2013-04-12 Nr. AB-1223-2-30-3-00688-2011-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-430/2013

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00688-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. N. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. N. (toliau – ir pareiškėja) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti poilsio namelio, esančio Labanoro regioninio parko ekologinės apsaugos zonoje (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovimo terminą tol, kol gretimame sklype, priklausančiame jos sūnui V. N., bus pastatyta sodyba.

Prašyme nurodė, jog, kadangi yra nurodymas poilsio namelį nugriauti, kreipėsi į Labanoro regioninio parko tvarkymo plano rengėjus, kurie pažadėjo tvarkymo plane numatyti galimybę gretimame, sūnui V. N. priklausančiame, žemės sklype sodybos statybą. Teigė, jog poilsio namelis bus labai reikalingas minėtos sodybos statyboms. Pažymėjo, jog tvarkymo plano viešasis svarstymas numatytas 2011 metų pabaigoje, o gavęs teigiamą atsakymą sūnus V. N. tuojau pat imsis statybos darbų. Teigė, kad yra bendravusi su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Labanoro regioninio parko direkcijos pareigūnais, kurie teigė, kad neprieštarauja tam, jog teismas pratęstų poilsio namelio, esančio Labanoro regioninio parko ekologinės apsaugos zonoje, nugriovimo terminą tol, kol gretimame, sūnui V. N. priklausančiame, žemės sklype bus pastatyta sodyba. Taip pat akcentavo, kad pareiškėja šiuo metu neturi nei finansinių, nei fizinių galimybių jį nugriauti (vyras serga), darbininkams pasamdyti neturi lėšų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Utenos skyrius) su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjos L. N. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą nurodė, kad Utenos apskrities viršininkas, vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į savavališkos statybos aktą, statybos sustabdymo aktą ir kt. byloje esančią medžiagą, dar 2009 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. 3-52 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2009 m. gegužės 17 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus 7 statinius (poilsio namelį, pagalbinį pastatą, pavėsinę, rūsį, vasaros pirtelę, tualetą, pagalbinį ūkio pastatą), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau šio įsakymo pareiškėja nustatytu laiku neįvykdė.

Pabrėžė, kad Inspekcija pareiškėjos savavališkoms statyboms pašalinti nustatė visą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, t. y. 2011 m. vasario 25 d. reikalavimui įvykdyti – 6 mėn., o šio nepakakus, statytojos prašymu, dar 3 mėn. pratęsiant terminą reikalavimui įvykdyti, kuris, dėl pareiškėjos prašyme minimų priežasčių, nėra įvykdytas iki šiol. Pažymėjo, jog prieš svarstant pareiškėjos prašymą būtina atsižvelgti į tai, kad: 1) savavališkai pastatyti nesudėtingi statiniai (pagalbinio ūkio pastatas bei pavėsinė) yra 1,45 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam nustatyti naudojimosi apribojimai ir minėtų statinių statyba apskritai negalima; 2) Inspekcija 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), minėtų statinių statyba negalima, todėl buvo prašoma juos iki nurodytos datos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2011 m. gruodžio 1 d. raštu informavo pareiškėją bei Inspekciją, kad vadovaudamasi teisės aktais ir atsižvelgdama į žemės sklypo specifiškumą prieštarauja pastato nugriovimo termino pratęsimui; 3) pareiškėja dar minėtu 2009 m. vasario 17 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu Nr. 3-52 buvo įpareigota geranoriškai nusigriauti nelegalius statinius žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2011 m. vasario 25 d. reikalavimu taip pat pareikalavo nusigriauti nelegalius nesudėtingus statinius per 6 mėn., vėliau, pareiškėjos prašymu, dar pratęsė terminą 3 mėn. minėtam reikalavimui įvykdyti. Darė išvadą, jog pareiškėja turėjo pakankamai laiko (beveik 3 metus) nusigriauti savavališkai pastatytus statinius, tačiau nustatytu laiku to nepadarė. Nurodė, kad pareiškėja prašo teismo pratęsti statinio nugriovimo terminą tol, kol gretimame sklype bus pastatyta sodyba.

Pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalis teismas galėtų tokį prašymą tenkinti, jeigu tokios paskirties statinių statyba yra galima tame žemės sklype (ar jo dalyje) bei esant svarbioms priežastims, dėl kurių galėtų būti pratęstas reikalavimo vykdymo terminas ilgesniam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė tiksliai, kokio termino reiktų reikalavimui įvykdyti, o tik nurodė, iki tol, kol bus pastatyta sodyba. Kadangi statybą leidžiančių dokumentų gavimas, sodybos statyba, jos užbaigimas, pagal teisės aktų reikalavimus, dėl tam tikrų priežasčių gali užtrukti ne vienerius metus, todėl manė, kad neracionalu būtų reikalavimo įvykdymo terminą susieti su galbūt būsimos gretimame sklype sodybos statyba ir jos užbaigimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos L. N. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teismas darė išvadą ir konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji prašo pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepripažintinos svarbiomis. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra expressis verbis nurodęs, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, o būtent – priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (beveik 3 metus), tačiau to nepadarė. Be to, pareiškėja nenurodė tiksliai, kokio termino reiktų reikalavimui įvykdyti, o tik nurodė iki tol, kol bus pastatyta sodyba, kurios statybai leidimas dar ir šią dieną nėra išduotas bei statyba nepradėta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo pratęsti pareiškėjai terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

III. Pareiškėja L. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei pratęsti poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), Labanoro regioninio parko ekologinės apsaugos zonoje (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovimo terminą iki 2013 m. rugsėjo 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nugriaudama žemės sklype esančius kitus pastatus patyrė žymius nuostolius, išlaidų turėjo ir dėl galimybės įteisinti savavališką statybą (projekto paruošimas), tačiau to padaryti nepavyko, nes namelis yra saugomoje teritorijoje. Paaiškina, kad ji ir jos vyras yra senyvo amžiaus žmonės, pensininkai, todėl po 3 metus vykusių derybų ir nepasiekus teigiamų rezultatų reikia sukaupti lėšų nurodytam reikalavimui tinkamai įvykdyti. Taip pat teigia, jog namelis nekenkia gamtovaizdžiui, niekam nedaro žalos, nes sklypas neaptvertas tvoromis ir netrukdo nei praeiti, nei prieiti prie ežero.

Nurodo, jog sukaupus reikiamas lėšas reikalavimą nugriauti namelį įvykdys. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė Statybos įstatymo normas, neatsižvelgė į pareiškėjos prašyme išdėstytus motyvus ir į tai, kad tuo metu pareigūnų buvo teigiama, jog priėmus naujas Statybos įstatymo pataisas bus leidžiama įteisinti savavališkas statybas, todėl pareiškėjos šeimos prašymu buvo paruoštas paprasto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), projektas (kompleksas (duomenys neskelbtini)).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą, nurodo, jog pareiškėjos nurodyti argumentai, kad su vyru yra senyvo amžiaus žmonės, pensininkai, kad reikia sukaupti lėšų nurodytam reikalavimui tinkamai įvykdyti, nėra laikytini svarbiais ir reikšmingais. Teigia, jog šiuo atveju pareiškėja, norėdama įgyvendinti savo teises, privalėjo pati būti aktyvi. Pareiškėja turėjo pakankamai laiko, per 3 metus, nusigriauti savavališkai pastatytus statinius, tačiau to nustatytu laiku nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjos L. N. prašymas pratęsti poilsio namelio, esančio Labanoro regioninio parko ekologinės apsaugos zonoje (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovimo terminą.

Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities viršininkas 2009 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. 3-52 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2009 m. gegužės 17 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius (poilsio namelį, pagalbinį pastatą, pavėsinę, rūsį, vasaros pirtelę, tualetą, pagalbinį ūkio pastatą), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. vasario 25 d. Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-118 nurodė pareiškėjai nugriauti savo lėšomis minėtus savavališkai Ilmedo ežero apsaugos zonoje, Labanoro regioninio parko teritorijoje pastatytus statinius ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjos prašymu, šis terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, t. y. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), 2011 m. lapkričio 22 d. padavė teismui prašymą pratęsti reikalavimo vykdymo terminą iki tol, kol gretimame sklype, priklausančiame sūnui V. N., bus pastatyta sodyba. Pareiškėja prašymą taip pat grindė tuo, kad ji neturi nei finansinių, nei fizinių galimybių jį nugriauti, serga vyras, neturi lėšų darbininkams pasamdyti.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai:

1) nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka;

2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos skyrimo arba siunčia šį protokolą teismui;

3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius:

1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Inspekcijai statytojui (užsakovui) nurodžius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų reikalavimą, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, kad būtų galima įteisinti statybas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2445/2012). Taigi reikalavimo nugriauti statinį (-ius) įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik dėl aplinkybių, susijusių su atliekamomis procedūromis dėl savavališkos statybos įteisinimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama pratęsti terminą reikalavimui nugriauti savavališkai pastatytus statinius, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su atliekamomis procedūromis dėl savavališkos statybos įteisinimo. Be to, Utenos skyrius 2011 m. rugpjūčio 17 d. rašte pareiškėjai yra nurodęs, kad statiniai negali būti įteisinti, nes statyba toje vietoje, kur pastatyti statiniai (Labanoro regioninio parko ekologinės apsaugos zonoje), yra negalima (b. l. 7). Trečiasis suinteresuotas asmuo tokios pozicijos laikėsi ir nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su jos negalėjimu šiuo metu nugriauti statinius, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pratęsti terminą 2011 m. gruodžio 9 d. reikalavimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su šiuo metu atliekamomis procedūromis dėl savavališkos statybos įteisinimo, kurių trukmei pareiškėja negali daryti įtakos, t. y. aplinkybių, kurioms esant pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį galėtų būti pratęstas terminas 2011 m. gruodžio 9 d. reikalavimui įvykdyti. Pareiškėjos nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių ji negali įvykdyti šiuo metu reikalavimo, nepripažintinos aplinkybėmis, dėl kurių Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pratęstas terminas reikalavimui įvykdyti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus nutartyje motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos L. N. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė