2019-04-10 Nr. AB-9267-3-61-3-02051-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-795-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02051-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. VR-P-140 „Dėl J. Č. tarnybinės veiklos vertinimo ir komisijos siūlymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento direktorius nuo 2016 metų pareiškėjui darė spaudimą, kad jis paliktų valstybės tarnybą. Turėdamas išankstinį nusistatymą, Departamento direktorius 2017 m. kovo 16 d. surašė tendencingą, niekuo nepagrįstą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas neturi gebėjimų atlikti jam pavestas funkcijas, neužtikrina savo vadovaujamame padalinyje teisės aktų reikalavimus atitinkančio skundų ir prašymų nagrinėjimo, teisingo duomenų apie vykdomą veiklą pateikimo ir kitų Departamento direktoriaus pavedimų vykdymo. Su šiais pažeidimais pareiškėjas nesutiko ir nurodė, kad neveikia Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos (toliau – ir AAKIS) funkcijos, todėl nėra įmanoma teisingai įvertinti Departamento Ukmergės rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) veiklą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atlikto patikrinimo metu nenustatyta, kad Agentūra dirbo blogiau už kitus padalinius.

3. Pareiškėjo vertinimu, tarnybinę veiklą vertinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) pareiškėjo veiklos vertinimą atliko neobjektyviai, tendencingai, nes turėjo Departamento direktoriaus nurodymą. Pareiškėjo žiniomis, vienas iš Komisijos narių atostogavo, todėl negalėjo dalyvauti jos darbe. Pareiškėjas su Įsakymu nesutiko ir dėl to, kad jis priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 18 dalies 2 punkto reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjas iš A lygio 14 kategorijos pareigų buvo perkeltas į A lygio 9 kategorijos Vilniaus miesto agentūros vyresniojo specialisto pareigas. Pareiškėjo kategorija sumažinta 5 punktais nepagrįstai, nesilaikant kategorijų mažinimo eiliškumo, o perkėlimas dirbti į kitos savivaldybės teritoriją apsunkino jo šeimyninių prievolių vykdymą.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime (I t., b. l. 22–24) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant VTĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Vertinimo taisyklės) nuostatas, susijusias su karjeros valstybės tarnautojų kasmetinio vertinimo procedūromis. Vertinant pareiškėjo, kuris tuo metu užėmė Departamento struktūrinio padalinio Ukmergės rajono agentūros vadovo pareigas, 2016 metų tarnybinę veiklą, buvo vertinta jo kvalifikacija, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiekti rezultatai. Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, atlikusi kompleksinį Ukmergės rajono agentūros patikrinimą, 2016 m. spalio 31 d. pažymoje (toliau – ir Pažyma) užfiksavo esminius šio padalinio veiklos kokybę lemiančius darbo organizavimo trūkumus ir teisės aktų pažeidimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad Agentūros pareigūnai neturi informacijos apie egzistuojančius ūkio subjektus ir todėl neatliko jų vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo 72 proc. ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą, kuriai nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ar taršos leidimų. Už Pažymoje fiksuotą netinkamą darbo organizavimą ir nustatytų funkcijų netinkamą vykdymą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2241-815/2017 pripažino, kad ši tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai. Be to, pareiškėjas nevykdė tiesioginio vadovo duotų pavedimų.

6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skunde reiškiami kaltinimai spaudimu ir tendencingumu nepagrįsti, nes Departamento vadovas yra atsakingas už tinkamą institucijos darbo organizavimą, funkcijų vykdymą, įstaigos iškeltų strateginių tikslų įgyvendinimą, o viena iš įstaigos vadovo darbo sričių yra pavaldžių tarnautojų veiklos kontrolė ir vertinimas. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Departamentas nesilaiko AAKIS nuostatų. Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino vadovaudamasi surinktais dokumentais ir paties pareiškėjo paaiškinimais. Įsakymo priėmimo metu Departamente nebuvo laisvų aukštesnių nei A lygio 9 kategorijos valstybės tarnautojo pareigų, todėl pareiškėjas perkeltas į turimas laisvas aukščiausias (A lygis 9 kategorija) pareigas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo J. Č. skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo, kasmetinio vertinimo metu įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, jis perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Vadovaujantis surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki skundžiamo Įsakymo priėmimo ėjo Ukmergės rajono agentūros vedėjo (A lygio 14 kategorijos, karjeros valstybės tarnautojo) pareigas (II t., b. l. 131). Pareiškėjas 2017 m. kovo 16 d. užpildė Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kvalifikacijos vertinimo anketą (toliau – Kvalifikacijos vertinimo anketa) (I t., b. l. 37–39). Pareiškėjas savo veiklą pagal I, II, V–VIII kriterijus įvertino 4 balais, pagal III ir IV kriterijus vertinimo nepateikė. Departamento direktorius su pareiškėjo pateiktu vertinimu nesutiko, pateikė savo vertinimus pagal kiekvieną kriterijų ir juos pagrindžiančias pastabas: pagal I kriterijų pareiškėjo veiklą įvertino 1 balu, nurodęs „Jokio noro tobulintis, jokių naujovių pritaikymo. Vengia užduočių <...> sprendimo, permeta jas spręsti kitiems. Darbo neprioritetuoja (užduočių)“; pagal II kriterijų – 1 balu, nurodęs, kad „Neužtikrina taikomos agentūros darbo <...> asmenys nesusipažinę su įstaigos prioritetais. Padalinyje vyrauja chaosas, nesusikalbėjimas. Vedėjas uždaras, nesuteikia pavaldiems asmenims grįžtamojo ryšio, nebendrauja“; pagal IV kriterijų – 2 balais (pastabų nepateikė); pagal V kriterijų – 1 balu, nurodęs, kad „Visiškai neanalizuoja situacijų. Nesistengia iš jų kažko išmokti. Sprendimai nesavalaikiai, dažnai nepagrįsti“; pagal VI kriterijų – 2 balais, nurodęs, kad „Nesupranta komunikacijos ir viešųjų ryšių svarbos. Nekomunikuoja ne tik su padaliniais, bet ir su išoriniais paslaugų gavėjais. Blogas ryšys tarp kitų padalinių“; pagal VII kriterijų – 1 balu, nurodęs, kad „Nedalyvauja bendroje įstaigos veikloje. Nesupranta struktūrinių įstaigos sprendimų, prioritetų. Informacijos visiškai <...>“; pagal VIII kriterijų – 1 balu, nurodęs, kad „Neaiškūs kriterijai priežiūros, neanalizuota situacija agentūros teritorijoje. <...> neefektyvus darbo laiko paskirstymas. <...> rizikos vertinimas. Agentūra nesukoordinuoja veiklos su kitomis priežiūrą vykdančiomis institucijomis“.

10. Departamento direktorius 2017 m. kovo 16 d. parengė ir patvirtino pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. VR-2.17-90 (toliau – ir Vertinimo išvada) (I t., b. l. 33–36). Vertinimo išvadoje Departamento direktorius pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant užduotis įvertino 2 balais iš 4 galimų, pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė pareiškėją perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

11. Departamento direktorius 2017 m. kovo 17 d. priėmė įsakymą Nr. VR-V-42, kuriuo nusprendė, kad 2017 m. balandžio 4 d. 9.00 val. vyks pareiškėjo 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimas (I t., b. l. 40). Kadangi pareiškėjas neatvyko į Komisijos posėdį, Departamento direktorius 2017 m. gegužės 16 d. priėmė įsakymą Nr. VR-V-82, kuriuo nusprendė, kad Komisijoje pareiškėjo 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimas vyks 2017 m. gegužės 18 d. 9.30 val. (I t., b. l. 51). Komisijos posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo tiesioginio vadovo pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas „nepatenkinamai“ ir siūlymas perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; trys iš keturių jos narių pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai ir pritarė Vertinimo išvadoje pateiktam siūlymui, vienas šios Komisijos narys pareiškėjo veiklą įvertino gerai ir Vertinimo išvadoje pateiktam tiesioginio vadovo siūlymui nepritarė (I t. b. l. 53–54). Komisija 2017 m. gegužės 18 d. surašė išvadą Nr. VR-2.17-94 (toliau – ir Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. išvada), kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą einant Agentūros vedėjo pareigas įvertino nepatenkinamai, pasiūlė jį perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; Komisijos narys S. T. su tokiu šios Komisijos vertinimu nesutiko, pateikė atskirąją nuomonę, t. y. nurodė, kad tokiam vertinimui nepakanka pagrindo (I t., b. l. 55).

12. Departamento direktorius 2017 m. gegužės 24 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo, vadovaudamasis VTĮ 22 straipsnio 18 dalies 2 punktu, 26 dalimi, Vertinimo taisyklių 54 punktu ir atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. išvadą, nuo 2017 m. gegužės 29 d. perkėlė pareiškėją iš Agentūros vedėjo (A lygis 14 kategorija) pareigų į Vilniaus miesto agentūros vyresniojo specialisto (A lygis 9 kategorija) pareigas (I t., b. l. 4).

13. Teismas vadovavosi VTĮ 22 straipsnio 2, 4, 5, 6, 8, 11, 12, 13, 18, 26 ir 29 dalimis, Vertinimo taisyklių 9 punktu, 10 punkto 1 ir 2 pastraipomis, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 25 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas nesutiko su pačiu veiklos vertinimu, jis iš esmės neginčijo vertinimo atlikimo tvarkos ir terminų. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad esminių pareiškėjo kasmetinės veiklos vertinimo tvarkos ir terminų pažeidimų, kurie galėtų nulemti Įsakymo neteisėtumą, teismas nenustatė, šiame teismo sprendime vertinimo tvarkos ir terminų plačiau nenagrinėjo.

14. Teismas akcentavo, kad siekiant įvertinti, ar yra pagrindas pareiškėjo nurodytais argumentais naikinti Įsakymą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju Komisija, kurios 2017 m. gegužės 18 d. surašytos išvados Nr. VR-2.17-94 pagrindu buvo priimtas Įsakymas, tinkamai ir nešališkai atliko savo pareigą ir patikrino, ar Departamento direktoriaus surašyta Vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikino, ar tiesioginis vadovas – Departamento direktorius, vertindamas pareiškėjo gebėjimus atlikti Agentūros vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų.

15. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Vertinimo taisyklėse nustatyta tvarka buvo užpildyta Kvalifikacijos vertinimo anketa, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą 2016 metais vertino tiek jis pats, tiek jo tiesioginis vadovas – Departamento direktorius, kuris pagal kiekvieną vertinimo kriterijų pateikė, teismo vertinimu, pakankamai išsamiai ir aiškiai motyvuotas pastabas. Taip pat nustatyta, kad Departamento direktorius 2017 m. kovo 16 d. parengė ir patvirtino Vertinimo išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, neužtikrino, kad vadovaujamame padalinyje būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių skundų ir prašymų nagrinėjimą, Agentūros veiklos ataskaitose neužtikrino tinkamo ir teisingo duomenų apie vykdomą veiklą pateikimą (pateikti duomenys neatitinka pirminių apskaitos dokumentų), neužtikrino, kad vadovautame padalinyje būtų tinkamai surašomi ir tvarkomi dokumentai, nevykdė kitų Departamento direktoriaus pavedimų (pvz., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokra“, UAB „Zujų paukštynas“), taip pat nurodė, kad pareiškėjui reikia kelti kvalifikaciją teisės aktų taikymo srityje ir stiprinti vadovavimo gebėjimus, o bendrai pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė pareiškėją perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Iš teismui pateiktos Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. posėdžio stenogramos matyti, kad posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, buvo detaliai nagrinėjamas Departamento direktoriaus surašytos Vertinimo išvados turinys, išklausoma pareiškėjo pozicija dėl šioje išvadoje pateiktų vertinimų, užduodami Komisijos narių klausimai (III t., b. l. 155–182). Taip pat nustatyta, kad skundžiamą Įsakymą Departamento direktorius priėmė tik gavęs Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. išvadą.

16. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, atsiliepime ir teismo posėdyje pateiktų Departamento atstovės paaiškinimų, Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. posėdžio stenogramos turinio, atliekant kasmetinį pareiškėjo 2016 m. tarnybinės veiklos vertinimą, buvo žinoma apie 2016 metais, t. y. vertinamuoju laikotarpiu, Departamento direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymais (I t., b. l. 58, 59) sudarytos komisijos Ukmergės rajono agentūros veiklai patikrinti, 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atlikto pareiškėjo vadovaujamos Agentūros veiklos patikrinimo rezultatai. Nustatyta ir tai, kad Pažymoje užfiksuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo įvertinti Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VR-P-224 pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą – papeikimą (III t., b. l. 129–130). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2241-815/2017 pripažino, kad ši tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai (I t., b. l. 81–108).

17. Atsižvelgdamas į tai, kad speciali komisija atliko išsamų Agentūros veiklos patikrinimą, kurio metu užfiksavo ir Pažymoje išsamiai aprašė šioje Agentūroje nustatytus pažeidimus, kurie buvo įvertinti pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą – papeikimą (III t., b. l. 129–130), teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įmanoma teisingai įvertinti Agentūros veiklos, esą dėl to, kad Departamente nėra vykdomos AAKIS funkcijos.

18. Teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo teiginius, kad Departamento direktorius jo atžvilgiu turėjo išankstinį nusistatymą, kad Vertinimo išvada yra tendencinga ir niekuo nepagrįsta. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys surinktiems rašytiniams įrodymams atmesti ir pareiškėjo teiginiai, kad Komisija buvo neobjektyvi, tendencinga, vykdė Departamento direktoriaus nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenagrinėjama kitų Departamentui pavaldžių agentūrų ir jų vadovų (darbuotojų) veikla 2016 metais, teisiškai nereikšmingais laikyti pareiškėjo argumentai, kad Agentūra 2016 m. nedirbo blogiau už kitus padalinius.

19. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju Komisija, kurios 2017 m. gegužės 18 d. surašytos išvados pagrindu buvo priimtas Įsakymas, nevykdė jai teisės aktuose nustatytos pareigos patikrinti, ar Departamento direktoriaus surašyta Vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas – Departamento direktorius, vertindamas pareiškėjo gebėjimus atlikti Agentūros vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų, arba kad šią pareigą atliko netinkamai.

20. Pareiškėjas teigė, kad jis nepagrįstai perkeltas dirbti į kitos savivaldybės teritoriją, o jį perkeliant į žemesnes pareigas nesilaikyta kategorijų mažinimo eiliškumo. Atsakovo atstovė paaiškino, kad Įsakymo priėmimo metu kitų laisvų žemesnės kategorijos pareigų Departamente nebuvo, todėl pareiškėjas perkeltas į vieninteles tuo metu buvusias laisvas Departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) pareigas. Šio atstovės teiginio pareiškėjas nepaneigė jokiais įrodymais. Todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad skundžiamo Įsakymo priėmimo metu Agentūroje ar kitame Departamento padalinyje buvo laisvų karjeros valstybės tarnautojo pozicijų, kurios būtų žemesnės kategorijos, nei pareiškėjo turėtoji (A lygio 14 kategorijos) ir aukštesnės, nei ta, į kurią pareiškėjas buvo perkeltas (A lygio 9 kategorija). Iš minėto VTĮ 22 straipsnio 18 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad Komisijai įvertinus karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūloma perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, esančias toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Tokiais atvejais teisės aktai nenustato jokio kategorijų mažinimo eiliškumo. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad tiek Ukmergės rajono, tiek Vilniaus miesto agentūros yra Departamento struktūriniai padaliniai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Departamento direktorius Įsakymu pareiškėją iš Ukmergės rajono agentūros vedėjo (A lygio 14 kategorijos) pareigų perkeldamas į Vilniaus miesto agentūros vyresniojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) pareigas, pareiškėjo nurodytų pažeidimų nepadarė.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 22. Pareiškėjas J. Č. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 13–16), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismas iš esmės atkartojo atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, perkeldamas juos į sprendimą. Neišsamiai išanalizavęs visas bylai reikšmingas aplinkybes bei neištyręs visų žodinių ir rašytinių įrodymų, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio nuostatas.

22.2. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Nors apie būsimą teismo posėdį pareiškėjui pranešta tinkamai, pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. spalio 27 d. gydėsi stacionare ir telefonu pranešė teismui negalėsiąs dalyvauti posėdyje. Departamento atsakingi darbuotojai žinojo apie pareiškėjo ligą, tačiau teismo tinkamai neinformavo.

22.3. Pareiškėjui priskirti nusižengimai neatitinka tikrovės. Departamento direktorius, nesusipažinęs su Agentūros veiklos pobūdžiu ir pasiektais rodikliai, klaidingai, turėdamas išankstinį nusistatymą, teikė nepagrįstus vertinimus ne tik įstaigoje, bet ir teismui. Visi pareiškėjo veiklos trūkumai yra išgalvoti, nepagrįsti jokiais įrodymais ir šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Teismas nepagrįstai vadovavosi Pažyma, dėl kurios tebevyksta teisminiai ginčai. Pareiškėjas akcentuoja, kad Departamento atsakingi darbuotojai nei 2016 m., nei dabar neužtikrino AAKIS pilno taikymo aplinkosauginiame darbe, vietoj to buvo sukurta įvairių elektroninių ir rašytinių ataskaitų, kurios labai apsunkino darbą. Nepaisant to, atsakomybė už trūkumus, atsiradusius neveikiant šiai sistemai, taikyta pareiškėjo atžvilgiu.

22.4. Pareiškėjo perkėlimas į žemesnes pareigas labai apsunkino jo šeimyninių prievolių vykdymą. Pareiškėjo turimomis žiniomis, žemesnės kategorijos laisva pareigybė buvo rezervuota Agentūroje, tačiau pareiškėjas nebuvo į ją perkeltas. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė, pasikliovė tik atsakovo žodiniu patvirtinimu. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Departamento direktorius siekė įgyvendinti savo asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją, pareiškėjui beveik metus buvo taikomas psichologinis spaudimas darbe, dėl to jam pablogėjo sveikata, teko iškęsti operaciją ir ilgą gydymo kursą. Vertinimo išvada yra tendencingo nusistatymo prieš pareiškėją atspindys, parengta ne pagal konkrečius faktus ir aplinkybes. Be to, Vertinimo išvadoje nėra pažymėta, kad dėl pareiškėjo aplaidumo buvo padaryta žala valstybei, atskiriems asmenims ir pan.

22.5. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylą, turėjo pareigą ne tik įvertinti, ar Komisija, vertindama tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, vertino objektyviai, tačiau ir įvertinti pačius tiesioginio vadovo teiginius ir tirti, ar jie pagrįsti. Šie aspektai nebuvo teismo įvertinti, o faktai nepatikrinti.

23. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 22–24), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas pažymi, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas sprendimo negaliojimo pagrindas negali būti taikomas, nes pareiškėjui (kaip pats pripažino) buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, tokiu atveju jo neatvykimas nebuvo kliūtis nagrinėti bylą (ABTĮ 77 str. 3 d.).

25. Atsakovas akcentuoja, kad teismas įvertino kasmetinio vertinimo dokumentus ir kitus byloje esančius įrodymus. Dėl AAKIS atsakovas pažymi, kad 2016 metais atliktas Agentūros veiklos kokybės vertinimas. Po vertinimo pateiktoje Pažymoje fiksuoti esminiai struktūrinio padalinio veiklos kokybę lemiantys darbo organizavimo trūkumai bei teisės aktų pažeidimai. Komisija nustatė fundamentalius pažeidimus ūkio subjektų keliamos rizikos aplinkai vertinimo srityje. Patikrinimo metu tikrinti pirminiai dokumentai, o AAKIS buvo išvestinis informacijos šaltinis. Nesvarbu, ar ataskaita teikiama per AAKIS, ar raštu, ji turi būti tiksli ir atitikti pirminius dokumentus. Padalinio veiklos rezultatų duomenų nesutapimas ataskaitose buvo tik vienas iš kasmetinio vertinimo metu įvertintų pareiškėjo veiklos trūkumų. Įvertintas ir tiesioginio vadovo duotų pavedimų nevykdymas, pavyzdžiui, iki 2016 m. spalio 31 d. atlikti pakartotinį UAB „Zujų paukštynas“ patikrinimą. Anot atsakovo, pareiškėjo kaltinimai daromu psichologiniu spaudimu nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo kasmetinio vertinimo metu įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, jis perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Iš apeliacinio skundo argumentų seka, kad, apelianto nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl pažeisto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkto. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Iš byloje esančių įrodymų seka, kad apeliantui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį (III t., b. l. 186). ABTĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjas prašymo atidėti teismo posėdį dėl ligos nepateikė, atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, nors tam neįveikiamų kliūčių nebuvo. Todėl teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais proceso teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, teismas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų pagal minėtą įrodymų vertinimo taisyklę įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų.

31. Apeliantas teigia, kad Departamento direktorius nuosekliai siekė įgyvendinti savo asmeninį nusistatymą, jo veiklos vertinimas subjektyvus. Šių teiginių apeliantas nepagrindė įrodymais. Iš 2017 m. gegužės 18 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo bei išvados (I t., b. l. 7–9) seka, kad tarnautojo veiklą vertino ne vadovas vienasmeniškai, bet objektyviai grupė žmonių – komisija, jos išvada – tarnautojo veiklą įvertinti nepatenkinamai. Viena iš įstaigos vadovo darbo sričių yra pavaldžių valstybės tarnautojų veiklos kontrolė bei veiklos vertinimas. Karjeros valstybės tarnautojas privalo tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o objektyviais ir konkrečiais faktais pagrįstų netinkamai vykdomų funkcijų konstatavimas ir vertinimas teisės aktų nustatyta tvarka bei reikalavimas tinkamai atlikti priskirtas funkcijas negali būti traktuojamas kaip spaudimas ar tendencingumas vertinamo valstybės tarnautojo atžvilgiu. Apelianto teiginys, kad veiklos vertinimo komisija įvertino jo veiklą taip, kaip yra nurodęs Departamento direktorius, t. y. neobjektyviai, neįrodytas.

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko kasmetinio vertinimo dokumentų pagrįstumo patikrinimo funkcijos. Su šiais apelianto argumentais teismas nesutinka. Iš skundžiamo teismo sprendimo seka, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ir objektyviai įvertino kasmetinio vertinimo dokumentus, analizavo vertinimo komisijos 2017 m. gegužės 18 d. posėdžio stenogramos turinį, bei visapusiškai įvertino kitus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo veikla įvertinta teisingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria.

33. Apeliantas teigia, kad žemesnės kategorijos laisva pareigybė buvo rezervuota Ukmergės rajono agentūroje, tačiau ji nebuvo jam taikyta. Teismas primena, kad administraciniame procese pareiga nurodyti bei pateikti įrodymus tenka šalims, kurios geriausiai žino tarp jų susiklosčiusių materialinių teisinių santykių specifiką. Iš bylos medžiagos seka, kad įrodymų apie laisvą pareigybę Ukmergės rajono agentūroje apeliantas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, jų taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis buvo perkeltas į vieninteles tuo metu buvusias laisvas Departamento Vilniaus miesto agentūros vyresniojo specialisto pareigas, nenuginčyta.

34. Apeliantas teigia, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės informacinėje sistemoje esama trūkumų, atsakomybė už trūkumus, atsiradusius neveikiant šiai sistemai, yra taikoma jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos apelianto teiginius.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan