5326ad2a-72bd-4e5f-b3f6-484e4cc59f08 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1359-142/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04185-20160 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

K. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016 m. spalio 19 d. (pagal paÅ¡to antspaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 8 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (300,00 Eur). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2014 m. vasario 26 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo kalinimas LukiÅ¡kių TI-K.

PaaiÅ¡kina, kad jis buvo laikomas netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis. Jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, sanitarinis mazgas neatskirtas – be sienos. Kameros grindys ir lubos iÅ¡trupėjusios, buvo pelėsis, taip pat patalpoje veisėsi tarakonai. Kamerose nuolat buvo Å¡alta ir drėgna, nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Kartu su juo buvo kalinami rÅ«kantys asmenys. Kameroje nebuvo pakankamai baldų. Pasivaikščioti galėjo tik labai anksti ryte. Dėl Å¡ių priežasčių jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , jautė kančiÄ , buvo pažemintas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 16–26). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybių to iÅ¡vengti. Dėl Å¡ių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Kameros yra vėdinamos per tam pritaikytus langus. Pabrėžia, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokių atitvėrimų ir negali būti, nes pareigūnai privalo stebėti asmenis, laikomus laisvės atėmimo vietose, ir vykdyti jų kontrolę. Taip pat pažymi, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdo vabzdžių naikinimo darbus bei profilaktinius patikrinimus. Visose kamerose yra įrengtos lentynos, taip pat yra taburetės, stalai.

Visose kamerose yra įrengta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. PraÅ¡o taikyti senatį ir priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 0,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K (jo pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (LVAT 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų visu ginču laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2014 m. vasario 26 d. Kaip minėta, į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2016 m. spalio 19 d. (b. l. 12). Konstatuotina, kad 3 metų termino pareiÅ¡kėjas nepraleido. Atitinkamai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas taikyti senaties terminÄ atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina inter alia iÅ¡ minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 17), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. spalio 24 d., nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 31 d., nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 3–4 asmenimis buvo laikomas kamerose, kurių plotas siekė 7,58–7,85 kv. m.

Taigi ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 52 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai. Ginčo laikotarpiu aktualios nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad kamerų tipo patalpų, baudos izoliatorių patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato minėta HN 76:2010, kurios 2 punktas apibrėžia jos taikymo ribas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas su ventiliacijos sistema yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi.

Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime patvirtino, kad 1,5 metro pertvara kamerose yra įrengta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ji nepakankamai užtikrina privatumÄ . LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad sienele sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti nuo likusio kameros ploto ne iÅ¡ dalies, t. y. nepateikė įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K užtikrino pareiÅ¡kėjo minimalų privatumÄ , jam naudojantis tualetu. PrieÅ¡ingai, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad sanitariniai mazgai negali bÅ«ti atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, nes pareigÅ«nai tokiu atveju negalėtų užtikrinti nuolatinės kalinamų asmenų elgesio kontrolės. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ esmės patvirtino, kad sanitarinis mazgas taip pat yra stebimas pareigÅ«nų per duryse įrengtÄ stebėjimo akutę.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K, neužtikrindamas pareiÅ¡kėjui minimalaus privatumo, jam naudojantis tualetu, pažeidė jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo antisanitarinės sÄ lygos, Å¡alta ir drėgna, grindys ir lubos iÅ¡trupėjusios, buvo pelėsis, veisėsi tarakonai, nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, trÅ«ko baldų. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų (b. l. 32–37) matyti, kad 2013 m. gruodžio 11 d. atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 123, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, pažeidimų nenustatyta; kameroje taip pat buvo atliktas santykinės oro drėgmės, oro temperatÅ«ros, oro judėjimo greičio matavimai, kurie atitiko higienos normos keliamiems reikalavimams (b. l. 32); 2013 m. lapkričio 15 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 388 nustatyta, kad kameroje buvo veidrodis, valymui skirtas inventorius bei valymo priemonės, įrengtas tvarkingas langas (gyvenamosios patalpos vėdinimas per langÄ užtikrintas).

Kameroje Nr. 388 dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, nes siekė 356 lx, sanitariniai techniniai įrenginiai, metalinė lentyna, lovos ir durys buvo švarūs; taip pat nustatyti nežymūs sienų ir lubų pažeidimai, kurie nesukelia jokio pavojaus (b. l. 36). Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016 m. spalio 26 d. pažyma Nr. 24-8174 patvirtina, kad gyvenamųjų patalpų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus; kamerose įrengti stalai su dvejomis kėdutėmis arba stalas ir du suolai, lentyna maisto produktams, pakabos rūbams (b. l. 31).

Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡vardintose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinkamais laikotarpiais pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų kamerose atmetami kaip nepagrįsti. Pasak pareiÅ¡kėjo, pasivaikščioti galėjo netinkamu laiku (labai anksti ryte). IÅ¡ teismui pateikto LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkės, kuri patvirtina LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. 1-213, pasivaikščiojimas darbo, poilsio ir Å¡venčių dienomis nuo 6.45 val. iki 12.30 val. Taigi pareiÅ¡kėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius bÅ«tent Å¡iuo laiku, ko neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo pažeista anksčiau paminėta tvarka. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ , įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

LVAT praktikoje taip pat buvo konstatuota, kad Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė pakankamai intensyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Byloje nenustatyta, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė realų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei. Nepaisant to, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, jų mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 700,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 8 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti 700,00 Eur. LukiÅ¡kių TI-K prašė teismo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 0,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro medžiagos teismui rengimas (dokumentų kopijų darymas). Teismas pripažino, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , todėl laikytina, kad teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra pareiÅ¡kėjo naudai.

Atitinkamai, LukiÅ¡kių TI-K neturi teisės į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Be to, LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad patirtos iÅ¡laidos yra dėl teismui parengtos medžiagos kopijų darymo, tačiau teismas pastebi, kad dokumentus LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė skaitmenizuotus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ ir teismas juos atspausdino savo lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi LukiÅ¡kių TI-K, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju yra netaikytina (LVAT 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).

Atsižvelgiant į visa tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas. Kaip minėta, bylinėjimosi iÅ¡laidų (300,00 Eur) priteisimo taip pat prašė ir pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui su advokatu Daliumi Mecelica 2016 m. spalio 17 d. sudarytÄ atstovavimo sutartį, pagal kuriÄ advokatui pareiÅ¡kėjas pavedė parengti skundÄ teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 7). 2016 m. spalio 18 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas minėtam advokatui sumokėjo 300,00 Eur (b. l. 8).

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma ne tik nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, bet yra žymiu mastu mažesnė. Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, ji atitinka advokato darbo ir laiko sÄ naudas, todėl ji turi bÅ«ti priteista pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. J. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700,00 Eur (septynis Å¡imtus eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti ir 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė