Legislator Case Law & Legislation
530ddbab-badb-40d7-bb72-b289cbf6edfc AI generated

530ddbab-badb-40d7-bb72-b289cbf6edfc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 530ddbab-badb-40d7-bb72-b289cbf6edfc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1961-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21597-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,  prokurorui L. S., kaltinamajai G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

Legislator headnote

AI generated

530ddbab-badb-40d7-bb72-b289cbf6edfc · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. K. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jos seserį S. B.Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1961-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21597-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,  prokurorui L. S., kaltinamajai G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio               7 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o bÅ«tent: ji 2018 m. gegužės 8 d., apie 17.30 val., Vilniuje, ties Ukmergės g. 223 pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,72 promilių etilo alkoholio). Å iais veiksmais G. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.Kadangi G. K., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji G.

K. pilnai pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nurodė, kad nusikalstamÄ elgesį paskatino įvykio dienÄ sužinotos blogos naujienos, dėl kurių kaltinamoji ne darbo metu, tačiau darbo vietoje, savo kabinete, iÅ¡gėrė apie 200 gramų (stiklinę) viskio. Kaltinamoji neneigė, jog iÅ¡gėrusi alkoholį netrukus sėdo už automobilio vairo, važiavo namo. Su nustatytu girtumu sutinka. Savo elgesio paaiÅ¡kinti negali, jį smerkia. Nurodė vairuojanti apie 10 metų, taip neapgalvotai pasielgė pirmÄ kartÄ , dėl savo veiksmų labai iÅ¡gyvena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji G. K. savo kaltę taip pripažino bei nurodė, kad 2018-05-08, dienos metu, iÅ¡gėrė viskio, kiek tiksliai iÅ¡gėrė, negali pasakyti. Apie 17.00 val., nuėjusi iki automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdo prie vairo ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kiemo važiavo link PaÅ¡ilaičių mikrorajono, kuomet važiuodama Ukmergės g., ties Å eÅ¡kinės poliklinika, pamatė, kad jos vairuojamÄ automobilį stabdo policijos automobilis su įjungtais Å¡viesos ir garso signalais.

Sustojus prie jos priėjo policininkas, kuris paprašė pateikti dokumentus, o vėliau atnešė alkotesterį, į kurį papÅ«tus jai nustatytas 1,81 prom. girtumas. Po patikrinimo alkotesteriu kaltinamoji buvo nuvežta į Priklausomybės ligų centrÄ , kur iÅ¡ jos paimtas kraujas, vėliau ji nuvežta į policijos komisariatÄ . Kaltinamoji vairavo vyrui priklausantį automobilį, tačiau Å¡eimoje Å¡iuo automobiliu nuolat naudojasi ji (b. l. 26-27). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T.

L. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4 bÅ«rio vyr. patrulis) parodė, kad 2018-05-08, apie 17.35 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. M., gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Geležinio Vilko g. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis link Vingio parko, keistai manevruoja. Važiuodami Ukmergės g., iÅ¡važiuojant iÅ¡ miesto, ties Å eÅ¡kinės poliklinika policijos pareigÅ«nai pastebėjo minėtÄ automobilį, įjungė Å¡viesos ir garso signalus bei automobilį sustabdė.

Priėjęs prie sustabdyto automobilio, pamatė, kad prie vairo sėdi moteris, kuri sunkiai galėjo kalbėti, nuo moters sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti. T. L. papraÅ¡ius pateikti vairuotojo dokumentus, moteris pateikė vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ G. K.. Paklausus moters, ar ji vartojo alkoholį, Å¡i atsakė vartojusi vakar. T. L. kolega R. M. atnešė alkotesterį, kuriuo G. K. buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas. Vairuotoja su alkotesterio parodymais sutiko, jai buvo paaiÅ¡kinta, kad ji nuÅ¡alinama nuo vairavimo.

G. K. paskambino savo vyrui P. K., kuris atvyko per 10 min., jam perdavė automobilį. SulaikytÄ G. K. kitas patrulių ekipažas nuvežė į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centrÄ kraujo tyrimams paimti (b. l. 16-17). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 4 bÅ«rio vyr. patrulio T. L. 2018-05-08 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės (b. l. 4). Alkotesterio iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 2018-05-08, 17.49 val., G. K. nustatytas 1,81 promilių (neatėmus paklaidos) girtumas (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-05-09 specialisto išvadoje Nr. T-A 4388/2018(01) konstatuota, kad G. K. kraujyje nustatyta mažiausia 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 11).VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Mercedes-Benz C 180 K“ (kėbulo tipas – sedanas, kuras – benzinas, variklio darbinis tūris – 1 796 cm3, variklio galia – 105 kW, gamybos metai - 2004) kaina yra 3 330 eurų (b. l. 13).VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku nurodytas P. K. (b. l. 12).IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji G. K. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pastaroji pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo rasta 1,72 promilių etilo alkoholio.

Kaltinamosios G. K. kaltė pilnai įrodyta jos pačios, taip pat liudytojo T. L. parodymais, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, alkotesterio rodmenimis, specialisto iÅ¡vada, kita bylos medžiaga. IÅ¡ esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. G. K. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Kaltinamosios G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastaroji pilnai pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK                59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. K. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant jos seserį S. B.Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamoji G. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiama nebuvo (b. l. 28), administracine tvarka bausta, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 29), savo kaltę pripažįsta pilnai.

Dėl įvykdyto nusikaltimo G. K. gailisi. Trečioji sÄ lyga, kuriÄ bÅ«tina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar paÅ¡alinimas arba įsipareigojimas jÄ atlyginti. Å iuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiÅ¡kia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga. Paskutinė sÄ lyga, kurÄ bÅ«tina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimÄ , tikslinga aptarti, ar Å¡ioje byloje teismas gali daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji praeityje neteista, taigi, teisiama pirmÄ kartÄ , tačiau Å¡iuo atveju teismas negalėjo nevertinti to, kad G. K. yra padariusi tris administracinius nusižengimus, kurie visi yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikÅ¡mingos, ypač svarstant klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu.

Visgi, teismo vertinimu, administraciniai nusižengimai, kurie G. K. atveju nėra šiurkštūs ir šiuo metu yra nebegaliojantys, visos administracinės nuobaudos sumokėtos, negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, jeigu byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamoji ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamoji G. K. savo kaltę pilnai pripažįsta, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, matyti, kad ji ne formaliai, o nuoširdžiai gailisi, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių.

G. K. teisiama pirmÄ kartÄ , nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje yra bausta, tačiau nei vienas iÅ¡ jos padarytų pažeidimų nėra itin Å¡iurkÅ¡tus. Kaltinamoji dirbanti, darbdavio charakterizuojama kaip darbÅ¡ti, pilietiÅ¡ka ir sÄ Å¾ininga darbuotoja. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji G. K. padarė tinkamas kritiÅ¡kas iÅ¡vadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du konstatuotina esant visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamÄ jÄ G.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismo posėdyje apklausta laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti kaltinamosios sesuo S. B. parodė, kad jos tarpusavio santykiai su seserimi yra artimi, jos daug laiko leidžia kartu, yra pasiryžusi visapusiÅ¡kai padėti seseriai. Po įvykio ji kalbėjosi su pastarÄ ja, mato, kad Å¡i labai iÅ¡gyvena, padarys viskÄ , kad ateityje toks sesers poelgis nepasikartotų, nors yra įsitikinusi, kad ir pati G. K. pilnai viskÄ suprato ir daugiau niekada iÅ¡gėrusi nesės prie automobilio vairo.

PraÅ¡o G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant. Vertindamas, ar S. B. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog pastaroji praeityje neteista, nė karto nebausta administracine tvarka, darbdavio charakterizuojama kaip pareiginga, kruopÅ¡ti atsakinga ir nebijanti prisiimti atsakomybės. Atsižvelgiant iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada esant pagrindÄ laikyti S. B. tinkama laiduotoja, kuri, bÅ«dama kaltinamosios seserimi, turi visas galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamÄ jÄ G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal S. B. laidavimÄ , o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu užstatas neskirtinas, laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už BK 71 straipsnyje nustatytÄ galimÄ skirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (vidurkio dydis 65 MGL, o Å¡iuo atveju teismas įmokos dydį skiria daugiau nei keturi kartus mažesnį už vidurkį).

Pažymėtina, jog teismo sprendimui skirti nurodytÄ baudžiamojo poveikio priemonę nemažai reikÅ¡mės turėjo aplinkybė dėl pastarosios anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, kurie visi susiję iÅ¡imtinai su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, o bÅ«tent Å¡ios teisės atėmimo paskyrimo klausimÄ .

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padaro Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 1,72 promilių etilo alkoholio.

Kaltinamoji suvartojo nemaÅ¾Ä alkoholio kiekį, po ko, nors ir bÅ«dama apsvaigimo bÅ«senoje, nutarė sėsti prie automobilio vairo. Taip pat negalima nepastebėti to, kad kaltinamoji vairavo mieste, darbo dienos pabaigoje, esant intensyviam eismui, iÅ¡ savo darbovietės, esančios Savanorių pr., pavartojusi alkoholio, nuvažiavo gana didelį atstumÄ (buvo sustabdyta Ukmergės g., ties Å eÅ¡kinės poliklinika). Kaltinamoji vairavo stipriai apsvaigusi, dėl ko paÅ¡aliniai asmenys pastebėjo jos automobilį keistai manevruojantį kelyje ir apie tai pranešė policijos pareigÅ«nams, sustabdyta policijos pareigÅ«nų kaltinamoji sunkiai galėjo kalbėti, jos judesiai buvo nekoordinuoti.

Tokie G. K. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , ir nustatant jos terminÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienerių) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pažymėtina, jog teismas, nusprendęs atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neturi juridinės galimybės spręsti klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas yra iÅ¡ esmės privalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017), tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Tokiu atveju teismas įvertina Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamajai jau skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurios laikytinos kaip pilnai pakankamos. Dar vienos nurodyto pobÅ«džio priemonės, Å¡iuo atveju numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, taikymas bÅ«tų perteklinis, juo labiau, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne iÅ¡skirtinai vien tik kaltinamajai, o yra Å¡eimos turtas, registruotas jos sutuoktinio vardu.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 31).Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio                       1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :             G.

K., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti laiduotojos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimÄ , nustatant 2 (dvejų) metų terminÄ be užstato.BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1961-932/2018 dėl G. K. nutraukti.Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir įpareigoti G. K. įmokėti 15 MGL (atitinkamai 750 eurų) įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. G. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ , palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimÄ , esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VÄ® „Regitra“.IÅ¡aiÅ¡kinti G.

K., kad jai, laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai S. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                      Julita Dabulskytė – Raizgienė