530d530077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -241/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00544-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Agnei Murauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Edvardui Sungailai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1, 15-17) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Aplinkos ministerija) 2012 m. sausio 19 d. raštą Nr. (40-1)-D8-626 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į 2011 m gruodžio 6 d. pareiškėjos paklausimą „Dėl aplinkos ministerijos vadovybės pavedimų įvykdymo“ (toliau – ir Paklausimas).

Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. gruodžio 6 d. ji kaip suinteresuotas asmuo raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siekdama išsiaiškinti, kaip Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) direktorius V. S. įgyvendino 2011 m. gegužės 4 d. Aplinkos ministerijos pavedimą Nr. (16-3)-D8-4218, kuriuo Šiaulių RAAD direktoriui buvo pavesta nustatyti kaltus asmenis dėl teisės aktų nuostatų pažeidimo Šiaulių RAAD bei užtikrinti, kad tokie atvejai ateityje nepasikartotų. Aplinkos ministerija Raštu pareiškėjai atsakė, tačiau su tokiu atsakymu N. V. nesutinka. Pareiškėjos manymu, tiek Šiaulių RAAD vadovybės veikla, tiek priimti aktai yra neteisėti prieštarauja pagrindiniams valstybės tarnybos, valstybės tarnautojų veiklos etikos bei viešojo administravimo principams, be to, galimai yra piktnaudžiavimo tarnyba bei viešųjų ir privačių interesų derinimo konflikto išraiška, nes, kaip matyti iš Rašte pateikto atsakymo, Šiaulių RAAD, nepaisydamas to, kad Aplinkos ministerija sudarė komisiją ir atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, ir pavedė Šiaulių RAAD nustatyti kaltus asmenis ir užtikrinti, kad tokie atvejai ateityje nepasikartotų, ėmėsi neteisėto ir nepagrįsto naujo savarankiško tyrimo ir priėmė sprendimą, kuris prieštarauja Aplinkos ministerijos konstatuotoms išvadoms dėl teisės aktų nuostatų pažeidimo. Pareiškėjos teigimu, Rašte neaiškiai ir neargumentuotai atsakyta dėl Aplinkos ministerijos pavedimo Šiaulių RAAD direktoriui įvertinti atsakingų darbuotojų kvalifikaciją dėl netinkamo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo rengiant 2008 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. K-142, t. y. nesuprantama, kokie procesiniai veiksmai buvo įgyvendinti ir, ar teigiamai, ar neigiamai V. S. pagal Aplinkos ministerijos pavedimą įvertino atsakingų darbuotojų kvalifikaciją. N. V. nesutinka ir su Rašte pateikta informacija, kad Šiaulių RAAD direktorius V. S. dėl 2008 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. K-142 pasirašymo nebuvo traukiamas tarnybinėn ar materialinėn atsakomybėn ir mano, kad turėjo būti pripažinta, jog buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl atsakomybės. Be to, anot pareiškėjos, Rašte nėra pateikta jokios informacijos apie tai, kad Aplinkos ministras G. K. yra supažindintas su susidariusia situacija.

Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime (b. l. 34-38) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Rašte pareiškėjai tik pateikta informacija ir jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) jame nėra. Toks Raštas pats savaime negali sukelti ir nesukelia pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių, todėl, Aplinkos ministerijos nuomone, negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, Aplinkos ministerija skundžiamu Raštu pateikė informaciją dėl visų N. V. keliamų klausimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių RAAD atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 99-103) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos skundas parengtas 2012 m. kovo 12 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po skundžiamo 2012 m. sausio 19 d. Rašto priėmimo. Pabrėžė, jog pagal Šiaulių RAAD turimus duomenis, pareiškėja nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus jai sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis, todėl pareiškėjos skundas neturi būti nagrinėjamas, nes yra paduotas, praleidus įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu (b. l. 146-149) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 6 d. pareiškėja su Paklausimu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama gauti informaciją: 1) kaip Šiaulių RAAD direktorius įgyvendino Aplinkos ministerijos Pavedimą (prašė nurodyti, kokios sankcijos pritaikytos kaltiems asmenims, kokia žala padaryta Lietuvos Respublikos biudžetui ir pan.); 2) kokios sankcijos buvo pritaikytos Šiaulių RAAD po to, kai buvo išspręstas pareiškėjos atstovaujamo asmens A. K. sugrąžinimo į ankstesnes pareigas ir kompensacijos už pravaikštą priteisimo klausimas (konkrečiai nurodyti, kieno kvalifikacija ir kaip buvo įvertinta, kokia atsakomybė taikyta V. S.). Paklausime N. V. taip pat prašė supažindinti Aplinkos ministrą G. K. su Aplinkos ministerijos įvaizdžiui kenkiančia neteisėta Šiaulių RAAD veikla. Aplinkos ministerija į pareiškėjos Paklausimą atsakė Raštu, kuriuo informavo, kad Šiaulių RAAD direktorius, vykdydamas Aplinkos ministerijos Pavedimą, 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-155 sudarė komisiją, Šiaulių RAAD Administravimo, teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės G. M., rengusios Šiaulių RAAD direktoriaus įsakymo projektą dėl A. K. atleidimo iš pareigų, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, kad ši komisija 2011 m. rugsėjo 8 d. parengė išvadą Nr. VDL-57, kuriai V. S. pritarė 2011 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija. Taip pat informavo, kad Šiaulių RAAD direktorius V. S. nebuvo traukiamas tarnybinėn ar materialinėn atsakomybėn dėl 2008 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. K-142 pasirašymo.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 23 ir 52 straipsnių nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog tam, kad atsirastų procesinės prielaidos šį Raštą ginčyti teismine tvarka, būtina nustatyti, ar jis atitinka viešojo administravimo subjektų priimamų teisės aktų kriterijus. Teismas nurodė, kad iš byloje ginčijamo Rašto turinio matyti, kad pareiškėjai Raštu buvo atsakyta į jos Paklausimą, kuriame buvo prašome tik pateikti informaciją apie Šiaulių RAAD atliktus veiksmus. Ginčijamas Raštas nėra sprendimas, jame nėra suformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės, nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) ar atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus Rašte taip pat nėra. Be to, pareiškėja iš esmės skunde neginčija fakto, kad į Aplinkos ministeriją su Paklausimu kreipėsi dėl informacijos jai suteikimo. Teismas, nustatęs, kad Raštas nėra sprendimas, kuriame suformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės, padarė išvadą, kad Raštas negali būti laikomas sprendimu, pažeidžiančiu pareiškėjos teises ar pareigas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, ištyręs šiuos argumentus patvirtinančius rašytinius įrodymus ir atsižvelgęs į pareiškėjos atstovo teisminio nagrinėjimo metu sukonkretintus pareiškėjos skundo reikalavimus , padarė išvadą, kad N. V. kelia ginčą tik dėl jai jokių teisinių pasekmių nesukeliančio Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimu 2009 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. A556-308/2009, kuriuo remiantis, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas turi būti atmestas, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja N. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 156-159), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Raštas negali būti laikomas sprendimu, pažeidžiančiu N. V. teises ir todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Mano, kad remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., Raštas teismo turėjo būti vertinamas kaip neteisėtų veiksmų ir atsisakymo atlikti veiksmus išraiška, kadangi buvo netinkamai atsakyta į paklausimą. Atsakovas turėjo vertinti gautą paklausimą kaip pranešimą, sudarantį pagrindą pradėti administracinę procedūrą.

2. Teismas neįvertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, t. y. kad Aplinkos ministerija atsakydama į paklausimą pažeidė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas. Rašto turinys leidžia daryti išvadą, kad nagrinėdama pareiškėjos prašymą, aplinkos ministerija nesivadovavo pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Pabrėžia, kad pagal minėtų taisyklių nustatytą tvarką taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, nesusiję su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu. Aplinkos ministerija nesuteikdama pilnos, išsamios ir aiškios informacijos, savo raštu tiesiogiai apriboja apeliantės galimybes ginti jos ir jos atstovaujamo asmens pažeistus teisėtus interesus.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba, o darbuotojo veiksmai šiuo atveju turi piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymių. Skundžiami atsakovo veiksmai pažeidžia viešąjį interesą, patvirtina valstybės tarnautojų galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei galimus korupcinius ryšius tarp Aplinkos ministerijos ir Šiaulių RAAD.

Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 187-191) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia tuo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog valstybės institucijos turi pareigą priimti ir nagrinėti visus asmenų pateikiamus prašymus, net ir tuos, kurie nėra susiję su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu. Pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos. Jei suinteresuotam subjektui aiškinama kaip vienokiu ar kitokiu būdu taikyti teisės aktus, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04, 2006 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 699/22006). Kadangi apeliantė kreipėsi į teismą dėl Aplinkos ministerijos Rašto, kuriuo yra pateikiama informacija, taigi nurodytas Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes jame nėra suformuluotos jokios privalomos elgesio taisyklės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių RAAD atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 176-181) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją ir palaikė atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Aplinkos ministerijos rašytinio atsakymo į pareiškėjos paklausimą, liečiantį informacijos suteikimą apie atsakomybės taikymą Šiaulių RAAD pareigūnams, turinio.

Pareiškėja prašė panaikinti skundžiamą Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į jos paklausimą.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Raštas tiesiogiai neįtakojo pareiškėjos teisių ar pareigų, yra iš esmės informacinio pobūdžio, todėl skundą atmetė.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad į jos paklausimą atsakyta netinkamai, pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymą, tarnautojų veiklos etikos taisykles ir principus, piktnaudžiaujant tarnyba ir apribojant jos teises tinkamai atstovauti kitą asmenį, o pirmosios instancijos teismas neįsigilino į atsakovo Rašto turinį, skubotai apibendrino bylos esmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šią nuostatą papildanti Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtų teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Būtina pažymėti, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas. (LVAT 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis adm. byloje A-556-1891/2012, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-126/2010, 2008 m. sausio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-125/2008)

Pareiškėja savo 2011 m. gruodžio 6 d. paklausimu prašė ją informuoti apie sankcijas, pritaikytas Šiaulių RAAD pareigūnams, kurie, pareiškėjos manymu, 2011 m. kovo 10 d. pažeidė LR Darbo kodekso 153 straipsnį bei padarė žalą valstybei ir valstybinės institucijos įvaizdžiui. Tokie reikalavimai iš esmės yra susiję su tarnybinės ir materialinės atsakomybės taikymu valstybės tarnautojams.

Atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 28-30 straipsniai apibrėžia tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus bei asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas. Šiuos klausimus detaliau reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), kuriose be kita ko numatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti komisijos ar jos nario (-ių)) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga (8, 9 p.). Ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta (14.1-14.3 p.). Su Taisyklių 14 p. nurodytu sprendimu valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo pasirašymo (15 p.). Sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (22 p.).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Tarnybinio nusižengimo objektas yra valstybės tarnybos tvarka, galimas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Aplinkos ministerija, remdamasi pareiškėjos prašyme pateikta informacija, ėmėsi veiksmų, kad būtų įvertinta Šiaulių RAAD pareigūnų veikla, t.y. remiantis Taisyklėmis buvo vykdoma tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Taisyklėse yra įtvirtinta būtent tikrinamo valstybės tarnautojo teisė teikti paaiškinimus dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo bei su juo susijusią informaciją ir dokumentus, taip pat susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir jos motyvais. Tuo tarpu kitiems asmenims (išskyrus valstybės tarnautojus, kurie yra profesinių sąjungų atstovai (Taisyklių 22 p.)), kurie nepatenkinti atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatais, tokia teisė nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta. Taigi tarnybinio patikrinimo atlikimas ir jo išvados šiuo atveju pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia.

Iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad ji pageidauja, jog Šiaulių RAAD pareigūnų atžvilgiu tarnybinis patikrinimas būtų atliktas iš naujo, kadangi mano, jog pastarieji nepagrįstai išvengė tarnybinės atsakomybės. T.y. pareiškėja nesiekia, kad konkrečiai jos atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytos jos teisės ar pareigos, o siekia kito asmens atžvilgiu priimto sprendimo panaikinimo ir atitinkamai tarnybinės nuobaudos kitam asmeniui paskyrimo. Tuo tarpu tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti tarnautoją nubausti. Taigi pareiškėja neturi reikalavimo teisės dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo, tarnybinio patikrinimo atlikimo ir, atitinkamai, tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Piliečiai, nurodydami valstybės tarnautojų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Tikrinamoje administracinėje byloje Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 19 d. raštu Nr. (40-1)-D8-626 pareiškėjai buvo atsakyta į jos paklausimą, tačiau juo nebuvo suformuluota jokių imperatyvių valinių patvarkymų, susijusių su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis. Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (ABTĮ 57 str.) bei remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas raštas (Sprendimas) plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmą pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie jos inicijuoto tarnybinio patikrinimo rezultatus, jos paklausimas išnagrinėtas nepažeidžiant esminių procedūrų, numatytų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti ginčijamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius