Legislator Case Law & Legislation
53299e19-314d-44b9-bbef-b5dd2d5e5f1c AI generated

53299e19-314d-44b9-bbef-b5dd2d5e5f1c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 53299e19-314d-44b9-bbef-b5dd2d5e5f1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., „Swedbank“, AB, VÄ® Turto bankas, L. M., K. M.).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovo BUAB „Minsko projektai“ administratorius UAB „UBC“ praÅ¡o atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. pareikÅ¡ti; pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008-03-28 žemės sklypo pirkimo - pardavimo, 2008-03-18 lizingo Nr. LT070388 sutartis, 2008-07-15 lizingo sutarties Nr. LT070388 nutraukimÄ , 2008-06-30 sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. 0002015646 nuo sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ : priteisti BUAB „Minsko projektai“ naudai 1686794 Eur (5824163 Lt) iÅ¡ UAB „Swedbank Lizingas“;

Legislator headnote

AI generated

53299e19-314d-44b9-bbef-b5dd2d5e5f1c · Vilniaus apygardos teismas: Bendrovėje susidariusi padėtis turi bÅ«ti iÅ¡taisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kuriÄ valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi nuspręsti, ar dengti nuostolius akcininkų įnaÅ¡ais, o tuo atveju, jei toks sprendimas nepriimamas arba akcininkų įnašų nepakanka nuosavam kapitalui atkurti, sprendžiamas klausimas dėl įmonės įstatinio kapitalo mažinimo, įmonės pertvarkymo arba likvidavimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-4303-160/2015        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00589-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.11.1.;2.1.5.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Zita Smirnovienė, sekretoriaujant Eglei Čeponienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei E. M., atsakovo atstovui T. V., trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovui adv. Daliui Baranauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „Minsko projektai“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Swedbank Lizingas“ dėl pirkimo-pardavimo, lizingo sutarties ir lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir laidavimo sutarčių atnaujinimo (tretieji asmenys – Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė A.

P., „Swedbank“, AB, VÄ® Turto bankas, L. M., K. M.).IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovo BUAB „Minsko projektai“ administratorius UAB „UBC“ praÅ¡o atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. pareikÅ¡ti; pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008-03-28 žemės sklypo pirkimo - pardavimo, 2008-03-18 lizingo Nr. LT070388 sutartis, 2008-07-15 lizingo sutarties Nr. LT070388 nutraukimÄ , 2008-06-30 sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ Nr. 0002015646 nuo sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ : priteisti BUAB „Minsko projektai“ naudai 1686794 Eur (5824163 Lt) iÅ¡ UAB „Swedbank Lizingas“;

įpareigoti UAB „Swedbank Lizingas“ iÅ¡raÅ¡yti BUAB „Minsko projektai“ analogiÅ¡kÄ 2008-06-30 kreditinę - debetinę sÄ skaitÄ 193257,77 Eur (667280, 44 Lt) sumai; atnaujinti 2007-04-11 kreditavimo sutartį Nr. 07-034988-IN su AB banku Hansabankas laikant, kad skola AB bankui Hansabankas sudaro 4374394 Lt, iÅ¡ kurių - 4200000 Lt sudaro skola pagal sutartį, o 174394 Lt - palÅ«kanos (1266912 Eur, iÅ¡ kurių - 1216404 Eur sudaro skola pagal sutartį, o 50508 Lt - palÅ«kanos); atnaujinti 2007-04-11kreditavimo sutarties Nr. 07-034988-IN su AB banku Hansabankas įvykdymo užtikrinimo priemones - akcininkų L.

M., K. M. laidavimus. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Minsko projektai“ 2007-02-15 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1550711010056-08 su AB SEB Vilniaus banku, pagal kuriÄ AB SEB Vilniaus bankas suteikė bendrovei UAB „Minsko projektai“ 2883900 Lt kreditÄ . Å is kreditas buvo panaudotas apmokėti už pagal 2007-01-10 pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡ E. A. ir K. A. įsigytÄ 0,1439 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjo (t. y. UAB „Minsko projektai“) prievolių įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, 50000 Lt dydžio pinigų sumos deponavimu banko sÄ skaitoje, UAB „Minsko projektai“ akcininkų - K.

M., A. K., L. M. laidavimais. 2007-04-11 UAB „Minsko projektai“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 07-034988-IN su AB banku Hansabankas. Pagal Å¡iÄ sutartį AB bankas Hansabankas įsipareigojo suteikti bendrovei 4200000 Lt kreditÄ tikslu refinansuoti AB SEB bankas suteiktÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ pagal 2007-02-15 kreditavimo sutartį. Pagal UAB „Minsko projektai“ banko dokumentus, iÅ¡ AB SEB banko gautas 2883900 Lt kreditas pagal 2007-02-15 kreditavimo sutartį buvo grÄ Å¾intas. Kredito gavėjo (t. y.

UAB „Minsko projektai“) prievolių įvykdymas AB bankui Hansabankas buvo užtikrintas to paties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, 133350 Lt dydžio pinigų sumos deponavimu banko sÄ skaitoje, UAB „Minsko projektai“ akcininkų - K. M., A. K., L. M. laidavimais. Siekdama atsiskaityti su AB banku Hansabankas už 4200000 Lt kreditÄ pagal 2007-04-11 kreditavimo sutartį, UAB „Minsko projektai“ 2008-03-28 sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Hansa Lizingas“.

Kiek anksčiau. 2008-03-18 UAB „Minsko projektai“ ir UAB „HansÄ Lizingas“ sudarė lizingo sutartį Nr. LT070388. Pagal Å¡ias sutartis, UAB „Minsko projektai“ pardavė bendrovei UAB „HansÄ Lizingas“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 6872512,34 Lt (5824163 Lt + 1048349,34 Lt PVM) ir pagal sudarytÄ Ä¯mokų grafikÄ Ä¯sipareigojo per 12 mėnesių jį iÅ¡sipirkti, o UAB „Hansa Lizingas“ padengė UAB „Minsko projektai“ įsiskolinimÄ AB bankui Hansabankas pagal 2007-04-11 sutartį 4374394 Lt, iÅ¡ kurių 4200000 Lt sudaro skola pagal sutartį, o 174394 Lt – palÅ«kanos.

Likusi sumos pagal nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį dalis – 2498118,34 Lt šalių susitarimu buvo įskaityta kaip pirmoji turto išpirkimo įmoka pagal Lizingo sutartį. Lizingo gavėjo prievolių įvykdymas pagal šias sutartis nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. 2008-07-15 UAB „Hansa lizingas“ vienašališkai nutraukė 2008-03-18 lizingo sutartį Nr. 070388. UAB „Hansa lizingas“ atiteko UAB „Minsko projektai“ turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei pirmoji turto išpirkimo įmoka - 2498118,34 Lt.

Ä®monei UAB „Minsko projektai“ 2008-06-30 buvo iÅ¡raÅ¡yta kreditinė sÄ skaita, pagal kuriÄ UAB „Minsko projektai“ atsirado pareiga sumokėti į valstybės biudžetÄ 667280,44 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Vilniaus apygardos teismo 2012-10-16 nutartimi UAB „Minsko projektai“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 2013-02-28 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Minsko projektai“ antros eilės kreditorių kreditorinius reikalavimus (kreditoriai -Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) bei nutarė taikyti supaprastintÄ BUAB „Minsko projektai“ bankroto procesÄ . 2013-03-18 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patikslino BUAB „Minsko projektai“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei įtraukė trečios eilės kreditorę notarę A.

P.. 20105-03 nutartimi BUAB „Minsko projektai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, o nuo 2014-09-22 – UAB „UBC“, kuris remiantis Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 ir 14 p. gina pačios bankrutavusios įmonės, o taip pat jos kreditorių interesus. Bankroto administratorius, iÅ¡analizavęs ginčijamų (bei ankstesnių) sandorių chronologinę sekÄ , sudarymo aplinkybes bei su Å¡iais sandoriais susijusius dokumentus, sprendžia, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujantys juridinio asmens veiklos tikslams bei gerai moralei (LR CK 1.81 str., 1.82 str.).

Ginčijami sandoriai akivaizdžiai prieÅ¡taravo UAB „Minsko projektai“ veiklos tikslams. Ginčijamomis sutartimis UAB „Minsko projektai“ siekė padengti pagal 2007-04-11 kreditavimo sutartį iÅ¡ AB bankas Hansabankas gautÄ 4200000 Lt paskolÄ . Tačiau toks skolos padengimas negali bÅ«ti laikomas protingu ir adekvačiu sprendimu. 2007-04-11 kreditavimo sutarties Nr. 07-034988-IN 2.2 punktas numatė, kad galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2008-04-11. 2008-03-18 lizingo sutarties Nr. LT070388 specialiosios sÄ lygos numatė, kad turto iÅ¡pirkimo laikotarpis pagal Å¡iÄ sutartį yra 12 mėnesių, t. y.

UAB „Minsko projektai“ nustatytas terminas iki 2009-03-18 iÅ¡sipirkti turtÄ iÅ¡ UAB „HansÄ Lizingas“. UAB „Minsko projektai“ pakeitė vienÄ trumpalaikį įsipareigojimÄ kitu trumpalaikiu įsipareigojimu, tačiau žymiai blogesnėmis įmonės mokumui sÄ lygomis - perleidžiant vienintelį nekilnojamÄ jį turtÄ , žinant, kad įmonė nėra pajėgi jo iÅ¡sipirkti per 12 mėnesių laikotarpį. UAB „Minsko projektai“ akcininkai, pritardami ginčo sandorių sudarymui, buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾iningi.

Analizuojant 2007 m. UAB „Minsko projektai“ balansÄ matyti, kad nuosavas kapitalas sudarė 208089 litų nuostolių, o įstatinis kapitalas - 10000 litų. Tokiose finansinėse situacijose įmonės valdymo organas (Å¡iuo atveju - įmonės vadovas) privalėjo atlikti Akcinių bendrovių įstatyme numatytus veiksmus. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d., jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (o jeigu valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį, privalo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų Å¡io įstatymo 59 str. 10 d. 2 p. ir 11 d.

Bendrovėje susidariusi padėtis turi bÅ«ti iÅ¡taisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kuriÄ valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi nuspręsti, ar dengti nuostolius akcininkų įnaÅ¡ais, o tuo atveju, jei toks sprendimas nepriimamas arba akcininkų įnašų nepakanka nuosavam kapitalui atkurti, sprendžiamas klausimas dėl įmonės įstatinio kapitalo mažinimo, įmonės pertvarkymo arba likvidavimo.

PrieÅ¡ingai, UAB „Minsko projektai“ akcininkai ne tik nekėlė Å¡ių klausimų, bet sudarė įmonės mokumui absoliučiai nepalankias sutartis, iÅ¡ anksto žinodami, kad įmonė negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Remiantis UAB „Minsko projektai“ įstatų 6.5.1 punktu, ginčijamų sandorių sudarymui buvo pritarta per visuotinį akcininkų susirinkimÄ , įvykusį 2008-03-07. UAB „Minsko projektai“ akcininkai, pritardami ginčijamų sandorių sudarymui, atsikratė laidavimų pagal 2007-04-11 kreditavimo sutartį Nr. 07-034988-IN su AB banku Hansabankas, kadangi pagrindinė prievolė bankui pasibaigė tinkamu įvykdymu UAB „Hansa Lizingas“ padengus įsiskolinimÄ AB bankui Hansabankas.

Dėl Å¡ios priežasties ginčijami sandoriai buvo naudingi ne pačiai įmonei, bet jos akcininkams, piktnaudžiavusiems savo teisėmis bei siekusiems savanaudiÅ¡kų tikslų jau nemokios įmonės sÄ skaita. Lizingo sutarties 11 str. numatyta UAB „Hansa lizingas“ galimybė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Å ios lizingo sutarties sÄ lygos pačios savaime neatitiko juridinio asmens - UAB „Minsko projektai“ - veiklos tikslų, kas dar kartÄ Ä¯rodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . UAB „Minsko projektai“ buvo įsteigta vystyti vienÄ projektÄ - kompleksÄ .

Akivaizdu, kad įmonės veiklos tikslas buvo iÅ¡vystyti projektÄ ir tik jį realizavus gauti pajamų, todėl jokių apyvartinių lėšų įmonė ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo ir negalėjo turėti, dėl to ir atsiskaityti su UAB „Hansa Lizingas“ pagal prie sutarties pridėtÄ Ä¯mokų grafikÄ ji taip pat neturėjo galimybės. Tačiau, ieÅ¡kovui nevykdant įsipareigojimų (nemokant laiku įmokų pagal nustatytÄ grafikÄ ), 2008-07-15 (t. y. praėjus 4 mėnesiams po ginčijamų sandorių sudarymo) UAB „Hansa lizingas" vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2008-03-18 lizingo sutartį Nr. 070388.

Toks atsakovo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip įprasta sÄ Å¾ininga verslo praktika, nes jau sandorių sudarymo metu atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovo negalėjimÄ Ä¯vykdyti Lizingo sutarties ir apie artimiausiu metu įvyksiantį sutarties nutraukimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas lizingo sutarčių esmę, yra nurodęs, kad esant lizingo santykiams, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkcijÄ , paprastai turi tik finansinį interesÄ , o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-413/2012). Ginčijama 2008-03-18 lizingo sutartis Nr. LT070388 turėjo bÅ«ti sudaryta taip, kad labiau atitiktų ieÅ¡kovo veiklos tikslus (pavyzdžiui, kuriam laikui atidedamas įmokų mokėjimas), o ne bÅ«tų nukreipta į kuo įmanoma greitesnį nekilnojamojo turto perėmimÄ , kadangi toks veikimas prieÅ¡tarauja lizingo sutarčių esmei. UAB „Hansa lizingas nebuvo sÄ Å¾ininga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ .

UAB „Hansa lizingas“, kaip vienos stambiausių Lietuvos kredito įstaigų - AB banko Hansabankas padalinys, negalėjo nepasidomėti ir nežinoti apie UAB „Minsko projektai“ finansinę padėtį sudarant ginčijamas sutartis, o taip pat apie Å¡ios įmonės nepajėgumÄ iÅ¡sipirkti parduotÄ vienintelį ilgalaikį turtÄ per 12 mėnesių laikotarpį. Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. numato, kad finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ Ä¯sigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , privalo įsitikinti, kad įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iÅ¡ kurio ateityje gali bÅ«ti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus: kad klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

To paties straipsnio 6 d. įpareigoja finansų įstaigÄ , sudariusiÄ sandorį, nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė bÅ«klė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Be to, 2008-03-18 lizingo sutarties Nr. LT070388 bendrųjų sÄ lygų 5.1.12 punktu klientas (t. y. ieÅ¡kovas) buvo įpareigotas visu sutarties galiojimo metu pateikti kiekvieno ketvirčio balansÄ ir pelno (nuostolio) ataskaitÄ ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų ketvirčiui pasibaigus.

Tos pačios lizingo sutarties 5.1.12.1 punktas numatė, kad nepriklausomai nuo kliento teisinės formos, sutarties galiojimo metu per 7 dienas nuo lizingo bendrovės pareikalavimo pateikti bet kokius finansinius dokumentus, reikalingus kliento (t. y. ieškovo) finansinei būklei nustatyti, tame tarpe nurodytus šios sutarties 5.1.12 punkte, o taip pat įrodymus, kad klientas vykdė bei vykdo savo įsipareigojimus kitoms kredito bei finansų įstaigoms. Bankroto administratorius, susipažinęs su bankrutavusios įmonės dokumentais, nenustatė, kad atsakovas būtų domėjęsis ieškovo finansine būkle, juolab, kad įmonė negeneravo jokių pajamų jau sudarydama ginčijamus sandorius.

Toks atsakovo, kaip lizingo bendrovės elgesys, laikytinas akivaizdžiai nesÄ Å¾iningu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumÄ , bet nesitikėdamas, kad paskola bus grÄ Å¾inta, bankas atlieka neteisėtus veiksmus. Tokiais neteisėtais veiksmais gali bÅ«ti padaroma žala skolininkui ir (ar) tretiesiems asmenims, kuri gali pasireikÅ¡ti tuo, kad iÅ¡davus kreditÄ buvo sukurta skolininko mokumo regimybė, dėl kurios atsirado nauji kreditoriai, buvo dirbtinai pratęsta ekonomiÅ¡kai negyvybinga skolininko veikla, dėl kurios pablogėjo skolininko finansinė padėtis, arba gali bÅ«ti padaroma kitokio pobÅ«džio žala.

Tokiu bÅ«du, neatsakingas skolinimas sukelia banko, kaip kreditoriaus, atsakomybę. Atsižvelgiant į aktualiÄ Å¡iai situacijai teismų praktikÄ bei norminius teisės aktus darytina iÅ¡vada, kad ginčijamų sandorių sudarymas negali bÅ«ti laikomas normalia ir sÄ Å¾ininga verslo praktika. Ginčijamais sandoriais buvo padengta skola su UAB „Hansa lizingas“ susijusiam asmeniui - AB bankui Hansabankas, kuriam UAB „Hansa lizingas“ (UAB „Swedbank Lizingas“) yra dukterinė finansinė įmonė.

Ginčijamų sandorių pasėkoje AB bankas Hansabankas per UAB „Hansa lizingas“ padengė savo skolÄ bei įgijo likvidų turtÄ - žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), be to įgijo teisę į PVM atskaitÄ pagal dėl sutarties nutraukimo iÅ¡raÅ¡ytÄ kreditinę sÄ skaitÄ . Ginčijamų sandorių pasėkoje UAB „Minsko projektai“ tapo nemoki. Remiantis Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., įmonės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Analizuojant UAB „Minsko projektai“ 2007 m. balansÄ matyti, kad įmonės ilgalaikis materialusis turtas - vienintelis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sudarė 5824163 Lt. 2008 m., po ginčijamų sandorių, įmonė neteko vienintelio ilgalaikio materialaus turto ir jau nemoki įmonė tapo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal UAB „Hansa lizingas“ dėl sutarties nutraukimo iÅ¡raÅ¡ytÄ kreditinę sÄ skaitÄ 667280,44 Lt sumai, taip pat atsirado skola notarei, patvirtinusiai ginčijamas sutartis (11855,42 Lt).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Be ekonominių padarinių sukėlimo pačiai įmonei, 667280,44 Lt žala buvo padaryta valstybės biudžetui.

Atsakovo veiksmai, iÅ¡ anksto žinant apie įvyksiantį lizingo sutarties nutraukimÄ dėl ieÅ¡kovo nepajėgumo mokėti įmokų ir dėl to atsirasiančios prievolės įmonei sumokėti į valstybės biudžetÄ 667280,44 Lt pridėtinės vertės mokesčio, lėmė žalos valstybės biudžetui padarymÄ , kadangi pridėtinės vertės mokesčio skola atsirado jau nemokiai įmonei, kuri Å¡ios skolos negalės padengti, tuo tarpu atsakovas nesÄ Å¾iningai įgijo teisę į PVM atskaitÄ (grÄ Å¾inimÄ ) 667280,44 Lt sumai.

Ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais taikytina restitucija. Pagal CK 1.80 str. 2 d., kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, - atlyginti to vertę pinigais. Bankroto administratoriui nepavyko nustatyti, ar UAB „HansÄ Lizingas“ Å¡iai dienai turi nuosavybės teise minėtÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadangi žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs ginčijamų sandorių sudarymo metu, neegzistuoja.

Å is žemės sklypas galimai buvo padalintas ir perleistas tretiesiems asmenims, kurių bankroto administratorius negali identifikuoti. Dėl Å¡ios priežasties ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restitucijÄ , iÅ¡ UAB „Hansa lizingas“ BUAB „Minsko projektai“ grÄ Å¾intina žemės sklypo vertė - 1686794 Eur (5824163 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad restitucija yra Å¡alių grÄ Å¾inimas į buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 p.), ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, laikytina, kad skola valstybės biudžetui - 667280,44 Lt nesumokėto PVM taip pat turi bÅ«ti anuliuota.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 str. 2 d., bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo bÅ«ti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitÄ ir deklaruojami. Kadangi kreditinė sÄ skaita jau yra įtraukta į BUAB „Minsko projektai“ PVM apskaitÄ , UAB „Hansa lizingas“ turėtų iÅ¡raÅ¡yti analogiÅ¡kÄ kreditinei - debetinę sÄ skaitÄ . Tokiu bÅ«du BUAB „Minsko projektai“ skola valstybės biudžetui dėl nesumokėto PVM iÅ¡nyktų (tokia Valstybinės mokesčių inspekcijos konsultacija buvo suteikta bankroto administratoriui).

Be to, pritaikius restitucijÄ ir sandorių Å¡alis grÄ Å¾inus į status quo, atnaujinama 2007-04-11 kreditavimo sutartis Nr. 07-034988-IN su AB banku Hansabankas, ir laikytina, kad BUAB „Minsko projektai“ skola AB bankui Hansabankas sudaro 4374394 Lt, iÅ¡ kurių - 4200000 Lt sudaro skola pagal sutartį, o 174394 Lt - palÅ«kanos. Atnaujinus Å¡ios sutarties galiojimÄ , atnaujinamos ir Å¡ios sutarties įvykdymÄ užtikrinančios prievolės - akcininkų L. M., K. M. laidavimai. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. įmonės bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme.

Buvęs BUAB „Minsko projektai“ bankroto administratorius 2013-06-19 bei 2014-05-28 teikė praÅ¡ymus teismui dėl įmonės pabaigos ir iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Å iems bankroto administratoriaus praÅ¡ymams kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo kreditorė notarė A. P., teikdama atitinkamai 2013-07-08 ir 2014-06-25 praÅ¡ymus dėl BUAB „Minsko projektai“ pabaigos stabdymo. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-21 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Minėti BUAB „Minsko projektai“ kreditorės notarės A.

P. prašymai dėl įmonės pabaigos stabdymo buvo grindžiami tuo, kad bankroto administratorius netinkamai atliko savo pareigas bei nenagrinėjo per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytų sandorių, konkrečiai - neteikė ieškinio dėl akivaizdžiai įmonės bei jos kreditorių interesams prieštaraujančių 2008-03-28 žemės sklypo pirkimo - pardavimo bei 2008-03-18 lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Su tokia pozicija sutiko ir Vilniaus apygardos teismas 2014-09-22 nutartyje.

Nutartis iÅ¡kelti UAB „Minsko projektai“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2012-10-27. Bankroto administratorius praÅ¡o atnaujinti šį praleistÄ terminÄ Å¡iam ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti. Pagal CK 1.131 str.2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. UAB „UBC“ paskirta BUAB „Minsko projektai“ bankroto administratoriumi 2014-09-22. Buvęs BUAB „Minsko projektai“ bankroto administratorius neanalizavo ginčijamų sandorių nesiekė ginčyti teisme.

Dėl Å¡ios priežasties BUAB „Minsko projektai“ kreditoriai reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ buvusio įmonės bankroto administratoriaus pareigų atlikimu, ko pasėkoje BUAB „Minsko projektai“ bankroto byloje buvo paskirtas naujas bankroto administratorius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, kad bankroto procesas neabejotinai susijęs su vieÅ¡uoju interesu. Teismas yra įpareigotas kontroliuoti, kad bankroto procesas ne tik atitiktų kreditorių ar jų daugumos interesus, bet ir neprieÅ¡tarautų Ä®monių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms, taip pat CK 1.5 str.

įtvirtintiems principams. Tik taip gali bÅ«ti užtikrintas bankroto bylose esantis vieÅ¡asis interesas, kuris nepasireiÅ¡kia vien tik kreditorių daugumos bet kokių interesų gynimu, bet yra balanso tarp kreditorių daugumos, pačios bankrutuojančios įmonės, kaip skolininko, bei kreditorių mažumos interesų užtikrinimas ir bet kurio iÅ¡ Å¡ių subjektų (subjektų grupės) akivaizdaus bÅ«tent teisėtų interesų pažeidimo paÅ¡alinimas. Bylos nagrinėjimo metu atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovas UAB „Swedbank Lizingas“ ieÅ¡kinį prašė atmesti, taikyti senaties terminÄ .

PaaiÅ¡kino, kad 2008-03-18 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. LT070388, kuria atsakovas įsipareigojo iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip pardavėjo įsigyti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį valdyti ir naudotis pačiam ieÅ¡kovui kaip nuomininkui. Sutartis buvo sudaryta dėl to, kad ieÅ¡kovas susidÅ«rė su finansiniais sunkumais ir laiku negalėjo atsiskaityti su kreditoriumi „Swedbank“, AB, t. y. ieÅ¡kovas siekė iÅ¡saugoti bendrovės veiklÄ , vystomus projektus bei laimėti laiko investuotojams surasti.

Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai – 2008-03-28 su ieÅ¡kovu sudarė turto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu sumokėjo ieÅ¡kovui turto kainÄ - 6872512,34 Lt (5824163 + 1048349,34 Lt PVM). Dalis turto kainos, t. y. 2498118,34 Lt, buvo sumokėta ieÅ¡kovui ir atsakovui įskaičius prieÅ¡prieÅ¡inius tarpusavio reikalavimus, o likusi kainos dalis, t. y. 4374394 Lt, buvo sumokėti „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas - AB „Hansabankas“) padengiant ieÅ¡kovo įsiskolinimus Å¡iam bankui.

Ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas gavo 6872512,34 Lt. Å iÄ aplinkybę pripažįsta ir ieÅ¡kovas, todėl ji laikytina įrodyta. PrieÅ¡ingai, nei yra teigiama ieÅ¡kinyje, tinkamas įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis su UAB „Statybų verslas“, UAB „Didmiesčio projektai“, K. M., A. K. ir L. M.. IeÅ¡kovas nurodo tikrovės neatitinkančias ir melagingas aplinkybes, jog tinkamas įsipareigojimų įvykdymas pagal sutartį nebuvo jokiu bÅ«du užtikrintas, o ginčo sutartis buvo sudaryta tik bendrovės akcininkams siekiant iÅ¡vengti asmeninės atsakomybės už ieÅ¡kovo skolas.

BUAB „Minsko projektai“ netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl 2008-06-25 praneÅ¡imu Nr. 01-30-2859 sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. 2012-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3955-819/2012, kuriuo atsisakė tenkinti notarės A. P. reikalavimÄ priteisti 82882,02 Lt skolÄ iÅ¡ K. M. ir L. M.. Savo reikalavimus Å¡ioje byloje A. P. kildino ir iÅ¡ pirkimo - padavimo sutarties, o Å¡ios bylos nagrinėjimui yra aktualÅ«s K. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėl minimo sprendimo iÅ¡dėstyti argumentai - K.

M. nurodo sutarties sudarymo priežastis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-04 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-4-969/2015 panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ ir paliko galioti 2012-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3955-819/2012. IeÅ¡kovas teisingai nurodo, jog praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Remiantis Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 p. bankroto administratorius privalo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir ginčyti sandorius teisme, jei mano, kad tam yra teisinis pagrindas.

Å iuo atveju, akivaizdu, jog ieÅ¡kovas praleido specialiajame įstatyme įtvirtintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovo pozicija, kad praleistas terminas turi bÅ«ti atnaujintas dėl to, kad keitėsi bankrutavusios įmonės administratorius, nepagrįsta. IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Minsko projektai“ bankroto procesas buvo inicijuotas, valdomas ir kontroliuojamas iÅ¡imtinai notarės A.

P.. Bankroto byla iÅ¡kelta pagal notarės A. P. pareiÅ¡kimÄ , tuo pačiu tenkinant notarės praÅ¡ymÄ bankroto administratoriumi paskirti UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Sprendimas dėl įmonės pabaigos nepriimtas notarės A. P. praÅ¡ymu, o vėliau patenkintas ir notarės praÅ¡ymas pakeisti bankroto administratorių dėl tariamai netinkamai vykdomų pareigų. Tai, kad pirmasis notarės A. P. pasirinktas bankroto administratorius atsisakė tenkinti nepagristÄ notarės reikalavimÄ ir kreiptis į teismÄ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡is administratorius netinkamai atliko savo pareigas.

PrieÅ¡ingai, pirmasis bankroto administratorius įvertino Sutarties teisėtumÄ ir pagristai nusprendė, jog nėra pagrindo šį sandorį ginčyti. Administratorius saugojo ieÅ¡kovo kreditorių (tame tarpe ir pačios notarės A. P.) interesus, nes akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimas tik didintų bankrutuojančios bendrovės iÅ¡laidas. Administratorius atsistatydino dėl konflikto su notare, naujas administratorius paskirtas vėl notarės A. P. iniciatyva ir vykdo notarės reikalavimus. AnalogiÅ¡koje byloje BUAB „Didmiesčio projektai“ notarės iniciatyva reikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo atmestas ir tai rodo, kad tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniai tik didina administravimo iÅ¡laidas bei vilkina administravimo procedÅ«ras.

Å ios aplinkybės tvirtina, kad ankstesnis administratorius tinkamai vykdė bankroto administravimÄ ir pagrindo atnaujinti senaties terminÄ nėra. Tinkamas įsipareigojimų pagal ginčijamÄ sutartį įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, sudarytomis su UAB „Statybų verslas“, UAB „Didmiesčio projektai“, K. M., A. K. ir L. M.. Todėl ieÅ¡kovo teiginiai, jog ginčo sutarčių sudarymas buvo naudingas tik bendrovės akcininkams, kurie tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti asmeninės atsakomybės, yra neatitinkantys tikrovės. Aplinkybės, nulėmusios ieÅ¡kovo bei jo akcininkų apsisprendimÄ sudaryti ginčo sandorius, buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-4-969/2015.

Å ioje byloje pagal atsakovo K. M. kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27 sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovams K. M. ir L. M. dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, - BUAB „Didmiesčio projektai“, BUAB „Minsko projektai“, UAB „Swedbank Lizingas“), kasacinis teismas nustatė, kad A. P., vykdydama notarės pareigas, 2008-03-28 patvirtino pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Minsko projektai“ už 6872512,34 Lt (1990417,15 Eur) pardavė UAB „Swedbank Lizingas“ (tuometis pavadinimas - UAB „Hansa lizingas“) žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Nurodytos sutarties Å¡alys 2008-04-01 pasirašė susitarimÄ dėl jos sÄ lygų pakeitimo, o 2008-04-16 - perdavimo - priėmimo aktÄ . Å alių sutarimu 2047880 Lt (5931,07 Eur) atlyginimÄ notarei už Å¡ių dokumentų patvirtinimÄ per 5 dienas turėjo sumokėti UAB „Minsko projektai“, tačiau 2008-04-17 sumokėjo tik 11698,43 Lt (3388,10 Eur). A. P. 2008-03-31 patvirtino kitÄ pirkimo - pardavimo sandorį, pagal kurį UAB „Didmiesčio projektai“ už 9860044,60 Lt (2855666,30 Eur) pardavė UAB „Swedbank Lizingas“ pastatus, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas 44724,80 Lt (12953,20 eurų) atlyginimÄ notarei per 5 dienas turėjo sumokėti UAB „Didmiesčio projektai“, tačiau to nepadarė. Notarė A. P. teigė, kad atsakovai K. M. ir L. M., bÅ«dami UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ akcininkais, prisiėmė įsipareigojimus atsiskaityti už jos patvirtintus dokumentus, nors žinojo, jog negalės jų įvykdyti, t. y. elgėsi netinkamai ir nesÄ Å¾iningai, ieÅ¡kovei padarydami žalÄ .

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ akcininkai dalyvavo įmonės valdyme, žinojo apie prastÄ Å¡ių įmonių finansinę padėtį, tačiau teigti, kad atsakovai veikė peržengdami jiems, kaip akcininkams, priskirtos kompetencijos ribas, nėra pagrindo. Teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovės parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad sandoriams sudaryti buvo reikalingi akcininkų susirinkimų protokolai, ir konstatavo, kad sandoriams sudaryti akcininkų sprendimas buvo reikalingas pagal tuo metu galiojusios redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad abiejų bendrovių akcijos atsakovams K. M. ir L. M. bei mirusiam A. K. priklausė iÅ¡ esmės lygiomis dalimis, jie žinojo apie Å¡ių įmonių prastÄ finansinę padėtį, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų, kaip akcininkų, veiksmų nesÄ Å¾iningais ir lėmusiais UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Didmiesčio projektai“ nemokumÄ . Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į nurodytas bendroves akcininkai buvo investavę nemažas sumas.

Nusprendę parduoti sklypus, jie siekė atsiskaityti su banku, kreditavusiu jų įsigijimÄ , kartu lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartimis užtikrinant sklypų susigrÄ Å¾inimÄ . Toks siekis ir jo pagrindu atliktas konkretus veiksmas - sprendimas sudaryti ieÅ¡kovės A. P. nurodomas pirkimo - pardavimo sutartis, negali bÅ«ti laikomas neteisėtu ir nesÄ Å¾iningu vien dėl to, kad jo nepavyko įgyvendinti dėl nuo atsakovų nepriklausančių aplinkybių - neatsiradus asmens, ketinančio investuoti lėšas į įmones, nekilnojamojo turto rinkai 2008 m. patekus į ekonominę krizę.

Ä®siteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi yra konstatuota, jog poreikį ieÅ¡kovui sudaryti ginčo sutartis nulėmė objektyviai susiklosčiusios aplinkybės, kurių pasėkoje ieÅ¡kovo akcininkai ėmėsi protingų ir pamatuotų veiksmų, kuriais buvo siekiama iÅ¡saugoti bendrovės veiklÄ . Kasacinis teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo bei jo akcininkų elgesys atitiko įprastÄ ir normaliÄ praktikÄ analogiÅ¡koje situacijoje - konstatuota, jog tokioje padėtyje analogiÅ¡kai bÅ«tų pasielgęs bet kuris verslininkas.

Å ių aplinkybių iÅ¡ naujo įrodinėti nebereikia, nes nustatyti faktai turi prejudicinę galiÄ ir Å¡ioje byloje. Sudaręs ginčijamÄ sutartį ieÅ¡kovas iÅ¡vengė kredito sutarties, sudarytos su „Swedbank“, AB nutraukimo ir priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. IÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ įkeisto turto jis bÅ«tų parduotas pigiau nei rinkos kaina, todėl toks susidariusios situacijos sprendimo bÅ«das nebuvo naudingas ieÅ¡kovui. Dėl to, pastarasis nusprendė sudaryti sutartį, kuri buvo gerokai naudingesnė ieÅ¡kovui, nes turtÄ ieÅ¡kovas pardavė už 6872512,34 Lt, t. y. brangiau nei pats įsigijo; ieÅ¡kovas įgijo teisę iÅ¡sipirkti turtÄ sutartyje nustatyta tvarka; ieÅ¡kovas gavo laiko investuotojų paieÅ¡kai ir tolimesniam projekto vystymui.

Pagal sutarties įmokų grafikÄ 2008 m. balandžio ir gegužės mėn. turėjo mokėti tik palÅ«kanų įmokas, o turto iÅ¡pirkimo įmokos turėjo bÅ«ti pradėti mokamos tik nuo 2008 m. birželio. Sutarties sudarymas ieÅ¡kovui buvo gerokai naudingesnis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡i sutartis prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams. ReikÅ¡damas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas remiasi CK 1.82 str., kuriame teigiama, jog sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais.

Vadinasi, tokie sandoriai yra nuginčijami ir jie vėliau gali bÅ«ti patvirtinti juos sudariusių asmenų. Kai ieÅ¡kinį reiÅ¡kia pats juridinis asmuo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas aplinkybes: ar sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; ar prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan. ar ne; jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens - veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.). Nėra nei vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis CK 1.82 straipsniu sÄ lygų - ginčo sandoriai buvo naudingi ieÅ¡kovui ir atitiko jo veiklos tikslus.

Konstatavus Å¡iÄ aplinkybę yra akivaizdu, jog ir atsakovo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai dėl to, kad prieÅ¡ ginčo sutarčių sudarymÄ nevertino ieÅ¡kovo mokumo bei galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Å ie ieÅ¡kovo teiginiai neatitinka tikrovės - prieÅ¡ sudarant ginčo sutartis atsakovas įvertino visÄ su Å¡ių sandorių sudarymu susijusiÄ rizikÄ , įskaitant ir ieÅ¡kovo galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Siekiant sumažinti atsakovo prisiimamÄ rizikÄ buvo sudarytos net penkios laidavimo sutartys, kuriomis užtikrintas tinkamas ieÅ¡kovo įsipareigojimų įvykdymas, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ atliko ir turtas, kurio nuosavybės teisės buvo perleistos atsakovui. Ginčo sandorių sudarymui pritarta 2008-03-07 ieÅ¡kovo akcininkų sprendimu, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad Å¡ie sandoriai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams. Abu ginčo sandoriai buvo iÅ¡ dalies įvykdyti, todėl remiantis CK 1.79 str. ieÅ¡kovas neteko teises juos ginčyti. 2008-03-18 sudaryta sutartimi buvo susitarta dėl turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

Vykdydami šį susitarimÄ 2008-03-28 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė pirkimo - pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas vykdė mokėjimus pagal sutartį. Taigi ieÅ¡kovas neteko teisės ginčyti sutartį. IeÅ¡kovo teigimu ginčo sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei dėl to, kad ieÅ¡kovo nuomone, sudarius Å¡iuos sandorius buvo padaryta 667280,44 Lt žala valstybei bei sandorių pasėkoje atsakovas nesÄ Å¾iningai įgijo teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ (susigrÄ Å¾inimÄ ) 667280,44 Lt sumoje.

Å ie ieÅ¡kovo teiginiai yra ne tik nepagrįsti, bet ir neatitinkantys galiojančių teisės aktų nuostatų. Pagal CK 1.81 str. labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi sutarties Å¡alių ketinimai. Remiantis CK 1.81 str., turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Å ioje byloje ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis Å¡alių tikslas sudarant ginčo sutartis buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei pasiekimÄ .

Å ios aplinkybės ir negali bÅ«ti įrodytos, nes Å¡alys paprasčiausiai tokio tikslo neturėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-4-969/2015, turinčioje prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje, buvo konstatuota, jog ginčo sandorių sudarymo tikslas buvo iÅ¡saugoti ieÅ¡kovo veiklÄ bei galimybes užbaigti pradėtÄ vystyti nekilnojamojo turto projektÄ veikiant pasikeitusiomis ekonominėmis sÄ lygomis. Taigi ginčo sandorių Å¡alys siekė teisėtu tikslų, todėl vien dėl Å¡ios aplinkybės ginčo sandoriai negali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.81 straipsniu.

IeÅ¡kovo teiginių nepagrįstumÄ Ä¯rodo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008-02-12 - 2008-12-29) nuostatų analizė. Remiantis 32 str. 3 d. apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamÄ jį pagal prigimtį daiktÄ , kuris PVM neapmokestinamas pagal Å¡io straipsnio 1 arba 2 d., PVM skaičiuoti Å¡io PVM įstatymo nustatyta tvarka, jeigu daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, ir Å¡is pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams.

IeÅ¡kovas buvo pasirinkęs skaičiuoti PVM už žemės sklypų pardavimÄ . Tai įrodo faktas, jog sudarius pirkimo - pardavimo sutartį ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui 2008-04-16 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MP Nr. 0001, kurioje nurodoma, jog turtas parduodamas už 5824163 Lt. Todėl valstybei mokėtinas PVM sudaro 1048349,34 Lt. Taigi po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas įgijo pareiga sumokėti valstybei 1048349,34 Lt dydžio PVM. Atitinkamai atsakovas įgijo teisę į tokio paties dydžio PVM atskaitÄ (susigrÄ Å¾inimÄ ).

Sudarius sutartį Å¡alys susitarė, jog turto nuosavybes teisės ieÅ¡kovui bus atgal perleistos tuo atveju, jei ieÅ¡kovas sumokės atsakovui tÄ pačiÄ sumÄ , t. y. 5824163,00 Lt bei 1048349,34 Lt dydžio PVM. Sutarties sudarymas buvo įformintas atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡yta 2008-04-17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. LS0001906526 Tokiu bÅ«du, jau atsakovas įgijo pareiga sumokėti valstybei 1048349,34 Lt dydžio PVM, o ieÅ¡kovas įgijo teisę į tokio paties dydžio PVM atskaitÄ (susigrÄ Å¾inimÄ ).

Kadangi sudarius sutartį ir pirkimo - pardavimo sutartį tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas tuo pačiu įgijo ir pareigÄ sumokėti valstybei 1048349,34 Lt dydžio PVM, ir teisę susigrÄ Å¾inti tokio paties dydžio PVM, tai užpildžius PVM mokesčio deklaracijas Å¡ios sumos buvo įskaitytos ir PVM nebuvo nei mokamas, nei susigrÄ Å¾inamas. Kitaip tariant dėl ginčo sutarčių sudarymo valstybės interesai nenukentėjo. Ä®vykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ apmokestinamasis asmuo (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamÄ jį asmenį, kuriam taikomos PVM įstatymo 71 str. 2 d. nuostatos) privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra (PVM įstatymo 79 str. 1 d.).

Jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grÄ Å¾inamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentÄ , kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo iÅ¡raÅ¡yti asmuo, kuris iÅ¡rašė pradinį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ Ä¯forminant) apskaitos dokumentÄ .

Å alių susitarimu tokių aplinkybių pasikeitimas gali bÅ«ti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo iÅ¡raÅ¡omu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento) iÅ¡raÅ¡omu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas (PVM įstatymo 83 str. 1 d.). Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo bÅ«ti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitÄ (PVM įstatymo 83 str. 2 d.).

Taigi PVM apmokestinamas asmuo, kai prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, privalo iÅ¡raÅ¡yti kreditinį dokumentÄ , kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai. Po vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, atsakovas, vykdydamas PVM įstatymo reikalavimus, iÅ¡rašė ieÅ¡kovui kreditinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje buvo fiksuojama turto, kurio vertė pasikeitusi (sumažėjusi) po dalies pagal sutartį priklausiusių mokėjimų, grÄ Å¾inimo Å«kinė operacija.

PrieÅ¡ingai nei bando įrodyti ieÅ¡kovas, dėl kreditinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo atsakovas negavo jokios naudos. IÅ¡rašęs kreditinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsakovas įgijo teisę į 667280,44 Lt dydžio PVM atskaitÄ (susigrÄ Å¾inimÄ ), tačiau pardavęs turtÄ atsakovas taip pat įgijo pareigÄ sumokėti analogiÅ¡ko dydžio PVM. Taigi ir vėl atsakovas PVM nesusigrÄ Å¾ino, o įskaitė mokėtinÄ PVM su grÄ Å¾intinu PVM. Tokiu bÅ«du valstybės interesai nebuvo pažeisti. Valstybės reikalavimų ieÅ¡kovui atsiradimÄ nulėmė ne ginčo sandorių sudarymas.

IeÅ¡kovas bando įrodyti, jog valstybės interesai nebÅ«tų nukentėję, t. y. ieÅ¡kovo įsiskolinimas dėl PVM nesumokėjimo nebÅ«tų atsiradęs, jei ginčo sutartys nebÅ«tų buvusios sudarytos, tačiau Å¡ie teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka PVM įstatymo nuostatų. IeÅ¡kovas įgyvendino PVM įstatymo 32 str. 3 d. suteikiamÄ teisę ir pasirinko parduodamiems žemės sklypams skaičiuoti PVM. IeÅ¡kovo skola valstybei bÅ«tų atsiradusi nepriklausomai nuo to, kaip ieÅ¡kovas pasirinktų elgtis – laukti, kol bus nutraukta su „Swedbank“, AB sudaryta kredito sutartis ir bus pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto, ar sudaryti ginčo sutartis su atsakovu.

Sudaręs ginčo sutartis ieÅ¡kovas visiÅ¡kai atsiskaitė su „Swedbank“, AB, o tai vargu ar bÅ«tų pavykę padaryti parduodant turtÄ varžytinėse (įprastai varžytinėse turtas parduodamas už kainÄ , mažesnę nei rinkos vertė) ir gavo daugiau laiko siekiant iÅ¡gelbėti vystomÄ projektÄ ir bendrovės veiklÄ . Å ios aplinkybės dar kartÄ paneigia teigimus, jog ginčo sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas - Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirminę padėtį.

Restitucijos taisyklės yra nustatytos CK VI knygos I dalies X skyriuje. CK 6.145 str.1 d. nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Restitucijos taikymas turi užtikrinti sandorio, pripažinto negaliojančiu, Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ teisinę padėtį, tačiau teismas turi teisę iÅ¡imtiniais atvejais keisti restitucijos bÅ«dÄ ir netgi iÅ¡ viso jos netaikyti. Å ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o restitucijÄ taikyti tokiu bÅ«du - įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui turto vertę - 1686794 Eur (5824163 Lt), atitinkamai pakeisti buhalterinės apskaitos dokumentus bei atnaujinti su „Swedbank“, AB sudarytos kredito sutarties galiojimÄ , nurodant, kad skola bankui sudaro 4374394 Lt.

IeÅ¡kovo nurodomas „restitucijos“ bÅ«das yra nesÄ Å¾iningas, neteisingas ir negali bÅ«ti taikomas. PraÅ¡ydamas taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovas nesiekia atsidurti padėtyje, buvusioje iki ginčo sandorių sudarymo, o siekia nepagrįstai praturtėti. Tai yra visiÅ¡kai akivaizdu - ieÅ¡kovas nurodo, jog jo naudai turėtų bÅ«ti priteista 5824163 Lt, o „atnaujintos“ skolos „Swedbank“, AB suma turėtų bÅ«ti tik 4374394 Lt. Taigi, jei teismas visiÅ¡kai patenkintų ieÅ¡kinį, tai ieÅ¡kovas ne tik neliktų skolingas „Swedbank“, AB, bet dar ir papildomai gautų 1449769 Lt (5824163 Lt - 4374394 Lt).

IeÅ¡kovo nurodomas restitucijos taikymo bÅ«das yra netinkamas dėl to, kad ieÅ¡kovas ignoruoja faktÄ , jog sudarius ginčijamÄ pirkimo - pardavimo sutartį ieÅ¡kovas ne tik perleido turtÄ , kurio vertė ieÅ¡kovo teigimu yra 5824163 Lt, bet ir gavo iÅ¡ atsakovo turto kainÄ - 6872512,34 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas tinkamai įvykdė pirkimo - pardavimo sutartyje numatytÄ prievolę sumokėti sutartÄ turto kainÄ , todėl, jei teismas nuspręstų esant pagrindÄ taikyti restitucijÄ , tai atsakovui privalėtų bÅ«ti sugražinta jo sumokėta turto kaina - 6872512,34 Lt.

PrieÅ¡ingu atveju atsakovas nebÅ«tų grÄ Å¾intas į padėtį, buvusiÄ iki ginčo sandorių sudarymo, ir ieÅ¡kovas praturtėtų atsakovo sÄ skaita. Remiantis CK 6.145 str. 2 d. iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restitucijÄ ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du, bÅ«tų atimta atsakovo teisė atgauti 6872512,34 Lt sumÄ , sumokėtÄ ieÅ¡kovui pagal ginčijamÄ pirkimo - pardavimo sutartį.

Taikant restitucijÄ ieÅ¡kovo nurodomu bÅ«du taip pat bÅ«tų grubiai pažeisti ir „Svvedbank“, AB, kuris Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės pasirinkimu dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, interesai. IeÅ¡kovas nurodo, jog turėtų bÅ«ti atnaujintas kredito sutarties, sudarytos su ieÅ¡kovu, galiojimas ir nurodyta, jog ieÅ¡kovas yra skolingas „Swedbank“, AB, tačiau ieÅ¡kovas tarsi pamirÅ¡ta, jog tinkamas ieÅ¡kovo įsipareigojimų įvykdymas pagal Å¡iÄ kredito sutartį buvo užtikrintas turto hipoteka.

Atkurti turto hipotekÄ nėra galimybės, todėl iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti kredito sutarties galiojimÄ be esminės tinkamo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės, tokiu bÅ«du suvaržant asmens, kuris byloje net nėra patrauktas atsakovu, interesus.„Swedbank“, AB atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti iÅ¡ esmės ir dėl senaties termino ginčyti sandorį, pasibaigimo. PaaiÅ¡kino, kad „Swedbank“, AB ir BUAB „Minsko projektai“ 2007-04-11 pasirašė kredito sutartį Nr. 07-034988-IN dėl 4200000 Lt (1216404,08 Eur) kredito suteikimo.

BUAB „Minsko projektai“ prievolių įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Didmiesčio projektai“ UAB „Statybų verslas“, A. K., K. M. ir L. M. laidavimu pagal atskiras laidavimo sutartis. BUAB „Minsko projektai“ įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas BUAB „Minsko projektai“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, turinčio 0,1439 ha ploto, unikalus Nr. 0101-0033-0727, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Kadangi BUAB „Minsko projektai“ visÄ â€žSwedbank“, AB suteiktÄ kreditÄ turėjo grÄ Å¾inti 2008-04-11, BUAB „Minsko projektai“ nuo 2008 m. pradžios ieÅ¡kojo, kam realizuoti „Swedbank", AB įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ tam, kad iÅ¡ gautų pajamų bÅ«tų galima įvykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. 07-034988-IN.

Poreikis sudaryti ginčo sutartis atsirado BUAB „Minsko projektai“ iÅ¡kilus sunkumų atsiskaityti su „Swedbank“, AB, kreditavusiu žemės sklypo, turinčio 0,1439 ha ploto, unikalus Nr. 0101-0033-0727, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ . Kaip matyti iÅ¡ BUAB „Minsko projektai“ 2008-03-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, BUAB „Minsko projektai“ akcininkai, siekdami tęsti žemės sklypo vystymÄ , nutarė parduoti jį UAB „Swedbank Lizingas“ su galimybe jį per metus iÅ¡sipirkti. 2008 m. pradžioje, nesant aiÅ¡kumo, kokio masto yra nekilnojamojo turto paklausos kritimas, kokia linkme ir kokiu tempu vyks pokyčiai Å¡ioje srityje, BUAB „Minsko projektai“ ėmėsi prieinamų priemonių grėsmei iÅ¡vengti - sudarė ginčo sutartis, kuriomis buvo užtikrinta galimybė susigrÄ Å¾inti žemės sklypÄ , turintį 0,1439 ha ploto, unikalus Nr. 0101-0033-0727, esantį (duomenys neskelbtini), o už jo pardavimÄ gautomis lėšomis atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi „Swedbank“, AB.

Tokiu BUAB „Minsko projektai“ akcininkų sprendimu BUAB „Minsko projektai“ įgijo galimybę sėkmingai tęsti aptariamo projekto vystymÄ ir parduoti visÄ nekilnojamojo turto objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei taip ne tik atsiskaityti su UAB „Swedbank lizingas“, bet ir gauti pelnÄ . 2008-04-16 ieÅ¡kovas sumokėjo bankui 4374394 Lt ir pilnai įvykdė įsipareigojimus bankui. Ä®vykdžius sutartį, pasibaigė įsipareigojimų įvykdymo priemonės (laidavimai ir hipoteka banko naudai).

Bankroto byla UAB „Minsko projektai“ buvo iÅ¡kelta 2012-10-16 nutartimi ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ administratorius patikrino visus įmonės sudarytus sandorius per 36 mėnesius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Po to 2013-02-28 buvo nuspręsta įmonei taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ , 2013-05-03 priimtas sprendimas BUAB „Minsko projektai“ likviduoti dėl bankroto. 3 metų įmonės sandorių patikrinimo laikotarpis prasideda nuo 2009-10-16, tuo tarpu Å¡ioje byloje administratorius ginčija sandorius, kurie sudaryti ir pasibaigę anksčiau ir pradėjo juos ginčyti, kai pasibaigė 6 mėnesių terminas ginčams dėl sandorių teisėtumo pradėti, kuris pratęstas nebuvo.

Aplinkybė, kad 2015 m. pasikeitė BUAB „Minsko projektai“ administratorius, nedaro įtakos ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimui, nes ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė iki BUAB „Minsko projektai“ administratoriaus pasikeitimo. Kadangi per nustatytÄ teminÄ BUAB „Minsko projektai“ neginčijo 2008-03-28 pirkimo-pardavimo sutarties, remiantis CK 1.79 str. neteko teisės sandorį ginčyti. BUAB „Minsko projektai“ buvo įsteigta vieno projekto įgyvendinimui ir įsipareigojimus kreditoriams galėjo įvykdyti tik po pilno projekto realizavimo.

Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių - BUAB „Minsko projektai“ steigimo tikslas ir veiklos pobūdis buvo nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimas, statinių techninio projekto parengimas ir patvirtinimas, leidimo statybai gavimas, gyvenamosios paskirties patalpų statyba ir jų pardavimas. BUAB „Minsko projektai“ veiklos finansavimas buvo galimas tik iš „Swedbank“, AB suteikiamų kreditų ir akcininkų įnašų. BUAB „Minsko projektai“ kreditoriai žinojo visas šias aplinkybes ir suprato, kad įsipareigojimai jiems galės būti įvykdyti tik tuo atveju, jeigu BUAB „Minsko projektai“ sėkmingai įgyvendins savo tikslus, ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi „Swedbank“, liks pakankamai lėšų.

Kitaip sakant visi BUAB „Minsko projektai“ kreditoriai, kurie ieÅ¡kinyje ir neįvardinti, prisiėmė rizikÄ , kad su jais gali bÅ«ti neatsiskaityta dėl specifinės BUAB „Minsko projektai“ veiklos ir jos finansavimo Å¡altinių, ir kad atsiskaitymas geriausiu atveju įvyks tik po to, kai BUAB „Minsko projektai“ atsiskaitys su „Swedbank“, AB. IÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. LT070388 sudarymas buvo finansiÅ¡kai naudingas BUAB „Minsko projektai“. IÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. LT070388 buvo sudaryta likus keletui dienų iki BUAB „Minsko projektai“ ir „Swedbank“, AB sudarytoje 2007-04-11 kredito sutartyje Nr. 07-034988-IN nustatytos kredito grÄ Å¾inimo pabaigos, t. y. iki 2008-04-11.

BUAB „Minsko projektai“ nevykdant prisiimtų įsipareigojimų skola didėjo kiekvienÄ dienÄ , o „Swedbank“, AB įkeistas ginčo turtas bÅ«tų buvęs parduotas iÅ¡ varžytinių. BUAB „Minsko projektai“ savo įsipareigojimus „Swedbank“, AB įvykdė 2008-04-16, t. y. praleidusi galutinį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ . IÅ¡perkamosios nuomos sutarties sÄ lygose numatytos palÅ«kanos buvo mažesnės nei BUAB „Minsko projektai“ mokėjo bankui, pasibaigė delspinigių skaičiavimas ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartis leido ieÅ¡kovui taupyti lėšas.

Kadangi sandoris buvo naudingas BUAB „Minsko projektai“, jis niekaip negalėjo prieÅ¡tarauti įmonės tikslams, tai nustatyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas dėl UAB „Swedbank lizingas“ nesÄ Å¾iningumo, sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡Ä jai tvarkai ir gerai moralei, nepagrįstas. Restitucija „Swedbank“ AB atžvilgiu yra negalima, nes bankas jau yra gavęs atsiskaitymÄ pagal kredito sutartį, kredito sutartis yra pasibaigusi, bankas nėra ginčijamo sandorio Å¡alimi, todėl reikalavimai banko atžvilgiu dėl restitucijos taikymo turi bÅ«ti atmesti.

RestitucijÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti sandoriui, kuris įvykdytas ir dėl kurio ginčas nėra keliamas.VÄ® Turto bankas atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais.Dėl senaties termino.Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

NurodytÄ 6 mėnesių terminÄ administratoriaus praÅ¡ymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas ir trečiasis asmuo Swedbank, AB praÅ¡o taikyti senaties terminÄ dėl pareikÅ¡tų reikalavimų paaiÅ¡kindami, kad administratoriaus pasikeitimas bankroto byloje nereiÅ¡kia, kad terminai sandoriams ginčyti yra skaičiuojami iÅ¡ naujo, bankroto byla iÅ¡kelta 2012-10-16, ieÅ¡kinys teismui pateikta 2015-03-20, t. y. suėjus tokiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti senaties terminams.Ä®monių bankroto įstatyme nustatyti terminai nėra naikinamieji, o skirti tam, kad įmonių bankroto procedÅ«ros vyktų sklandžiai ir įstatymo nustatytu laiku.

Ä®monių bankroto įstatymo procedÅ«ros yra skirtos betarpiÅ¡kai vieÅ¡ojo intereso gynimui – kreditorių reikalavimų patenkinimo kuo pilnesniam užtikrinimui, todėl aplinkybė, kad administratorius, kreditorių reikalavimu, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį praleidęs Ä®monių bankroto įstatymo nustatytus terminus administratoriui ieÅ¡kiniams pareikÅ¡ti, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas suėjus senaties terminui. Pagal CK 1.125 str. 1 d. bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų. Ginčijama sutartis sudaryta 2008 metais, ji nutraukta taip pat 2008 metais, todėl senaties terminas sutartį ir jos nutraukimÄ pripažinti negaliojančiais, nėra suėjęs.Dėl 2008-03-28 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, 2008-03-18 lizingo sutarties ir 2008-07-15 lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiomis bei 2007-04-11 kreditavimo sutarties atnaujinimo dėl sandorių prieÅ¡taravimo įmonės tikslams bei gerai moralei.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2011-02-08 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-1/16 dėl UAB „Minsko projektai“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo tvirtina, kad UAB „Minsko projektai“ buvo sukurta konkrečiam vienam projektui vystyti.

Å iam tikslui bendrovė pagal 2007-01-10 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,1439 ha ploto žemės sklypÄ Sporto g. 16, Vilniuje. Bendrovės veiklos finansavimo lėšos buvo iÅ¡ AB SEB Vilniaus bankas ir AB banko „Hansabankas“ gauti kreditai ir akcininkų asmeniniai įnaÅ¡ai. Pagrindinę iÅ¡laidų dalį sudarė palÅ«kanų mokėjimas bankams, mokesčiai valstybei, administracijos darbo užmokestis, bei kitos su veikla susijusios lėšos. 2007-02-15 trumpalaikio kredito sutartimi SEB Vilniaus bankas UAB „Minsko projektai“ suteikė 2883900 Lt kreditÄ 14,39 a.

žemės sklypui įsigyti (duomenys neskelbtini). Suteikiant kreditÄ nurodyta, kad bendra finansuojamo projekto vertė yra 5800000 Lt. Taigi Å¡i sutartis tvirtina, kad UAB „Minsko projektais“ 2007 m. iÅ¡ skolintų lėšų įsigijo žemės sklypÄ statyboms, kurių bendra vertė 5800000 Lt. Paskutinė kredito grÄ Å¾inimo data buvo 2008-02-14. 2007-04-11 AB bankas „Hansabankas“ suteikė UAB „Minsko projektai“ 4200000 Lt paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas buvo 2008-04-11. Å ios paskolos paskirtis buvo negrÄ Å¾into kredito AB SEB Vilniaus bankui refinansavimas ir UAB „Minsko projektai“ akcininkų suteiktų paskolų refinansavimas.

Kredito gražinimas užtikrintas laidavimo sutartimis, turto (žemės sklypo Sporto g. 16, Vilnius) hipoteka bei 133350 Lt deponavimu. 2008-03-28 UAB „Minsko projektai“ ir UAB „Hansa lizingas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Hansa lizingas“ iÅ¡ UAB „Minsko projektai“ nupirko žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) už 6872512,34 Lt, žemės sklypÄ paliko naudotis UAB „Minsko projektai“ iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du, sumokant už žemės sklypÄ pirkėjas 4374394 Lt padengė UAB „Minsko projektai“ AB „Hansabankas“ paskolos įsipareigojimus, o 2498118,34 Lt pasiliko kaip pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ už turto iÅ¡pirkimÄ .

IÅ¡ AB „Hansabankas“ sumokėtos sumos matyti, kad UAB „Minsko projektai“ kredito nustatytu laiku grÄ Å¾inti nesugebėjo. 2008-03-18 UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Minsko projektai“ sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, pagal kuriÄ pirmoji iÅ¡pirkos įmoka 723505,08 Eur, iÅ¡perkamo turto vertė 1990417,16 Eur. IÅ¡pirkimo prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimo sutartimis ta pačia apimtimi, kokia buvo laidavimo sutartys sudarytos užtikrinant kredito grÄ Å¾inimÄ AB „Hansabankas“.

FaktiÅ¡kai, sumokėjus pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ , prievolės dydis atitiko AB „Hansabankas“ pagal kreditavimo sutartį prievolės dydį. T. y. UAB „Minsko projektai“ prievolę bankui sumokėti kreditÄ pakeitė tokio pat dydžio prievole sumokėti UAB „Hansa lizingas“ turto iÅ¡pirkimo mokestį. IÅ¡pirkimo sutarties terminas baigėsi 2009-03-30, todėl Å¡ia sutartimi faktiÅ¡kai buvo pratęstas UAB „Minsko projektai“ skolų grÄ Å¾inimas. 2008-06-25 UAB „Hansa lizingas“ iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ Nr. 01-30-2859 dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko lizingo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad UAB „Minsko projektai“ vėlavo sumokėti lizingo įmokas 56 dienas, skola yra 45514,98 Lt, į 2015-06-02 pretenzijÄ dėl skolos sumokėjimo neatsiliepė, dėl to remiantis sutarties sÄ lygomis nuo 2008-06-25 lizingo sutartį nutraukia.

Taigi nutraukus lizingo sutartį, BUAB „Minsko projektais“ įsipareigojimų apimtis dėl neiÅ¡pirktos turto vertės liko tokios pat apimties, kokia bÅ«tų buvusi negrÄ Å¾into kredito su palÅ«kanomis apimtis AB „Hansabankas“. FaktiÅ¡kai panaikinus pirkimo pardavimo sandorį, restitucijos taikymas BUAB „Minsko projektai“ kreditoriams jokių teigiamų pasekmių nesukelia – grÄ Å¾inus BUAB „Minsko projektai“ įsiskolinimÄ bankui, bankas turėtų grÄ Å¾inti UAB „Hansa lizingas“ sumokėtÄ paskolos dengimÄ , UAB „Hansa lizingas“ pasiliktų pirmÄ jÄ lizingo įmokÄ , o Swedbank, AB, bÅ«tų įtrauktas į kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , kurio reikalavimas užtikrintas hipotekos įkeitimu.

Ä®keisto turto realizavimas skolos bankui padengimui pareikalautų papildomų iÅ¡laidų, kurios mažintų galimybę gauti banko kreditorinio reikalavimo patenkinimÄ . Turtas, kuris buvo įkeistas bankui, o vėliau parduotas UAB „Hansa lizingas“, atsakovo teigimu, yra parduotas tretiesiems asmenims. Todėl restitucija ir dėl lizingo sutarties objekto pardavimo tretiesiems asmenims, nėra galima. Pagal CK 1.82 str. sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Taigi tam, kad bÅ«tų pripažinta, jog sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su UAB „Hansa lizingas“ yra negaliojanti, turi bÅ«ti įrodyta, kad UAB „Hansa lizingas“ veikė nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas pateikia 2015-07-17 UAB „Verus auditus“ lizingo sutarties vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodyta, kad lizingo sutartis UAB „Minsko projektai“ buvo nenaudinga ir dėl Å¡ios sutarties vykdymo UAB „Minsko projektai“ buvo padaryta žala, kuriÄ turi atlyginti lizingo bendrovė ir UAB „Minsko projektai“ akcininkai.

Tačiau dėl sutarčių sudarymo, jų nutraukimo Å¡i ataskaita įrodomosios galios neturi – ieÅ¡kinys pareiktas tuo pagrindu, kad įmonė sudarė sandorius, kurie prieÅ¡tarauja įmonės tikslams bei gerai moralei. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, įmonė buvo įkurta vieno projekto vykdymui ir tam, kad pasiektų savo tikslÄ , skolinosi pinigus. Negalėdama grÄ Å¾inti skolos laiku, turtÄ pardavė lizingo bendrovei tikslu turtÄ iÅ¡sipirkti. Turto iÅ¡sipirkimo laikotarpis buvo nustatytas ne trumpesnis, nei kad skolinantis sutartimi su banku buvo nustatytas laikotarpis skolos grÄ Å¾inimui.

FaktiÅ¡kai turto pardavimo ir lizingo sutartimi mokėtinų sumų iÅ¡dėstymas prasitęsė nuo 2008-02-14 iki 2009-03-20. Tai, kad BUAB „Minsko projektai“ nesugebėjo įvykdyti suplanuoto projekto, negali bÅ«ti laikoma UAB „Hansa lizingas“ nesÄ Å¾iningumu sudarant pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartį.Pagal CK 1.81 str. 1 d. vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Aplinkybė, kad sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis suteikė galimybę UAB „Minsko projektai“ padengti Swedbank, AB skolÄ ir dalimi lėšų sumokėti pirmÄ jį iÅ¡pirkos mokestį, nesudaro pagrindo teigti, kad toks sandoris prieÅ¡taravo gerai moralei.

Sandoriu UAB „Minsko projektai“ siekė padengti skolas ir pratęsti galimybę vykdyti suplanuotÄ projektÄ . Ūkinės rizikos elemento iÅ¡ UAB „Minsko projektai“ pusės bei nesugebėjimo projekto užbaigti, negalima panaudoti tam, kad bÅ«tų pripažinta, jog sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis prieÅ¡taravo gerai moralei. IÅ¡nagrinėjus UAB „Minsko projektai“ akcininkų veiksmus sudarant žemės sklypo pardavimo sutartį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 padarė iÅ¡vadÄ , jog „poreikis sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sutartis atsirado šį turtÄ valdžiusioms bendrovėms iÅ¡kilus sunkumų atsiskaityti su banku, kreditavusiu nurodyto turto įsigijimÄ .

Tuo metu, t. y. 2008 m. pradžioje, nesant aiÅ¡kumo, kokio masto yra nekilnojamojo turto paklausos kritimas, kokia linkme ir kokiu tempu vyks pokyčiai Å¡ioje srityje, susidÅ«rus su bendrovių nemokumo grėsme, akcininkai ėmėsi prieinamų ir su kreditoriumi suderintų priemonių tokiai grėsmei iÅ¡vengti – sudarė pirkimo–pardavimo ir lizingo sutartis, kuriomis buvo užtikrinta galimybė sklypus susigrÄ Å¾inti“.Aplinkybė, kad nutraukus lizingo sutartį Valstybinė mokesčių inspekcija priskaičiavo BUAB „Minsko projektai“ nuo turto pardavimo sandorio sumokėti PVM mokestį, negali bÅ«ti laikoma pagrindu pripažinti, kad sandoris prieÅ¡taravo įmonės tikslams ar gerai moralei.

Kiti ieÅ¡kovo dėstomi argumentai nekeičia sprendimo esmės, todėl atskirai neanalizuojami.Nenustačius pagrindo sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais, ieÅ¡kinys atmetamas. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 259, 279 straipsniais,  n u s p r e n d ė: BUAB „Minsko projektai“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant Vilniaus apygardos teisme.

Teisėja                                                               Zita Smirnovienė