2020-02-05 Nr. AB-2443-3-61-3-00066-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-05 Nr. AB-2443-3-61-3-00066-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-87-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00066-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. apie 18 val. 05 min. kalbėjo taksofonu su artimaisiais ir po pokalbio pamiršo pasirašyti žurnale, neišgirdo pareigūno nurodymo pasirašyti minėtame žurnale bei nuėjo į gyvenamąjį korpusą. Tuo metu kiti pareigūnai ėjo tikrinti gyvenamųjų patalpų ir jiems kilo įtarimas, ar pareiškėjas neina įspėti kitų nuteistųjų, kadangi pareiškėjas aplenkęs pareigūnus bėgo laiptais. Tarp pareigūnų ir pareiškėjo kilo konfliktas, pareigūnas L. M. pradėjo smurtauti – spyrė pareiškėjui į dešinį šoną, kitas prižiūrėtojas iš nugaros griebė už kaklo ir traukė pareiškėją nuo laiptų. Pareiškėjui pagrasinus, kad parašys skundą, pareigūnai užlaužė rankas ir nuvedė į budinčiųjų dalį, vartojo necenzūrinę leksiką, dėl šio įvykio pareiškėjas buvo nubaustas 6 mėnesiams paskiriant į drausmės grupę. Pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į pataisos namų direktorių, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau pareigūnai liko nenubausti, nors akivaizdžiai viršijo įgaliojimus.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 28- 735(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ dėl drausmės pažeidimų pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę. Tik nepriekaištingas nuteistųjų pareigų bei pareigūnų nurodymų vykdymas gali užtikrinti tinkamą pataisos įstaigoje nustatytų tikslų bei užduočių vykdymo kontrolę bei įstaigos saugumą. Pareiškėjas veikė neteisėtai, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, aktyviais veiksmais fiziškai priešinosi Vilniaus PN pareigūnams ir bandė juos pulti (stūmė pareigūnus), vartojo necenzūrinius žodžius, grasino jiems. Tuo tarpu Vilniaus PN pareigūnai nenaudojo jokių specialiųjų priemonių (nebuvo surašyta tarnybinių pranešimų dėl specialiųjų priemonių panaudojimo), sulaikę pareiškėją atvedė jį į budinčią dalį, kurioje budi pataisos įstaigos budintysis direktoriaus padėjėjas, dėl tolimesnių sprendimų priėmimo. Pareiškėjas į medicinos specialistus nesikreipė.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, kilusios iš galbūt neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo.
7. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. buvo pateiktas tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo V. A. drausmės pažeidimo. Pažymėta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. 18 val. 05 min. pareiškėjas kalbėjo taksofonu ir pamatęs einančius link I-ojo gyvenamojo korpuso pareigūnus, nuteistasis metė telefono ragelį ir nubėgo į korpusą. Pareigūnas davė nurodymą sustoti, tačiau pareiškėjas nepakluso, nepasirašė už įvykusį pokalbį telefoninėje kortelėje (b. l. 15).
8. Pareigūnų S. Č. ir L. M. tarnybinių pranešimų dėl nuteistojo V. A. drausmės pažeidimo duomenimis, šiems pareigūnams užėjus į I-ojo gyvenamojo korpuso laiptinę ir lipant laiptais, pareiškėjas atbėgo iš lauko ir stumdamas pareigūnus bandė įbėgti į I-ojo korpuso gyvenamąsias patalpas, dėl tokių veiksmų buvo sulaikytas. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad nuteistajam buvo liepta nesistumdyti, tačiau pareiškėjas nepakluso pareigūnų nurodymams, besistumdydamas pradėjo garsiai švilpti ir šaukti, bandydamas įspėti kitus nuteistuosius, kad ateina pareigūnai. Nuteistajam buvo nurodyta eiti į budėtojų dalį, tačiau jis įsikabino į laiptinės turėklus ir šaukė, kad niekur neis. Paėmus nuteistąjį už rankų, jis pradėjo prieš pareigūnus vartoti necenzūrinius žodžius, fiziškai priešinosi ir stumdėsi, norėdamas ištrūkti ir pabėgti į gyvenamąjį korpusą. Pareiškėjas buvo paimtas už parankių ir atvestas į budėtojų dalį. Atvedus į budėtojų dalį, jis pradėjo grasinti „rytoj jūs jau čia nebedirbsite, nes būsite atleisti iš darbo“ (b. l. 17–18). Prižiūrėtojas V. K. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad jis būdamas lauke išgirdo I-ajame gyvenamajame korpuse triukšmą. Nedelsiant nubėgęs pamatė, kad laiptinėje nuteistasis V. A., įsikibęs į turėklus, švilpė, garsiai šaukė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, o pareigūnai L. M. ir S. Č. bandė jį atitraukti nuo turėklų. Paėmę pareiškėją už parankių, pareigūnai nuvedė nuteistąjį į budėtojų dalį, kurioje šis pradėjo grasinti. Pažeidėjas dėl šio įvykio raštu pasiaiškinti atsisakė (b. l. 19). 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 34-533(1) buvo nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 20–21).
9. 2017 m. lapkričio 9 d. įvyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu svarstyta dėl 2017 m. lapkričio 8 d. pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo. Komisijos sprendimu buvo nutarta pervesti pareiškėją į drausmės grupę 6 mėnesiams (b. l. 13–14). Drausmės komisija pasirašė teikimą Nr. 40-247(1), kuriame siūloma įstaigos direktoriui nuteistajam V. A. skirti nuobaudą 6 mėnesius būti drausmės grupėje (b. l. 12). Atsižvelgdamas į teikimą, Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 28-735(1), kuriuo pareiškėjui skyrė 6 mėnesius būti drausmės grupėje (b. l. 10–11).
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112, 113 straipsniais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų 7 punktu, BVK 12 straipsniu, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 110 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73 punktu, BVK 142 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad nuteistieji privalo laikytis įstatyme bei kituose aktuose jiems nustatytų pareigų bei jų nepažeidinėti. Iš teisinio reglamentavimo aišku, kad pataisos įstaigų nustatyto režimo reikalavimai įpareigoja įstaigose dirbančius pareigūnus nuolatos vykdyti pataisos įstaigose esančių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, t. y. reguliariai atlikti nuteistųjų patikrinimus, skaičiuotes, kratas ir pan., taip pat laiku ir efektyviai užkirsti kelią tokiam nuteistųjų elgesiui, kuriuo siekiama sutrikdyti teisės aktais sureguliuotą pataisos įstaigos vidaus tvarkos palaikymą.
11. Byloje nustatyta ir pareiškėjas skunde šios aplinkybės neginčijo, kad pasinaudojęs taksofonu bei baigęs telefoninį pokalbį, jis nepasirašęs pasišalino, taip pat nepakluso pareigūno nurodymui pasirašyti. Pareiškėjas taip pat teigė, kad einant į gyvenamąjį korpusą tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktas – vienas iš pareigūnų spyrė į dešinį šoną, kitas prižiūrėtojas iš nugaros griebė už kaklo ir traukė pareiškėją nuo laiptų, pareiškėjas buvo užgauliojimas.
12. Teismas pažymėjo, kad pastaruosius pareiškėjo teiginius paneigia byloje esantys pareigūnų S. Č., L. M. bei V. K. tarnybiniai pranešimai, kuriuose patvirtinta, jog pareiškėjas piktybiškai bandė įspėti kitus nuteistuosius, jog ateina pareigūnai, įvykus konfliktui pareiškėjas ir toliau nepakluso pareigūnų raginimams nustoti stumdytis, negana to, prieš pareigūnus vartoto necenzūrinę kalbą bei šiems grasino. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pareigūnai bėgantį pareiškėją sulaikė, bandė suėmus už rankų pastarąjį atitraukti nuo turėklų, kurių jis laikėsi, po to pareiškėjas buvo nuvestas už parankių į budėtojų dalį.
13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų (pasirašyti po telefoninio skambučio, nustoti stumdytis) bei aktyviai fiziniais veiksmais priešinantis, pareigūnai turėjo teisę bei teisės aktuose jiems numatytą pareigą imtis atitinkamų priemonių, kad būtų suvaldyta konfliktinė situacija, stengiantis apsaugoti tiek patį pareiškėją, tiek save, be to, imtis priemonių užtikrinant tvarką pataisos įstaigoje. Pareiškėjui pasiūlius raštu pasiaiškinti dėl veiksmų, jis pasiaiškinti atsisakė bei nenurodė jokių nusiskundimų pareigūnų veiksmais. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog pareigūnų priemonės, kurių buvo imtasi siekiant suvaldyti situaciją, buvo proporcingos pareiškėjo elgesiui bei keliamam pasipriešinimui, todėl negalima daryti išvados, kad pareigūnai elgėsi pažeisdami teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėtai.
14. Aplinkybes, kad pareiškėjas pats nevykdė jam nustatytų pareigų bei pažeidė BVK įtvirtintas bei anksčiau aptartas bendrąsias bei specialiąsias pareigas (BVK 12 str. 1 ir 2 d., 110 str. 1 d. 1 ir 2 p., Taisyklių 73.4 p.), patvirtina ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas, kuriuo pareiškėjui dėl padarytų drausmės pažeidimų skirta nuobauda bei kurio teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas neginčija. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ši nuobauda paskirta pagrįstai, esant padarytiems drausmės pažeidimams. Iš byloje esančio Asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, jog pareiškėjas paskutinį kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistą 2017 m. lapkričio 30 d. dėl virškinimo sutrikimų (b. l. 22–24), tačiau dėl pareiškėjo skunde nurodomų prieš jį panaudotų pareigūnų veiksmų (spyrio į pilvą ir kitų) nei 2017 m. lapkričio 8 d., nei vėlesnėmis datomis nesikreipė.
15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjui nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų, pareigūnai vykdė jiems teisės aktuose numatytas pareigas – užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę, bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymą. Byloje nenustatyta, kad jie būtų viršiję įgaliojimus ar naudoję neteisėtus veiksmus, dėl to teismas darė išvadą, kad teisės aktai nebuvo pažeisti. Teismas pažymėjo, kad nenustačius Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
III. 16. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, o pareiškėjo išdėstytų aplinkybių neįvertino. Pareiškėjas nurodo, kad neneigia padaryto pažeidimo dėl nepasirašymo po telefoninio pokalbio, tačiau pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareigūnų įgaliojimų viršijimo. Pareiškėjo vertiniu, teiginiai, kad pareiškėjas stumdėsi, yra tik atsakovo gynybinė pozicija, nes tokiu atveju prieš jį būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui. Anot pareiškėjo, visas incidentas turėjo būti įrašinėjamas su vaizdo registratoriumi, tačiau jokia vaizdo medžiaga nebuvo pateikta.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, apibendrindamas teisinį reguliavimą, ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė analogiškus argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. A. kildina iš Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo.
21. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Vilniaus PN pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, naudojo smurtą prieš pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, o pareiškėjo išdėstytų aplinkybių neįvertino. Pareiškėjas nurodo, kad neneigia padaryto pažeidimo dėl nepasirašymo po telefoninio pokalbio, tačiau pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareigūnų įgaliojimų viršijimo. Anot pareiškėjo, visas incidentas turėjo būti įrašinėjamas su vaizdo registratoriumi, tačiau jokia vaizdo medžiaga nebuvo pateikta.
23. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.
24. Nagrinėjamu atveju aktualios byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 8 d. buvo pateiktas tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo V. A. drausmės pažeidimo, kuriame nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 8 d. 18 val. 05 min. pareiškėjas kalbėjo taksofonu ir pamatęs einančius link I-ojo gyvenamojo korpuso pareigūnus, metė telefono ragelį ir nubėgo į korpusą. Pareigūnas davė nurodymą sustoti, tačiau pareiškėjas nepakluso, nepasirašė už įvykusį pokalbį telefoninėje kortelėje (b. l. 15).
25. Pareigūnų S. Č. ir L. M. tarnybinių pranešimų dėl nuteistojo V. A. drausmės pažeidimo duomenimis, šiems pareigūnams užėjus į I-ojo gyvenamojo korpuso laiptinę ir lipant laiptais, pareiškėjas atbėgo iš lauko ir stumdamas pareigūnus bandė įbėgti į I-ojo korpuso gyvenamąsias patalpas, dėl tokių veiksmų buvo sulaikytas. Tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad nuteistajam buvo liepta nesistumdyti, tačiau pareiškėjas nepakluso pareigūnų nurodymams, besistumdydamas pradėjo garsiai švilpti ir šaukti, bandydamas įspėti kitus nuteistuosius, kad ateina pareigūnai. Nuteistajam buvo nurodyta eiti į budėtojų dalį, tačiau jis įsikabino į laiptinės turėklus ir šaukė, kad niekur neis. Paėmus nuteistąjį už rankų, jis pradėjo prieš pareigūnus vartoti necenzūrinius žodžius, fiziškai priešinosi ir stumdėsi, norėdamas ištrūkti ir pabėgti į gyvenamąjį korpusą. Pareiškėjas buvo paimtas už parankių ir atvestas į budėtojų dalį. Atvedus į budėtojų dalį, jis pradėjo grasinti „rytoj jūs jau čia nebedirbsite, nes būsite atleisti iš darbo“ (b. l. 17–18). Prižiūrėtojas V. K. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad jis, būdamas lauke, išgirdo I-ajame gyvenamajame korpuse triukšmą. Nedelsiant nubėgęs pamatė, kad laiptinėje nuteistasis V. A., įsikibęs į turėklus, švilpė, garsiai šaukė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, o pareigūnai L. M. ir S. Č. bandė jį atitraukti nuo turėklų. Paėmę pareiškėją už parankių, pareigūnai nuvedė nuteistąjį į budėtojų dalį, kurioje šis pradėjo grasinti. Pažeidėjas dėl šio įvykio raštu pasiaiškinti atsisakė (b. l. 19). Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą Nr. 28-735(1), kuriuo dėl padaryto drausmės pažeidimo pareiškėjui skyrė 6 mėnesius būti drausmės grupėje (b. l. 10–11).
26. Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neginčija (tai patvirtina ir apeliaciniame skunde), kad pasinaudojęs taksofonu bei baigęs telefoninį pokalbį, nepasirašęs pasišalino, taip pat nepakluso pareigūno nurodymui pasirašyti. Taigi padarytas pažeidimas neginčijamas, taip pat neginčijamas Vilniaus PN direktorius 2017 m. lapkričio 9 d. priimtas nutarimas Nr. 28-735(1) dėl nuobaudos skyrimo. Ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo ir pareigūnų konflikto, įvykusio pareiškėjui einant įgyvenamąjį korpusą.
27. Įvertinusi visą byloje surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl situacijos teisinio vertinimo. Byloje esantys trijų pareigūnų (S. Č., L. M. bei V. K.) tarnybiniai pranešimai patvirtinta, jog pareiškėjas, įvykus konfliktui, nepakluso pareigūnų raginimams nustoti stumdytis, prieš pareigūnus vartojo necenzūrinę kalbą bei šiems grasino. Pareigūnai bėgantį pareiškėją sulaikė, bandė suėmus už rankų pastarąjį atitraukti nuo turėklų, kurių jis laikėsi, po to, pareiškėjas buvo nuvestas už parankių į budėtojų dalį. Pareiškėjas pateiktais įrodymais byloje nustatytų aplinkybių dėl teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymo ir aktyvaus priešinimosi jiems niekaip nepaneigė. Iš bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta raštu pasiaiškinti dėl savo veiksmų, tačiau jis pasiaiškinti atsisakė bei nenurodė jokių nusiskundimų pareigūnų veiksmais. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad pareigūnai elgėsi pažeisdami teisės aktų reikalavimus ar kad jų veiksmai buvo neproporcingi pareiškėjo elgesiui. Byloje pateiktas Asmens sveikatos istorijos išrašas patvirtina, kad dėl skunde nurodomų prieš jį panaudotų pareigūnų veiksmų (pvz., spyrio į pilvą) pareiškėjas prašydamas suteikti medicininę pagalbą nesikreipė nei 2017 m. lapkričio 8 d., nei vėliau.
28. Apeliacinio skundo argumentas dėl incidento vaizdinės medžiagos buvimo galimybės, visų pirma, tik vienas iš galimų įrodymų, antra, tokios medžiagos galimybės buvimas nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl atmestinas taip pat.
29. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Byloje nenustatyta, kad Vilniaus PN pareigūnai būtų viršiję įgaliojimus ar naudoję neteisėtus veiksmus, dėl to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teisės aktai nebuvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Ramutė Ruškytė
Arūnas Sutkevičius