2019-12-04 Nr. AB-22846-3-64-3-01115-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2786-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01115-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Šiaulių TĮ buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktus: kameros buvo perpildytos, čia vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys įvairūs baldai, sanitarinis mazgas. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo veidrodžio, spintelės, oro šalinimo sistemos. Apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai. Kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų. Pasivaikščiojimai gryname ore skirta po 1 valandą vietoje 8 valandų, o pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami: purvini, nevalomi. Pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto, patalynė – nešvari, čiužiniai – susidėvėję, nedezinfekuojami, dalies patalynės negaudavo. Kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui. Duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių, čia (duše) ne kartą nebūdavo karšto vandens. Tualetinio popieriaus buvo išduodama nepakankamai – tik po vieną rulonėlį per mėnesį. Dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nebuvo užtikrintas privatumas, o nesant oro šalinimo sistemos, nuo sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapai. Nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginiai. Tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1300–1500 kcal. Ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais buvo ribojami, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgyvenimus, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 6 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,45 kv. m iki 9,43 kv. m gyvenamojo kameros ploto. Išskyrus vieną dieną, visas kitas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje bei Šiaulių TI vidaus teisės aktuose įtvirtinta teisė į vienos valandos, o nuo 2017 m. lapkričio 22 d.

Šiaulių TI direktoriaus patvirtintos tvarkos – į dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmę. Nuteistųjų užimtumo formos – kultūros, sporto ir kiti renginiai, informacija apie vykdomus aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytini tik tokie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).

Šiaulių TI patalpų priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planu. Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis priemonėmis. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, dezinfekuojamas, netinkamas nurašomas. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Šiaulių TI vidinis teisinis reguliavimas nustato, kad įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų.

Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga. Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Šiaulių TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstomis.

Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis i dušus nuvedimo nepagrįstos, kadangi atsakovas veikė pagal teisės aktus. Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami pagal patvirtintus valgiaraščius visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, kartą per pusmetį atliekami maisto laboratoriniai tyrimai. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, nėra. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamą vykdymą. Pareiškėjo buvimo laikotarpiu prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nebuvo gauta.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, teismų praktiką Konvencijos 3 straipsnio veikimo kontekste, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. kamerose Nr. 12, 15, 24, 38, 42, 43, 101, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 6 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kamerose, kuriose vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,45 kv. m iki 9,43 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo nurodytas sanitarinių mazgų zonas, sprendė, kad pareiškėjui, iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą, teko nuo 3,18 kv. m iki 8,70 kv. m kameros ploto. Iš šio laikotarpio 74 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 42, 43, 24, 101, 15, pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameros ploto normą (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nuo 3,30 kv. m iki 3,55 kv. m). Teismas atsakovo atstovo pateiktais duomenimis taip pat nustatė, kad pareiškėjui atskirais laikotarpiais (35 dienas), kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 38, 42, 43, 24, 101, 15, teko atitinkamai nuo 3,18 kv. m iki 5,71 kv. m kameros ploto (be sanitarinio mazgo). Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) iš viso 109 dienas.

7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad kamerose Nr. 38 ir Nr. 101 dirbtinė apšvieta neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų ir buvo pelėsio, kas yra pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 14 ir 39 punktų pažeidimus.

8. Teismas nesutiko su atsakovo atstovo argumentais dėl tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida. Iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo naudai vertino aplinkybę dėl pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose privalomumo.

10. Teismas bylai aktualaus teisinio reglamentavimo pagrindu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl sąlygų kamerose (išskyrus kameras Nr. 38 ir Nr. 101, kuriose konstatuoti higienos normos HN 134:2015 14 ir 39 punktų pažeidimai), dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos, naudojimosi dušu, tualetinio popieriaus kiekio, patalynės, pasivaikščiojimo kiemelių, sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus, asbesto įstaigos konstrukcijoje buvimo, ilgalaikių pasimatymų, maisto, užimtumo.

11. Teismas darė išvadą, jog dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei dėl nustatytų higienos normos HN 134:2015 pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos vertinimo kriterijus, į pažeidimo dėl pareiškėjui neužtikrintos ploto normos trukmę (109 dienos), pareiškėjo patirtą neturtinę žalą vertino 1 000 Eur suma.

12. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 1 metams laiko nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo prašoma priteisti suma. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, teismas akcentavo, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti pilna apimtimi.

14. Pareiškėjo teigimu, teismas, nustatęs tik minimalios ploto normos pažeidimą, neįsigilino į kitus skunde nurodytus pažeidimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimai Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio kontekste suponuoja reikalavimą, kad valstybės privalo imtis visų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimą ar nežmogišką, žeminantį elgesį, baudimą. Dėl skunde nurodytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, kurį, atsižvelgiant į pažeidimų trukmę (269 dienos), į teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, turi būti įvertinta skunde prašoma priteisti suma.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniame skunde prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

16. Atsakovo atstovas, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, teismų praktikoje taip pat taikytiną neturtinės žalos atlyginimo būdą – pažeidimo fakto pripažinimą, neturtinės žalos nustatymo kriterijus, pažymi, kad pareiškėjas iš esmės tik pakartoja pirmosios instancijos teismui įvardintus galimai padarytus pažeidimus. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą, nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

17. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažintas pareiškėjui tekusio ploto trūkumas. Atsakovo atstovas prieštarauja, kad nustatant vienam asmeniui tekusį plotą iš bendro kameros ploto turėtų būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Be to, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą iš viso kameros ploto ir padalinus iš asmenų, esančių kameroje skaičiaus, pareiškėjui dalį kalinimo laiko tekęs plotas buvo didesnis nei 3 kv. m., o tai pagal EŽTT praktiką nelaikoma kankinimu. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konstatuotinas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis.

18. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo. Imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų teisės aktai nenumato. Be to, nagrinėjamu atveju sanitarinis mazgas buvo atitvertas iki lubų. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamera užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų privatumą. Jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Ne visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, praėjimas buvo atskirtas užuolaidėle. Pareiškėjo kalinimo laikotarpiu kamerų Nr. 15 ir Nr. 42 sanitariniai mazgai buvo atitverti durimis.

19. Atsakovo atstovas taip pat išreiškia prieštaravimus dėl teismo sprendimo dalies konstatuojant pareiškėjo teisės pažeidimą neįrengus pagalbos mygtuko.

20. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, jo apeliacinį skundą tenkinti.

21. Pareiškėjo teigimu, atsakovą atstovaujantis atstovas nepagrįstai nenori pripažinti ir ignoruoja pažeidimus, už kuriuos turi būti atlyginta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui padarytos neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikymo Šiaulių TI metu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista (109 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas; kamerose Nr. 38 ir Nr. 101 buvo pažeisti higienos normos HN 134:2015 14 ir 39 punktų reikalavimai; kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nebuvo pagalbos mygtuko). Teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur suma.

24. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, šalys padavė apeliacinius skundus, kuriuose prašo jį pakeisti: pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino į visus jo skunde nurodytus pažeidimus, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta skunde reikalaujama priteisti suma; atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimo dalimi grindžia teismo išvadų dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo, sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, pagalbos mygtuko nebuvimo nepagrįstumu, taip pat argumentais dėl parinkto žalos atlyginimo būdo ir nustatyto jos dydžio nepagrįstumo.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas šalių apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, pažymėtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, atsižvelgiant į minėto teisinio reguliavimo nuostatas, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi jis privalo aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra itin abstraktūs, iš esmės apsiribojantys deklaruojamu nesutikimu su teismo išvadomis bei tvirtinimu, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami teiginiai dėl padarytos neturtinės žalos, bei atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, pagrindė savo išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių bei taikytino teisinio reguliavimo, su kuriomis (išvadomis) pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo nesutikti. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, šiuo iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl sąlygų kamerose, dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos, naudojimosi dušu, tualetinio popieriaus kiekio, patalynės, pasivaikščiojimo kiemelių, sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus, asbesto įstaigos konstrukcijoje, ilgalaikių pasimatymų, maisto, užimtumo, pagalbos mygtuko. Pažymėtina, kad, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

28. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo išvadų dėl pareiškėjui tekusio ploto kamerose atitikimo teisės aktų reikalavimas, nepagrįstumo, pažymėtina, kad EŽTT praktikoje suformuota nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos kalinimo (sulaikymo) sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Vladimir Belyayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06), 30 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

29. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

30. Taigi, vertinant pareiškėjui tekusią ploto normą Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų kontekste, visų pirma, nustatytina, ar iš bendro kameros ploto atėmus sanitarinio įrenginio plotą, pareiškėjui teko ne mažiau nei 3 kv. m.

31. Nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. atsakovo atstovo pateiktos 2018 m. birželio 5 d. pažymos Nr. 60/09-20329 „Dėl A. M.“ ir 2017 m. birželio 1 d. sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-168 duomenimis buvo kalinamas kamerose Nr. 12 (bendras plotas 17,3 kv. m – 1,117 kv. m sanitarinio mazgo plotas / laikytų asmenų skaičius – 2, 3, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 5,39 kv. m ploto), Nr. 15 (plotas 18,85 kv. m – 1,710 kv. m sanitarinio mazgo plotas / laikytų asmenų skaičius – 3, 4, 5, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3, 43 kv. m), Nr. 24 (plotas 18,85 kv. m – 1,454 kv. m sanitarinio mazgo plotas / laikytų asmenų skaičius – 2, 3, 4, 5, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,48 kv. m), Nr. 38 (plotas 20,69 kv. m – 1,613 kv. m sanitarinio mazgo plotas / laikytų asmenų skaičius – 3, 4, 5, 6, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,17 kv. m), Nr. 42 (plotas 22,85 kv. m – 1,536 kv. m sanitarinio mazgo plotas / laikytų asmenų skaičius – 5, 6, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,55 kv. m), Nr. 43 (plotas 18,33 kv. m – 1,542 kv. m sanitarinio mazgo plotas / laikytų asmenų skaičius – 3, 4, 5, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,35 kv. m), Nr. 101 (plotas 18,25 kv. m – 1,766 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 2, 3, 4, 5, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,30 kv. m). Nustatyti duomenys patvirtina, kad 3 kv. m privaloma minimali vienam asmeniui tenkanti ploto norma pagal Konvencijos 3 straipsnį pareiškėjui buvo užtikrinta.

32. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo laikytasi nacionalinės teisės reikalavimų dėl 3,6 kv. m ploto normos vienam asmeniui užtikrinimo, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. atsakovo atstovo pateiktos 2018 m. birželio 5 d. pažymos Nr. 60/09-20329 „Dėl A. M.“ duomenimis buvo kalinamas kamerose Nr. 12 (plotas 17,3 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 2, 3, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 5,77 kv. m ploto), Nr. 15 (plotas 18,85 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 3, 4, 5, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m), Nr. 24 (plotas 18,85 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 2, 3, 4, 5, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m), Nr. 38 (plotas 20,69 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 3, 4, 5, 6, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,44 kv. m), Nr. 42 (plotas 22,85 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 5, 6, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,80 kv. m), Nr. 43 (plotas 18,33 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 3, 4, 5, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m), Nr. 101 (plotas 18,25 kv. m / laikytų asmenų skaičius – 2, 3, 4, 5, atitinkamai vienam asmeniui teko nuo 3,65 kv. m). Nustatyti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m privaloma minimali vienam asmeniui tenkanti ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista 2016 m. spalio 3 d., jį laikant 38 kameroje, kai 19 val. 30 min. patikrinimo duomenims joje buvo 6 asmenys ir pareiškėjui teko 3,44 kv. m ploto.

33. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė skundo reikalavimą dalyje dėl pareiškėjui tekusios ploto normos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į nacionalinės teisės akte Įsakyme Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą ploto normą buvo pažeista apie vieną dieną.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl teismo išvadų, susijusių privatumo pareiškėjui naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimu, nepagrįstumo: EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1-1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

35. Taigi, pirmosios instancijos teismas, į atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, kad sanitarinis mazgas Šiaulių TI kamerose nuo likusio kameros ploto yra atskirtas mūrine sienele ar OSB plokšte, sienelės aukštis didesnis nei 1,5 m, tai pat byloje nesant pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems atsakovo atstovo teiginius, kad praėjimas buvo atitveriamas durimis, vadovaudamasis nurodyta EŽTT praktika, pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos, atsakovo atstovo teigimu patvirtinančios, kad kamerų Nr. 15 ir Nr. 42 sanitariniai mazgai atitverti durimis, nevertintinos, kadangi nėra priežasčių juos priimti apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 142 str. 3 d.). Akcentuotina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus įrodymus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

36. Nagrinėjamu atveju apibendrinus faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, administracinių teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui kalint Šiaulių TI apie vieną dieną buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. dėl kamerose netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniai įrenginiais, dėl sanitarinio mazgo ne visiško izoliavimo kamerose tvyrojo blogas kvapas, pareiškėjas kameroje Nr. 38 nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. spalio 3 d. ir kameroje Nr. 101 nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 14 ir 39 punktų reikalavimus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad aptariamu atveju Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

37. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38. Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

39. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktiką privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, akcentuotina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais mazgais sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

41. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

42. Atitinkamai, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jų sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 1 metams laiko nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

44. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimas keičiamas, sumažinant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, sumą neturtinei žalai atlyginti iki 700 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan