533a07b0-efad-48c2-9131-fe5f3e2abd9b · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-3068-505/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02412-2015-1                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.;74. (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2016 m. gruodžio 6 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui A.

L., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. L. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 100000 Eur neturtinės žalos (b. l. 12-15, 118).PareiÅ¡kėjas skunde, skundo papildyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN) bausmę atliko nuo 2005 m. gegužės 9 d.

Pažymėjo, jog nuo bausmės atlikimo pradžios iki 2016 m. sausio 5 d. jis pataisos namuose patyrė didelių nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, orumo pažeminimÄ , nuolatinę įtampÄ , stresÄ , baimę dėl įkalinimo įstaigoje klestinčių neformaliųjų nuteistųjų tradicijų (subkultÅ«ros) ir kastų sistemos. Pataisos namai toleruoja kastų sistemÄ , nes tokiu bÅ«du valdomi nuteistieji, palaužiama jų valia ir dvasia, žeminamas orumas, verčiama paklusti administracijos primetamom taisyklėm.

PaaiÅ¡kino, kad tik atvykus į pataisos namus, buvo paskirtas į 3 bÅ«rio 1 brigadÄ , kuriame buvo labai blogai. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ perkelti jį į kitÄ lokalinį sektorių pataisos namai patenkinto tik po 10 dienų. 2006 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ 15 bÅ«rio 9 brigados į 16 bÅ«rio 9 brigadÄ , ten buvo kalinamas iki 2006 m. spalio 2 d., kai atsiėmė pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ karto buvo perkeltas į 9 bÅ«rio 2 brigadÄ . 2008 m. lapkričio 27 d. dėl ligos netekus darbo, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 11 bÅ«rio 4 brigadÄ , kur pareiÅ¡kėjas gyveno lauke iki 2009 m. liepos 28 d., kai buvo perkeltas į 11 bÅ«rio 3 brigadÄ .

Net 8 mėnesius pareiÅ¡kėjas buvo žeminamas ir kankinamas dėl administracijos neveikimo. 2011 m. liepos 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 13 bÅ«rį 3 brigadÄ už tai, jog iÅ¡drįso pakovoti už savo teises. Tik 2011 m. gruodžio 20 d., įsikiÅ¡us pareiÅ¡kėjo artimiesiems, jis buvo perkeltas į paprastos grupės 16 bÅ«rio 2 brigadÄ . 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kėjas buvo pervežtas į PravieniÅ¡kių PN 3-iÄ sektorių, o 2016 m. vasario 19 d. – į Alytaus pataisos namus.

Teigė, kad bausmės atlikimo sÄ lygos visÄ laisvės atėmimo laikotarpį buvo nežmoniÅ¡kos, pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnį. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime, papildomame atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 84-88, 121-125). Atsiliepime, papildomame atsiliepime nurodė, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygÅ«s, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiÅ«rų ir kitų įstatymuose nenumatytų aplinkybių.

Nuteistieji pataisos namuose laikomi vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Bausmių vykdymo kodeksas pataisos įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir jÄ Ä¯pareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad bÅ«tų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytÄ aplinkybę dėl „kastų“ susidarymo, taip pat nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos.

Atsakovas neturi duomenų apie tai, kad neva pareiÅ¡kėjui grėsė pavojus ir kad jis apie tai bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ , ar pataisos namuose veikiantį Vidaus tyrimų skyrių. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios emocinės savijautos, susijusios su įkalinimo sÄ lygomis, nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, pažeminimų ir emocinės depresijos yra nepagrįsti.Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas nepagrįstas.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Pažymėtina, kad Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. sausio 5 d.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 121-122).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. sausio 5 d. (b. l. 15).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2005 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 88a, 89-90), nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2005 m. rugpjūčio 10 d. (kai atvyko į PravieniÅ¡kių PN), tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. sausio 7 d. (b. l. 20). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. sausio 7 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2016 m. sausio 5 d.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad tarp nuteistųjų vyrauja „kastų“ sistema, o pataisos namų administracija nesiėmė veiksmų užkirsti keliÄ tokiam elgesiui.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.

Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimÄ ). Taikant bausmių vykdymo įstatymus, taip pat vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygÅ«s nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiÅ«rų ir partiÅ¡kumo, iÅ¡silavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rÅ«Å¡ies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnis).

Tokiu būdu nuteistieji negali būti diferencijuojami pagal BVK 6 str. nurodytus požymius, tai pagrįstai pažymėjo atsakovas.Be to, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnį naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis taip pat yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) Å¡iame kontekste taip pat yra nurodęs, jog Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiÅ¡kose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (žr. EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimÄ T. prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 34369/97).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumÄ , taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti Å¡io Kodekso 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2012 m. lapkričio 26 d.

įsakymu Nr. V-302 „Dėl nuteistųjų, bausmę atliekančių 2-joje valdyboje, skirstymo į lokalinius sektorius kriterijų patvirtinimo“ ir 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-617 „Dėl nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, skirstymo į bÅ«rius kriterijų patvirtinimo“ yra patvirtinęs nuteistųjų paskirstymo į lokalinius sektorius bei bÅ«rius nuostatus (b. l. 134-144). Minėti įsakymai priimti vadovaujantis BVK 70 straipsnio nuostatomis, siekiant nuteistuosius asmenis paskirti į jiems tinkamÄ gyventi aplinkÄ , atsižvelgiant į socialinius ir psichologinius faktorius, sÄ lygoti tinkamÄ jų adaptacijÄ ir sÄ moningÄ elgesio korekcijÄ .

Aptariami įsakymai priimti siekiant įgyvendinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtintÄ Kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų laisvės atėmimo vietose prevencijos programÄ , kuri skirta daryti teigiamÄ poveikį nuteistųjų areÅ¡tu, terminuotu laisvės atėmimu ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir suimtųjų elgesiui ir užkirsti keliÄ galimai neformalių elgesio taisyklių sklaidai laisvės atėmimo vietose.Teismas pabrėžia, kad galimas nuteistųjų suskirstymas į grupes pats savaime negali bÅ«ti pagrindas nuteistÄ jį laikyti ne pagal bausmių vykdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ .

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias gyvenamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).Nuteistasis, bÅ«damas paskirtas į atitinkamÄ bÅ«rį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtÄ administracijos reikalavimÄ vykti į paskirtÄ bÅ«rį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimÄ ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek skundo patikslinime (b.l.101-103, 118), tiek teismo posėdžio metu nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, argumentų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo paskyrimas į grupes, bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas su tam tikrais nuteistaisiais bei kalinimas buvo vykdomas pažeidžiant aptartas bausmių vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad vykdydami pareiÅ¡kėjo kalinimÄ PravieniÅ¡kių PN bÅ«tų nesilaikę BVK 70 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo įstaigos direktoriaus ginčo laikotarpiu 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-302 ir 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-617 patvirtintų nuteistųjų skirstymo į lokalinius sektorius ir bÅ«rius kriterijų ar nevykdę kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų laisvės atėmimo vietose prevencijos programos, kuri skirta daryti teigiamÄ poveikį nuteistųjų areÅ¡tu, terminuotu laisvės atėmimu ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos (toliau – nuteistieji) ir suimtųjų elgesiui ir užkirsti keliÄ galimai neformalių elgesio taisyklių sklaidai laisvės atėmimo vietose.

Todėl vien tik pareiÅ¡kėjo subjektyvus noras bÅ«ti laikomam su kitais nuteistaisiais, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nų veiksmų nagrinėjamu atveju neteisėtais.IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos duomenų nenustatyta apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba (b. l. 61-79).

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

             Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.             Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                Daina Kukalienė