53346159-e60e-4bc0-ab76-43abe8570a64 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2S-566-210/2015                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00393-2015-6                                                                Procesinio sprendimo kategorija 106.3.;1106.8.1.;122.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS     N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 4 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,            teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės V.

L. atskirÄ jį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-640-766/2015 sprendžiant ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinio atsakovams S. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties už iÅ¡pirktÄ Å¾emės valdÄ nesudarymo privatizavimo procedÅ«ros neužbaigimo ir žemės sklypo ribų panaikinimo (perderinimo) priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė :                                                       I.

Ginčo esmė Ieškovė V. L. Radviliškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė:

1) panaikinti 1999-09-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktÄ ;

2) panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planÄ ;

3) iÅ¡reikalauti civilinę bylÄ Nr. 2-70-632/2013 bei vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0066/14/00911;

4) išreikalauti iš atsakovų 1999-09-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto bei žemės plano originalus;

5) apklausti liudytojÄ V. J.. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi iki 2015-03-16 ieÅ¡kovę įpareigojo paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus.RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme 2013-03-16 gautas ieÅ¡kovės V. L. patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuo papildomai teismo prašė įpareigoti nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos parengti ieÅ¡kovei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio dalykÄ Â â€“ nurodė, kad ieÅ¡kinio dalykas yra 1999-09-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) m. ribų paženklinimo akto panaikinimas, bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plano panaikinimas, kad Å¡ie dokumentai, kaip sandoriai, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o visos kitos aplinkybės, minėtos pirminiame ieÅ¡kinyje, su minėtu dalyku yra susijusios netiesiogiai, ir iÅ¡ esmės pagrindžia antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ (dalykÄ ).

                           II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi V. L. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus nurodė grÄ Å¾inti jį ieÅ¡kovei.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys labai painus, jame pateikta labai daug informacijos ir įvairių faktų, duomenų apie kreipimÄ si į įvairias institucijas, Å¡ios aplinkybės buvo nurodytos ir 2015-03-02 RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo.

Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino trÅ«kumų, nurodytų 2015-03-02 nutartyje.IÅ¡ painaus ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio turinio teismas matė, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje dėsto aplinkybes, kad 1999 metais, kai buvo sudaromi ribų paženklinimo aktai, ji buvo žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė. 1993 metais buvo pateiktas praÅ¡ymas privatizuoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , tais pačiais metais ieÅ¡kovė iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo už žemės sklypo iÅ¡pirkimÄ , bet privatizacija nebuvo baigta ir žemės sklypo ribos su ja nebuvo derinamos, jos sutuoktinio A.

L. (Å¡iuo metu yra miręs) mažiausiai vienas paraÅ¡as yra suklastotas, o ant žemės sklypo ribų suderinimo akto plano apskritai nėra nei ieÅ¡kovės, nei jos sutuoktinio A. L. parašų, bet nenurodo kodėl ji eilę metų nereiÅ¡kė reikalavimo institucijoms dėl jų priimtų aktų – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo akto bei žemės sklypo plano teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir prie ieÅ¡kinio pridėtų dokumentų galima suprasti, jog ginčas kyla dėl institucijų priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. iÅ¡ administracinių teisinių santykių, todėl teismas sprendė, kad tai yra ne bendrosios kompetencijos teismo, o administracinio teismo kompetencijai priskirtas nagrinėjimo dalykas.Kadangi ieÅ¡kovė trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl ieÅ¡kinį teismas laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. L. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui perduoti nagrinėti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, tuo pačiu paneigė asmens teisę į teisminę gynybÄ inter alia dėl to, kad jam paduotas ieÅ¡kinys pasirodė per painus, kad jame pateikta labai daug informacijos ir įvairių faktų, duomenų apie kreipimÄ si į įvairias institucijas. Tuo pačiu teismas neteisėtai atsisakė siekti civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę.2.

Apeliantė įsitikinusi, kad pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl sandorių – žemės sklypo ribų paženklinimo akto bei jo pagrindu priimto žemės sklypo plano – panaikinimo jokiame įstatyme nenumatyta, jog ieÅ¡kinį paduodantis asmuo apskritai privalėtų nurodyti, kodėl ir kiek laiko jis nereiÅ¡kė reikalavimų institucijoms. Laiko, kad ieÅ¡kinio senatis bet kokiu atveju nėra sukakusi, o galiausiai, asmuo turi teisę paduoti ieÅ¡kinį ir praleidus ieÅ¡kinio senatį, nes ji yra taikoma tik atsakovui pateikus praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.3.

Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jog ginčas kyla dėl institucijų priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. iÅ¡ administracinių teisinių santykių. Apeliantė remiasi CK 4.45 straipsniu, kuris kaip tik reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymo klausimus, todėl įsitikusi, kad tai yra bendrosios kompetencijos teismo, o ne administracinio teismo kompetencijai priskirtas nagrinėjimo dalykas.    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų.

Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.). Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei nepaÅ¡alinus trÅ«kumų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Asmens teisės į teisminę gynybÄ aspektai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismÄ , nėra nustatyta konkreti Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarka. Å iÄ tvarkÄ , siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Ä®statymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali bÅ«ti nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK115 str. 3 d.). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieÅ¡kinio įforminimu. Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis, be kita ko, juo siekiama sudaryti sÄ lygas nuo ieÅ¡kinio besiginantiems asmenims suvokti pareikÅ¡to reikalavimo esmę, suformuoti savo pozicijÄ ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieÅ¡kinio, o taip pat teismui efektyviai vykdyti teisingumÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto ieÅ¡kinio, tačiau Å¡is institutas turi bÅ«ti naudojamas ne tam, kad bÅ«tų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui, bet siekiant užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ . Teismas ieÅ¡kinio priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Nors Å¡iuo atveju apeliantė įsitikusi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, tuo pačiu paneigė asmens teisę į teisminę gynybÄ inter alia dėl to, kad jam paduotas ieÅ¡kinys pasirodė per painus, pripažintina, kad ne visi ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra pakankamas pagrindas teismui taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir jo pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos.

      Ginčo esmės aspektai       Iš ieškovės pateikto patikslino ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovei V. L. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) mieste, o žemės sklypas, kuriame yra statiniai, neįregistruotas (29 b. l.). Taigi, byloje esančių duomenų pagrindu darytina išvada, jog po ieškovės pastatais, žemės sklypas nėra suformuotas, žemės naudojimosi ir nuosavybės klausimai neišspręsti, valstybinės žemės pardavimo procedūra nėra baigta, todėl ginčo objektas - žemė priklauso laisvam žemės fondui.

IÅ¡ pateiktų dokumentų teismui akivaizdu, kad A. L., miręs ieÅ¡kovės sutuoktinis, RadviliÅ¡kio rajono miesto vaidybai 1992-04-28 pateikė praÅ¡ymÄ parduoti 0,474 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ieÅ¡kovė sumokėjo 1993-03-05. Pagal galiojusį norminių aktų reglamentavimÄ , tik teisiÅ¡kai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba iÅ¡duoda pirkėjui žemės nuosavybės aktÄ , kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ieÅ¡kovė bÅ«tų sudariusi. Taigi Å¡iuo atveju dar kartÄ konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nėra baigusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedÅ«ros. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė. Apeliacinės instancijos teismas aptaria atskirojo skundo argumentus, susijusius su ieÅ¡kovės reikalavimo teisės pagal CK 4.45 str. 1 d.

įgyvendinimo galimybe. Å ios konkrečios bylos atveju, ieÅ¡kovė nebÅ«dama žemės sklypo savininke, reikalavimo teisės ginčyti kaimyninių sklypų ribas pagal tokiÄ Ä¯statymo normÄ apskritai neturi. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.45 str. 1 d. nuostatas taikymo subjektų aspektu, yra pripažinęs, jog Å¡i norma paprastai taikoma tik tada, kai ginčas dėl žemės sklypo ribos siejamas bÅ«tent su žemės sklypo savininko teisių gynimu, o kitų asmenų ginčuose dėl žemės sklypo ribos, nesusijusiuose su žemės sklypo savininko teisių ginčijimu, pažeidimu ar gynimu, ji tiesiogiai negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-457/2009). Taigi aptariama įstatymo norma iÅ¡ esmės nėra teisinis instrumentas, skirtas ginti žemės sklypo savininku nesančio asmens pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė nebÅ«dama žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), teisėta savininke, neturi teisinio pagrindo praÅ¡yti teismo panaikinti 1999-09-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo aktÄ ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ .

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Å is atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindas tiesiogiai susijęs su viena iÅ¡ procesinės teisės kreiptis į teismÄ prielaidų – ieÅ¡kinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Å iuo pagrindu bÅ«tina ieÅ¡kinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iÅ¡ civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Å i norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iÅ¡ privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumÄ teismui, o tai reiÅ¡kia, kad visi Å¡ie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme, privalo nurodyti į kuriÄ institucijÄ reikia pareiÅ¡kėjui kreiptis.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ Ä¯pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos parengti ieÅ¡kovei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį adresu (duomenys neskelbtini), ginčo situacijoje norint suformuoti žemės sklypÄ , pati turi inicijuoti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimÄ .

Pažymėtina, kad žemės sklypo ribų matavimÄ atlieka kvalifikuoti specialistai – matininkai, sprendimÄ dėl žemės ribų nustatymo priima ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Nacionalinė žemės tarnyba, teismas žemės sklypo ribas gali nustatyti tik kilus ginčui tarp savininkų dėl jau teisės aktais nustatyta tvarka patvirtintų žemės sklypų ribų. Todėl Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovė dėl žemės sklypo plano parengimo turi kreiptis į RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijÄ .Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , ieÅ¡kinio priėmimo metu ex officio turėjo patikrinti teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ .

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 4 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :            RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį pakeisti.           Atsisakyti priimti ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį atsakovams S. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties už iÅ¡pirktÄ Å¾emės valdÄ nesudarymo privatizavimo procedÅ«ros neužbaigimo ir žemės sklypo ribų panaikinimo (perderinimo).

 Teisėjas                                                                        Vytautas Kursevičius