2025-10-08 Nr. AB-16219-3-62-3-02710-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-868-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02710-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Ž. K., S. V., J. J., D. V. V. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. U. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. SFP-4936-(14.13.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ (toliau – ir NŽT teritorinio skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 1SS-1370-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT centrinio skyriaus sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimo reikalavimus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), norėdamas organizuoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Projekto rengimą. Administracijos direktorius 2023 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. AD2-775 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ patvirtino Projekto rengimą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. liepos 3 d. sprendimu atsisakė išduoti reikalavimus Projekto rengimui. NŽT teritorinio skyriaus sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog Projektu numatomas formuoti žemės sklypas pastatui eksploatuoti, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas, Statinys), yra įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas, o tokiems pastatams, neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės, žemės sklypai neformuojami. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT teritorinio skyriaus sprendimu, 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi į NŽT. NŽT 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atmetė jo skundą. NŽT centrinio skyriaus sprendime pabrėžiama, kad pagalbinio ūkio paskirties pastato eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas, todėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

3. Pareiškėjo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas iš esmės numatė, kad asmuo, siekiantis įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, privalo atitikti tokias būtinąsias sąlygas – žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis privalo būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

4. Atsakovas nepagrįstai teigė, jog galimybė suformuoti prie Pastato žemės sklypą atsirastų tik tuo atveju, jeigu Pastatas būtu įregistruotas kaip savarankiškai funkcionuojantys statinys. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet ir faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar sklype vykdoma veikla susijusi su statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.

5. Pastatas yra buto priklausinys, tačiau butas 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo perleistas kitiems asmenims. Taigi Pastatas, tarnavęs kitam daiktui, buvo iš šio daikto atskirtas, todėl Pastatas nustojo būti buto priklausiniu ir tapo pagrindiniu daiktu. Tokio daikto valdymas sudaro teisę į jam eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės nuomą arba pardavimą. Pastato registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), sprendžiant dėl jo funkcionavimo savarankiškumo, nėra lemianti aplinkybė – lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas.

6. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, privalėjo analizuoti faktines aplinkybes, o ne tik remtis NTR pateiktais duomenimis. Pareiškėjo nuomone, NŽT, priimdami sprendimus, veikė formaliai bei biurokratiškai, o taip vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesuderinamos su gero administravimo principu. Ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, kadangi juos priimant nebuvo vertinama faktinė situacija, jų turinys yra formalaus pobūdžio, nepagrįstas objektyviais duomenimis.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Administracijos direktorius 2023 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. AD2-775 nusprendė pradėti rengti Projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą Pastatui eksploatuoti. Teisės aktai reglamentuoja, kad projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą.

9. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas jam paskirtas funkcijas, susipažinęs su dokumentais pateiktais Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) nustatė, kad Pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje suformuoti žemės sklypai. Vadovaujantis NTR duomenimis, Pastato, kurio eksploatavimui siekiama suformuoti žemės sklypą, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.

10. Žemės įstatyme įtvirtintos teisės normos reglamentuoja, jog valstybinė žemė išnuomojama arba parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais išskyrus ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Įstatymų leidėjas nustatydamas tokį teisinį reguliavimą nenumatė galimybės ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, savininkams nuomotis ar įsigyti nuosavybėn žemės sklypų, kuriuose tie statiniai yra.

11. Pareiškėjas laikosi nuomonės, jog Pastatas netarnauja pagrindiniam daiktui, tai jis turi teisę pakeisti jam priklausančio statinio paskirtį į tokią, kuri leistų teisėtai suformuoti žemės sklypą reikalingą jo eksploatacijai.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius bei NŽT neturėjo teisės priimti kitokio sprendimo, nei atsisakyti išduoti reikalavimus Projektui rengti. NŽT centrinio skyriaus sprendime yra detaliai išdėstytos priežastis, dėl kurių NŽT teritorinis skyrius neturėjo teisės tenkinti pareiškėjo prašymo. Ginčijamuose sprendimuose yra pateikti jų priėmimo motyvai, pagrindiniai faktai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, todėl jie atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus.

II. 13. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. U. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

14.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (4.53 punktas). Pastate yra suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pastato bei jame suformuotų 3 atskirų nekilnojamojo turto objektų pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.

14.2. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti Projekto rengimą. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog Projekto tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą eksploatuoti Pastatui.

14.3. Administracijos direktorius 2023 m. birželio 22 d. priėmė įsakymą Nr. AD2-775 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą ir pradėjo rengti Projektą. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti.

14.4. Administracijos direktorius priėmus teigiamą įsakymą dėl Projekto rengimo, pareiškėjas kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, jog jam būtų išduoti Projekto rengimo reikalavimai. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. liepos 3 d. sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui Projekto rengimo reikalavimų. NŽT teritorinis skyrius nurodė, kad, vadovaujantis NTR duomenimis, nustatyta, jog Pastatas yra įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas. NŽT teritorinio skyriaus sprendimas grindžiamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad valstybinė žemė neišnuomojama be aukciono, jeigu ji yra užstatyta tik ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba jo priklausiniui.

14.5. Pareiškėjas 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti NŽT teritorinio skyriaus sprendimą. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1370-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo nusprendė atmesti pareiškėjo skundą ir paliko galioti NŽT teritorinio skyrius sprendimą.

15. Teismas nurodė, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, o Projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą vykdo NŽT struktūriniai padaliniai. NŽT teritorinis padalinys gavęs prašymą išduoti Projekto reikalavimus turi pareigą atlikti Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams bei galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Nustačius Projekto sprendinių prieštaravimą teisės aktų reikalavimams ar galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, NŽT teritorinis skyrius privalo Projekto organizatoriui pateikti motyvuotą atsisakymą išduoti reikalavimus.

16. Pareiškėjo teigimu, Pastatas yra gyvenamosios patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Minėtas butas 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo perleistas kitam asmeniui, tačiau dalis Pastato liko pareiškėjo nuosavybe. Pareiškėjas akcentuoja, kad Pastatas tarnavo kitam daiktui, tačiau buvo nuo jo atskirtas ir tapo pagrindiniu daiktu.

17. Teisės aktuose yra nustatytas draudimas lengvatine tvarka išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypus asmenims, jeigu žemės sklypas užstatytas statiniu, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžtos naudojimo paskirties arba yra ūkinės veiklos pobūdžio, tarnaujantis kitam pagrindiniam statiniui. Taip pat teisės aktai nurodo imperatyvų draudimą formuoti žemės sklypą, skirtą eksploatuoti statiniui, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžtos naudojimo paskirties arba yra ūkinės veiklos pobūdžio, tarnaujantis kitam pagrindiniam statiniui. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas byloje nepateikė jokių faktinių duomenų leidžiančių pagrįstai abejoti NTR fiksuoto įrašo, kuriuo nurodoma, jog Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, pagrįstumu ir teisėtumu.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17 papunkčiu pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Taigi pagalbinio ūkio paskirties statiniai yra statiniai, tarnaujantys pagrindiniam daiktui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog NŽT teritorinio skyriaus bei NŽT centrinio skyriaus sprendimuose pagrįstai nurodyta, kad, remiantis Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nėra galimybės įgyvendinti Projektu siekiamo tikslo – suformuoti žemės sklypą, skirtą eksploatuoti pagalbiniam ūkio paskirties pastatui ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti Projekto rengimo reikalavimus.

III. 19. Pareiškėjas V. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas skunde teigia, jog Statinys nėra tarnaujantis daiktas pagrindiniam statiniui, o jo funkcinė paskirtis yra aiški. Valstybinės žemės patikėtinis vertindamas ar yra teisinis ir faktinis pagrindas išnuomoti valstybinę žemę be aukciono, turi įvertinti ne tik NTR esančius duomenis apie žemės sklype esančius pastatus / statinius / įrenginius ir jų teisinę registraciją, tačiau taip pat atsižvelgti į šių statinių naudojimo paskirtį, jų nusidėvėjimą, fizinį egzistavimą, ar gali toks statinys funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, ar tokio pobūdžio statinys galimas eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Asmuo, siekiantis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, privalo atitikti tokias būtinąsias sąlygas – žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pagalbinis ūkio pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėjas, jam nuosavybes teise priklausantį pastatą prižiūri, rūpinasi bei juo nuolatos naudojasi. Atsižvelgiant į tai, jis siekia, jog žemės sklypas esantis po Pastatu būtų suformuotas tam, kad jam ir toliau būtų sudarytos galimybės naudotis turimu Pastatu. Šiuo atveju yra dvi būtinos sąlygos, t. y. pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Pastato dalis, kuri yra valstybiniame žemės sklype, bei šiuo Pastatu pareiškėjas naudojasi ir siekia tai daryti ateityje. Nors atsakovas ir teismas, vadovaudamiesi NTR duomenimis, nurodė, kad pareiškėjui priklausančio ūkinio pastato paskirtis yra pagalbinio ūkio, kaip tarnaujantis kitam pagrindiniam statiniui, tačiau nenustatė, kokio pagrindinio daikto priklausinys tariamai yra ginčo ūkinio pastato dalis. Ginčo statinys yra savarankiškas statinys – negyvenamosios patalpos – ūkinio patalpos. NTR duomenys neįrodo, kad pagalbinio ūkio paskirties statiniai yra statiniai, tarnaujantys pagrindiniam daiktui.

23. Pareiškėjas NŽT pateikė NTR duomenų bazės 2013 m. rugpjūčio 30 d. išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog Pastatas buvo gyvenamosios patalpos – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinys. Minėtą butą pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 22 d. pardavė, tačiau Pastato dalis nebuvo parduota ir ji yra pareiškėjo nuosavybė. Taigi pareiškėjui priklausantis Pastatas, tarnavęs kitiems daiktams (butui), buvo iš šio atskirtas, t. y. butas parduotas be Pastato. Tai reiškia, kad pareiškėjui priklausantis Pastatas nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. nustojo būti daikto priklausiniu ir tapo pagrindiniu daiktu. Priešingai nei nurodė teismas, valstybinės žemės sklypas reikalingas šiuo statinio eksploatavimui privalo būti suformuotas, o pareiškėjas turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti.

24. Pareiškėjo turimais duomenimis Administracijos direktorius 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. AD1-1594 patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai). Minimas žemės sklypas yra šalia pareiškėjui priklausančio Pastato, t. y. šalia žemės sklypo, kurį pareiškėjas siekia suformuoti. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš Klaipėdos miesto savivaldybės rašytinius įrodymus – 2014 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. AD1-1594, bei visus dokumentus, kurie buvo pagrindas priimti šį įsakymą, bet teismas prašymą atmetė.

25. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad iš byloje pateiktų nekilnojamo turto duomenų bazės išrašų nustatyta, kad jis nuosavybės teise valdo tik 1/6 dalį Pastato, o likusi statinio dalis yra nuosavybės teise valdoma kitų asmenų. Be to Pastate yra suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai – ūkio patalpos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Kiti Pastato bendraturčiai, kurie šiame procese nors ir įtraukti suinteresuotais asmenimis, šioje byloje nėra nurodę faktinių aplinkybių ar pateikę įrodymų prieštaraujančių NŽT pozicijai ar skundžiamam teismo sprendimui, o ir pats pareiškėjas nėra nurodęs nei vienos teisės normos, kuri leistų laikyti jo reikalavimus pagrįstai ir sudarytų teisinį pagrindą NŽT teikti kitokio pobūdžio atsakymus ir patenkinti pareiškėjo reikalavimus.

27. NŽT nuomone, statiniui tapus pagrindiniu daiktu, tokio daikto savininkas turi ne tik teisę bet ir pareigą, atlikti atitinkamus veiksmus, kad įrašai viešajame registre atitiktų naudojimo faktą. Neatlikus tokių veiksmų viešajame registre fiksuoti duomenys nebeatitinka tikrovės ir neužtikrina NTR paskirties, nurodytos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje.

28. NŽT vertinimu, pareiškėjas painioja skirtingas daikto priklausinio ir statinio paskirties sąvokas. Statinio priklausinio sąvoka apibrėžta CK 4.19 straipsnio 1 dalyje, o statinio paskirties sąvoka - Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 dalies 59 punkte.

29. NŽT nuomone, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad norint pakeisti Pastato paskirtį būtina suformuoti žemės sklypą, nes tai galima daryti tik gavus statybą leidžiantį dokumentą, neturi teisinio pagrindo. Statinių paskirties keitimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus nuostatomis ir reikalavimais. Pareiškėjui nėra jokių teisinių kliūčių pakeisti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dalies paskirtį, kai sklypas nesuformuotas, tačiau nėra aišku dėl kokių priežasčių jis vengia tai atlikti.

30. NŽT pažymi, jog įstatymų leidėjas nenumatė galimybės ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui nuomotis ar įsigyti nuosavybėn žemės sklypų ar jo dalių, kuriuose tie statiniai yra. Kadangi, vadovaujantis nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, statinys yra pagalbinio ūkio ir tarnauja pagrindiniam daiktui, todėl kol nepakeista statinio paskirtis nėra teisinio pagrindo suformuoti žemės sklypo reikalingo statinio eksploatacijai.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ valstybinė žemės, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patikėjimo teisė yra perduota Klaipėdos miesto savivaldybei. Kadangi Taisyklių 24.1 punkte nurodyta, kad NŽT pateikia reikalavimus formavimo projektui, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra NŽT patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, tai šiuo atveju išduoti reikalavimų nacionalinė žemės tarnyba nebeturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT teritorinio skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. SFP-4936-(14.13.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“, kuriuo atsisakyta išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, ir NŽT centrinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 1SS-1370-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo skundas atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

33. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Pastato, kuriam eksploatuoti Projektu numatomas formuoti žemės sklypas, registracijos Nekilnojamojo turto registre duomenys negali būti lemianti aplinkybė sprendžiant dėl pastato funkcionavimo savarankiškumo tokioje susidariusioje ginčo situacijoje, kurioje Pastatas anksčiau buvo buto priklausinys ir tarnavo butui kaip kitam daiktui, tačiau buvo iš šio daikto atskirtas ir tapo pagrindiniu daiktu po buto perleidimo kitiems asmenims, todėl pagrindinio daikto valdymas sudaro pagrindą tokiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomos arba pardavimo galimybei. Lemiamą reikšmę nagrinėjamu atveju turi faktinės situacijos vertinimas.

34. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Žemės įstatymo nuostatos reguliuoja valstybinės žemės išnuomavimą arba pardavimą be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Tai lemia, kad minėtame įstatyme nėra nustatyta ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui, savininkų galimybė nuomotis ar įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kuriuose yra minėti statiniai.

35. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pažymėdamas Žemės įstatyme nenumatytą galimybę įgyvendinti Projektu siekiamą tikslą suformuoti žemės sklypą, skirtą eksploatuoti Pastatą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Be to, teismas akcentavo atitinkamame Statybos techniniame reglamente nustatytą statinių klasifikavimą, pagal kurį pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertinta tai, jog Statinys nėra tarnaujantis daiktas pagrindiniam statiniui tokioje pasikeitusioje situacijoje, kai butą, kurio priklausiniu anksčiau buvo Pastatas, pareiškėjas pardavė 2014 m. be Pastato. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, pareiškėjo turimais duomenimis, 2014 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-1594, kuriuo šalia pareiškėjui priklausančio Pastato, t. y. šalia žemės sklypo, kurį pareiškėjas siekia suformuoti, patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai), todėl būtina išreikalauti iš savivaldybės tokį įsakymą ir jo priėmimo pagrindą sudariusius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė tokio išreikalavimo prašymą.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

38. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

39. Byloje nėra ginčo, kad Pastato pagrindinė funkcinė paskirtis pagal registracijos duomenis Nekilnojamojo turto registre – pagalbinio ūkio. Tačiau nesutariama, ar faktinis Pastato funkcinės priklausomybės butui galimas pasikeitimas po to, kai pareiškėjas 2014 m. pardavė butą be Pastato, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovui, įgaliotam atlikti Projekto rengimo atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą, išduoti reikalavimus Projekto rengimui, kurio pradėjimui pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, priimtu gavus pareiškėjo prašymą.

40. Bylos dalyku nėra pareiškėjo akcentuojamo jam nuosavybės teise priklausiusio buto, kurio priklausinys buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Pastatas, perleidimo (pardavimo) kitiems asmenims teisėtumo aspektai. Be to, bylos dalyku nėra pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas pareiškėjo turimais duomenimis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. priimto įsakymo Nr. AD1-1594, kuriuo esą šalia pareiškėjui priklausančio Pastato, t. y. šalia žemės sklypo, kurį pareiškėjas siekia suformuoti, patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai), pagrįstumo ir teisėtumo aspektai.

41. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 7 d.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

42. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonės dėl Žemės įstatyme nustatyto reglamentavimo, kuriuo vadovavosi atsakovas ir jo Sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą įvertino pirmosios instancijos teismas, atitikties Konstitucijai, kurią pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo du kartus, atitinkamai pažymėdamas: a) gero administravimo principą (apeliacinio skundo 43 punktas); b) teisę naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, ir nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti (apeliacinio skundo 13 punktas).

43. Pabrėžtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde, kuriame vieną kartą paminėtas Žemės įstatymas tam, kad pagrįsti apelianto teiginį, jog „Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai)“, nėra jokių Žemės įstatymo nuostatomis grindžiamų argumentų, kuriais būtų paneigiami ginčijamų atsakovo sprendimų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, paremti Žemės įstatyme nustatytu reguliavimu.

44. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas jam nuosavybės teise priklausiusio buto pardavimas 2014 m., kai Pastato dalis nebuvo parduota, ir yra pareiškėjo nuosavybe, reiškia, be kita ko, tai, kad pareiškėjas, parduodamas butą be jo priklausiniu esančio Pastato, prisiėmė atitinkamą negatyvių padarinių riziką, susijusią su neparduotos Pastato dalies eksploatavimui reikalingo žemės sklypo suformavimo projektavimo administraciniais teisiniais ribojimais.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, pareiškėjo ginčijamų atsakovo sprendimų ir skundžiamo šiuos sprendimus įvertinusio pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai pagrįstai ir išsamiai grindžiami pirmiausia Žemės įstatymo nuostatomis, kurių pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nenurodo ir nepasisako dėl jų aiškinimo ar taikymo nagrinėjamu atveju, remdamasis Civilinio kodekso nuostatomis (apeliacinio skundo 13, 14, 30 punktai). Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat nepaneigia minėtų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentų, kurie grindžiami Žemės įstatymo nuostatomis. Tokių argumentų nepaneigus apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai įvertinta tai, jog Statinys nėra tarnaujantis daiktas pagrindiniam statiniui tokioje pasikeitusioje situacijoje, kai butą, kurio priklausiniu anksčiau buvo Pastatas, pareiškėjas pardavė 2014 m. be Pastato, pažymėtina, pareiškėjas neįrodė, kad jam pardavus nuosavybės teise turėtą butą be Pastato 2014 m., Pastatas, buvęs buto priklausiniu, nustojo būti priklausiniu ir nėra įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas, turintis funkcinę priklausomybę. Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas paneigiant atsakovo sprendimuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuojamą Pastato funkcinės priklausomybės įregistravimu pagrįstai grindžiamą Žemės įstatyme nustatyto reglamentavimo, nustatančio negatyvią išimtį dėl pagrindiniam statiniui tarnaujančių ūkinės veiklos pobūdžio statinių, taikymą nagrinėjamu atveju. Pareiškėjui to nepaneigus, minėti jo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

47. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, pareiškėjo turimais duomenimis, 2014 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-1594, kuriuo šalia pareiškėjui priklausančio Pastato, t. y. šalia žemės sklypo, kurį pareiškėjas siekia suformuoti, patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai), todėl būtina išreikalauti iš savivaldybės tokį įsakymą ir jo priėmimo pagrindą sudariusius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė tokio išreikalavimo prašymą, pažymėtina, kad, kaip minėta, šios bylos dalyku nėra pareiškėjo nagrinėjamu atveju neinicijuoto ir neskundžiamo kito Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo aspektai. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti pareiškėjo prašymą išreikalauti minėtą įsakymą ir atmestini minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai.

48. Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. SFP-4936-(14.13.36.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 1SS-1370-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

49. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis