Legislator Case Law & Legislation
5338bc4d-e513-464e-9c0c-6bb029c83e7d AI generated

5338bc4d-e513-464e-9c0c-6bb029c83e7d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 5338bc4d-e513-464e-9c0c-6bb029c83e7d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-637-174/2012      Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00556-2012-5        Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.4.; 45.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. spalio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi E. D. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimo, kuriuo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. 150 t bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d.

Legislator headnote

AI generated

5338bc4d-e513-464e-9c0c-6bb029c83e7d · Klaipėdos apygardos teismas: Galimi sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukoje ir transporto priemonių apžiÅ«ros akte, yra padaryti seniai ir nieko bendro neturi su galbÅ«t kilusiu eismo įvykiu.Apeliantės teigimu, Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių duomenų, specialisto paaiÅ¡kinimo, ekspertizės aktų, įrodančių eismo įvykio padarymo mechanizmo ir jo ryÅ¡io su transporto priemonių nustatytais apgadinimais, tačiau iÅ¡ liudytojo S. B. paaiÅ¡kinimo ir kitų teismo nustatytų aplinkybių galima daryti prielaidÄ , jog jos – E. D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-637-174/2012      Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00556-2012-5        Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.4.; 45.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. spalio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi E. D. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimo, kuriuo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. 150 t bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d.

– 3 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, remiantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. D. paskirta galutinė nuobauda – 3 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, n u s t a t ė: Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulis M. D. 2012 m. liepos 7 d. E. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad ji 2012 m. liepos 7 d. 9.30 val.

Å ilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. IÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pasiÅ¡alino, apie įvykį policijai nepranešė. Å iais savo veiksmais E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 5, 9, 33, 106, 231, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. nutarimu E. D. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 t baudÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d.

– 3 500 Lt baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Remiantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir E. D. paskirta galutinė nuobauda – 3 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.Apeliaciniu skundu E. D. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jai nutraukti arba bylÄ perduoti institucijai, suraÅ¡iusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Nurodo, jog ji buvo nubausta už tai, kad 2012-07-07 9.30 val. Šilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairuodama automobilį,, Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „ Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijai apie jį nepranešė, tuo pažeidė KET 5, 9, 33, 106, 231, 234 punktų reikalavimus.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. nuostatas, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) 2009 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575- 2179/2009 aiÅ¡kindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas padarė iÅ¡vadÄ , kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policijÄ apie eismo įvykį numatyta KET.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės ( KET 231.4 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Taip pat LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pareiga praneÅ¡ti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepraneÅ¡imÄ apie eismo įvykį policijai negali bÅ«ti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos.

Å iuo atveju yra reikÅ¡minga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes bÅ«tent tuo pasireiÅ¡kia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiuoju negali bÅ«ti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sÄ lyga kilti pareigai praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalÄ tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai. ( LVAT 2010 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. N261-3550/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. N 63-472/2010).Nagrinėjamoje administracinėje byloje iÅ¡ 2012-07-07 eismo įvykio schemos matyti, kad apgadintas automobilis „ Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie Gluosnių g. 4 namo, Å ilutės m.

Transporto priemonių techninės apžiūros aktais ir fotonuotraukomis nustatyta, kad automobiliui „ Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis buferis dešinėje pusėje 65 cm aukštyje nuo žemės, automobiliui „ Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės užpakalinis sparnas, dešinės ir kairės pusės užpakalinis buferis, kairės pusės užpakalinis sparnas, kairėje pusėje priekinis buferis ( b. l. 6-14 ).

Nukentėjusioji A. R. paaiÅ¡kino, kad nuo jos automobilio buvo Å¡velniai nubrėžti dažai, apgadinta automobilio deÅ¡inės pusės buferio apačia. Nukentėjusioji teigė, jog pretenzijų E. D. neturi, nurodė, kad visas iÅ¡laidas dėl automobilio apgadinimo padengs draudimas. Kokia žala buvo padaryta automobiliui pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, nežino.Apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašęs pareigÅ«nas ir pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė, kada galbÅ«t buvo padaryti apgadinimai automobiliams, nelygino ir neanalizavo liudytojos A.

R. ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paaiÅ¡kinimų su transporto priemonių techninės apžiÅ«ros akais ir fotonuotraukomis. Pagal nukentėjusiosios A. R. paaiÅ¡kinimÄ jos automobiliui buvo apgadinta deÅ¡inės pusės buferio apačia, nes buvo Å¡velniai nubraukti dažai, tuo tarpu transporto priemonių techninės apžiÅ«ros akte nurodyta, kad apgadintas deÅ¡inės pusės priekinis buferis 65 cm. aukÅ¡tyje nuo žemės, nenurodant sugadinimo defektų.E. D. teigia, jog jokie sugadinimai jos automobiliui „Opel Vectra“ nebuvo padaryti.

Galimi sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukoje ir transporto priemonių apžiÅ«ros akte, yra padaryti seniai ir nieko bendro neturi su galbÅ«t kilusiu eismo įvykiu.Apeliantės teigimu, Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių duomenų, specialisto paaiÅ¡kinimo, ekspertizės aktų, įrodančių eismo įvykio padarymo mechanizmo ir jo ryÅ¡io su transporto priemonių nustatytais apgadinimais, tačiau iÅ¡ liudytojo S. B. paaiÅ¡kinimo ir kitų teismo nustatytų aplinkybių galima daryti prielaidÄ , jog jos – E. D.

– vairuojamas automobilinis atbuline eiga, kliudydamas kitÄ automobilį, techniniu požiÅ«riu negalėjo padaryti savo automobilio priekinio buferio ir kitų apgadinimų, nurodytų techninės apžiÅ«ros akte (b. l7–10). Todėl, apeliantės nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime turėjo bÅ«ti nustatyta, kokius apgadinimus galėjo patirti transporto priemonės bÅ«tent eismo įvykio metu.E. D. apeliaciniame skunde nurodoma, jog KET 231 p. turi penkis kvalifikuojančius požymius, todėl kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veikÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog asmuo padarė KET 231 p. pažeidimÄ .

Toks veikos kvalifikavimas pažeidžia asmens teisę žinoti, koks konkretus jam kaltinimas jam yra pateiktas, užkerta keliÄ teikti dėl jo įrodymus, duoti paaiÅ¡kinimus (ATPK 272 str. ). KET 231.4 p. numato vairuotojui pareigÄ apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus. Tačiau, E. D. teigimu, Å¡iuo atveju tokios pasekmės dėl galimo eismo įvykio nebuvo kilę ir pagal Å¡iÄ KET normÄ jai neatsirado pareiga praneÅ¡ti policijai. Todėl, E. D. nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime nepagrįstai nurodyta, jog ji pažeidė KET 231 p. reikalavimus.Apeliantės skunde pažymima, jog ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. numatyta veika padaroma tik tyčiniais asmens veiksmais.

E. D. tvirtina, jog vairuodama automobilį atbuline eiga, fizinio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. TokiÄ prielaidÄ padarė ir nukentėjusioji A. R.. Apeliantė E. D. nurodo, jog 2012-07-07 buvo Å¡eÅ¡tadienis, tÄ dienÄ ji buvo Å ilutės turguje, ten galbÅ«t ir įvyko eismo įvykis. Apeliantė aiÅ¡kina, jog turgaus aikÅ¡tėje buvo didelis triukÅ¡mas, žmonių Å¡urmulys, o jos vairuojamo automobilio salone pakankamai garsiai grojo muzika, todėl, jeigu ji ir kliudė kitÄ automobilį, automobilių susidÅ«rimo nepajuto, tuo labiau, jog kitos transporto priemonės apgadinimas yra nežymus, turtine iÅ¡raiÅ¡ka net neįvertintas.KET 234 p. numato privalomÄ vairuotojo elgesio normÄ praneÅ¡ti policijai apie įvykį, jeigu eismo įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio metu nėra.

Taigi konstatuojant, jog vairuotojas padarė KET 234 p. numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina ne tik nustatyti galimus padarytus sugadinimus, bet ir nustatyti padarytÄ turtinę žalÄ , įvertinant jÄ piniginę iÅ¡raiÅ¡ka. Apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašęs pareigÅ«nas ir pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, jog administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo padarė KET 234 p. pažeidimÄ , netyrė ir nenustatė, ar eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala, o jeigu tokia žala buvo padaryta, tai kokio dydžio.Pati nukentėjusioji A.

R. nurodė nežinanti, kokia žala pinigine iÅ¡raiÅ¡ka jos automobiliui buvo padaryta, teigė, jog žalÄ padengs draudimas. Byloje nėra duomenų iÅ¡ draudimo kompanijos apie padarytos žalos, todėl neaiÅ¡ku, ar turtinė žala buvo padaryta.Apeliantės nuomone, paminėtos aplinkybės rodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant ATPK 260 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas trÅ«kumų dėl KET konkrečių pažeidimų neiÅ¡taisė, E. D. teigimu, jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. l d. kvalifikuota nenustačius turtinės žalos padarymo fakto ir dydžio, dėl to nėra pagrindo teigti, jog jai atsirado pareiga praneÅ¡ti apie galbÅ«t kilusi eismo įvykį policijai.Atsiliepimu į E. D. apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK l. e. virÅ¡ininko pareigas Vaidas PetniÅ«nas praÅ¡o netenkinti E. D. apeliacinio skundo ir palikti galioti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 30 d. nutarimu E. D. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutinka su Å ilutės rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, jog E. D. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumÄ , pagrįstai nustatė, kad E. D. 2012-07-07 9.30 val.

Šilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė.Apeliantė savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde neigia, tvirtindama, jog jokio eismo įvykio nepadarė ir iš įvykio vietos nepasišalino, t. y. nepajuto, jog važiuodama atbuline eiga būtų atsitrenkusi į stovintį automobilį bei jį apgadinusi.

Tokie apeliantės skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.Remiantis ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas, kartu ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas iÅ¡samiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų iÅ¡nagrinėjo bylÄ , iÅ¡klausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir nukentėjusiosios A. R. bei liudytojų S. B., J. D., taip pat policijos pareigÅ«nų M. D. bei R. V. parodymus, įvertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.Apeliantė E. D. neneigia, jog ji 2012-07-07, apie 9.30 val., Å ilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtina, kad jokio susidÅ«rimo su kitu automobiliu nepajuto ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, o konstatuoti apgadinai ant jos automobilio buvo padaryti anksčiau.

Tokie E. D. parodymai prieštarauja byloje surinktų ir teismo ištirtų bei skundžiamame nutarime aptartų įrodymų visumai.Kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas tiesiogiai įvykį matęs S. B. paaiškino, kad 2012-07-07 ryte sėdėdamas savo automobilyje kartu su žmona Gluosnių g. automobilių stovėjimo aikštelėje matė, kaip automobilis „Opel Vectra“, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „Toyota“. Nurodė, kad smūgio jis negirdėjo, tačiau matė, kaip automobilis „Toyota“ sujudėjo.

Po susidūrimo automobilio „Opel Vectra“ vairuotoja pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilius. Vėliau sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis užsirašė automobilio, pasišalinusio iš įvykio vietos, duomenis, t. y. markę ir valstybinį numerį. Priėjęs prie automobilio „Toyota“ bei apžiūrėjęs pamatė nežymius apgadinimus, t. y. matė, kad buvo apgadintas priekinės dalies dešinės pusės buferis. Vėliau automobilio „Toyota“ savininkei jis pranešė apie įvykį. (b. l. 33).Policijos pareigūnai M.

D. ir R. V. savo 2012-07-07 tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 15,16) nurodė bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti kaip liudytojai paaiÅ¡kino, kad 2012-07-07 pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ buvo nuvykę į Gluosnių g., rado automobilį „Toyota“, juos pasitikusi moteris nurodė, kad grįžo iÅ¡ turgaus, prie automobilio jÄ pasitikęs vyriÅ¡kis nurodė matęs, kaip į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurį vairavo moteris, ir po susidÅ«rimo automobilis iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Buvo nustatyta, kad automobilį „Opel Vectra“ vairavo E. D., tačiau ji, patvirtinusi, kad autoįvykio metu buvo Gluosnių g. prie 4 namo, neigė atsitrenkusi į kitÄ automobilį. ApžiÅ«rėjus jos automobilį, buvo rastos rudos spalvos dažų žymės ir nubraižymai, atitinkantys automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus. Policijos pareigÅ«nų teigimu, E. D. turėjo pajausti, kad savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į stovintį automobilį.IÅ¡ 2012-07-07 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad apgadintas automobilis „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie Gluosnių g. 4 namo, Å ilutės m. (b. l . 6).

Transporto priemonių techninės apžiūros aktuose nurodyta, kad automobiliui „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis buferis dešinėje pusėje 65 cm aukštyje nuo žemės (b. l. 13); automobiliui „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės užpakalinis sparnas, dešinės ir kairės pusės užpakalinis buferis, kairės pusės užpakalinis sparnas, kairėje pusėje priekinis buferis (b. l. 14). Byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 7–10), kuriose 2012-07-07 nufotografuoti minėti automobiliai bei užfiksuoti jų apgadinimai.Nors automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai nežymūs, o nukentėjusioji A.

R. padarė prielaidÄ , jog E. D. galėjo ir nepajausti, jog atsitrenkė į jos stovintį automobilį, tačiau faktas, jog E. D. po to, kai savo vairuojamo automobilio galu atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav 4“, ir pavažiavusi į priekį bei iÅ¡lipusi iÅ¡ maÅ¡inos apžiÅ«rėjo automobilius, bei faktas, jog ji kitÄ dienÄ buvo nuvykusi pas nukentėjusiÄ jÄ A. R. ir jos atsiprašė (tai nustatyta, remiantis A. R. teisme duotais parodymais, b. l.

32) rodo, jog E. D. tikrai turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog atsitrenkė į stovintį automobilį bei jį apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasiÅ¡alino. Tai nustatyta, remiantis tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo S. B. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes nenustatyta, jog Å¡is liudytojas pažinojo E. D. ir bÅ«tų suinteresuotas jÄ apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Be to, remiantis policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais bei pastarųjų Transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, jog E. D. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei A.

R. automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų mechanizmas sutampa, t. y. apžiūrėjus E. D. automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastos rudos spalvos dažų žymės ir nubraižymai, atitinkantys automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. apgadinimus, o, remiantis kaip liudytojų teisme apklaustų policijos pareigūnų R. V. ir M. D. teigimu, E. D. turėjo jausti, jog atsitrenkė į stovintį automobilį.Apeliantės E. D. skundo argumentus, kad jos automobilis autoįvykio metu nebuvo apgadintas ir kad galimi sugadinimai, užfiksuoti fotonuotraukose ir Transporto priemonės techninės apžiūros akte, buvo padaryti seniai ir nieko bendro su galbūt kilusiu eismo įvykiu neturi, paneigia kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno R.

V. parodymai apie tai, jog ant automobilio „Opel Vectra“ gerai matėsi „šviežūs apgadinimai, nes mašina buvo apdulkėjusi.“ (b .l 34). Be to, kaip minėta, automobilių „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų mechanizmas sutampa, o kiti Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti E. D. automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, kaip teigė pati apeliantė, galėjo būti padaryti anksčiau.Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas žalos padarymo faktas, nes nenurodyta, kokia konkrečiai žala automobiliui „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta.

Tai, jog automobilis „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, patvirtina tiek nukentėjusiosios A. R. bei minėtų liudytojų parodymai, tiek anksčiau minėti raÅ¡ytiniai įrodymai. Nukentėjusioji teisme parodė, kad buvo apgadinta jos automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės buferio apačia bei nurodė, jog žalÄ paskaičiuos ir atlygins draudimo bendrovė. Vien tas faktas, kad konkretus žalos dydis nenurodytas, nepaneigia teismo iÅ¡vados, jog žala automobiliui „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta, nes anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad automobilis „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas.Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, jog E. D. 2012-07-07, apie 9.30 val., Å ilutės m., Gluosnių g. ties 4 namu, vairuodama automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pasiÅ¡alino, apie įvykį policijai nepranešė.

Å ie E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pagrindo nutraukti E. D. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nėra.Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės praÅ¡ymas bylÄ grÄ Å¾inti institucijai, suraÅ¡kiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Å is apeliantės praÅ¡ymas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, abstrakčiai nurodytas KET 231 p. pažeidimas, dėl to, apeliantės teigimu, buvo pažeista jos teisė žinoti, koks konkretus kaltinimas jai yra pateiktas.

KET 231 p. numatytos bendro pobūdžio eismo įvykio dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, todėl šio KET punkto pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokole E. D. nurodytas pagrįstai. Apeliaciniame skunde be pagrindo cituojamas KET 231.4 p., nes šiuo atveju eismo įvykio metu žmonės nežuvo ir nebuvo sužaloti, o tai, kad E. D. pažeidė savo, kaip eismo įvykio dalyvio pareigas, nustatyta anksčiau aptartais duomenimis.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

E. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                         Violeta Miliuvienė