2020-12-16 Nr. AB-24143-3-62-3-00146-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2429-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00146-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Miegamajame nuolat buvo laikoma po 8 asmenis, buvo pažeistas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimas, laisvą plotą dar labiau mažino baldai. Lovos buvo įrengtos taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Miegamieji buvo neremontuoti, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, jų lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, juose buvo drėgna ir šalta. Dušo patalpoje nebuvo persirengimo kabinų, nebuvo pertvarų, vanduo buvo kalkėtas, dažnai net šaltas arba itin maža srovė, nebuvo dozatorių, suoliukų ar kėdžių, buvo šalta, neįrengta ventiliacija, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, šviesa labai blanki, nebuvo langų. Būrio virtuvėlėje nebuvo įrengta ištraukiamoji ventiliacija, dėl to nuo maisto gaminimo susidarydavo drėgmė, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu ir grybeliu, sienos nepritaikytos valymui. Būrio drabužių džiovykloje nebuvo ventiliacijos, dėl to drabužiai nedžiūdavo. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK administracija nesiėmė veiksmų pelėsiui ir grybeliui šalinti. Pareiškėjas prašė teismą atsižvelgti į tai, kad A. V. byloje dėl to paties miegamojo buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir minėtoje byloje buvo pripažinta bei įrodyta, kad 12 būrio 4 miegamasis yra ne 24,80 kv. m ploto, o 18,50 kv. m ploto. Dėl nurodytų netinkamų sąlygų pareiškėjui priteistina neturtinė žala.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks buvo šių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų, kiek faktiškai buvo laikoma nuteistųjų. Minimali vienam nuteistajam turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Gyvenamosios patalpos ir dušo patalpa buvo aprūpintos baldais pagal teisės normų reikalavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų būklę, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Sugadintas ar sugedęs inventorius nedelsiant tvarkomas arba keičiamas nauju.

5. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 1 sektoriuje šildymas centralizuotas, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą. Gyvenamosiose patalpose ir 1 sektoriaus bendroje dušinėje įrengta mechaninė vėdinimo sistema, gyvenamąsias patalpas ir bendrą dušinę taip pat buvo galima vėdinti per langus. Teisės aktai nereglamentuoja pertvarų bendroje dušinėje. Vadovaujantis teisės aktais, švarą ir tvarką gyvenamosiose, bendro naudojimo patalpose privalo palaikyti patys nuteistieji. Jeigu jie gerai atliktų šias pareigas, patalpose nesikauptų drėgmė ir nesiveistų pelėsis. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į visuomenės sveikatos centrą, Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ir sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalą. Šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

6. Pravieniškių PN-AK rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad 12 būrio 4 gyvenamoji patalpa yra ta pati patalpa, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-250-505/2018 (pagal A. V. skundą) nurodyta 12 būrio 124 brigada, ir patvirtino, kad 12 būrio 4 gyvenamosios patalpos yra 24,8 kv. m. Sektoriaus, kuriame gyveno pareiškėjas, šilumos punkte buvo užkalkėjęs karšto vandens šilumokaitis, dėl to sumažėjo vandens spaudimas, šilumokaičio praplovimas buvo atliktas 2019 m. vasario 15 d.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo E. G. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad Pravieniškių PN-AK buvo pažeista E. G. teisė į privatumą naudojantis dušu.

8. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

9. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą atsižvelgti, kad A. V. byloje dėl to paties miegamojo buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas – minėtoje byloje buvo pripažinta ir įrodyta, kad 12 būrio 4 miegamasis yra ne 24,8 kv. m ploto, o 18,5 kv. m ploto, teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK darbuotojos pažymoje pateikė teismui duomenis, kad 12 būrio 4 miegamasis yra 24,8 kv. m ploto. Teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą paaiškinti, ar šioje administracinėje byloje nurodyta 12 būrio 4 gyvenamoji patalpa yra ta pati gyvenamoji patalpa, kuri buvo nurodyta Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-250-505/2018 pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ar 12 būrio 4 gyvenamoji patalpa yra 12 būrio 124 brigada (kuri buvo nurodyta minėtoje byloje Nr. I-250-505/2018), taip pat įpareigojo patikslinti, koks yra 12 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas – 24,8 kv. m ar 18,09 kv. m. Vykdydamas šį teismo įpareigojimą Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 5 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad 12 būrio 4 gyvenamoji patalpa yra ta pati patalpa kaip ir administracinėje byloje Nr. I-250-505/2018 nurodyta 12 būrio 124 brigada, bei patvirtino, kad 12 būrio 4 gyvenamosios patalpos yra 24,8 kv. m. Kadangi Pravieniškių PN-AK pakartotinai pateikti duomenys apie 12 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotą atitiko anksčiau pateiktus duomenis, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-250-505/2018 yra neįsiteisėjęs, (apskųstas apeliacine tvarka), teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl jais vadovavosi ir sprendė, kad 12 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas yra 24,8 kv. m.

10. Palyginęs atsakovo atstovo kartu su atsiliepimu ir pakartotinai pateiktus duomenis apie 12 būrio 4 patalpoje įrengtą miegamųjų vietų skaičių, teismas nurodė, kad jie nesutampa – atsiliepime nurodyta, kad šioje patalpoje buvo 5 miegamosios vietos, papildomuose paaiškinimuose – 6 miegamosios vietos, teismas nurodė, kad vadovausis tais duomenimis, pagal kuriuos 12 būrio 4 patalpoje buvo 8 miegamosios vietos.

11. Teismas nustatė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas gyveno 1 sektoriuje bendrabučio tipo patalpose: nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,29 kv. m, kurioje 2017 m. liepos 1 d. duomenimis buvo laikoma iš viso 11 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 5,48 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. – 12 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,8 kv. m, kurioje 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 6 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 4,13 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. – 7 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 56,99 kv. m, kurioje 2018 m. balandžio 5 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 7 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 8,14 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. – 9 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,4 kv. m, kurioje 2018 m. balandžio 23 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 9 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,93 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. – 12 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,8 kv. m, kurioje 2018 m. balandžio 24 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 8 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,10 kv. m gyvenamojo ploto, o 2018 m. balandžio 30 d. duomenimis buvo laikomi iš viso 5 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 4,96 kv. m gyvenamojo ploto.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą apskaičiavo gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovo atstovas teismui pateikė faktinį nuteistųjų, buvusių gyvenamojoje patalpoje paskyrimo į būrį dieną, skaičių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (3,1 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktis) nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

13. Teismas nurodė, kad Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, o atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas Kadangi minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas nebuvo nustatytas, teismas nenustatė pagrindo atsižvelgti į baldais užstatytą gyvenamųjų paltų plotą ir pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo atmetė.

14. Nurodęs, kad teisės aktai nenustatė reikalavimų, kaip (kokiu atstumu viena nuo kitos) turi būti sustatytos lovos, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus šiuo klausimu.

15. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad miegamieji buvo neremontuoti, dažai nuo sienų buvo atsilupę, miegamųjų ir būrio virtuvėlės sienos buvo nepritaikytos valymui, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punktu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.4 punktu, kuriame nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Kadangi Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad patalpos remontuojamos pagal poreikį ir finansines galimybes, trūkumai šalinami, teismas nenustatė pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu ir darė išvadą, kad buvo užtikrinama tinkama patalpų būklė, o pareiškėjo nusiskundimus atmetė.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl oro drėgmės, temperatūros, pelėsio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose (dušinėje, virtuvėlėje, būrio drabužių džiovykloje). Apžvelgęs Higienos normos HN 134:2015 ir Eksploatavimo taisyklių nuostatas, įtvirtinančias reikalavimus, keliamus patalpų oro temperatūrai, drėgmei, švarai, ventiliacijai, teismas pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas dėl netenkinančių sąlygų nesikreipė į atitinkamas tarnybas, tokių aplinkybių teismas byloje taip pat nenustatė. Konstatavęs, kad į bylą nepateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų aktai, teismas šiuo aspektu nurodė, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovo atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. V-466, kuriuo sudaromos tikrinimo komisijos, kurioms pavesta atlikti švaros, tvarkos bei režimo reikalavimų užtikrinimo esamos būklės patikrinimus, įvertinant, be kita ko, tai, ar nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nėra akivaizdžių higienos normų pažeidimų, patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys higienos normų reikalavimų laikymuisi.

17. Remdamasis Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad 1 sektoriuje šildymas yra centralizuotas gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, jose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, papildomai gyvenamąsias patalpas galima vėdinti ir per langą, virtuvėlėje yra ištraukiamoji ventiliacija, dušinėje ir persirengimo patalpoje yra langas. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK užtikrinama tinkama temperatūra ir vėdinimas gyvenamosiose patalpose, dušo patalpoje ir kitose bendro naudojimo patalpose. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti patalpas atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę jose. Nurodęs, kad pagal teisės aktų reikalavimus gyvenamąsias patalpas privalo valyti nuteistieji, nenustatęs, kad pareiškėjui nebuvo išduoti valymo reikmenys, teismas sprendė, kad pats pareiškėjas turėjo pareigą palaikyti švarą ir tvarką patalpose, t. y. nuvalyti pelėsį. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl patalpų temperatūros, vėdinimo ir švaros.

18. Teismas pažymėjo, kad Higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimų dušo patalpų įrengimui, t. y. kad turi būti įrengtos persirengimo kabinos, toks reikalavimas neįtvirtintas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – Aprūpinimo normos). Atsižvelgęs į atsakovo atstovo atsiliepime ir jo priede pateiktus paaiškinimus, kad dušo patalpa buvo aprūpinta inventoriumi pagal Aprūpinimo normų reikalavimus, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl persirengimo kabinų neįrengimo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo pretenzijas, kad duše nebuvo suoliukų, kėdžių, dozatorių, kadangi nenustatė pagrindo netikėti Pravieniškių PN teiginiais dėl dušų įrengimo ir aprūpinimo inventoriumi.

19. Teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo duše. Nors teisės aktai nenustato pareigos įrengti pertvaras bendroje dušinėje, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, aplinkybė, jog teisės aktai nenumato tokios pareigos, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

20. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad duše vanduo buvo kalkėtas, kartais šaltas, tekėjo per silpnai. Pažymėjęs, kad dėl nurodytų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, teismas darė išvadą, kad karšto vandens tiekimas į dušo patalpą buvo užtikrinamas. Įvertinęs bylos duomenis, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus šilumos punkte buvo užkalkėjęs karšto vandens šilumokaitis, dėl to sumažėjo vandens spaudimas, šilumokaičio praplovimas buvo atliktas 2019 m. vasario 15 d., teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galbūt buvo sumažėjęs vandens spaudimas. Tačiau pareiškėjui nesiskundžiant, kad dėl silpnos srovės jis patyrė nepatogumus, negalėjo tinkamai nusiprausti, teismas sprendė, kad šiuo aspektu (dėl vandens srovės) nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos.

21. Byloje nustatęs, kad dušinėje buvo langas, ir nurodęs, kad Higienos norma HN 134:2015 nenustato apšvietos parametrų, taikomų bendro naudojimo patalpoms, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad dušo patalpoje apšvietimas buvo blankus ir nebuvo langų.

22. Apibendrindamas teismas nurodė, kad dėl nustatyto pažeidimo (Pravieniškių PN-AK buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, diskomfortą, kilti kiti neigiami išgyvenimai, todėl konstatavo, kad yra visos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti.

23. Teismas akcentavo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos formos, teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo teisių pažeidimai nenustatyti, pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl privatumo duše neužtikrinimo, byloje nebuvo duomenų apie reikšmingą pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, klaidingai nusprendė, kad 12 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas buvo 24,8 kv. m. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikia A. V. 2017 m. lapkričio 9 d. gautą raštą Nr. 7-2374, kuriame, remiantis atnaujinta nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, nurodyta, jog 12 būrio 124 brigados plotas yra 18,09 kv. m. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas šią aplinkybę žinojo 2019 metais ir teismui pateikė melagingą informaciją, todėl tikslinga atsakovui skirti baudą.

26. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus 12 būrio 4 miegamojo duomenis šioje patalpoje įrengtos 8 miegamosios vietos, tačiau skaičiuodamas asmeniui tekusį plotą teismas šios patalpos plotą dalijo iš 6. Ši patalpa yra darbo zonoje, visos vietos nuolat būna užimtos, nes norinčių dirbti yra labai daug. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino jo nusiskundimą dėl per mažo tarpo tarp gultų, kadangi taip pažeidžiamas privatumas, nes jis nėra jokios asmeninės erdvės.

27. Teismas nepateikė įrodymų, kodėl nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų dėl blogos patalpų būklės – patalpos neremontuotos, sienos nepritaikytos valymui ir pan. Vien tai, kad pareiškėjas nesikreipė į kitas institucijas, nereiškia, kad patalpos buvo tvarkingos, teismas jokių įrodymų iš kitų institucijų neišsireikalavo. Atsakovo atstovas taip pat neįrodė, kad pareiškėją aprūpino valymo priemonėmis ir reikmenimis, nes jų neišdavė, todėl patalpos buvo nešvarios.

28. Pareiškėjo teigimu, persirengimo kabinų nebuvimas pažeidžia asmens privatumą. Persirengimo kambariai nustatyti Higienos normoje HN:135:2015. Teismas netinkamai vertino nusiskundimus dėl šilto vandens nebuvimo duše, per menkos vandens srovės ir kalkėtumo, nors atsakovo atstovas nurodė, jog buvo užkalkėjęs šilumokaitis. Teismas nurodė, kad dušo patalpos buvo viskuo aprūpintos, remdamasis tik Pravieniškių PN-AK paaiškinimais, tačiau į bylą nebuvo pateiktos foto nuotraukos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepatyrė didelių problemų dėl to, kad galėjo matyti nuogus kitus asmenis, tačiau, pareiškėjo teigimu, duše privatumas nuolat pažeidinėjamas ir kenkia psichikai, o atsakovo atstovas šių pažeidimų netaiso.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, teismas padarė tinkamą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl skunde keliamų klausimų. Pirmosios instancijos teisumas priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK dušuose nebuvo įrengtos pertvaros, pripažino, kad pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais buvo pažeista, tačiau reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais, nenustatęs kitų pažeidimų, atmetė.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis išvadomis nesutinka, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas 12 būrio 4 patalpoje atitiko teisės aktų reikalavimus, teismas netinkamai nustatė minėtos patalpos plotą ir neatsižvelgė, kad šioje patalpoje buvo 8 miegamosios vietos, kurios visuomet buvo užimtos. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad gyvenamosios patalpos atitiko higienos reikalavimus, persirengimo kabinų įrengimo prie dušo patalpų teisės aktai nenumato. Byloje neįrodyta, kad dušai buvo aprūpinti visu būtinu inventoriumi, juose tiekiams karštas vanduo (Pravieniškių PN-AK pripažino, kad buvo užkalkėjęs šilumokaitis), o teismo nustatytas pažeidimas dėl privatumo neužtikrinimo duše sukelia itin neigiamus išgyvenimus.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

35. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad kitoje administracinėje byloje buvo nustatyta, jog 12 būrio 4 patalpos plotas yra ne 24,8 kv. m, o mažesnis (18,5 kv. m). Teismas iš atsakovo atstovo teikto atsiliepimo ir papildomų paaiškinimų nustatė, kad 12 būrio 4 gyvenamoji patalpa yra ta pati patalpa, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-250-505/2018 nurodyta 12 būrio 124 brigada, o šios patalpos plotas yra 24,8 kv. m. Teismas taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-250-505/2018 yra neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), todėl vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis ir konstatavo, kad 12 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas yra 24,8 kv. m.

36. Teisėjų kolegija pastebi, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-250-505/2018 buvo nustatyta, kad 12 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas yra 18,09 kv. m. Minėtame sprendime paaiškinama, kad toks šios patalpos plotas (12 būrio 4 gyvenamoji patalpa ir to paties būrio 124 brigada yra ta pati gyvenamoji patalpa) nurodytas Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 7-2374, kuriuo pateiktas atsakymas į A. V. 2017 m. rugsėjo 12 d. skundą, nurodyta, kad 1 sektoriaus 12 būrio 124 brigados gyvenamosios patalpos plotas yra 18,09 kv. m. Nagrinėjamoje byloje jos medžiaga nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo ir atsakovo pateikti įrodymai vieni kitiems prieštarauja, nesiėmė priemonių Pravieniškių PN 2017 m. lapkričio 9 d. raštui Nr. 7-2374 išreikalauti ir šio įrodymo tiesiogiai netyrė.

37. Kadangi minėtas įrodymas pareiškėjo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, jis prijungiamas prie bylos kilusiam ginčui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti (ABTĮ 142 str. 3 d.).

38. Be to, iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl jis sprendė, kad 12 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje vertintais laikotarpiais gyveno (įskaitant pareiškėją) 5; 6 ar 8 asmenys. Pareiškėjas skunde minėjo, kad visada kambaryje gyveno 8 asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pravieniškių PN-AK atsiliepime, vėliau – ir pakartotiniuose rašytiniuose paaiškinimuose, duomenys apie miegamųjų vietų skaičių 12 būrio 4 patalpoje, apie buvusių asmenų skaičių yra netikslūs ir nenuoseklūs. Viena vertus, jie patvirtino gyvenusių asmenų skaičių pareiškėjo paskyrimo gyventi į minėtą patalpą dienomis, tačiau šie duomenys nepagrindė, kad minėtas asmenų skaičius nekito. Iš jų nėra galimybės nustatyti visais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas 12 būrio 4 patalpoje, gyvenusių asmenų skaičių. Atsakovo atstovas tvirtino, jog minėtoje patalpoje buvo 6 miegamosios vietos, tačiau matyti, kad šioje patalpoje gyveno daugiau asmenų, nei buvo miegamųjų vietų (b. l. 16; 31).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau paminėtus pareiškėjo ir atsakovo pateiktos informacijos prieštaravimus pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti, nes nuo to, su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas (jei šių duomenų atsakovas nepateikia – kiek miegamųjų vietų buvo įrengta minėtoje patalpoje), kokio dydžio buvo ginčo gyvenamoji patalpa, tiesiogiai priklauso tai, kiek pareiškėjui teko gyvenamojo ploto. Šių aplinkybių neišsiaiškinus, neįmanoma nustatyti, ar atsakovas nepažeidė reikalavimo suteikti pareiškėjui minimalų gyvenamąjį plotą. Vadovaudamasis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikinamas.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (Pravieniškių PN-AK jis nebuvo aprūpintas valymo priemonėmis ir reikmenimis). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių naujų pareiškėjo argumentų neanalizuos ir dėl jų nepasisakys.

41. Dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Taigi bylą nagrinėjant iš naujo spręstina, ar privatumo neužtikrinimas duše gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (higienos sąlygų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, dušo patalpos aprūpinimo inventoriumi) teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šio pobūdžio bylose, nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų, kitų bendrojo naudojimo patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams ir įrengimo (aprūpinimo inventoriumi), todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, nėra. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44. Nors konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl gyvenamųjų patalpų, kitų bendrojo naudojimo patalpų atitikimo higienos reikalavimams ir įrengimo bei aprūpinimo inventoriumi pagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2907-415/2018), pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinama byla visa apimtimi. Tačiau pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismui yra privalomi apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai (ABTĮ 148 str. 2 d.). Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų detaliau nepasisako.

45. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan