2021-06-30 Nr. AB-13777-3-61-3-01695-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-440-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01695-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. S-53(7-30/2021) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi, t. y.:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 68-6;

2) nustatyti, jog pareiškėja neturi 5 853 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos, taip pat kad jai neskaičiuotini delspinigiai;

3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (42.59 E)FR0682-422 pareiškėjai paskirtą 1 756 Eur baudą.

Pareiškėja teismo taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pažymėjo, jog nagrinėjant mokestinį ginčą buvo atstovaujama savo sūnaus A. R., kuris notariniu įgaliojimu buvo įgaliotas spręsti visus su ginču susijusius klausimus, įskaitant tai, ar teikti teismui skundą dėl MGK sprendimo. Dėl A. R. ligos ir komandiruotės į Latvijos Respubliką buvo nežymiai praleistas terminas pateikti skundą. Pareiškėjos teigimu, ginčo suma jai, pensininkei, yra labai didelė, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga, jeigu dėl jos sūnaus, kuris buvo įgaliotas susitarti su advokate dėl skundo surašymo ir pateikimo, ligos ir komandiruotės sąlygoto termino praleidimo nukentėtų jos interesas apsiginti nuo nepagrįstų reikalavimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamą MGK sprendimą pareiškėja gavo 2021 m. balandžio 27 d., todėl skundą teismui turėjo paduoti iki 2021 m. gegužės 17 d. imtinai. Pareiškėjos atstovė teismui skundą padavė 2021 m. gegužės 20 d., t. y. praleidusi skundo padavimo terminą.

Vertindamas pareiškėjos nurodytas termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateikta pareiškėjos su advokate 2020 m. gruodžio 2 d. pasirašyta teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartimi. Vertindamas byloje pateiktus duomenis, jog nuo 2017 m. balandžio 18 d. pareiškėjai turto tvarkymo srityje atstovaujantis ir įgaliotas sūnus A. R. 2021 m. gegužės 10–12 d. buvo nedarbingas, o 2021 m. gegužės 14–24 d. buvo išvykęs į Liepoją, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šis pareiškėjos atstovas nėra tinkamas atstovas teisme.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys laikytinos subjektyviomis, o pareiškėjos ir / ar jos atstovų veiksmai, delsiant kreiptis teisminės gynybos, nelaikytini rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Nei įgalioto atstovo dviejų dienų nedarbingumas, nei jo savaitės išvyka į Latvijos Respubliką nelaikytini objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai susisiekti su savo atstovais dėl gynybos veiksmų suderinimo, juo labiau, kad skundžiamas MGK sprendimas gautas 2021 m. balandžio 27 d. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja asmeniškai ar per advokatę viso apskundimo termino metu būtų objektyviai negalėjusi pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

II. Pareiškėja G. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos skundą.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant skundą turėjo du atstovus, vienas iš jų veikė kaip įgaliotas atstovas pagal ilgalaikį įgaliojimą tvarkyti turtinius pareiškėjos reikalus, su juo pareiškėją sieja artimas giminystės ryšys, be to, jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo atstovavimas teisme būtų netinkamas. A. R. aktyviai dalyvavo mokestinės stebėsenos bei mokestinio tyrimo metu, teikė paaiškinimus, atstovavo MGK posėdyje. Šis pareiškėjos atstovas dėl nurodytų svarbių priežasčių, susijusių su jo sveikata ir su būtina komandiruote į kitą valstybę svarbiais verslo reikalais, dėl žmogiškos techninės klaidos laiku nesusisiekė su advokate ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, dėl to labai nežymiai (3 dienas) buvo praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo atsisakymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nepagrįstai suvaržo jos teisę į teisminę gynybą. Pareiškėja nesiekia nesąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ar vilkinti procesą. Vėlesnis skundo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nepažeis kitų proceso šalių teisių, kadangi pareiškėjos atstovė pateikė skundą kaip įmanoma greičiau. Pareiškėjos įsitikinimu, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms, o realiam teisingumui, todėl esant nurodytoms aplinkybėms termino neatnaujinimas neatitiktų ne tik proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos G. R. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Taigi specialus įstatymas numato kitokį apskundimo terminą, kuris taikytinas šiuo atveju.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai skundžiamas MGK sprendimas įteiktas 2021 m. balandžio 27 d., taigi Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas jo apskundimo terminas pasibaigė 2021 m. gegužės 17 d. Pareiškėjos atstovė skundą teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2021 m. gegužės 20 d., t. y. trimis dienomis praleidusi teisės aktuose nustatytą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012; kt.). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Pareiškėja skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad ji į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui pateikti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pareiškėjos teigimu, ji nagrinėjant skundą turėjo du atstovus, vienas iš jų veikė kaip įgaliotas atstovas pagal ilgalaikį įgaliojimą tvarkyti turtinius pareiškėjos reikalus, su juo pareiškėją sieja artimas giminystės ryšys, be to, jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo atstovavimas teisme būtų netinkamas. A. R. aktyviai dalyvavo mokestinės stebėsenos bei mokestinio tyrimo metu, teikė paaiškinimus, atstovavo MGK posėdyje. Šis pareiškėjos atstovas dėl nurodytų svarbių priežasčių, susijusių su jo sveikata ir su būtina komandiruote į kitą valstybę svarbiais verslo reikalais, dėl žmogiškos techninės klaidos laiku nesusisiekė su advokate ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, dėl to labai nežymiai (3 dienas) buvo praleistas skundo padavimo terminas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos nurodytos priežastys (kad pareiškėja ir jos atstovai tarpusavyje negalėjo susitarti ir sukoordinuoti veiksmų) laikytinos subjektyviomis, o pareiškėjos ir / ar jos atstovų veiksmai, delsiant kreiptis teisminės gynybos, laikytini nerūpestingu ir neatidžiu elgesiu. Pažymėtina, kad nei įgalioto atstovo dviejų dienų nedarbingumas, nei jo savaitės išvykimas į Latvijos Respubliką nelaikytina objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai susisiekti su savo atstovais dėl gynybos veiksmų suderinimo, juo labiau, kad skundžiamas MGK sprendimas gautas 2021 m. balandžio 27 d. Nėra duomenų, jog pareiškėja asmeniškai ar per advokatę viso apskundimo termino metu būtų objektyviai negalėjusi pasinaudoti teise į teisminę gynybą; juolab, kad nėra duomenų, jog įgaliotas atstovas pagal ilgalaikį įgaliojimą nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 9 d. (imtinai) nebūtų galėjęs tinkamai suorganizuoti pareiškėjos ir jos advokatės konsultacijų. Priešingai – įgaliotam atstovui pagal ilgalaikį įgaliojimą būnant komandiruotėje tai nebuvo kliūtimi pareiškėjos advokatei tuo laikotarpiu paduoti skundą teismui. Papildomai pažymėtina, jog atstovo neatidumas neužkerta kelio pačiai pareiškėjai būti aktyvia teismo proceso dalyve, domėtis proceso eiga, suvokti procesinių terminų svarbą bei prisiimti atsakomybę už asmenų, kuriems patikėjo savo atstovavimą ginant galbūt pažeistas teises, pasirinkimą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjos nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jos skundą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis