2024-03-19 Nr. CB-1940-2-27-3-01061-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-790

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-01061-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 23 d. paduotu atsakovės S. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo, prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

atsakovės S. S. kasacinis skundas paduodamas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Byloje Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį bei atsakovės S. S. priešieškinį, 2023 m. liepos 3 d. sprendimu panaikino (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudaryta santuoka buvo įtraukta į apskaitą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

šalims paliko jų santuokines pavardes; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; priteisė iš atsakovės ieškovui 425,81 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d.; pripažino apsimestiniu sandoriu 2022 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatė, kad pirkėjų teises ir pareigas pagal šią sutartį įgijo ieškovas ir atsakovė; išsprendė klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto padalijimu; pripažino įsipareigojimus pagal 2022 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutartį su kreditoriumi AS „Inbank filialas“ solidaria šalių prievole ir nustatė, kad po 2023 m. birželio 5 d. 1438,95 Eur įsipareigojimą privalo dengti abi šalys lygiomis dalimis; pripažino, kad 34 000 Eur skola kreditorei D.

R. yra solidari šalių prievolė; priteisė iš ieškovo 116,68 Eur kompensaciją atsakovei. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. sausio 18 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl 2022 m birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, nekilnojamojo turto padalijimo ir prievolės kreditorei D. R. pripažinimo solidaria, priėmė naują sprendimą ir šiuos priešieškinio reikalavimus atmetė; pakeitė teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; pakeitė teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka; pakeitė teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, sumažinant iš ieškovo priteistą 270 Eur išlaikymą iki 240 Eur; pakeitė teismo sprendimo dalį, kuria įsipareigojimai pagal 2022 m. spalio 5 d. vartojimo kredito sutartį kreditoriui AS „Inbank filialas“ pripažinti solidaria šalių prievole ir šią prievolę pripažino asmenine atsakovės prievole; pakeitė teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo; pakeitė teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista atsakovei 116,68 Eur kompensacija ir priteisė iš atsakovės ieškovui 900 Eur kompensaciją; pakeitė priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasaciniu skundu atsakovė S. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl vieno iš sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pripažindamas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo rėmėsi ne byloje įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, o deklaratyviai citavo tik ieškovo nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, pažeidė nepilnamečio vaiko teisių ir interesų prioriteto principą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nes apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nustatė tokią bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteistą 270 Eur išlaikymą vaikui sumažino iki 240 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 924 Eur neatskaičius mokesčių, 708 Eur atskaičius mokesčius. Tokiu būdu, minimali neįrodinėtina išlaikymo suma, priteistina iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) nuo 2024 m. sausio 1 d. vienam vaikui yra 354 Eur. Teismas galėjo nustatyti mažesnį nei minimalus orientacinis išlaikymas vaikui tik esant pagrindui taikyti šią išimtį, tačiau byloje išlaikymo dydis buvo sumažintas tik atsižvelgiant į pakeistą bendravimo su vaiku tvarką, nors priteistas vaikui išlaikymo dydis yra nebepakankamas net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti.

4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu klausimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, pažeidė įrodinėjimo taisykles, kitaip vertino lėšų, kuriomis buvo sumokėta už ginčo turtą, priklausomybę, nesiaiškino sutarties šalių elgesio ir valios turinio.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti atsakovės kasacinį skundą, nespręstina dėl prašymo atidėti žyminį mokestį, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 23 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 1.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė