2025-03-19 Nr. AB-4885-3-62-3-01380-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-186-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01380-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas), 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 4 d. (t. y. skundo pateikimo teismui) yra laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, pažeidžiant pareiškėjo privatumą. Be duryse esančios stebėjimo akutės sienoje įrengti stebėjimo langai, kas nėra nustatyta pagal teisės aktų reikalavimus. Stebėjimo langai sienose iš pareiškėjo atėmė privatumą, nes koridoriumi nuolat vyksta judėjimas, praeina daug žmonių (pvz., pareigūnės, kiti praeinantys kaliniai), kurie galėjo stebėti kaip jis vaikšto pusnuogis ar nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. 7-to būrio 7-oje patalpoje, 12-to būrio 3-ioje patalpoje neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, dėl ko pareiškėjas negalėjo išsikviesti pagalbos. Gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais, dėl ko kilo nepatogumų ir neigiamų pasekmių sveikatai. Dėl nurodytų sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neigiamus išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų gyvenamųjų patalpų (kamerų) durys įrengtos vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.3 papunkčiu, kuris numato, jog kamerų duryse įrengiami stebėjimo langeliai arba akutė, kurie apklijuojami apsaugine plėvele ir gali būti užtemdyti. Pagalbos iškvietimo mygtukai 7-to būrio 7-oje patalpoje, 12-to būrio 3-ioje patalpoje yra įrengti ir yra veikiantys. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, tačiau šio pažeidimo pareiškėjas nesieja su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis pataisos įstaigoje patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl mano, jog pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 20 d. nutartimi jį tenkino iš dalies – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino reikšmingų aplinkybių ir nesurinko būtinų įrodymų visoms aplinkybėms dėl privatumo užtikrinimo ir sienų, išdažytų sveikatai kenksmingais dažais, objektyviai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų dėl atsakovo atstovo pateiktų įrodymų, susijusių su pareigūnų iškvietimo sistemos (ne)veikimu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje.

III. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), teismas pabrėžė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje įrengtiems stebėjimo langams, vadovavosi Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Teismas pažymėjo, kad šių taisyklių 13.3 punkte nustatyta, jog patalpų (kamerų) durys įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti.

10. Iš byloje esančių Lietuvos kalėjimų tarnybos kamerų nuotraukų buvo matyti, kad nuteistųjų, esančių kamerų viduje, stebėjimui ir kontrolei vykdyti kamerų duryse yra įmontuotos akutės, kamerų duryse esančių akučių lygmenyje kamerų sienose yra papildomai įmontuoti stebėjimo langeliai. Teismas pastebėjo, kad stebėjimo langeliai įmontuoti ne kamerų duryse, bet kamerų sienose, kaip dar viena kontrolės vykdymui skirta priemonė. Tačiau, teismo vertinimu, vien tik langelio įrengimas ne duryse, o sienoje, negalėjo būti laikomas iš esmės neteisėtu atsakovo atstovo veiksmu, savaime darančiu žalą nuteistiesiems, priešingai – dviejų stebėjimo priemonių įrengimas gali užtikrinti didesnę nuteistųjų kontrolę, o taip pat nuteistųjų bei kalėjimo darbuotojų saugumą.

11. Išanalizavęs Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas, teismas vertino, kad stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas, kas reiškia, kad jį užtemdyti nėra privaloma. Teismo įsitikinimu, aptartas teisinis reguliavimas leido daryti išvadą, kad stebėjimo ir kontrolės langelis gali būti su tam tikromis apsaugomis, t. y. temdytas ir iš išorės turėti uždengimo funkciją, tačiau stebėjimo langeliui tam tikrų savybių užtikrinimas nėra būtinas (o tik galimas). Teismas darė išvadą, kad stebėjimo langelio įrengimas jo neuždengiant iš išorės, iš esmės atitiko Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas.

12. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu atsakovo atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės priemonių įrengimą. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog kiti asmenys per langelį jį galėjo stebėti, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kada, jo nuomone, jis pareigūnų ar kitų nuteistųjų buvo stebimas per langelį sienoje ir kokias pasekmes jam tai sukėlė. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas skundėsi kalėjimo administracijai dėl to, kad kiti nuteistieji jį stebi per kameros sienoje įrengtą stebėjimo langelį. Pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tik išdėstė savo nuomonę apie kalinimo sąlygas kamerų tipo patalpose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas taip pat neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą. Teismas nurodė, kad tokias išvadas darė atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pretenzijų, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais, teismas, remdamasis Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktais paaiškinimais, nurodė, kad 2018 metais patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, buvo atliktas kapitalinis remontas; remonto darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos ranga“; atsakovo atstovas duomenų apie tai, kokie dažai buvo naudoti patalpoms dažyti, neturi, taip pat neturi galimybės ištirti tariamą dažų kenksmingumą, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos galimo dažų kenksmingumo sveikatai taip pat netikrina, todėl atsakovas tokių įrodymų pateikti neturi galimybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas paaiškino, jog gyvenamosios patalpos nudažytos analogiškais viešųjų įstaigų bei privačių asmenų rinkoje įsigyjamais ir naudojamais sienų dažais, dažai, skirti dažyti gyvenamųjų patalpų sienas, negali būti kenksmingi ar pavojingi sveikatai.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl sienų išdažymo sveikatai kenkiančiais dažais, buvo abstraktūs ir deklaratyvūs. Teismas pažymėjo, kad šiam savo skundo teiginiui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, neįvardijo, kokius sveikatos sutrikimus dėl neva kenksmingų dažų jis patyrė, ir nedetalizavo jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis jis padarė išvadą, jog sienos yra išdažytos sveikatai kenksmingais dažais. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, kaip ši aplinkybė jam sukėlė neturtinę žalą. Nenustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundų dėl kenksmingų sienų dažų laisvės atėmimo vietos atsakingam padaliniui neteikė, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl dažų galimo kenksmingumo kaip nepagrįstus.

15. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad 7-to būrio 7-oje patalpoje, 12-to būrio 3-ioje patalpoje neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, dėl ko pareiškėjas negalėjo išsikviesti pagalbos, teismas pažymėjo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktais duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 17 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis, o pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo.

16. Buvo atkreiptas dėmesys, kad atsakovo atstovas nurodė, jog pagalbos iškvietimo mygtukai 7-to būrio 7-oje patalpoje, 12-to būrio 3-ioje patalpoje yra įrengti ir yra veikiantys, tačiau į kitą administracinę bylą pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. pažymoje Nr. LV-21334 nurodyta, kad tuo pačiu laikotarpiu 12-o būrio 3-oje patalpoje iškvietimo sistema laikinai neveikia.

17. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsakovo atstovo paaiškinimus, kad gedimai buvo laikini ir pašalinti įstaigos administracijos pastangomis, todėl atsiliepimuose nurodyta skirtinga informacija dėl pareigūnų iškvietimo sistemos, teismas pažymėjo, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkte nėra nustatytas reikalavimas lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus. Buvo nurodyta, kad iškvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas tik kamerų tipo patalpose (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 p.). Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose ar drausmės grupėje, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

18. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pabrėžė, kad vien tai, jog nėra įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkybių, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, teismo vertinimu, nenurodė. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema.

19. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustatęs visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė.

IV. 20. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023, su kuriais apeliantas nesutinka. Apelianto nuomone, aptariamoje byloje nebuvo vertintinos sienose įrengtų langų fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad žiūrint iš koridoriaus į gyvenamąją patalpą, matomas nuteistasis. Pareiškėjas buvo pažymėjęs, kad sienose įrengti langeliai yra ne visose gyvenamosiose patalpose (tik kai kuriose), nėra aiški šių langų įrengimo paskirtis. Pareiškėjo įsitikinimu, stebėjimo langelių įrengimas kamerų sienose (ne duryse), kai jie tinkamai neapsaugoti, nėra suderinamas su privatumo užtikrinimu. Be to, atsakovo atstovas privalo vadovautis viešosios teisės principu, kad viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, yra draudžiama.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių [patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, įsigaliojusių nuo 2023 m. sausio 1 d.] 23.2 punktą laisvės atėmimo vietų kamerose, gyvenamosiose patalpose arba palatose turi būti sudarytos sąlygos iškviesti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnus, tačiau pirmosios instancijos teismas formaliai pritardamas atsakovui, nurodė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkte nėra nustatytas reikalavimas lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus. Apeliantas pažymi, kad jis teismui buvo nurodęs, kokių nepatogumų ir kančių patyrė, kai negalėjo pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema. Todėl visos šios aplinkybės turėtų būti įvertintos.

23. Dėl sveikatai kenksmingų dažų panaudojimo ir atsakovo atstovo paaiškinimų, kad jis neturi galimybės pateikti įrodymų dėl dažų nekenksmingumo, pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dažai, skirti dažyti gyvenamųjų patalpų sienas, negali būti kenksmingi. Šiuo atveju būtent atsakovo atstovui teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl netinkamų higienos sąlygų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumentų – pareiškėjas buvo nurodęs, kokius sveikatos sutrikimus dėl kenksmingų dažų jis patyrė, detalizavo nusiskundimus ir aplinkybių visumą, iš kurių pareiškėjas darė išvadą, kad sienos buvo išdažytos kenksmingais dažais.

24. Apeliantas apibendrina, kad jis patyrė diskomfortą, didelius nepatogumus, dvasines ir fizines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, kurie buvo intensyvūs, nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu ir dėl patirtų išgyvenimų jam atlygintina 1 000 Eur neturinė žala.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, o vien tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių pirmajame kalėjime nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 4 d.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus netinkamomis jo kalinimo sąlygomis, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, kadangi nenustatė viešosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priteisti piniginę kompensaciją pareiškėjui. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo argumentus ir byloje esančius įrodymus dėl visų nusiskundimų – privatumo neužtikrinimo dėl stebėjimo langelio kameros sienoje įrengimo, kenksmingų dažų ir neveikiančios pareigūnų iškvietimo sistemos.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su jo kalinimo sąlygomis ir sukeltais neigiamais išgyvenimais.

32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

33. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

34. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

35. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

36. Vertindama pareiškėjo nusiskundimus, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas gyvenamojoje patalpoje dėl to, kad kameros sienoje buvo įrengtas stebėjimo langelis ir tai yra perteklinė priemonė, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punktu ir atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintą Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų pareigą užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, pagrįstai konstatavo, kad langelis įrengtas kaip dar viena nuteistųjų stebėjimo ir kontrolės priemonė ir atrodytų yra perteklinis, nesudarė pagrindo langelio įrengimą vertinti kaip institucijos neteisėtus veiksmus.

37. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kamerų duryse įmontuotos akutės, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, duryse įrengtų akučių lygmenyje kamerų sienoje įrengti tonuoti (patamsinti) stebėjimo langeliai. Dėl pareiškėjo tvirtinimo, kad nuteistieji gali būti matomi per stebėjimo langelį, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančios nuotraukos taip pat patvirtina, jog nuteistiesiems yra sudaryta galimybė uždengti stebėjimo langelį iš vidaus, pareiškėjas neteikė argumentų, kad pareigūnai stebėjimo tikslais reikalauja pašalinti šiuos uždangalus, patalpose įrengti sanitariniai mazgai ir praustuvas yra visiškai izoliuoti nuo likusios gyvenamosios patalpos erdvės. Taip pat pareiškėjas, įrodinėdamas savo teisių pažeidimą, byloje tik abstrakčiai ir nekonkretizuotai teigė, kad jis gali būti matomas pareigūnų ir kitų nuteistųjų, tačiau nenurodė jokios individualios situacijos, kilusios dėl jo numanomo stebėjimo laisvės atėmimo vietos gyvenamojoje patalpoje.

38. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir dėl to pažeistas pareiškėjo teises privatumo aspektu.

39. Dėl apelianto pozicijos, kad atsakovo atstovas nepaneigė jo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosios patalpos buvo išdažytos sveikatai kenksmingais dažais, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nurodyta, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas byloje išsamiai paaiškino su gyvenamųjų patalpų išdažymu susijusias aplinkybes, t. y. kad šiuo tikslu naudojami vidaus patalpoms skirti ir įprasti rinkoje esantys dažai, kurie nėra kenksmingi, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl sveikatai kenksmingų dažų gyvenamosiose patalpose yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyviu aplinkos vertinimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl nusiskundimų šiuo aspektu (skaudėjo galvą, jautė nemalonų kvapą ir pan.) kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją ar asmens sveikatos priežiūros specialistus.

41. Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (12-to būrio 3-ioje patalpoje) teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad teisės aktai nenustato pareigos paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekančių asmenų gyvenamosiose patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą, taip pat išvadai, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto laikino pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo.

42. Dėl šio pažeidimo nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad laikinai neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, atmestini. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024).

43. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius