2022-06-08 Nr. BB-4019-1-81-2-00016-1994-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-2338/2022

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo A. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams su turto konfiskavimu, 105 straipsnio 8 punktą išimtine mirties bausme sušaudant. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – išimtinė mirties bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A. K. pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 1995 m. balandžio 14 d. nuosprendis: A. K. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1995 m. sausio 1 d.) ir 105 straipsnio 8 punktą ir nuteistas atitinkamai laisvės atėmimu penkeriems metams be turto konfiskavimo ir išimtine mirties bausme sušaudant; vadovaujantis 1961 metų BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ją atliekant kalėjime. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nuteistojo A. K. veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 metų BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, iš 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pakeista Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartis: panaikinta nutarties dalis, kuria nuteistojo A. K. veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, A. K. paskirtos bausmės pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą ir 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kita nutarties dalis palikta nepakeista.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

6. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnio 5 dalimi, atmestas nuteistojo A. K. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

7. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta vadovaujantis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, nuteistojo A. K. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis.

8. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirtos bausmės švelninimo paliktas nenagrinėtas.

9. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo A. K. prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirtos bausmės švelninimo paliktas nenagrinėtas.

10. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi nuteistojo A. K. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis.

11. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nuteistojo A. K. skundas prašymas paliktas nenagrinėtas.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

12. Nuteistasis A. K. prašo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pagal BPK 451 straipsnio 3 punktą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-152-658-2021 ir, teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, švelninantį bausmę, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 105 straipsnio į 2000 m. BK 129 straipsnį bei sušvelninti bausmę. Pareiškėjas nurodo:

12.1. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 3621 straipsniu, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo, 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė naują atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad pareiškėjas padarė nusikaltimą, būdamas pavojingu recidyvistu, be to, neteisingai traktavo įstatymo grįžtamąją galią. Apeliacinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje nekreipė dėmesio į pareiškėjo nurodytą argumentą dėl naujos sunkinančios atsakomybę aplinkybės nurodymo ir neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, švelninantį bausmę.

12.2. Baudžiamasis įstatymas, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Pareiškėjas nuteistas už tyčinį nužudymą, padarytą iš savanaudiškų paskatų. Už šią veiką pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą buvo nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki penkiolikos metų arba mirties bausmė. Pasikeitus baudžiamajam įstatymui pareiškėjo padaryta veika atitiko naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kurios sankcija nustatė bausmę – laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Lyginant šiuose straipsniuose nustatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę matyti, kad pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies sankciją minimali laisvės atėmimo riba sumažinta, o maksimali – padidinta. Teismas svarstydamas, kuris iš šių įstatymų turėjo būti taikomas pareiškėjo padarytai veikai, turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 15 punkte nurodytais išaiškinimais, kad tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią, klausimas dėl to, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis, gali būti išspręstas tik atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti. Tiek Šiaulių apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai traktavo įstatymo grįžtamąją galią ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, švelninantį bausmę, nes neįvertino visų aplinkybių (byloje nustatyta pareiškėjo atsakomybę švelninanti aplinkybė, pareiškėjas charakterizuojamas patenkinamai). Esant kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pagal BK 129 straipsnį negali būti skiriamas bausmės maksimumas (t. y. laisvės atėmimas iki gyvos galvos).

12.3. Vertinant naujojo baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytus pakeitimus galima daryti išvadą, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atveju veikos perkvalifikavimas į naująjį BK pasunkintų pareiškėjo teisinę padėtį. Tačiau 1995 m. nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta mirties bausmė, o šiai bausmei nuosprendžio priėmimo metu moratoriumas nebuvo paskelbtas. Sprendžiant, kuris įstatymas buvo griežtesnis, reikia nepamiršti, kad Europos Sąjunga įpareigojo Lietuvą panaikinti mirties bausmę kaip per griežtą. Šiaulių apygardos teismo ir Apeliacinio teismo tiesmukiškas BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas šiuo atveju nėra teisingas. Nuo 1995 m. žymiai pasikeitė valstybės baudžiamoji politika. Skiriant bausmę už prieš 27 metus padarytą nusikaltimą būtina įvertinti pokyčius bausmių politikoje. Dėl teismų padarytų klaidų pareiškėjas turi atlikinėti bausmę pagal jau nebegaliojantį 1961 m. BK.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

13. Nuteistojo A. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo paliktinas nenagrinėtas.

14. BPK 452 straipsnio („Teisė paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo“) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo BPK 451 straipsnyje nustatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. BPK 452 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pakartotiniai pareiškimai bei teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui jau buvo padavęs 2020 m. gegužės 11 d. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė konstatavusi, kad A. K. keliamas klausimas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal 2000 metų Baudžiamąjį kodeksą atitinkamai sumažinant galutinę bausmę Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 3621 straipsnyje, BK 3 straipsnyje, 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo išnagrinėtas, o šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik BPK tiksliai nurodytais pagrindais bei tvarka, esant tam tikroms sąlygoms. Nuteistojo A. K. pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir jo paduotame 2020 m. gegužės 11 d. pareiškime, todėl nuteistojo antrą kartą paduotas pareiškimas laikytinas pakartotiniu. Pagal BPK 452 straipsnio 2 dalies nuostatas, pakartotiniai pareiškimai bei teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis