbų saugą atsakingu asmeniu ir dirbo kartu su darbuotojais; pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo kalti paties V. P. veiksmai – šalmo nedėvėjimas ir alkoholio vartojimas pietų pertraukos metu, t. y. kai darbdavys 12 val. išvyko iš kirtavietės pailsėti; Akte nepagrįstai nurodyta, jog kirtavietėje darbai vyko be paskirto miško ruošos darbų vadovo.

35. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G., remdamasis VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus parengtomis 2018 m. kovo 8 d. išvadomis dėl MB „Arnosta“ skundo, 2018 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. gruodžio 15 d. MB „Arnosta“ darbuotojui V. P., tyrimo“. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nusprendė, kad: 1) įvykis darbe, kurio metu 2017 m. gruodžio 15 d. žalą sveikatai patyrė MB „Arnosta“ darbuotojas V. P., ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą; 2) administracinę procedūrą dėl MB „Arnosta“ 2018 m. vasario 13 d. skundo tyrimo baigti.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nustatęs, jog VDI Utenos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius tinkamai įvykdė Nuostatų 29 bei 30 punktų reikalavimus, tinkamai atliko įvykio tyrimą ir nustatė visas aplinkybes, patvirtinančias, jog nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu, kad įvykį lėmė netinkamas darbų organizavimas, pažeidus darbuotojų saugą ir sveikatą bei miško darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir kad šis pažeidimas yra įvykio darbe priežastis.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje turėjo būti nustatyta, kokio dydžio žala realiai buvo padaryta V. P. sveikatai, taip pat, kokią įtaką sužalojimui turėjo ankstesnė V. P. trauma; taip pat turėjo būti nustatyta, kurį medį reikėjo šalinti pirmiau – beržą ar pušį; nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne darbdavio padaryti saugą ir sveikatą užtikrinančių teisės aktų pažeidimai, o ypač neatsargūs, girto darbuotojo veiksmai, kurie ir buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi (nedėvėjo šalmo, savavališkai dirbo per pietų pertrauką).

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą bei šio vertinimo pagrindu padarytas jo netenkinančias išvadas.

40. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

41. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodymų vertinimo aspektu, nustatė, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo pateiktą skundą, prieš tai nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi, išnagrinėjo visus pareiškėjo skundo reikalavimus, pasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, todėl pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ginčijami administraciniai sprendimai (jų dalys) yra teisėti, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad V. P. įvykio darbe metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, atitinkamai kartu daro išvadą, jog VDI neturėjo kompetencijos šį įvykį tirti.

43. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, <...> turi būti ištirtas ir jo tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka; <...> atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 9 punkte įtvirtinta, kad darbdavys nedelsdamas telefonu, faksu ar elektroniniu paštu privalo pranešti <...> Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui <...> jeigu <...> sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar manoma, kad sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai (1 priedas).

45. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2018 m. vasario 10 d.) 13 punkte įtvirtinta, kad jei VDI inspektoriui (-iams) pradėjus tirti įvykį darbe iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos gaunama informacija (pažyma), kad darbuotojo sveikatai įvykio darbe metu nebuvo sunkiai pakenkta, įvykį tiriantis VDI inspektorius <...> sprendžia, ar: 13.1. pačiam užbaigti ir įforminti įvykio darbe tyrimą; 13.2. perduoti įvykio darbe tyrimą ir VDI inspektoriaus surinktą įvykio darbe tyrimo medžiagą įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtintai dvišalei komisijai; šiuo atveju įvykį darbe baigia tirti ir atitinkamus dokumentus surašo dvišalė komisija.

46. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad VDI tiria įvykius darbe, dėl kurių sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė. Tuo atveju, jeigu pradėjus tirti įvykį darbe iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos gaunama informacijos, kad darbuotojo sveikatai įvykio darbe metu nebuvo sunkiai pakenkta, įvykį tiriantis VDI inspektorius, be kita ko, turi teisę pats užbaigti ir įforminti įvykio darbe tyrimą.

47. Tai reiškia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog nustačius, kad V. P. sveikatai nebuvo sunkiai pakenkta, VDI nebūtų turėjusi kompetencijos atlikti, užbaigti ir įforminti įvykio darbe tyrimą, yra nepagrįsti.

48. Pažymėtina, kad apie įvykį darbe VDI 2017 m. gruodžio 18 d. pranešė pats pareiškėjo vadovas, nurodydamas, jog V. P. buvo sunkiai sužalotas (b. l. 56). Nors Anykščių rajono savivaldybės ligoninės, į kurią V. P. buvo pristatytas įvykio dieną – 2017 m. gruodžio 15 d., pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (b. l. 62) nurodyta, kad V. P. patirtas sveikatos pakenkimas nepriskiriamas prie sunkių, tačiau V. P. dėl blogėjančios būklės tą pačią dieną buvo nuvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurios išduotoje pažymoje jau nurodyta, jog V. P. patirtas sveikatos pakenkimas yra priskiriamas prie sunkių (b. l. 60). Sunkus V. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis patvirtintas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje (b. l. 129–131).

49. Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. P. įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl VDI įvykio darbe tyrimą atliko teisėtai.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatant V. P. sveikatos sutrikdymo laipsnį, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis anksčiau yra turėjęs galvos traumą, kuri turėjo įtakos dėl įvykio darbe jo patirto sveikatos pakenkimo laipsniui (sukeltų pasekmių sunkumui).

51. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pasisako, kad, viena vertus, prieš tai paminėtoje specialisto išvadoje yra aprašytos V. P. anksčiau turėtos galvos traumos aplinkybės, kita vertus, nagrinėjamoje byloje yra spendžiama, kas lėmė įvykį darbe, dėl kurio buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, ir nebuvo nagrinėjama, ar VDI nustatytos įvykio darbe priežastys buvo vienintelės, kurios turėjo įtakos atsirasti būtent tokiam darbuotojo sveikatos sutrikdymo laipsniui, t. y. paminėti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

52. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde ginčydamas Nelaimingo atitikimo darbe akto 11-ame punkte nurodytą įvykio darbe priežastį – netinkamą darbų organizavimą, dėsto tas pačias aplinkybes (įvykį darbe lėmė ne darbdavio padaryti saugą ir sveikatą užtikrinančių teisės aktų pažeidimai, o neatsargūs girto darbuotojo veiksmai (nedėvėjo šalmo, savavališkai dirbo per pietų pertrauką)), dėl kurių išsamiai buvo pasisakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

53. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams prieš tai nurodytais aspektais, akcentuoja, kad aplinkybės, jog V. P. po įvykio darbe buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat jog jis nedėvėjo šalmo, nelėmė to, kad kirtavietėje, V. P. užkliudydamas ir parversdamas, griuvo beržas, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. P. ar kiti asmenys būtų darę šiam medžiui kokį nors poveikį, to neteigia ir pats pareiškėjas.

54. Be to, iš pareiškėjo sudaryto 2017 m. gruodžio mėnesio darbo grafiko (b. l. 69) nustatyta, jog įvykio dieną darbuotojams buvo nustatytas darbo laikas nuo 10.00 iki 14.00 val. su 10 minučių specialia pertrauka (nuo 12.00 iki 12.10 val.). Pareiškėjo darbuotojai vienareikšmiškai nepatvirtino, jog išvažiuodamas Bendrijos vadovas būtų liepęs jiems nedirbti, iki kol jis grįš po pietų pertraukos, kuri, kaip jau buvo minėta, nebuvo nustatyta. Bendrijos vadovas, kaip jis pats nurodė savo 2017 m. gruodžio 19 d. paaiškinime (b. l. 65), apie įvykį darbe sužinojo tik telefonu iš darbuotojų, kai šie jau buvo ligoninėje. V. P. į ligoninę buvo atvežtas 13.55 val. (b. l. 61). Tai reiškia, kad Bendrijos vadovo kirtavietėje iki to laiko nebuvo, nors pagal minėtą 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko grafiką, tą dieną darbas turėjo būti baigtas 14 val. Taigi, nagrinėjamas pareiškėjo argumentas prieštarauja gyvenimiškai logikai, nes jis reikštų, jog Bendrijos vadovas buvo liepęs darbuotojams nedirbti ir jo laukti miške žiemą iki pat darbo pabaigos. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog V. P. per pietų pertrauką dirbo savavališkai.

55. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog Bendrijos vadovas pats save buvo paskyręs atsakingu asmeniu už darbų saugą ir buvo miško ruošos vadovas, dirbo kartu su darbuotojais kirtavietėje, nes Bendrijos vadovas pateikė VDI tik 2018 m. vasario 20 d. išduotą pažymėjimą, t. y. jau po įvykio darbe, kad įgijo kompetenciją dirbti miško ruošos vadovu (b. l. 39).

56. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog turėjo būti nustatyta, kurį medį reikėjo šalinti pirmiau – beržą ar pušį, nagrinėjamoje byloje nustačius prieš tai nurodytas aplinkybes neturi jokios teisinės reikšmės, nes būtent pareiškėjas turėjo pareigą organizuoti darbus taip, kad analizuojamas įvykis darbe nebūtų įvykęs.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

58. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo procesiniu sprendimu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, todėl jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Arnosta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Ramutė Ruškytė