N-575-539-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedkurio tipas nėra Priežiūros komisijos patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir Priežiūros komisijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. N-39 patvirtintų Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 4 punkte;
Legislator headnote
AI generatedN-575-539-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: kuris neatitinka ALĮ bei Priežiūros komisijos nustatytų ir patvirtintų reikalavimų, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 4 dalyje.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. N575-539/2012
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-00132-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 47.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Priežiūros komisija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 31 d. D. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Top Sport“ (toliau – ir UAB „Top Sport“) direktoriumi, t. y., remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, būdamas atsakingas už UAB „Top Sport“ (toliau – ir Bendrovė) veiklos organizavimą, privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikos galiojančiais norminiais aktais, įmonės (Bendrovės) įstatais (direktoriaus (įmonės vadovo) D. G. pasirašytos pareiginės instrukcijos dalies „Bendroji dalis” 5 punktas), atsakydamas už visą įmonės (Bendrovės) gamybinę, ūkinę, finansinę, socialinę veiklą (direktoriaus (įmonės vadovo) D. G. pasirašytos pareiginės instrukcijos dalies „Direktoriaus atsakomybė” 42.1 punktas), neužtikrino, jog Bendrovei priklausančiame lažybų punkte būtų laikomasi azartinių lošimų organizavimo tvarkos, dėl ko Bendrovė, organizuodama lažybas lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki šiol naudoja elektroninį prietaisą, kuris nustato (parenka) lažybų įvykius ir lažybų įvykių baigtis bei transliuoja lažybų įvykius ir lažybų įvykių baigtis lažybų punktuose esančiuose ekranuose ir kurį naudojant laimimi arba pralaimimi pinigai, t. y. Bendrovė lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki šiol siūlo lažintis, priima statymus ir išmoka laimėjimus dėl lažybų įvykių ir lažybų įvykių baigčių, kurias nustato (parenka) Bendrovės eksploatuojamas elektroninis prietaisas, o piniginis laimėjimas ar pralaimėjimas priklauso nuo lošėjo pasirinkto lažybų įvykio ir lažybų įvykio baigties bei Bendrovės eksploatuojamo elektroninio prietaiso nustatyto (parengto) lažybų įvykio ir įvykio baigties sutapimo. Bendrovės organizuojamose lažybose naudojamas elektroninis prietaisas atitinka lošimo įrenginio, kurio sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 2 straipsnio 2 dalyje, požymius. Bendrovė eksploatuoja lošimo įrenginį:
1) kurio tipas nėra Priežiūros komisijos patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir Priežiūros komisijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. N-39 patvirtintų Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 4 punkte;
2) kuris neturi akredituotos įstaigos (laboratorijos) išduoto sertifikato, patvirtinančio, kad jis atitinka ALĮ ir Priežiūros komisijos nustatytus reikalavimus, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 5 dalyje ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 5 punkte;
3) kuris nėra paženklintas specialiu ženklu, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 6 dalyje ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 7 punkte;
4) kuriam nėra pildomas apskaitos žurnalas, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 8 dalyje;
5) kuris neatitinka ALĮ bei Priežiūros komisijos nustatytų ir patvirtintų reikalavimų, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 4 dalyje.
Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais buvo pažeista azartinių lošimų organizavimo tvarka, t. y. ALĮ 10 straipsnio 1 ir 7 dalys, 16 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 740 patvirtintų Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių 32.2 ir 32.7 punktai bei Priežiūros komisijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. N-39 patvirtintų Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams 4, 5 ir 7 punktai, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 17318 straipsnio 1 dalyje.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. nutarimu D. G. už ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 5 000 Lt baudą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtino, kad Bendrovės naudotas įrenginys nepriskirtinas lošimo įrenginiui, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, jog toks asmens teiginys nepagrįstas. Pažymėjo, kad lošimo įrenginys – tai lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai (ALĮ 2 str. 2 d.).
Taip pat nurodė, jog pagal ALĮ 3 straipsnio 5 dalį lažybos – tai abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento. Įprastai lažinamasi dėl realių įvykių (pvz., sporto varžybų) baigties ir speciali įranga tam nereikalinga. Tačiau nagrinėjamu atveju Bendrovė, organizuodama lažybas dėl šunų lenktynių įvykių, naudoja specialią įrangą (serverio ir terminalų sistemą), kuri parenka lažybų įvykius ir lažybų įvykių baigtis bei transliuoja lažybų įvykius ir įvykių baigtis lažybų punkte esančiame ekrane ir kurį naudojant laimimi ar pralaimimi pinigai, todėl minėtas įrenginys turi visus lošimo įrenginio požymius.
Teismas atkreipė dėmesį, kad šios lažybų rūšies negalima laikyti įprastinėmis lažybomis. Nurodė, jog jos yra išskirtos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. N-157 patvirtinto UAB „Top Sport“ lažybų reglamento XI skyriuje „Atskiros lažybų rūšys“, kurio 88 punktas nustato, kad Bendrovės lažybų punktuose įdiegus specialią įrangą, galima lažintis dėl specialios programinės įrangos duomenų bazėje esančių ir atsitiktine tvarka parinktų įvykių baigties. Pabrėžė, jog įranga minėtame lažybų reglamente apibūdinama kaip speciali, kas reiškia, kad negali būti naudojama bet kokia įranga ir ji privalo atitikti ALĮ 16 straipsnyje lošimo įrenginiams keliamus reikalavimus.
Teismas pažymėjo, jog Priežiūros komisija, patvirtinusi UAB „Top Sport“ lažybų reglamentą, leido vykdyti tokio pobūdžio lažybas, tačiau ji neprivalėjo į šį reglamentą detaliai perkelti specialiai naudojamai įrangai keliamų reikalavimų, kadangi šie reikalavimai yra bendri ir nustatyti įstatymu. Be to, tarp UAB „Top Sport“ ir Sotec LLC 2007 m. gruodžio 4 d. sudarytos bendradarbiavimo vykdant kurtų lenktynių sporto lažybų veiklą sutarties 7 punktas numato, kad naudotojas yra atsakingas už bet kokio reikalingo leidimo gavimą iš Lietuvos Respublikos valstybinės lošimų priežiūros rajono ar valstybės institucijos, o Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos Lošimo įrenginių techninės kontrolės ir registro skyriaus vedėjo D.
S. 2010 m. spalio 28 d. išvadoje Nr. IVL-596 dėl UAB „Top Sport“ patikrinimo metu apžiūrėtos lažybų įrangos ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. N-293 dėl UAB „Top Sport“ naudojamų lošimo įrenginių konstatuojama, jog įrenginys, naudojamas šunų lenktynių lažybų organizavimui, yra lošimo įrenginys ir jis naudojamas pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. šio įrenginio tipas nėra Priežiūros komisijos patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka, neturi akredituotos įstaigos (laboratorijos) išduoto sertifikato, patvirtinančio, kad jis atitinka nustatytus reikalavimus, nėra paženklinamas specialiu ženklu, jam nėra pildomas apskaitos žurnalas, jis neatitinka ALĮ bei Priežiūros komisijos nustatytų ir patvirtintų reikalavimų.
Nurodė, jog Priežiūros komisijos nustatytas terminas pažeidimams pašalinti negali būti laikomas leidimu šio termino laikotarpiu eksploatuoti lošimų įrenginius, nesilaikant nustatytos tvarkos. Pažymėjo, kad byloje esančiame Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. N-39 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2001 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl reikalavimų lošimų automatams ir kitiems lošimų įrenginiams patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ projekte siekiama detaliai apibrėžti elektroninių lažybų įrenginių sąvoką ir jiems keliamus reikalavimus, elektroniniai lažybų įrenginiai priskiriami lošimo įrenginiams ir jiems turi būti taikomi bendrieji lošimo įrenginiams keliami reikalavimai.
Atkreipė dėmesį, kad iš UAB „Top Sport“ bei kitų lažybų bendrovių pateiktų siūlymų dėl minėto projekto matyti, jog nebuvo išreikšta prieštaravimų dėl lažybų įrenginio traktavimo kaip lošimo įrenginio. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad įstatymai ir kiti norminiai aktai pakankamai aiškiai apibrėžia lošimo įrenginio sąvoką ir nustato su jų naudojimu susijusias teises bei pareigas, Bendrovės naudojamas įrenginys yra lošimų įrenginys, tačiau jis naudojamas nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl D.
G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 17318 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas apsiribojo formaliu požiūriu į susidariusią situaciją ir tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o priimdamas nutarimą rėmėsi tik Priežiūros komisijos pozicija ir visiškai ignoravo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktus įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, jog elektroninį prietaisą savo veikloje Bendrovė naudoja nuo 2007 metų, kai buvo patvirtintas UAB „Top Sport“ lažybų reglamentas, o prieš jį patvirtindama Priežiūros komisija apžiūrėjo visus prietaisus, kurių pagalba organizuojamos lažybos dėl šunų lenktynių, ir iki 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. N-293 dėl UAB „Top Sport“ naudojamų lošimo įrenginių surašymo jokių pastabų dėl jų nei Bendrovei, nei D. G. nepareiškė, todėl asmuo pagrįstai manė, kad tokio prietaiso naudojimas yra legalus ir teisėtas. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra kaltės, todėl nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Priežiūros komisija prašo skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Teigia, jog Bendrovės naudojamas elektroninis prietaisas atitinka lošimo įrenginio požymius ir laikytinas lošimo įrenginiu, todėl jam taikytini ALĮ lošimų įrenginiams nustatyti bendrieji reikalavimai. Pažymi, kad Priežiūros komisijos patvirtintame UAB „Top Sport“ lažybų reglamente tik numatyta galimybė organizuoti lažybas dėl šunų lenktynių įvykių ir nustatytos pačios lošimo taisyklės, tačiau minėto reglamento patvirtinimas nereiškia, jog organizuoti lažybas naudojant specialią įrangą galima nesilaikant kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl lažybos naudojant tokią įrangą gali būti organizuojamos tik įgyvendinus ALĮ 16 straipsnyje lošimo įrenginiams nustatytus bendruosius reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo 5 000 Lt iki 15 000 Lt.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. G. padarė ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Tuo tarpu ALĮ 2 straipsnio 2 dalyje lošimo įrenginys apibūdintas kaip lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Vadovaujantis ALĮ 3 straipsnio, reglamentuojančio lošimų rūšis, 5 dalimi, lažybos – tai abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento. Taigi, minėtas teisinis reguliavimas patvirtina, kad įstatymų leidėjas lažybas priskyrė prie azartinių lošimų rūšių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog lošimo įrenginiams priskirtini ne tik lošimo automatai, bet ir kiti elektroniniai ar mechaniniai įrenginiai, pritaikyti kitoms lošimų rūšims. Priešingu atveju lažybų įrenginiai atsidurtų už teisinio reguliavimo ribų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktai pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia lošimo įrenginio požymius ir tai, kad nagrinėjamu atveju Bendrovėje naudotas įrenginys laikytinas lošimo įrenginiu ALĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės lažybų punkte naudota įranga atitinka visus ALĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminius lošimo įrenginio požymius, kadangi tai elektroninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, o jį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Be to, pabrėžtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. iš esmės neginčija aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės lažybų punkte naudota serverio ir terminalų sistema su specialia programine įranga yra skirta lažybų (vienos iš lošimų rūšių) organizavimui. Be jos lažybos, kokios buvo organizuojamos, iš esmės negalėtų vykti. Tuo tarpu, kaip minėta, lošimams organizuoti naudojami elektroniniai prietaisai kartu su specialia programine įranga laikytini lošimų įrenginiu ALĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Aplinkybė, kad Priežiūros komisijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. N-292 ir 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. N-157 (b. l. 102) patvirtintuose UAB „Top Sport“ lažybų reglamentuose (b. l. 66-75, 85-96) buvo numatyta galimybė, Bendrovės lažybų punktuose įdiegus specialią įrangą, lažintis dėl šunų lenktynių, t. y. dėl specialios programinės įrangos duomenų bazėje esančių ir atsitiktine tvarka parinktų įvykių baigties, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog taip savaime buvo suteikta teisė Bendrovei naudoti minėtame reglamente nurodytą įrangą. Pažymėtina, kad UAB „Top Sport“ lažybų reglamento patvirtinimas neatleidžia lažybas organizuojančio asmens nuo pareigos vykdyti kitus teisės aktų reikalavimus, susijusius su lošimo (lažybų) įrenginių naudojimu, kadangi šiame reglamente yra nustatytos tik bendros minėtų lažybų taisyklės ir įtvirtinta tik galimybė, Bendrovės lažybų punktuose įdiegus specialią įrangą, organizuoti atitinkamas lažybas, t. y. minėtas reglamentas pats savaime nesuteikia Bendrovei teisės lažyboms naudoti serverio ir terminalų sistemą su specialia programine įranga, o yra viena iš tokios teisės realizavimo sąlygų.
Pasisakydama dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (ATPK 9 str. 1 d.). Vadovaujantis ATPK 11 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog teisės aktai, kaip minėta, pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia lošimo įrenginio požymius ir tai, kad nagrinėjamu atveju Bendrovėje naudotas įrenginys laikytinas lošimo įrenginiu ALĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G., būdamas atidus ir rūpestingas teisinių santykių subjektas, turėjo ir galėjo numatyti, jog dėl jo veikos gali kilti atitinkamos žalingos pasekmės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas