5331def8-90aa-4fa3-8d61-fe85fada797e · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-2564-967/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04967-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo T. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T.

M. ieÅ¡kinį atsakovei Z. C. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino motinos valdžios ribojimo, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir susijusių klausimų, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. M. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Z. C. S. (toliau – atsakovė), praÅ¡ydamas inter alia pakeisti vaiko M.

M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; nuspręsti, kad tėvų valdžiÄ laikinai įgyvendina tik ieÅ¡kovas ir laikinai apriboti atsakovės valdžios teises; nustatyti vaiko bendravimo tvarkÄ su atsakove; sprendime nurodyti, kad Å¡is sprendimas pakeičia Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo prievolių byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-5298-131/2013, o Å¡iais Lietuvos ir Olandijos teismų sprendimais priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo nutraukiamas.

2. PareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 1) sustabdyti Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 121276 (L. R.) galiojimÄ ir bet kokius vykdymo veiksmus visose Europos SÄ jungos valstybėse dalyje dėl iÅ¡laikymo sutuoktinei, remiantis Reglamento 17 straipsnio dalyje dėl sutuoktinio iÅ¡laikymo;

2) areštuoti 30 000 Eur atsakovės turto.

3. Nurodė, jog ieÅ¡kiniu bendroje sumoje iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti 30 000 Eur neturtinę žalÄ už deÅ¡imties metų laikotarpį, todėl 30 000 Eur sumai praÅ¡o areÅ¡tuoti atsakovės turto, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas. Teigė, kad teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi tenkino praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies ir sustabdė Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo byloje Nr. C/08/132370/FA RK 121276 (L. R.) galiojimÄ bei bet kokius vykdymo veiksmus visose Europos SÄ jungos valstybėse, remiantis Reglamento 17 straipsniu, tačiau tik dėl spendimo dalies dėl iÅ¡laikymo vaikui, o dėl iÅ¡laikymo dalies dėl sutuoktinio iÅ¡laikymo nepriėmė sprendimo, nes nebuvo iÅ¡spręstas ieÅ¡kinio dalies dėl sutuoktinių iÅ¡laikymo pakeitimo priėmimo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9347-1157/2022 ieškovo T. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas nurodė, kad viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar tapimas negalimu, tačiau ieÅ¡kovas nepagrindė, kaip gali pasunkėti sprendimo vykdymas, t. y. nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du galėtų pasunkėti sprendimo, kuriuo bÅ«tų panaikinta prievolė ieÅ¡kovui teikti iÅ¡laikymÄ buvusiai sutuoktinei, vykdymas.

6. Teismas atkreipė dėmesį, jog siekdamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti minėto Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo galiojimÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pasiektų rezultatÄ , kurio siekia ieÅ¡kiniu, bylai dar nesant iÅ¡nagrinėtai iÅ¡ esmės.

7. Teismas laikė, jog aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdytas iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiam vaikui iÅ¡ieÅ¡kojimas, yra visiÅ¡kai skirtingos, nei sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl laikino iÅ¡laikymo buvusiam sutuoktiniui – iÅ¡ byloje pateiktų duomenų akivaizdu, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra pasikeitusi ir bÅ«tinybė iÅ¡laikyti ir rÅ«pintis vaiku perėjo kitam iÅ¡ tėvų, t. y. ieÅ¡kovui. Tuo tarpu sprendžiant klausimÄ dėl prievolių, susijusių su sutuoktinio iÅ¡laikymu, laikino sustabdymo, jokių pasikeitusių aplinkybių ieÅ¡kovas nenurodė.

8. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas dėl bÅ«tinybės areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį turtÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar patenkinus tokį praÅ¡ymÄ bÅ«tų neproporcingai suvaržytos atsakovės, kaip fizinio asmens, teisės naudotis jai priklausančiomis lėšomis. Laikė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, nepridėjo jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie grėsmę ieÅ¡kovo interesams nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. apie tai, jog atsakovė siekia turtÄ paslėpti, jį Å¡vaisto ar pan.

9. Teismas sprendė, kad pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas, bet iÅ¡ anksto bÅ«tų iÅ¡ esmės patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas (kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios ieÅ¡kinio reikalavimams), nors byla dar nebÅ«tų iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės. Laikė, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimas yra ieÅ¡kinio dalyko nagrinėjimo dalis ir iÅ¡eina už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribų. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 10. Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9347-1157/2022 ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:

11. Atsižvelgiant į tai, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė iÅ¡spręsti teisinę anomalijÄ dėl vienu metu galiojančių Nyderlandų ir Lietuvos teismų sprendimų, kurie yra nesuderinami, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis Å¡i situacija bÅ«tų laikinai sureguliuota.

12. PaaiÅ¡kino, jog Nyderlandų Karalystė nepripažįsta Lietuvos teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, ir iÅ¡ Å¡io sprendimo kylančio teisinio reguliavimo, t. y. kad atsakovė neturi teisės gauti iÅ¡laikymo sau, o apeliantas neturi ir niekada neturėjo jokios pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ atsakovei.

13. Atsakovo teigimu, yra bÅ«tinybė areÅ¡tuoti atsakovės turtÄ ir pinigines lėšas 30 000 Eur sumai, kadangi atsakovė Lietuvoje turto neturi, nėra žinoma, kur ji dirba, kokios jos pajamos, vaikui iÅ¡laikymo neteikia daugiau nei metus laiko, ir visiÅ¡kai akivaizdu, kad bÅ«simo sprendimo geranoriÅ¡kai nevykdys, t. y. atsakovė akivaizdžiai elgiasi nesÄ Å¾iningai ir sÄ moningÄ siekia imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti ir taip iÅ¡vengti apeliantui palankaus sprendimo, jeigu toks bÅ«tų priimtas, vykdymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Dėl atskirojo skundo esmės 10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iÅ¡ paminėtų sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

12. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio iÅ¡ankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Tuo tarpu teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).

Pažymėtina, kad preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

Tik įsitikinęs ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tina sÄ lyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

13. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, jeigu ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡ios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, aptaręs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, nepasisakė dėl tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti.

Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai bei detaliai iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus bei juos pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡iame bylos nagrinėjimo etape negalima spręsti, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, taigi yra pagrindas nustatyti esant pirmai prieÅ¡ tai nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygai dėl tikėtino ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindimo.

14. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , siekdamas užtikrinti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , teismas turėtų taikyti tik tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra bÅ«tinos bei realiai gali užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra bÅ«tinos.

15. Vertinant antrÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bÅ«tinÄ sÄ lygÄ â€“ grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡o. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie Å¡alies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. PrieÅ¡ingu atveju Å¡is iÅ¡imtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas galimos grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui nepagrindė. Nenurodė aplinkybių, pagrįsiančių bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, praÅ¡ydamas areÅ¡tuoti 30 000 Eur atsakovės turto, nepateikė teismui jokių faktinių aplinkybių, nepridėjo jokių įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas spręsti apie grėsmę jo interesams nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. apie tai, jog atsakovė siekia turtÄ paslėpti, jį Å¡vaisto ar pan. Taigi, Å¡iuo teisiniu aspektu, nėra jokio pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas ( CPK 144 straipsnio 1 dalis).

17. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieÅ¡kovo pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra visiÅ¡kai tapatus ieÅ¡kinio reikalavimui, tačiau praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra savarankiÅ¡kas teisių ir pažeistų interesų gynimo bÅ«das. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo Å¡alių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

18. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybÄ , bet nėra materialiojo teisinio pobÅ«džio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo iÅ¡sprendimas ir teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios, kaip prieÅ¡ tai nurodyta, vienaip ar kitaip galėtų įtakoti bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

19. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimas dėl iÅ¡laikymo prievolių byloje Nr. C/08/132370/FA RK 12-1276 (L. R.) yra įsiteisėjęs, t. y. ieÅ¡kovas yra įpareigotas teikti iÅ¡laikymÄ sutuoktinei, tačiau dėl minėto Nyderlandų Karalystės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bus pasisakyta tik iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės. PraÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės reikalauja sustabdyti ieÅ¡kiniu ginčijamo sprendimo vykdymÄ , t. y. laikinųjų apsaugos priemonių pagalba nori iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, siekdamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdyti minėto Nyderlandų Karalystės teismo sprendimo galiojimÄ , iÅ¡ esmės pasiektų rezultatÄ , kurio siekia ieÅ¡kiniu, bylai dar nesant iÅ¡nagrinėtai iÅ¡ esmės, t. y. bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas iÅ¡ esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo.

20. Nors ieÅ¡kinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡imi savaime nekliudo taikyti tÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų susijusios su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymÄ . Dėl bylos procesinės baigties 21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria: ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9347-1157/2022 palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė