531283c2-e011-453b-86ff-9b4dd52965f3 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-754-870/11Proceso Nr. 1-13-1-03228-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.;1.2.2. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Laurai RimÅ¡aitei,dalyvaujant prokurorams Olgai Å leiterienei, Valentui Gritei,kaltinamųjų gynėjams advokatams Aleksandr Palamarčuk, Valdui Burneikiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:J.

V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2006-04-26 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 4MGL (500) bauda (2009-01-06 bauda pakeista į 2 areÅ¡to paras), teistumas neiÅ¡nykęs.P. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ten pat, be pilietybės, 11 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Kaltinamieji J. V. ir P. I. pagrobė svetimÄ turtÄ ir iÅ¡niekino vieÅ¡osios pagarbos vietÄ :jie, 2010 m. lapkričio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ Agrastų g. 15, Vilniuje, Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultÅ«ros paveldo objekte, Panerių žudynių ir kapų memorialo parke iÅ¡kasė 2 apÅ¡vietimo stulpus, 2 du rado jau iÅ¡kastus, Å¡iuos 4 apÅ¡vietimo stulpus nuvežė karučiu į metalo supirktuvę, kurių kiekvieno vertė 150 litų, tokiu bÅ«du pagrobė Lietuvos Respublikai priklausantį 600 litų vertės turtÄ ir iÅ¡niekino vieÅ¡osios pagarbos vertÄ vietÄ â€“ Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultÅ«ros paveldo objektÄ â€“ Panerių žudynių vietÄ ir kapų memorialo vietÄ .Kaltinamasis J.

V. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino dalyje dėl svetimo turto pagrobimo visiÅ¡kai, tačiau neigė kaltę dėl to, kad siekė iÅ¡niekinti pagarbos vertÄ vietÄ . Jis parodė, kad tiksliai nepamena, kuriÄ praėjusiųjų (2010 metų) spalio ar lapkričio mėnesio dienÄ , vakare neturėjo darbo, norėjo valgyti, todėl iÅ¡kasė Panerių memoriale 2 stulpus, o P. I. jam padėjo stulpus nugabenti į metalo supirkimo punktÄ . Atsakydamas į teisėjos bei proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ kapų memorialo vietos iÅ¡vežė keturis stulpus, tačiau iÅ¡kasė tik du, kiti du stulpai jau gulėjo iÅ¡kasti.

Stulpus iÅ¡kasė Å¡alia kelio, memoriale. Jis žinojo, kad kasa stulpus Panerių memoriale, pačiÄ vietÄ vertina pagarbiai, nes ten daug žmonių palaidota, tačiau stulpai buvo seni, aplūžę, juose net lempučių nebuvo. Jis nemano, kad kažkÄ iÅ¡niekino, nes tokio noro tikrai neturėjo, tie stulpai buvo seni, neveikiantys, o vietÄ , kurioje iÅ¡kasė stulpus sutvarkė, užkasė. Jo iÅ¡kasti 2 stulpai nebuvo įbetonuoti, stulpai ir laidai buvo įkasti į žemę, negiliai, apie 1 metro gylyje.

Elektros laidus nupjovė su kastuvu. P. I. tik padėjo jam 4 stulpus (du iškastus ir du gulinčius ant žemės) užkelti ant karučio, kurį buvo pasiskolinęs iš kaimyno ir nuvežti į metalo laužo supirktuvę. Metalo supirktuvėje už 4 stulpus gavo apie 100, gal 150 litų. Šiuos pinigus pasidalino su P. I., sau pasilikdamas didesnę pinigų sumos dalį.Kaltinamasis P. I. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino dalyje dėl svetimo turto pagrobimo, tačiau neigė kaltę dėl jam reiškiamo kaltinimo pagarbos vertos vietos išniekinimo.

Jis paaiÅ¡kino, kad sutiko J. V., kuris paaiÅ¡kino, kad neturi kÄ valgyti ir paprašė partempti metalo. Jie nuėjo link memorialo. Jis stulpų nekasė, stovėjo Å¡alia, laukė kol J. V. iÅ¡kas du stulpus, sutvarkys, kad nebÅ«tų duobės. Jis net nepagalvojo, kad gali bÅ«ti pripažinta pagarbos vertos vietos niekinimu. Atsakydamas į teisėjos bei proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, kad du stulpus iÅ¡kasė, dar du rado, stulpų aukÅ¡tis gal 5 metrai. Kai J. V. kasė, buvo vakaras, stulpus jie pasiliko miÅ¡kelyje, o kitÄ dienÄ nuvežė į metalo supirktuvę.

Kokia yra vieta, kur stulpus kasė žinojo ir suprato. PaaiÅ¡kino, kad ta vieta yra memorialas, ten vyko žudynės. Jis memoriale lankosi dažnai, nusiveda ten pažįstamus. Jis nurodė, kad neturėjo tikslo paniekinti ar sulaužyti kažkÄ , tiesiog padėjo draugui nuvežti perlaužtus per pusę stulpus į metalo supirktuvę. Pačioje supirktuvėje jis nebuvo ir nepamena, kad bÅ«tų gavęs pinigų už pagalbÄ . Liudytojas J. M. Z. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis yra Vilniaus valstybinio Gaono žydų muziejaus direktorius, paties įvykio jis nematė, jam apie įvykį pranešė A.

K.. Jį informavo muziejaus darbuotojas apie iÅ¡niekinimÄ ir po to jis kreipėsi į buhalterijÄ , kad bÅ«tų nustatytas materialinis žalos dydis. Jis yra ten ne kartÄ lankęsis, žibintai buvo iÅ¡ilgai tako, kuris veda į duobes kur buvo palaidoti nužudytieji, apÅ¡viečia takÄ vedantį prie žudynių duobės. Tie Å¡viestuvai buvo įkasti į žemę dar tarybiniais metais (1984-1985). Nuo to laiko jie ten ir stovi. Spėja, kad iÅ¡ viso Panerių memorialo teritorija užima 8 hektarus su viskuo ir miÅ¡ku, gali bÅ«ti, kad kapinių teritorija yra 4 hektarų dydžio.

Ten atitinkamose vietose masiÅ¡kai buvo žudomi žmonės, ten iki Å¡iol neleidžiama kasinėti ir ta dalis teritorijos yra laikoma kapinėmis. Å viestuvai teritorijoje yra veikiantys, galbÅ«t retkarčiais neveikė. Nežino, ar vagystės metu jie veikė. 2010 metų spalio mėnesį Å¡viestuvai turi bÅ«ti nusidėvėję, kaina daug mažesnė. Å viestuvus projektavo architektas J. M.. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus J. M. Z. nurodė, kad nežino kas įjungia apÅ¡vietimÄ , mano, kad tai yra savivaldybės pareiga rÅ«pintis elektros įjungimu.

Negali atsakyti ar dabar yra naujas stulpas įkastas toje vietoje kur buvo iÅ¡kasti stulpai, mano, kad yra sudėtinga atsakyti į klausimÄ apie stulpų vertę. Kaltinamų asmenų elgesį vertina kaip barbariÅ¡kÄ aktÄ . Jis nurodė, kad iÅ¡niekintas atminimas nužudytų, tÄ vietÄ Å¾ino tarptautinė bendruomenė, visi toje vietoje atvažiuoja pamerkti gėlių, pagerbti.Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis dirba muziejuje gidu. Jie veda ekskursijas mažame muziejuje. Visa teritorija yra keleto hektarų dydžio, ji nesaugoma, dažnai jį kviečia kaip liudytojÄ dėl iÅ¡niekinimų.

Pernai buvo surašytas protokolas, rado iškastas duobes ir mėtėsi žmonių kaulų, ten yra virš 100 000 žuvusių žmonių. Ryškiausios buvo dvi duobės, kitose, kur viršuje buvo dengtos akmeninėmis plytomis, matėsi tik mažos skylutės, buvo paliktos atkastos duobės. Jis nurodė, kad matė smulkių kauliukų (centimetro ar dviejų dydžio) duobėse. Ta teritorija yra paskelbta draustiniu ir draudžiami bet kokie kasinėjimai. Kadangi daug kartų važinėjo policija, tai negali tiksliai įvardinti kada duobės buvo užkastos.

Yra sudaryta sutartis su įmone, kuri valo teritorijÄ , ji ir užkasė duobes. Nusikaltimo metu ten elektros nebuvo, bet Å¡itie stulpai yra veikiantys, dalis iÅ¡daužytų stulpų. PrieÅ¡ vagystę keletÄ metų stulpai neveikė, nes elektra nebuvo įjungta, nors kabeliai buvo pajungti, nes vandalizmas dažnai vyksta, nuolat nuniokojamas memorialas. Kaltinamieji nupjovė kabelį, jis nesutvarkytas iki Å¡iol, Å¡viestuvai dega kitose linijose. Veikiančių analogiÅ¡kų Å¡viestuvų liko virÅ¡ deÅ¡imt.

IÅ¡ jų nedega du, visi kiti dega. Prie pagrindinio tako, prie lenkų A. K., prie maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės dega Å¡viestuvai, toliau nuo muziejaus pastato esantys Å¡viestuvai nedega. Jis parodė, kad netiesa, jog patys kaltinamieji užkasė duobes, nes atvykus policijai duobės nebuvo užkastos, tÄ vietÄ sutvarkė miesto tvarkymo brigada.Liudytojas V. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis yra metalo įmonės direktorius, kaltinamieji pasakė, kad jam pardavė metalÄ . Jis teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji stulpų neatvežė.

Jie visada iÅ¡duoda dokumentus, jeigu superka metalÄ . Kur stulpai dingo jis nežino. Jų metalo supirktuvė yra Agrastų g. 2 Vilniuje, ten yra didelė teritorija, Paneriuose yra daug metalo supirktuvių. Jam policijos pareigÅ«nai nubraižė kaip atrodo stulpai, net pats buvo nuvykęs pasižiÅ«rėti, tos virÅ¡Å«nėlės yra nestandartinės, ypatingos ir darbuotojų klausė, niekas neprisiminė, kad bÅ«tų atvežę priduoti stulpus. Jo pareigÅ«nai paprašė įvertinti stulpus. Å iai dienai pagal svorį stulpÄ vertina maždaug 150 litų.

Tie stulpai gali daugiau ar mažiau kainuoti, nebÅ«tinai 150 litų, svoris vieno stulpo apie 300 kilogramų. Jis nėra vertintojas tik vizualiai nusako preliminariÄ kainÄ . Tuo metu, kai pardavinėjo stulpus, kilogramas skardos maždaug 50 centų kainavo. Kad tiksliai nustatyti stulpo svorį reikia, jį iÅ¡kasti ir pasverti.Liudytoja T. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dirba vyr. buhaltere Žydų Gaono muziejuje, ten yra Panerių memorialas. Stulpų atsiradimo istorija jai nėra žinoma, čia ne jų teritorija, jie tik apie pastatÄ turi informacijÄ .

Žemė yra ne jų, Å¡viestuvai yra ne jų, tai yra neįtraukti į balansÄ , Å¡viestuvai tikrai nėra jų turtas. Nežino kokiu bÅ«du yra nustatinėjama Å¡viestuvų vertė. Panerių memorialas yra ant savivaldybės žemės.Liudytojas T. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad į Agrastų g. vyko balandžio mėnesį, ten buvo iÅ¡kasti stulpai, buvo likusios duobės ir buvo praneÅ¡ta, kad pavogė penkis ar Å¡eÅ¡is stulpus. Tos duobės nebuvo iki galo sutvarkytos, buvo likę įlinkimai, ten atvirų duobių nebuvo, tik žymė likusi po duobių.

Jo pareigos yra specialistas – ekspertas, Å¡ioje byloje buvo labiau fotografas. Stulpai iÅ¡kasti ne prie miÅ¡ko, Å¡alia memorialo gal pora duobių yra iÅ¡kasta ir artimiausi stulpai gal 10-15 metrų nuo pagrindinio įėjimo, kiti stulpai toliau – link miÅ¡ko iÅ¡kasti, kaulų likučių ar palaikų nematė, buvo žolelių akmenukų.Liudytojas M. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ten yra Panerių girininkijos teritorija ir jie jÄ prižiÅ«ri. Jie tvarkė pagal eilę prie penktos duobės, ten matėsi stulpai pavirtę, kitÄ dienÄ atvažiavo pabaigti darbų ir kur stovėjo pavirtę stulpai kabeliai nukirsti buvo.

IÅ¡ viso penkios ar Å¡eÅ¡ios duobės buvo iÅ¡kastos, paskutinė duobė buvo ant kampo, kur buvusi įkalinimo vieta. Jis negali nei patvirtinti, nei paneigti kiek jie duobių tvarkė. Jie trise tvarkė du su puse hektaro teritorijos, fiziÅ¡kai jau nebegalėjo sutvarkyti viskas vyko prieÅ¡ lapkričio 1 d.Liudytojas I. A. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Agrastų g. 3 Vilniuje. ŽiemÄ matė tÄ Ä¯vykį, kai buvo kasami stulpai. Buvo vakaras, ten jis ėjo, Å¡unį vedžiojo, matė du žmones, vienas iÅ¡ jų kasė stulpÄ , kitas stovėjo Å¡alia.

Nepamena, kada ten tiksliai vyko. Viskas vyko memoriale prie duobės. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, kad policijoje galbÅ«t ir prikÅ«rė šiek tiek tame savo paaiÅ¡kinime. Nėra įsitikinęs, kad buvo Å¡ie du vyrukai (J. V. ir P. I.). Jis nežino kaip atsirado pavardės jo paaiÅ¡kinime ikiteisminio tyrimo metu. Jis su Justu pažįstami, pavardės jo nežino. Nurodo, kad dabar sako tiesÄ , o tų parodymų policijoje neprisimena. Jam niekas nedetalizavo įvykio aplinkybių, pareigÅ«nas pasakė eiti kartu su juo dėl stulpų paaiÅ¡kinti, kadangi netoli tos vietos gyvena.

Jis pradėjo pasakoti kÄ Å¾ino. PareigÅ«nams sakė, kad gali bÅ«ti Justas ir Pavelas, bet nėra įsitikinęs, kad jie ten buvo.Liudytojas J. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad mano, jog kiekvienas pakeltų tuos Å¡viestuvus, Å¡viestuvas buvo 4 metrų ilgio vamzdis, kurio apačioje prijungtas elektros kabelis, virÅ¡uje buvo uždėtas tulpės pavidalo „kalpokas“, taip pat buvo uždėtas prastas skardinis gaubtas, skirtas apsaugai, stulpai buvo pilkai nudažyti, buvo kabeliai pravesti ir laidojimo duobėms buvo skirti prožektoriai, kiek metrų stulpai įleisti į žemę negali pasakyti.

IÅ¡ pradžių teritorija vadinosi Panerių memorialinis parkas, vėliau Panerių memorialas. Buvo pagrindinės Å¡eÅ¡ios laidojimo duobės, buvo muziejus, kuris po karo nelaimingai sudegė ir skubotai dabartinis muziejus pastatytas. Kalbant apie stulpų priklausomybę, tai vykdomasis komitetas užsakė stulpų statybÄ , o jei tiksliau komunalinės statybos valdyba. Komunalinio Å«kio valdyba buvo, jie žiÅ«rėjo gatves, parkus, gėlynų apÅ¡vietimÄ . Memorialo teritorijÄ sudarė 10 hektarų, tiek buvo skirta tuo metu.

Kiek Å¡viestuvų iÅ¡ viso yra negali pasakyti, buvo visi vienodi Å¡viestuvai, o ten kur laidojimo duobės buvo prožektoriai pastatyti. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, kad tai buvo tipiniai Å¡viestuvai, skirti gatvėms apÅ¡viesti, Å¡itie konkrečiai buvo skirti parko apÅ¡vietimui, Å¡viestuvai buvo plieniniai. Å viestuvų projektÄ parengė ne jis, jis tik gaubtus padarė.Liudytojas V. R. (pareigÅ«nas kuris 2010-11-25 pildė byloje esantį (b. l.

11) įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ ) teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad matė iÅ¡kastas duobes, kai kuriose duobėse buvo iÅ¡traukti laidai. Vizualiai sprendžia, kad ne tÄ dienÄ buvo iÅ¡kastos duobės, kai jie atvažiavo.Liudytojas S. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra tekę vykti į Panerių memorialÄ apžiÅ«rėti įvykio vietos, jie vyko papildomai. Mėnesio ir dienos negali įvardyti, atvyko su specialistu ir apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , jiems talkino K., akivaizdžių kasimo požymių nesimatė, duobės buvo užpiltos smėliu.

K. sakė, kad ten buvo muziejaus teritorija ir jie sutvarkė duobes, kadangi jos negalėjo bÅ«ti paliktos atkastos. Kai jie nuvyko duobės buvo tvarkytos, buvo iÅ¡kasti 5 ar 6 stulpai.Ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-20 J. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad praeitais metais rudenį, gali bÅ«ti 2010 metų lapkričio mėnesį, nuėjo ir iÅ¡kasė Panerių memoriale 2 stulpus, buvo su P. I.. Tai buvo nenaudojami žibintai, metaliniai stulpai, įkasti į žemę, jie juos atkasė ir iÅ¡traukė, norėjo priduoti į metalo lauÅ¾Ä , trÅ«ko pinigų.

Apklausoje nurodė, kad žinojo, jog tai žydų kapinės, memorialas, ten palaidota apie 100000 ar 70000 žmonių, žinojo, kad tai masinė kapavietė. Suprato, kad viešosios pagarbos vietoje negalima atlikti jokių kasinėjimų, bet valgyti norėjosi. Jie toliau buvo, kažkur apie 20 metrų nuo duobių. Stulpai buvo seni aprūdiję, palenktais kotais, vienas su žibintu, kitas be žibinto (b. l. 93-94).2011-08-23 J. V. apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir teisme bei apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 98).Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J.

V. parodė keliÄ miÅ¡kelyje, kuriuo ėjo, vietÄ , kurioje iÅ¡kasė pirmÄ ir antrÄ stulpus, kur po to paslėpė apÅ¡vietimo stulpus ir parodė vietÄ , kur pridavė stulpus į metalo supirktuvę (b. l. 99-104).P. I. apklausiant jį ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad J. V. neturėdamas bÅ«sto paprašė gyventi pas jį. Tai buvo praeitais metais, rudenį, datos tiksliai neatsimena, nebuvo pilnai tamsu, prieblanda, J. V. paprašė ir jis atėjo padėti užtempti metalÄ . Jis stulpų nekasė, stovėjo nuoÅ¡alyje, tik tempė.

Du stulpai jau gulėjo, kelis kasė tiksliai nepamena, gal du. Jis matė kaip kasė J. V.. MetalÄ kitÄ dienÄ vežimėliu nuvežė kartu su J. V., kiek jis gavo pinigų už metalÄ nieko nežino. Tada buvo iÅ¡gėręs Å¡iek tiek alkoholio. Žino, kad ten yra memorialas, gyvena netoli nuo memorialo. Apie istorinius įvykius toje vietoje žino, ten nužudyta daug lietuvių savanorių, žydų, lenkų, žmonės buvo žudomi masiÅ¡kai visoje memorialo teritorijoje (b. l. 128-130).P. I. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus kaip ir apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui (b. l. 124, 134).IÅ¡ 2011-07-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. I. parodė vietÄ kur J.

V. kasė stulpÄ , vietÄ , kur gulėjo iÅ¡kasti stulpai, vietÄ iÅ¡ kurios vežė stulpus vežimėliu ir kur yra metalo supirktuvė (b. l. 135-140).Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus J.M. Z. 2010-11-23 raÅ¡te Nr. 1-95 nurodyta, kad Å¡viestuvai buvo pastatyti 1984 metais. Paskaičiavus į litus, vieno kaina bÅ«tų 1247,38 Lt. Memorialui padaryta 7483, 68 Lt materialinė žala. Memorialas yra kultÅ«ros paveldo vertybė – žudynių vieta su kapais. Bet kokie žemės darbai, ypač kasinėjimas tokioje teritorijoje yra draudžiami.

Atkasant apšvietimo stulpus ir kabelius buvo pažeisti nužudytų ir sudegintų aukų palaikai (b. l. 7).Iš 2011-04-28 įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l.

12) matyti, kad apžiūros objektas Panerių memorialo teritorija. Protokole aprašytos tuo metu memoriale rastos duobės. Fotolentelėse (b. l. 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20) nufotografuotos vietos, kur stovėjo iškasti stulpai. Plane – schemoje (b. l.

25) pavaizduota vieta kur buvo iškastos duobės ir matosi laidai, taipogi vietos kur stovėjo elektros stulpai bet duobės užkastos. Fotolentelėje Nr. 14 matyti analogiškas stulpas (pavyzdys), kokie buvo iškasti memoriale (b. l. 15).Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas R. B. 2010-12-02 rašte Nr. (3.7.V)-2V-1308 nurodė, kad dekoratyviniai šviestuvai Kultūros vertybių registre neregistruoti, jie nėra kultūros paveldo objektas ar jo vertingoji savybė (b. l. 41).Lietuvos kultūros ministerijos 2011-02-23 rašte Nr. S2-482 nurodyta kad Panerių žudynių vietos ir kapų vertingosios savybės yra čia buvusių statinių (kareivinių, vartų, pylimų, kanalų, žudynių ir palaikų duobių) liekanos ar jų vietos, teritorijos reljefas ir užkastų aukų palaikai.

Šviestuvai pagaminti 1984 m. neturi kultūrinės vertės ir nėra kultūros paveldo objekto vertingosios savybės.Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l.

75) nurodyta, kad žemės sklypas, adresu Agrastų g. 15, Vilniaus mieste priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „Vidvestuma“ direktorius V. J. parodė, kad apie 10 metų dirba su metalo laužu. Policijos prašymu apžiūrėjo senus metalinius apšvietimo stulpus su dekoratyviniais žibintais, esančius Panerių memorialiniame parke prie asfaltuotų takelių. Vieno tokio stulpo vertė, kaip juodo metalo laužo už svorį yra 150 litų, nes jo svoris 300 kg., o vieno kg metalo kaina – 0,50 Lt.

Tokia vidutinė metalo kaina buvo 2010 m. rudenį (b. l. 31). Dėl svetimo turto pagrobimo BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Turtas pagal 178 straipsnį, tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Turto vertė kvalifikuojant turto pagrobimÄ gali lemti vienos ar kitos BK straipsnio dalies taikymÄ , t. y. pačios veikos kvalifikavimÄ , todėl vertę bÅ«tina nustatyti.

Jei asmuo pagrobia tam tikrus daiktus, kurių vidutinės vertės iÅ¡ esmės neįmanoma nustatyti dėl to, kad Å¡ie nebegali bÅ«ti naudojami pagal savo įprastinę paskirtį, tačiau turi vertę, pavyzdžiui metalo laužas ir asmuo bÅ«tent juos pagrobia dėl Å¡ios priežasties, tokiu atveju pagrobto turto vertė yra nustatoma pagal vidutinę tokios rÅ«Å¡ies turto (metalo laužo) supirkimo kainÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52 patvirtina Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga – Teismų praktika, Nr. 23).

Å iuo atveju J. V. ir P. I. Panerių žudynių ir kapų memorialo parke iÅ¡kasė 2 apÅ¡vietimo stulpus, o du rado jau iÅ¡kastus. Teismas vertina, kad apÅ¡vietimo stulpai priklausė Lietuvos Respublikai, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo iÅ¡spręstas jų perdavimo klausimas, jie nėra įtraukti į konkrečios institucijos turto apskaitÄ . Byloje nustatyta, kad apÅ¡vietimo stulpai stovėjo žemės sklype, kuris priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (b. l. 75).

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies h punktu, kapinėse esantys pastatai ir statiniai, įrenginiai ir želdiniai yra savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas. Šioje byloje pakanka duomenų teigti, kad 2 apšvietimo stulpai, kurie stovėjo Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultūros paveldo objekte Panerių žudynių ir kapų memorialo parke ir dar 2 gulintys anksčiau iškasti apšvietimo stulpai nebuvo bevertis ir bešeimininkis turtas.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių negalima teigti, kad kaltinamieji matydami daug metų stovinčius apÅ¡vietimo stulpus, skirtus Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultÅ«ros paveldo objekte Panerių žudynių ir kapų memorialo parkui apÅ¡viesti, nepaisant to, kad kaip jie patys teigia Å¡viestuvai du tris metus nedegė, nesuprato, kad stovintys teritorijoje, kuri yra puoselėjama ir prižiÅ«rima apÅ¡vietimo stulpai niekam nereikalingi ir neturintys Å¡eimininko, teismo vertinimu, jie suprato, kad kėsinasi pagrobti jiems nepriklausantį turtÄ .Å ioje byloje nustatant pagrobto turto vertę yra remiamasi liudytojo V.

J. parodymais. Jis deÅ¡imt metų dirbantis metalo supirkimo srityje, bÅ«damas įmonės, kuri užsiima metalo supirkimu direktoriumi, policijos praÅ¡ymu apžiÅ«rėjęs analogiÅ¡kus (Å¡iuo metu stovinčius) apÅ¡vietimo stulpus įvertino, kad kiekvienas stulpas sveria apie 300 kg. (patys kaltinamieji nurodė, kad stulpai buvo sunkÅ«s, „vienam pakelti neįmanoma“), vieno kg. metalo kaina 0,50 Lt. Tokia vidutinė rinkos metalo kaina buvo 2010 m. rudenį. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jis įvertino kainÄ vizualiai, nes vieno stulpas nebÅ«tinai gali 150 litų kainuoti, gali daugiau, gali mažiau, kaina yra preliminari.

Kaip gaminio minėto apÅ¡vietimo kaina yra žymiai didesnė. Nustatant turto vertę remtasi pačiu palankiausiu bÅ«du kaltinamiesiems, vertinant apÅ¡vietimo stulpus tik kaip metalo lauÅ¾Ä (bÅ«tent jie ir pagrobė apÅ¡vietimo stulpus dėl Å¡ios priežasties), o ne kaip gaminius. Å iuo atveju pagrobto turto vertė virÅ¡ija 3 MGL dydžio sumÄ . Dėl vieÅ¡osios pagarbos vietos iÅ¡niekinimo BK 312 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas suardė ar kitaip iÅ¡niekino kapÄ arba suniokojo paminklÄ , arba iÅ¡niekino kitÄ vieÅ¡osios pagarbos vietÄ .

Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ bÅ«tinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 312 straipsnio 1 dalyje sudėties elementų yra asmens tyčia, rodanti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis iÅ¡niekina kapavietę ar kitÄ vieÅ¡osios pagarbos vietÄ . Å iuo atveju byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad nors kaltinamieji ir neturėjo tikslo iÅ¡niekinti vieÅ¡osios pagarbos vietÄ ar parodyti kitokiÄ nepagarbÄ mirusiųjų atminimui, tačiau jie suprato ir žinojo, kad apÅ¡vietimo stulpus iÅ¡kasa vieÅ¡osios pagarbos vertoje vietoje – Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultÅ«ros paveldo objekte – Panerių žudynių vietoje ir kapų memorialo vietoje.

Patys kaltinamieji tÄ vietÄ laiko vertÄ pagarbos. Kaltinamieji J. V. ir P. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek teisme nurodė, kad suprato ir žinojo, kur iÅ¡kasė du elektros apÅ¡vietimo stulpus. J. V. paaiÅ¡kino, kad žinojo, jog tai žydų kapinės, memorialas, palaidota apie 100 000 ar 70 000 žmonių, žinojo, kad tai didelė kapavietė, tačiau kapų niekinti nenorėjo, galvojo, kad stulpai niekam nereikalingi. P. I. paaiÅ¡kino, kad apie istorinius įvykius toje vietoje žino, ten nužudyta daug lietuvių savanorių, žydų lenkų, žmonės buvo žudomi masiÅ¡kai, visoje memorialo teritorijoje, ten yra memorialas.Teismas laiko, kad kaltinamieji iÅ¡niekino pagarbos vertÄ vietÄ .

IÅ¡niekinimu laikomi bet kokie veiksmai, kuriais suardomas kapų (Å¡iuo atveju memorialo) vientisumas, kiti daiktai, įrenginiai skirti pagarbos vertos vietos iÅ¡saugojimui. IÅ¡niekinimas pasireiÅ¡kė tuo, kad iÅ¡kasė apÅ¡vietimo stulpus, esančius Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultÅ«ros paveldo objekto (Panerių žudynių vietoje ir kapų memorialo) teritorijoje. Tokiu savo elgesiu jie pamynė visuomenės dorovę, susiklosčiusius papročius, tradicijas, susijusias su mirusiuoju, jo atminimu. Jie veikė tyčia, suprato, kad savo veika kėsinasi pažeisti Panerių žudynių vietos ir kapų memorialo vientisumÄ , numatė, kad tokiu savo elgesiu iÅ¡niekins nužudytųjų žmonių atminimÄ ir nors nenorėjo iÅ¡niekinti, parodyti nepagarbÄ , tačiau sÄ moningai leido pasekmėms kilti.

Jie bÅ«dami pilnamečiais, turėdami pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , turėjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties suvokti daromų veiksmų esmę, jų pavojingumÄ ir galimas pasekmes.Tikslintinas kaltinimas dalyje dėl iÅ¡kastų apÅ¡vietimo stulpų skaičiaus, kadangi nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie paneigtų kaltinamųjų parodymus, o remiantis jų parodymais buvo iÅ¡kasti du apÅ¡vietimo stulpai, o du rasti jau anksčiau iÅ¡kasti.Å ių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma pareikÅ¡ti kaltinimai dėl svetimo turto pagrobimo bei vieÅ¡osios pagarbos vietos iÅ¡niekinimo pasitvirtino, t. y.

J. V. ir P. I. 2010 m. lapkričio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ Agrastų g. 15, Vilniuje, Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultÅ«ros paveldo objekte, Panerių žudynių ir kapų memorialo parke iÅ¡kasė 2 apÅ¡vietimo stulpus, o 2 rado jau iÅ¡kastus, Å¡iuos 4 apÅ¡vietimo stulpus nuvežė karučiu į metalo supirktuvę, kurių vertė kiekvieno po 150 litų, tokiu bÅ«du pagrobė Lietuvos Respublikai priklausantį 600 litų vertės turtÄ ir iÅ¡niekino vieÅ¡osios pagarbos vertÄ vietÄ â€“ Vilniaus Gaono žydų muziejaus kultÅ«ros paveldo objektÄ â€“ Panerių žudynių vietÄ ir kapų memorialo vietÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia kaltinamųjų parodymais, apklaustų teisme liudytojų paaiÅ¡kinimais, kurie neprieÅ¡tarauja kaltinamųjų parodymams bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais dokumentais.Kaltinamųjų J. V. ir P. I. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 312 straipsnio 1 dalį. J. V. ir P. I., veikdami vieninga tyčia, kaip bendravykdytojai, padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose. Konkrečiu atveju nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 312 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (administracine tvarka baustas, 1 kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 116), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 116) kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Å ių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam J. V. gali bÅ«ti pasiekta skiriant įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus.Kaltinamojo P. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. I., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas), kaltės formÄ ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 154), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 155), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Å ių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam P. I. gali bÅ«ti pasiekta skiriant įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę vieÅ¡uosius darbus. Teismas vertina, jog baudÄ skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis nedirba ir neturi legalių pajamų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, tais atvejais, kai yra nusikalstamų veikų sutaptis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos ne sudėjimo, bet apėmimo bÅ«du.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais,n u s p r e n d ė: J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintÄ bausmę J. V. paskirti 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.P. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.P. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 1 dalį ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintÄ bausmę P. I. paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti J.

V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ P. I. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                      Virginija Liudvinavičienė