2024-04-30 Nr. AB-6994-3-61-3-06195-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1539-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06195-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. Y. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44509, kuriuo pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga; toliau – Sprendimas) bei atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti Y. Y. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Aptaręs Sprendimo turinį ir aktualų teisinį reguliavimą, savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. Siekdamas išvengti asmeninio teisėsaugos institucijų persekiojimo, Y. Y. išvyko iš (duomenys neskelbtini). Persekiojimo grėsmė kyla dėl ankstesnės jo darbo veiklos ir iš to kylančių ryšių (sutuoktinės giminaičiai – politiškai aktyvūs asmenys). Be to, po (duomenys neskelbtini) įvykusių (duomenys neskelbtini) rinkimų pareiškėjas dalyvavo 3–4 protesto akcijose ir vieną kartą, kaip liudytojas, dalyvavo politiškai persekiojamo asmens byloje, o po kurio laiko dar kartą iš teisėsaugos pareigūnų gavo šaukimą atvykti į apklausą, aiškiai šaukime nenurodant, dėl ko.

2.2. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui, ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Tuo atveju, jeigu nėra nustatoma, kad prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, turi būti vertinama, ar tokiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga.

2.3. Pareiškėjo apklausų metu pateikta informacija patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos prielaidos, leidžiančios daryti išvadą, jog Y. Y. grįžimo į kilmės valstybę atveju jis gali būti persekiojamas dėl savo turimų politinių įsitikinimų: 1) pareiškėjas dirbo įmonėje, kurios savininkas ir vadovas V. T., kuris, be kita ko, yra ir Y. Y. giminaitis iš jo žmonos pusės, yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėl jo turimų ir aktyviai reiškiamų politinių įsitikinimų prieš esantį politinį režimą; šios darbinės ir svainystės ryšių sąsajos kelia realią grėsmę patirti persekiojimą vien dėl šios priežasties; 2) po (duomenys neskelbtini) rinkimų pareiškėjas dalyvavo ne mažiau kaip 3–4 protesto akcijose; nors tuo metu ir nebuvo sulaikytas, tačiau remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, jo dalyvavimo protestuose duomenys šiuo metu dar gali būti nagrinėjami (analizuojami miestų stebėjimo kamerų duomenys, nustatinėjamos protestuose dalyvavusių asmenų tapatybės ir kt.), jog būtų galima jį patraukti atsakomybėn; 3) iš Y. Y. telefono V. T. ir pats pareiškėjas skambino kitam politiniu pagrindu persekiojamam asmeniui S. P., kuris buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme; 4) Y. Y. byloje jau buvo šauktas duoti parodymus kaip liudytojas; akivaizdu, jog teisėsaugos institucijoms yra žinomi pareiškėjo ryšiai su nurodytu asmeniu; 5) Y. Y. gavo šaukimą 2022 m. vasario 25–27 d. vėl atvykti į rajoninį vidaus reikalų skyrių į apklausą, tačiau neaišku, dėl kokios priežasties. Visos šios aplinkybės, jas vertinant atsakovo surinktos pareiškėjo kilmės valstybės informacijos kontekste, leidžia spręsti, jog pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę dėl galimo persekiojimo, grįžus į kilmės valstybę.

2.4. Y. Y. paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių. Remiantis Įstatymo 83 straipsniu, duomenys, negalintys būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, paprastai vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Aptariamo įrodymo priimtinumas paneigiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą ar nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų. Sprendime nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų klaidinęs tyrimą, taip pat nėra nustatyta jokių vidinių ar išorinių jo pasakojimo prieštaravimų.

2.5. Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo Y. Y. klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, todėl Sprendime padarė klaidingą išvadą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

2.6. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, dalyvaujantys protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) režimą, yra persekiojami, su jais elgiamasi nežmoniškai, o pareigūnai už savo neteisėtus veiksmus nėra baudžiami. Migracijos departamentas, nagrinėdamas Y. Y. prieglobsčio prašymą, į šias aplinkybes neatsižvelgė.

2.7. Pagrindinis pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas yra jo opozicinė veikla (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jeigu prieglobsčio prašytojas priskiriamas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, baimė susidurti su persekiojimu yra visiškai pagrįsta, nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą. Atsakovas neįvertino perspektyvinės Y. Y. persekiojimo rizikos galimybės ir netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes pabėgėlio statuso suteikimo galimybės kontekste.

2.8. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė prieglobsčio prašyme ir apklausose, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, kadangi neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su Y. Y. prieglobsčio motyvams nustatyti, o surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją vertino atsietai nuo pareiškėjo pasakojimo, todėl, nesant tam pagrindo, jam atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

2.9. Pateikdamas argumentus dėl papildomos apsaugos Y. Y. Lietuvos Respublikoje, atsakovas vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso jam suteikimo, ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini) režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis, juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra visiškai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausomai priežiūrai. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų, todėl šios priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu bent jau dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Aplinkybė, kad Y. Y. pavyko teisėtai išvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), jokiu būdu nereiškia ir nepatvirtina, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirtų persekiojimo veiksmų.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas Y. Y. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose, kadangi nesutiko su rinkimų rezultatais, yra vaizdo įrašai, todėl grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis bus persekiojamas. Atsakydamas į klausimus, pareiškėjas paaiškino, kad įmonėje buvo atliekamo kratos, mokesčių inspekcijos patikrinimai, sanitariniai patikrinimai ir kiti komisijų patikrinimai, o asmeninio persekiojimo nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio nebuvo. Y. Y. teigė, kad buvo gavęs šaukimą, tačiau jo neperžiūrėjo ir įdėjo atgal į pašto dėžutę. Pareiškėjas išsigando, todėl nusprendė išvykti, o jo sutuoktinė liko gyventi (duomenys neskelbtini), kadangi šioje valstybėje liko tėvai ir šuo. Nors Y. Y. iš Lietuvos nebuvo išvykęs, tačiau sutuoktinė į Lietuvą buvo atvykusi du ar tris kartus. Pareiškėjas nurodė, kad jau išvykus, (duomenys neskelbtini) buvo gauti įvairūs pranešimai, tačiau sankcijos nebuvo pritaikytos, jis nebuvo ieškomas. Teismo posėdyje Y. Y. atstovas nurodė, kad pareiškėjas po suklastotų rinkimų (duomenys neskelbtini) viešai reiškė savo nuomonę ir valdžią kritikuojančią poziciją, todėl kilmės valstybėje jam gresia persekiojamas. Y. Y. pateikė vaizdo medžiagą, kurioje jis yra užfiksuotas viename iš vykstančių protestų, o asmenims, kartu dalyvavusiems protestuose, yra pareikšti kaltinimai, jie turėjo palikti šalį. Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir aplinkybių, kurie pagrįstų jo baimę būti persekiojamam.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1. Sprendimas Y. Y. nesuteikti prieglobsčio buvo priimtas, kadangi jo daromos prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė ir grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, jam neturi būti suteikiamas pabėgėlio statusas.

5.2. Sprendime taip pat buvo konstatuota, kad Y. Y. neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai). Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, Y. Y. kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

5.3. Prieglobsčio prašytojas savo prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė iš esmės dėl dviem priežastimis: darbo ir visuomeninės veiklomis. Y. Y. pasakojo, kad verslininko V. T. įmonėje dirbo eiliniu darbuotoju, atsakingu už (duomenys neskelbtini) ir jų aptarnavimą įvairiuose objektuose. Jis taip pat teigė, kad, dirbdamas šioje įmonėje, matė, kaip yra klastojami rinkimų rezultatai. Y. Y. tai nepatiko, todėl netrukus, net ir nebūdamas politiškai aktyvus, jis nusprendė prisijungti prie protestų, taip išreikšdamas palaikymą tiek protestuotojams, tiek T. šeimai. Pareiškėjas pasakojo apie savo pirmąjį protestą, kuriame dalyvavo dar rinkimų dieną. Rinkimų apylinkėms 20.00 val. užsidarius, jis nuvyko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir mokykla Nr. (duomenys neskelbtini)) palaikyti T.. Būdamas ten, prieglobsčio prašytojas laukė rezultatų paskelbimo, tačiau jie taip ir nebuvo paskelbti. Jis nusprendė, kad laikas eiti namo ir išsivesti pasivaikščioti šunį. Prieš vidurnaktį Y. Y. vėl išėjo į gatvę ir pamatė užblokuotą kelią. Pabuvęs iki 2.00 val., nusprendė, jog laikas eiti namo. Ateinančias kelias dienas buvo sunku: tęsėsi protestuotojų susirėmimai, buvo ribojamos interneto ir virtualaus privataus tinklo (VPN) paslaugos, gatvėse buvo daug (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Gyvenimas tęsėsi, todėl, kaip nurodė prieglobsčio prašytojas, reikėjo ir vėl pradėti dirbti. (duomenys neskelbtini) įmonėje pradėjo mažėti klientų, įmonės vadovui V. T. atsisakius teikti paslaugas Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitiems režimui lojaliems asmenims bei institucijomis. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad kartais aptarnaudavo ir policijos pareigūnus, nors ir nenoromis. Y. Y. ir toliau dalyvavo protestuose iki spalio mėnesio vidurio. Iš viso skaičiuojama, kad jis dalyvavo 3 ar 4 tokio pobūdžio akcijose. Šių protestų metu pareiškėjas nebuvo sulaikomas, dėl šios veikos jo atžvilgiu nebuvo pradėta byla. Vieną kartą Y. Y. teko liudyti byloje dėl S. P.. Prieš išvykdamas iš kilmės valstybės, pareiškėjas gavo dar vieną šaukimą atvykti į rajoninį vidaus reikalų skyrių. Baimindamasis persekiojimo, nusprendė bėgti iš kilmės valstybės.

5.4. Įvertinęs Y. Y. pasakojimą, Migracijos departamentas nustatė, kad pasakojimas dėl anksčiau patirto persekiojimo yra prieštaringo pobūdžio, o atsisakymas teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) vidaus institucijoms nėra laikomas pagrindu, kuris savaime patvirtintų pareiškėjui kylančią persekiojimo grėsmę. Apklausose Y. Y. nurodė, kad V. T. įmonėje dirbo kaip samdomas darbuotojas, tačiau pasakojimo forma leido suprasti, jog pareiškėjas pats priimdavo sprendimus. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog vienu ar kitu įmonės egzistavimo laikotarpiu Y. Y. įgaliojimai kaip eilinio samdomo darbuotojo būtų prilyginti vadovui, jis nepateikė.

5.5. Mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) galėjo turėti įgaliojimus spręsti, kokie asmenys turėtų būti aptarnaujami, t. y. laikytina, jis paprasčiausiai vykdė įmonės vadovo nustatytą aptarnavimo politiką. Be to, apklausiamas, pareiškėjas nurodė, jog „priimdamas“ sprendimus įmonės vardu, kai V. T. buvo sulaikytas, nenoromis, tačiau vis dėl to priimdavo užsakymus ir iš teisėsaugos pareigūnų, kurie buvo apsivilkę civilių drabužiais. Mažai tikėtina, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai, V. T. identifikavę kaip politinį aktyvistą ir valdančiajam režimui nelojalų asmenį, primygtinai siektų bendradarbiavimo su jo įsteigta įmone. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tai, kad jam kyla persekiojimo grėsmė dėl jo tariamo atsisakymo aptarnauti (duomenys neskelbtini) vidaus institucijas, kai jas vis dėl to aptarnaudavo, yra prieštaringo pobūdžio, todėl ši pasakojimo dalis buvo atmesta kaip nepatvirtinta, nepagrįsta ir prieštaraujančio turinio. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, t. y. Migracijos departamentas neturi pareigos įrodyti, kad dėl nenumatytų priežasčių prieglobsčio prašytojui ateityje nekils grėsmė.

5.6. Prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Rizika, kurią Y. Y. įvardija, yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir neprilygsta pagrįstai tikimybei, kuri laikoma įrodinėjimo standartu, vertinant rizikos realumą. Prieglobsčio prašytojo įžvelgiama grėsmė grindžiama išskirtinai jo daromomis prielaidomis, kad režimas galėtų siekti susidorojimo jo atžvilgiu dėl turimų giminystės ryšių ir atsisakymo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) vidaus institucijomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendime Nr. eA-1437-415/2023 yra pažymėjęs apie tai, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 arba 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojos profilis ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Įvertinus individualią prieglobsčio prašytojo situaciją, nebuvo nustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų) tikėtinų motyvų ir siekio nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti bei nubausti. Y. Y. deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

5.7. Pabėgėlio statuso suteikimą lemia visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę, vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų įvykdytas, nėra. Apie baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. grėsmė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimai ir panašiai, t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualaus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Vertinant objektyviąją baimės pusę, turi būti atsižvelgiama į individualias savybes bei aplinkybes, kurios lemtų pagrįstą riziką.

5.8. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 97 punktu bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai. Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos individualios Y. Y. aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendime buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Y. Y. nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo jį pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.

6. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti vadovaujantis institucijos atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas atlikus tinkamą duomenų tyrimą ir vertinimą, o Y. Y. baimė būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) yra grindžiama spėjimais ir abstrakčiais pasakojimais. Migracijos departamento atstovė akcentavo, kad pareiškėjo sutuoktinė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio dėl dalyvavimo protestuose nesulaukė, o Y. Y. pateikti įrodymai yra susiję su kitais asmenimis. Migracijos departamento atstovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) esama bendra saugumo padėtis ir žmogaus teisių pažeidimo egzistavimo faktas savaime neįrodo, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam yra pagrįsta.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo Y. Y. skundą atmetė.

8. Išsamiai aptaręs pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) piliečio, 2022 m. kovo 7 d. pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jo apklausoje Migracijos departamentui pateiktus paaiškinimus ir Sprendimo turinį bei pacitavęs Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 87 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

9. Pacitavęs Tvarkos aprašo 97 ir 99 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia tuo, jog bijo būti persekiojimas dėl pareikšto neigiamo požiūrio į (duomenys neskelbtini) įvykusius rinkimus ir dalyvavimo protestuose bei skambučių iš jo mobilaus telefono asmenims, kurie buvo suimti, arba yra išvykę iš kilmės valstybės; be to, jeigu bus suimtas, negalės sumokėti už sūnaus mokslus ir sūnus bus pašauktas į kariuomenę. Teismas akcentavo, kad šiuos aspektus Y. Y. ir jo atstovas atkartojo teismo posėdyje. Migracijos departamentas, įvertinęs kilmės šalies informaciją bei pareiškėjo paaiškinimus (nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) rinkimų rezultatais, (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose, buvo sulaikyti pažįstami, draugai, giminaičiai, dalyvavo apklausoje kaip liudytojas), tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, jog Y. Y. 2021 m. balandžio 5 d. gavus naują (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir 2022 m. kovo mėnesį teisėtai išvykus iš (duomenys neskelbtini) (nebuvo taikytos kardomosios priemonės, pvz., draudimas išvykti, sulaikymas ar areštas), jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje būtų laikoma pagrįsta.

10. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad jis bendrais bruožais grindė savo būsimo persekiojimo tikimybę, iš esmės visai nepagrįsdamas individualaus jo galimo persekiojimo, kadangi yra tik įsitikinęs, jog, grįžęs į (duomenys neskelbtini), bus persekiojamas, kadangi jo darbdavys ir darbdavio sutuoktinė buvo sulaikyti, o protestų metu buvo sumuštas vienas klientų, be to, iš Y. Y. mobiliojo telefono protestų metu buvo skambinta įvairiems asmenims. Pasakodamas apie save, teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad nebuvo ieškomas ar suimtas, o išvyko iš (duomenys neskelbtini), kadangi išsigando pašto dėžutėje rasto šaukimo, kurio turinio nežino, kadangi šaukimo neperskaitė, be to, sutuoktinė, kuri buvo kelis kartus atvykusi į Lietuvą, liko gyventi (duomenys neskelbtini) ir negavo pranešimų apie tai, kad Y. Y. ieškotų (duomenys neskelbtini) tarnybos.

11. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindžia bendru nepasitenkinimu, kilusiu po (duomenys neskelbtini) rinkimų, ir tuo, kad jeigu bus sulaikytas – negalės apmokėti sūnaus mokslų, todėl tai paskatino pareiškėją išvykti iš (duomenys neskelbtini) su sūnumi. Jis taip pat paaiškino, kad sutuoktinė kartu neišvyko, kadangi nebuvo aišku, ar pavyks kelionė ir kaip viskas susiklostys toliau, be to, (duomenys neskelbtini) gyvena tėvai ir liko Y. Y. šuo. Teismas sprendė, kad apibendrintai pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes galima teigti, jog jo prašymo pagrindas yra bendro pobūdžio politinė padėtis (duomenys neskelbtini) (nepriimtina Y. Y.) ir ekonominis interesas (galimybės apmokėti sūnaus mokslus). Pareiškėjo pasakojimuose nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario mėnesį jam buvo kilęs realus pavojus Y. Y. sveikatai ar gyvybei. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas save tapatina su kitais pažįstamais asmenimis ir jų patirtimi, byloje nėra duomenų, kad dėl dalyvavimo protestuose jam būtų iškelta administracinė ar baudžiamoji byla ir (ar) būtų ieškomas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų. Y. Y. teigė, kad dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) (pateikė patvirtinantį vaizdo įrašą) ir viešai reikė nuomonę dėl valdžios nepalaikymo (paviešino pareiškimą spaudoje dėl atsakymo dirbti (teikti) (duomenys neskelbtini) paslaugas teisėsaugos institucijoms ir šveitimo įstaigai po (duomenys neskelbtini) rinkimų). Teismas sprendė, kad vien Y. Y. nurodyta aplinkybė apie dokumento pašto dėžutėje radimą, kuris, pareiškėjo teigimu, gali būti šaukimas atvykti į teisėsaugos institucijas, bet kurio jis neišsaugojo, nesant kitų konkrečių detalių, savaime nėra pakankamas pripažinti galbūt atliktą pareiškėjo persekiojimą. Teismas pažymėjo, kad pateikta informacija perspektyvinio individualaus vertinimo aspektu yra abstrakti, palyginus su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, joje trūksta detalių, kadangi buvo pateikti tik bendro pobūdžio faktai (t. y. fiksuotas bendras taikaus protesto vaizdas be konkrečių vietos, laiko bei sukūrimo duomenų).

12. Teismas pažymėjo, kad Y. Y. atstovas teigė, jog Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytų aplinkybių neįvertino, tačiau jis šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, o teismo posėdyje Y. Y. atstovo akcentuotas vaizdo įrašas pareiškėjo pasakojimų ir kitų surinktų įrodymų kontekste turi žemą įrodomąją vertę. Teismas nurodė, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, pareiškėją išklausė (2023 m. sausio 31 d. buvo atlikta apklausa), įvertino jo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko patikimą, Y. Y. pasakojimo kontekste aktualią informaciją apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini), t. y. Sprendime buvo išanalizuota kilmės valstybės informacija, be kita ko, buvo vadovautasi „Amnesty International“, Žmogaus teisių gynimo centro „(duomenys neskelbtini)“, „The Guardian“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „Human Rights Watch“ skelbiama informacija, taip pat Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro ir „Freedom House“ ataskaitų duomenimis.

13. Teismas pažymėjo, kad apibendrinant kilmės valstybės informaciją, buvo konstatuota, jog po (duomenys neskelbtini) rinkimų (duomenys neskelbtini) vis dar yra sistemiškai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys pareigūnų veiksmus internete. Taikiuose protestuose dalyvavę asmenys sulaikomi ir apkaltinami, klastojant kaltinimus arba nedidelius nusižengimus išpučiant, neretai prieš juos yra taikomos psichologinės ir fizinės poveikio priemonės. Taip vykdomi politiškai motyvuoti areštai, kadangi protestuotojai yra suvokiami kaip turintys asociacijų (siejami) su opozicija ir vertinami kaip keliantys grėsmę valdančiajam režimui. Surinkta naujausia informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos iki šiol vykdo (duomenys neskelbtini) protestų dalyvių identifikavimą ir baudimą, be kita ko, analizuojant vaizdo įrašus ir pasitelkiant veidų atpažinimo sistemą. Surinkta informacija taip pat patvirtina, kad protesto akcijų metu sulaikyti ir administracine tvarka nubausti asmenys vėliau susiduria su papildomais kaltinimais bei pakartotiniu baudimu.

14. Teismas pažymėjo, kad Y. Y. dalyvavimas protestuose savaime nelemia galimybės gauti prieglobstį, o vien tik abstraktūs teiginiai, jog dėl dalyvavimo protestuose jis gali būti sulaikytas, nėra pakankami prielaidai, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas akcentavo, kad kaip matosi iš Y. Y. apklausose pateiktų paaiškinimų, pareiškėjo išvykimą iš jo kilmės šalies lėmė labiau ekonominiai tikslai (noras turėti darbą ir apmokėti sūnaus studijas), nei grėsmė dėl persekiojimo.

15. Teismas padarė išvadą, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindė prielaidos, jog tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) tarnybos) pareiškėją identifikuoja kaip grėsmę valdančiajam (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to ieško prieglobsčio prašytojo, siekia jį sulaikyti bei nubausti. Teismas pastebėjo, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog Y. Y. gali būti sulaikytas, kadangi buvo sulaikyti kiti asmenys, dalyvavę (duomenys neskelbtini) protestuose, o negalėdamas dirbti, nesumokės už sūnaus mokslus, todėl sūnus bus pašauktas į kariuomenę, neužtenka vien pateikti tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais.

16. Teismas pažymėjo, kad bendras nesaugus žmogaus teisių apsaugos kontekstas, demokratijos suvaržymai pareiškėjo kilmės valstybėje, nors ir suponuoja tikimybę, jog Y. Y. teisės galėtų būti pažeidžiamos, tačiau savaime neįrodo, jog jis pagal paties nurodytas aplinkybes bus persekiojamas, su juo bus elgiamasi nežmoniškai ar jis bus kankinamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, kadangi žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

17. Įvertinęs Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, teismas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus Y. Y. kilmės valstybės informaciją, pateiktus įrodymus, apklausoje pateiktą informaciją. Sprendime yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas, todėl nekyla abejonių dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, o vien tai, kad pareiškėjas su atsakovo padarytomis išvadomis nesutinka, savaime nereiškia jų neteisėtumo ar nepagrįstumo.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo priima Migracijos departamentas, jis atlieka tyrimą ir įvertina konkrečią pareiškėjo situaciją kilmės šalyje, taigi, priimant sprendimą, vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo pateikta informacija. Atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus Y. Y. nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o Y. Y. atstovo teiginiai, jog atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nesuteikia pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino ar apskritai nevertino Y. Y. nurodytų aplinkybių.

19. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis ir jo nėra pagrindo naikinti skunde nurodytais motyvais. Teismas pažymėjo, kad iš esmės nepatenkinus pagrindinio Y. Y. skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį jo skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.

20. Atmetęs Y. Y. skundą, teismas jo prašymo priteisti patirtas teismo išlaidas pagrįstumo nevertino.

III. 21. Pareiškėjas Y. Y. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Sprendimą panaikinti bei atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Y. Y. taip pat prašo jam atlyginti visas patirtas teismo išlaidas.

22. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o prieglobsčio prašymas atsakovui grąžintas nagrinėti iš naujo. Y. Y. teigia, kad Migracijos departamentas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamu atliko atmestinai, paviršutiniškai, nevertindamas jų visumos, objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus bei prieglobsčio prašytojo situacija buvo įvertinta individualiai. Savo poziciją Y. Y. grindžia šiais argumentais:

22.1. Sprendimas yra grindžiamas prielaida, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jo tariamų politinių įsitikinimų (visuomeninės veiklos) nėra viešai aprašytas įvykis, pasakojimas iš esmės grindžiamas pažįstamiems, draugams ir giminaičiams kylančiomis grėsmėmis, bei tuo, kad jis neturi jokių įrodymų apie deklaruotiną visuomeninę veiklą ar įrodymų apie dėl tokios veiklos kylantį persekiojimą, ši pasakojimo dalis laikoma mažai tikėtina ir turi būti vertinama kaip bendro pobūdžio, siekiant tinkamai pagrįsti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, tačiau šis teiginys tiesiogiai prieštarauja Y. Y. byloje pateiktiems ir teismo posėdyje tirtiems įrodymams.

22.2. Sprendime nurodoma, kad 2022 m. kovo mėnesį pareiškėjas teisėtai išvyko iš savo kilmės valstybės, prieš jį nebuvo taikytinos kardomosios priemonės, pavyzdžiui, draudimas išvykti, sulaikymas ar areštas, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas Y. Y. išvykimo iš kilmės šalies ir prieglobsčio prašymo pateikimo aplinkybėmis.

22.3. Sprendime neargumentuotai teigiama, kad pareiškėjas bendrais bruožais grindė savo būsimo persekiojimo tikimybę, iš esmės visai nepagrįsdamas individualaus jo galimo persekiojimo, o vaizdo įrašas, kuriame Y. Y. buvo užfiksuotas proteste su kitais asmenimis, kurie buvo persekioti, turi žemą įrodomąją vertę.

22.4. Sprendime nebuvo įvertinta pareiškėjo pateikta kilmės valstybės informacija, kilmės valstybėje vykdyto Y. Y. bendražygių ir kitų panašioje aplinkoje esančių asmenų politinio persekiojimo faktai, buvo ignoruoti į bylą pateikti pareiškėjo persekiojimo grėsmę patvirtinantys įrodymai.

22.5. Sprendimas yra nepagrįstas. Pagal nuoseklų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimą, valstybės narės taisyklės ar praktika, dėl kurių susiklosto tokia padėtis, kai sprendžiančioji institucija neatlieka rūpestingo ir griežto nepriklausomo (individualaus) informacijos ir duomenų vertinimo, prieštarauja 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 40 straipsnio 2 daliai. Jeigu ši informacija ir duomenys apima įrodymus, susijusius su prašytojo rizika būti išsiųstam į valstybę, kurioje jis gali patirti kankinimų ar kitokį nežmonišką ar žeminamą elgesį arba būti taip baudžiamas, jos dar ir prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio 2 daliai. Atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų ir išsamų tyrimą prieglobsčio byloje; pateiktus įrodymus institucija vertino neobjektyviai, nesiekdama tinkamai išnagrinėti grėsmes kilmės valstybėje. Sprendimas prieštarauja Tvarkos apraše nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai: pateikti įrodymai nebuvo vertinti objektyviai, nebuvo surinkta ir įvertinta kilmės valstybės medžiaga, nebuvo įvertintos kilmės valstybės grėsmės, galinčios prilygti kankinimams arba nežmoniškam elgesiui.

22.6. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytas pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimas siejamas su visiškai pagrįsta asmens baime būti persekiojamam, kankinamam, nubaustam žiauriomis bausmėmis ar orumo pažeminimu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

22.7. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kompetentingos nacionalinės tarnybos, atlikdamos įrodymų, pareiškimų ar paaiškinimų, įrodomosios galios arba įtikimumo nagrinėjimą, turi atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes. Šios institucijos turi įsitikinti, ar nustatytos aplinkybės kelia tokią grėsmę, kad atitinkamas asmuo, remdamasis asmeninėmis aplinkybėmis, gali pagrįstai baimintis, jog prieš jį iš tiesų bus imtasi persekiojimo veiksmų. Šis rizikos dydžio vertinimas bet kuriuo atveju turi būti atliekamas atidžiai ir atsargiai.

22.8. 2019 m. vasario mėnesį atnaujintame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove bei Tarptautinės apsaugos gairėse yra nurodyta, kad nors apibrėžime kalbama apie persekiojimą „dėl politinių įsitikinimų“, ne visada įmanoma nustatyti priežastinį ryšį tarp išsakytos nuomonės ir susijusių priemonių, kurias pareiškėjas patyrė ar kurių bijojo. Tokios priemonės retai būna aiškiai pagrįstos „įsitikinimais“. Dažniau tokios priemonės pasireiškia sankcijomis už tariamą nusikalstamą veiką valdančiajai valdžiai, todėl reikia nustatyti pareiškėjo politinius įsitikinimus, kurie yra jo elgesio motyvai, ir faktą, kad jie paskatino arba gali sukelti persekiojimą, kurio asmuo teigia bijąs.

22.9. Y. Y. prieglobsčio prašymą grindžia individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad kilmės valstybėje jam gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso straipsnius dėl atviro pilietinės pozicijos reiškimo. Ši baimė yra pagrįsta analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Pareiškėjas savo tarptautinės apsaugos prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) rinkimų rezultatų klastojimo. Jis pateikė vaizdo medžiagą, kurioje Y. Y. yra užfiksuotas viename iš protestų. Protestuose dalyvavo pareiškėjo buvęs vadovas V. T. ir jo žmona, teikiantys paaiškinimus. Nei vaizdo įrašas, kuriame Y. Y. tapatybė gali būti nesunkiai identifikuota, nei režimo persekiotų V. T. ir jo žmonos parodymai, nei S. P. paaiškinimas nebuvo vertinti.

22.10. Vykstant protestams, kartu su savo vadovu V. T. pareiškėjas parašė viešą laišką prieš rinkimų rezultatų klastojimą. Šis kreipimasis iki šiol yra viešai prieinamas (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini) gyventojai atsisako teikti paslaugas mokykloms, kuriose per rinkimus buvo užfiksuotos klastotės, praneša „(duomenys neskelbtini)“. V. T. parašė pareiškimą mokyklos Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriui su prašymu nutraukti neterminuotą darbo sutartį. (duomenys neskelbtini) gyventojas savo pareiškime pabrėžia, kad negali dirbti su žmonėmis, kurie pažeidžia rinkimų įstatymą ir žmogaus teises. Turiu aiškią pilietinę poziciją rinkimų atžvilgiu. Rinkimų apylinkėje, įsikūrusioje šioje mokykloje, pažeidimai buvo akivaizdūs. Tai, ką parašiau pareiškime, yra faktas, kurį nustatė stebėtojai balsavimo apylinkėje. Jiems nebuvo leista nei skaičiuoti balsų, nei stebėti pačioje balsavimo patalpoje. Tą patį pareiškimą mokyklos Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriui parašė (duomenys neskelbtini) gyventojas J. E.“. Pareiškėjo rašyto laiško fotonuotrauka yra skelbiama viešai.

22.11. Y. Y. nurodė, kad represijos už dalyvavimus protestuose po rinkimų ir kaltinimus rinkimų klastojimu stiprėja. (duomenys neskelbtini) pareigūnai identifikuoja žmones iš akcijos metu darytų vaizdo įrašų ir masiškai juos sulaiko. Taip buvo sulaikytas pareiškėjo draugas S. P. ir nuteistas dvejus metus kalėti laisvės atėmimo pataisos darbų kolonijoje Y. Y. buvo pakviestas kaip liudytojas S. P. baudžiamojoje byloje ir paklaustas apie (duomenys neskelbtini) protestų metu vykusius telefoninius pokalbius. Jis atsakė, kad telefoną buvo pasiskolinusi vadovo žmona I. T. ir visi skambučiai buvo jos. I. T. tuo metu jau buvo pabėgusi iš šalies, šiuo metu jai yra suteiktas politinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

22.12. 2022 m. vasario 27 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad jam atėjo šaukimas į (duomenys neskelbtini). Suvokdamas grėsmes, jis iš karto išvyko iš šalies, per (duomenys neskelbtini) sritį kirto valstybės sieną ir 2022 m. kovo 4 d. pateikė prieglobsčio prašymą sienos perėjimo punkte. Sekdamas išvengti tikrinimo, Y. Y. vyko per nekontroliuojamą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sieną.

22.13. Nurodyti faktai, kuriais pareiškėjas grindė persekiojimo grėsmę, byloje buvo nustatyti, tačiau sprendime nebuvo įvertinti, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas.

22.14. Nors, išvykdamas iš šalies, Y. Y. persekiojimo išvengė, toks jau įvykęs persekiojimas nėra būtina grėsmės sąlyga. Pareiškėjas savo baimę grindžia identiškoje situacijoje buvusių bendradarbių ir draugų persekiojimo faktais, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.

22.15. Politinis Y. Y. protestas ir jo viešas laiškas, skelbiamas internete, aiškiai atspindi pareiškėjo požiūrį į režimą, kilmės šalyje kelia grėsmę fizinio ir psichologinis smurto; teisinių, administracinių, policijos ir (arba) teisminių priemonių, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamojo persekiojimo ar baudimo, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Y. Y. baimė yra visiškai reali ir objektyviai pagrįsta.

22.16. Pareiškėjo dalyvavimas proteste papildo jo viešai reikštą kritiką, kuri iki šiol yra viešai prieinama, tokį patį kreipimąsi paskelbęs Y. Y. bendradarbis jau buvo persekiotas, jam yra suteiktas politinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Kilmės valstybės informacija akivaizdžiai patvirtina persekiojimo grėsmę, jokia kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad persekiojimo grėsmė, paskelbus viešą protestą prieš suklastotus rinkimus, kyla tik vienam iš dviejų jo dalyvių. Nebuvo surinkta jokios kilmės valstybės informacijos, kuri patvirtintų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla persekiojimo grėsmės.

22.17. Kilmės valstybės informacijos surinkimo svarbą patvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai. Kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo persekiojimo kilmės valstybėje grėsmę. Ši informacija patvirtina, kad dėl kiekvienos iš nurodytų įrodymais patvirtintų aplinkybių pareiškėjams kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas, kyla grėsmė būti pagrobtiems, kankinamiems, žeminamiems, savavališkai įkalintiems sunkiomis ir gyvybei pavojingomis sąlygomis.

22.18. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 116.1.1 papunkčiu, baudžiamasis persekiojimas ar baudimas yra laikomas persekiojimu pabėgėlio apibrėžimo kontekste, jeigu jis yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Vertinant, ar asmens persekiojimas bei baudimas gali būti prilyginamas neproporcingam ir diskriminuojančiam, turi būti įvertinta, ar asmeniui gali grėsti diskriminuojantis persekiojimas t. y. persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų ar jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba gali grėsti pernelyg griežta bausmė, pagal apibrėžimą prilygstanti persekiojimui. Diskriminuojantis persekiojimas būtų konstatuojamas, jeigu baudžiamosios teisės nuostatos, taikytinos visiems, bet baudžiamosios bylos būtų keliamos tik tam tikriems asmenims, remiantis požymiais, dėl kurių gali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Svarbiausias dalykas, pripažįstant asmenį pabėgėliu – diskriminuojantis elementas, vykdant baudžiamojo persekiojimo procedūras. Nustatant, ar asmuo gali būti laikomas pabėgėliu, reikėtų atkreipti dėmesį į besikreipiančiojo asmenybę, jo politines pažiūras bei poelgio priežastį, pobūdį, baudžiamojo persekiojimo pobūdį ir motyvus, taip pat ir įstatymo, kuriuo remiantis vykdomas baudžiamasis persekiojimas, pobūdį.

22.19. Įvertinus individualias Y. Y. aplinkybes, darytina išvada, kad jį grąžinus į kilmės valstybę, pareiškėjui grėstų persekiojimas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis.

22.20. Persekiojimo ar netinkamo elgesio praeityje svarba būtų didelė teigiamo persekiojimo pavojaus ateityje vertinimo naudai, tačiau jo nebuvimas nėra lemiamas veiksnys. Pareiškėjas negali vienareikšmiškai įrodyti, kad jo pašto dėžutėje rastas šaukimas buvo siųstas tam, jog Y. Y. būtų pateikti kaltinimai. Negali būti reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas įrodytų būsimo persekiojimo neišvengiamumą. Byloje surinkta informacija (viešas laiškas, liudytojų parodymai, kartu protestavusių asmenų persekiojimas) yra pakankama, kad būtų įrodyta pagrįsta tokio persekiojimo galimybė.

22.21. Teismo sprendime nėra pateikti argumentai, kodėl iki šiol viešai skelbiamas Y. Y. viešas laiškas, kuriuo reiškiamas viešas protestas dėl suklastotų rinkimų, neįrodo jam kylančios individualios grėsmės. Taip pat nepateikiama argumentų, kodėl nustatytas dalyvavimas demonstracijoje, atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir pripažintą kartu dalyvavusių asmenų persekiojimą, nėra pakankamas patvirtinti kylančiai grėsmei pareiškėjui.

22.22. Y. Y. nurodė, kad gali pateikti visus būtinus patikslinimus tiek dėl savo dalyvavimo uždraustų organizacijų veikloje, tiek dėl dalyvavimo protestuose, taip pat ir pašalinti abejones dėl kelionės į (duomenys neskelbtini) 2021 m. rudenį aplinkybių, tačiau atsakovas galimybės pašalinti kilusius prieštaravimus nesudarė, todėl prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo.

22.23. Tarptautinių teismų praktika iš esmės patvirtina požiūrį, kad nereikalaujama galutinai ir neginčijamai įrodyti pagrįstumo ar net to, jog persekiojimas yra labiau tikėtinas nei ne. Norint pripažinti pagrįstumą, turi būti įrodyta, kad persekiojimas yra pagrįstai tikėtinas. Nors persekiojimo grėsmės vertinimas iš esmės yra orientuotas į ateitį ir todėl iš esmės yra šiek tiek spekuliatyvus, toks vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į asmenines prieglobsčio prašytojo aplinkybes ir su padėtimi kilmės valstybėje susijusius elementus. Šiuo aspektu lemiamas vaidmuo tenka aktualios valstybės kilmės informacijos vertinimui individualių pareiškėjo aplinkybių kontekste. Prieglobsčio prašytojo asmeninės aplinkybės apima jo kilmę, patirtį, asmenybę ir bet kokius kitus asmeninius veiksnius, dėl kurių jis gali būti persekiojamas. Visų pirma reikia atsižvelgti į tai, ar pareiškėjas anksčiau patyrė persekiojimą ar kitokio pobūdžio netinkamą elgesį, taip pat į pareiškėjo giminaičių ir draugų bei asmenų, esančių tokioje pačioje padėtyje, kaip ir pareiškėjas, patirtį. Svarbūs su padėtimi kilmės valstybėje susiję elementai galėtų būti bendros socialinės ir politinės sąlygos, žmogaus teisių padėtis valstybėje dabar ir praeityje, valstybės teisės aktai, persekiojančio subjekto politika ar praktika, ypač asmenų, kurie yra panašioje padėtyje, kaip prieglobsčio prašytojas, atžvilgiu, ir kita. Nors ankstesnis persekiojimas ar netinkamas elgesys būtų labai svarbūs, pripažįstant persekiojimo ateityje grėsmę, tokių aplinkybių nebuvimas nėra lemiamas veiksnys. Be to, persekiojimo praeityje faktas nebūtinai įrodo, kad persekiojimas gali pasikartoti, ypač jeigu kilmės valstybėje sąlygos labai pasikeitė.

22.24. Pareiškėjas pateikė dokumentinius įrodymus, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Y. Y. nurodytos grėsmės realumą.

22.25. Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, vertinami bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu yra kiek įmanoma anksčiau pateiktas, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nebuvo pateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei bei bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Nei vienos iš nurodytų aplinkybių, kodėl surinkti duomenys negali būti vertinami pareiškėjo naudai, nėra nustatyta.

22.26. Teismas visiškai nevertino Y. Y. pateiktų asmenų, kartu su juo dalyvavusių protestuose, parodymų bei baudžiamojo persekiojimo grėsmės, kurią pareiškėjui kelia jo individuali vieša protesto akcija prieš suklastotus rinkimus, taip pat nevertino Y. Y. politinių pažiūrų ir su tuo susijusios grėsmės.

22.27. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pagrindinių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi teismas priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

22.28. Europos Žmogaus Teisių Teismas praktikoje yra nurodęs, kad iš esmės pareiškėjas turi pateikti įrodymus, galinčius įrodyti, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad, įgyvendinus priemonę, dėl kurios skundžiamasi, jam grėstų realus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui prieštaraujančio elgesio pavojus; o kai tokie įrodymai pateikiami, Vyriausybė turi išsklaidyti bet kokias jų keliamas abejones. Kai kuriais atvejais būtent tikrintojui gali tekti panaudoti visas turimas priemones, kad pateiktų būtinus įrodymus, pagrindžiančius prašymą, visais atvejais valstybė privalo argumentuotai pagrįsti, kad pateikti konkretūs įrodymai nepatvirtina grėsmės.

22.29. Teismas ignoravo persekiojimo grėsmę asmenims, priskiriamiems tai pačiai kategorijai, kaip pareiškėjas, patvirtinančią kilmės valstybės informaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) konstatavo, kad Lietuvos valdžios institucijos tinkamai neįvertino, ar kilmės valstybėje egzistuoja netinkamo elgesio su asmenimis, atsidūrusiais panašioje situacijoje, kaip pareiškėjai, praktika. Vietoj to, jos daugiausia dėmesio skyrė tam, kad praeityje nebuvo jokių grasinimų ar persekiojimo, nukreipto prieš pareiškėjus, arba kad nebuvo kitų ypatingų skiriamųjų požymių, o tai neatitinka minėto teismo praktikoje suformuoto požiūrio. Pabrėždamas absoliutų Konvencijos 3 straipsniu garantuojamų teisių pobūdį, Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad būtų pažeista ši nuostata, jeigu pareiškėjai būtų išsiųsti į kilmės valstybę, neįvertinus jų teiginių, jog dėl jų grąžinimo šiems asmenims grėstų netinkamo elgesio pavojus.

22.30. Tiek pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai, tiek surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog Y. Y. pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl priskyrimo režimo priešininkams, turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą, kaip jis suprantamas pagal 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

22.31. Atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jam nebus taikomas fizinis ir psichologinis smurtas; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis, todėl Migracijos departamento sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas.

22.32. Nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas tyrimo tikslas, Migracijos departamentą įpareigojantis išsamiai įvertinti pareiškėjų individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygas bei 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi, suteikiant papildomą apsaugą. Sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų Y. Y. prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, jo individualios padėties, visapusiškai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo nurodytų duomenų, neįvertinus to, kad Y. Y. nurodė ir kitas aplinkybes bei jas pagrindė dokumentiniais įrodymais.

22.33. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas yra įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

22.34. Priimant Sprendimą, buvo pažeistas Tvarkos apraše įtvirtintas reikalavimas tyrimą atlikti nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Skundą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, kadangi tai reikštų naujos administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl atsakovas turėtų būti įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei įverti teismui paduotame skunde nurodytas aplinkybes.

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Y. Y. apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

24.1. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, jis rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo tyrimo metu surinktą informaciją, o tik deklaratyviai nesutinka su vertinimu.

24.2. Kritiškai turėtų būti vertinami Y. Y. skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Iš pareiškėjo apklausos transkripcijos bei esamo teisinio reguliavimo matosi, kad Y. Y. buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjo apklausa buvo išsami, detali, apklausos metu jam buvo suteikta galimybė nevaržomai papasakoti savo patirtį ir pateikti visą, jo manymų, reikšmingą informaciją.

24.3. Iš Y. Y. pateikto vaizdo įrašo pirmosios instancijos teismui nėra galimybės tinkamai identifikuoti jame užfiksuotą asmenį. Be to, galimas pareiškėjo dalyvavimas protestuose savaime nelemia galimybės gauti prieglobstį, o vien tik abstraktūs teiginiai, kad dėl dalyvavimo protestuose jis gali būti sulaikytas, nėra pakankami prielaidai, jog grįžimo į kilmės šalį atveju Y. Y. kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo apklausų metu duotų paaiškinimų, jo išvykimą iš kilmės šalies lėmė labiau ekonominiai tikslai, nei grėsmė dėl persekiojimo.

24.4. Sprendime buvo konstatuota, kad Y. Y. aprašytoje situacijoje pagrįstai galima tikėtis tokių įrodymų, kaip šaukimo kopija ar apklausos protokolas, tačiau Migracijos departamentui tokių dokumentų nebuvo pateikta. Be to, pareiškėjo pasakojimas dėl jo tariamų politinių įsitikinimų (visuomeninės veiklos) nėra viešai aprašytas įvykis, pasakojimas iš esmės grindžiamas pažįstamiems, draugams ir giminaičiams kylančiomis grėsmėmis, bei tuo, kad jis neturi jokių įrodymų apie deklaruotiną visuomeninę veiklą ar įrodymų dėl tokios veiklos kylantį persekiojimą, ši pasakojimo dalis laikoma mažai tikėtina ir turėtų būti vertinama kaip bendro pobūdžio, siekiant tinkamai pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje. Sprendime yra pažymėta, kad Y. Y. 2021 m. balandžio 5 d. buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, o 2022 m. kovo mėnesį jis teisėtu būdu išvyko iš savo kilmės valstybės. Nei vienu, nei kitu atveju prieš pareiškėją nebuvo taikytos kardomosios priemonės, pavyzdžiui, draudimas išvykti, sulaikymas ar areštas, t. y. laikytina, jog (duomenys neskelbtini) režimui buvo žinoma jo buvimo vieta ir tikėtini motyvai gauti piliečio pasą, tačiau režimas Y. Y. nelaiko aktyviu politiniu veikėju, kuriam būtų prasminga taikyti persekiojamo pobūdžio priemones.

24.5. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindė pareiškėjo prielaidos, jog tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) tarnybos) jį identifikuoja kaip grėsmę valdančiajam (duomenys neskelbtini) režimui ir dėl to Y. Y. ieško, siekia sulaikyti bei nubausti. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia motyvais, kad gali būti sulaikytas, kadangi buvo sulaikyti kiti asmenys, dalyvavę (duomenys neskelbtini), tačiau grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, kadangi žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

24.6. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, Y. Y. apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas, vertindamas Y. Y. argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

24.7. Atsakovas sudarė visas sąlygas pareiškėjui pateikti, jo manymu, reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad gali pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pasakojimus, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė.

24.8. Pareiškėjo pasakojimas dėl jo anksčiau patirto persekiojimo yra prieštaringo pobūdžio, o atsisakymas teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) vidaus institucijoms nėra laikomas pagrindu, kuris savaime patvirtintų Y. Y. kylančią persekiojimo grėsmę. Viena vertus, pareiškėjas apklausų metu Migracijos departamente nurodė, jog V. T. įmonėje dirbo samdomu darbuotoju, kita vertus, jo pasakojimo forma leido suprasti, jog Y. Y. pats priimdavo sprendimus. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog vienu ar kitu įmonės egzistavimo laikotarpiu pareiškėjo, kaip eilinio samdomo darbuotojo, įgaliojimai būtų prilyginti vadovui, jis nepateikė. Mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) galėjo turėti įgaliojimus spręsti, kokie asmenys turėtų būti aptarnaujami, t. y. laikytina, kad jis paprasčiausiai vykdė įmonės vadovo nustatytą aptarnavimo politiką. Y. Y. apklausoje nurodė, jog „priimdamas“ sprendimus įmonės vardu, kai V. T. buvo sulaikytas, nenoromis, tačiau vis dėlto priimdavo užsakymus ir iš teisėsaugos pareigūnų, kurie buvo apsivilkę civilių drabužiais. Mažai tikėtina, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai, V. T. identifikavę kaip politinį aktyvistą ir valdančiajam režimui nelojalų asmenį, primygtinai siektų bendradarbiavimo su jo įsteigta įmone. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jam kyla persekiojimo grėsmė dėl jo tariamo atsisakymo aptarnauti (duomenys neskelbtini) vidaus institucijas, kai jas vis dėlto aptarnaudavo, yra prieštaringo pobūdžio, todėl ši pasakojimo dalis yra atmetama kaip nepatvirtinta, nepagrįsta ir prieštaraujančio turinio. Pabėgėlių teisės nuostatos sprendžiančiai institucijai nenustato pareigos įrodinėti neiginius, tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, t. y. Migracijos departamentas neturi pareigos įrodyti, kad dėl nenumatytų priežasčių pareiškėjui ateityje nekils grėsmė.

24.9. Y. Y. apeliaciniame skunde nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą nėra aktualus nagrinėjamai bylai. Minėtoje byloje pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, savo baimę būti persekiojamu grindė dėl to, kad buvo (duomenys neskelbtini) uždraustos ir teroristine organizacija pripažintos opozicinės politinės partijos narys. Minimos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl nėra pagrindo šioje byloje vadovautis minėtu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu.

24.10. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai atkreipia dėmesį, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog būtina persekiojimo sąlyga yra tokių procesinių dokumentų įteikimas iki asmeniui išvykstant į užsienį. Migracijos departamentas neįvykdė savo pareigos surinkti kilmės šalies informacijos ir Y. Y. prašymą įvertinti šios informacijos kontekste. Valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, jog būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jeigu būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 23S44509, kuriuo pareiškėjui Y. Y. buvo nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo bei pagrįstumo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

26. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2022 m. kovo 7 d. pateikė prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiame prašyme Y. Y. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rinkimų metu, (duomenys neskelbtini) vakare, iš pareiškėjo telefono buvo skambinama draugams ir kai kurie jų jau atlieka bausmę kalėjimuose, todėl jis mano, kad pavojus gresia ir sūnui, kuris mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybiniame technikos universitete mokamame skyriuje, nes jeigu Y. Y. būtų areštuotas, tolesnės sūnaus studijos būtų neįmanomos, nebūtų lėšų, o jeigu sūnus negalės tęsti studijų, jis bus pašauktas atlikti karo tarnybos. Įvertinęs pareiškėjo prašyme ir apklausose pateiktą informaciją bei jo kilmės valstybės informaciją, atsakovas Sprendime nusprendė Y. Y. nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

27. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, pareiškėjo Y. Y. skundą atmetė. Teismas sprendė, kad Sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, pateiktus įrodymus, apklausoje pateiktą informaciją, o Y. Y. tik bendrais bruožais grindė savo būsimo persekiojimo tikimybę, iš esmės visai nepagrįsdamas individualaus jo galimo persekiojimo, pareiškėjo pasakojimuose nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario mėnesį buvo kilęs realus pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Netenkinęs pagrindinio Y. Y. skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestino jo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo. Y. Y. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjo nuomone, teismas neišnagrinėjo esminių jo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių ir priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą. Y. Y. teigia, kad prieglobsčio prašymą jis grindžia individualia ir objektyviai pagrįsta baime, jog kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas dėl atviro pilietinės pozicijos reiškimo, o ši baimė yra pagrįsta analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje.

28. Nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais bei Tvarkos aprašo 105.4 papunkčiu, priėmė Sprendimą pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų kriterijų prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti, kadangi jo daromos prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė ir grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.

29. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reguliuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

30. Įstatymo 86 straipsnio, reguliuojančio pabėgėlio statusą suteikimą, 1 dalyje yra nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, o to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1291-1047/2024). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

33. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka. Teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar tarp įrodymų nėra prieštaravimų ir panašiai. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas ir įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

36. Pareiškėjo Y. Y. prašymas suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas pareiškėjo darbo bei visuomenine veikla, dėl kurios su kilmės valstybės režimu siejami asmenys gali pradėti jį persekioti.

37. Migracijos departamentas, kilmės valstybės informacijos kontekste įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus bei jo pateiktus įrodymus, Sprendime priėjo prie išvados, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Įvertinęs individualią prieglobsčio prašytojo situaciją, atsakovas nenustatė tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų) tikėtinų motyvų ir siekio nustatyti Y. Y. buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti; atitinkamai jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, o prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam neturi būti suteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir apklausų metu duotus paaiškinimus, sprendė, kad Y. Y. nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

39. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

40. Nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamento vykdomoje apklausoje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dirbo pas giminaitį verslininką, kurio įmonė užsiėmė (duomenys neskelbtini) bei aptarnavimu įvairiuose objektuose, aptarnavo švietimo įstaigas ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus, taip pat ir (duomenys neskelbtini) mokyklą Nr. (duomenys neskelbtini). Dirbdamas minėtoje mokykloje, pareiškėjas matė, kaip yra klastojami rinkimų rezultatai, todėl viešai raštu išreiškė savo poziciją, o netrukus, net ir nebūdamas politiškai aktyvus, nusprendė prisijungti prie protestų (iš viso dalyvavo 3 ar 4 protesto akcijose); protestų metų jis nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pradėta byla, tačiau vieną kartą teko liudyti kito politiniu pagrindu persekiojamo asmens byloje. Be to, Y. Y. nurodė, kad atsisakydavo aptarnauti (duomenys neskelbtini) vidaus teisėsaugos pareigūnus. Prieš išvykdamas iš kilmės valstybės, Y. Y. gavo dar vieną šaukimą atvykti į rajono Vidaus reikalų skyrių, tačiau bijodamas persekiojimo, nusprendė bėgti iš kilmės valstybės. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad jo giminaitis, pas kurį dirbo, ir jo žmona dėl savo veiklos ne kartą buvo sulaikyti, nurodė, kad V. ir I. T., kurie yra pareiškėjo giminaičiai iš sutuoktinės pusės, naudojo Y. Y. mobilųjį telefoną tam, kad galėtų komunikuoti su kitais žmonėmis, kurie susirinko į protestą po rinkimų.

41. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jam kylančios persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini), iš skirtingų šaltinių surinko 2020–2022 m. kilmės valstybės informaciją ir analizavo aplinkybes apie protestuotojų persekiojimą, baudimą (duomenys neskelbtini). Sprendime nustatyta, kad protestuotojų prieš (duomenys neskelbtini) rinkimų klastojimą, disidentų ir vyriausybės kritikų baudžiamasis persekiojimas nesibaigė; patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra griežčiausia represijų forma, kuri tebėra masinė ir plačiai paplitusi, asmenys gali būti teisiami už akių pagal straipsnius dėl teroro, genocido, išdavystės, sabotažo, ekstremistinės grupuotės sukūrimo ar dalyvavimo joje, taip pat dėl masinių riaušių ir raginimų taikyti sankcijas; nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. liepos mėnesio (duomenys neskelbtini) pradėtų baudžiamųjų bylų, susijusių su po (duomenys neskelbtini) rinkimais sekusiais protestais, skaičius sekė jau virš 11 tūkstančių, o tai parodo, jog protestų dalyvių bei palaikytojų paieška ir persekiojimas (duomenys neskelbtini) vis dar yra aktyviai tęsiami. Sprendime taip pat yra nurodyta, kad po (duomenys neskelbtini) rinkimų (duomenys neskelbtini) vis dar sistemingai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys pareigūnų veiksmus internete; taikiuose protestuose dalyvavę asmenys sulaikomi ir apkaltinami falsifikuojant kaltinimus arba nedidelius nusižengimus išpučiant, neretai prieš juos taikomos psichologinės ir fizinės poveikio priemonės; vykdomi politiškai motyvuoti areštai, kadangi protestuotojai yra suvokiami kaip turintys asociacijų (siejami) su opozicija ir vertinami kaip keliantys grėsmę valdančiajam režimui. Pagal naujausią informaciją, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos iki šiol vykdo (duomenys neskelbtini) protestų dalyvių identifikavimą ir baudimą, be kita ko, analizuodamos vaizdo įrašus ir pasitelkdamos veidų atpažinimo sistemą; protesto akcijų metu sulaikyti ir administracine tvarka nubausti asmenys vėliau susiduria su papildomais kaltinimais ir pakartotiniu baudimu.

42. Pagrindinis pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas yra jo opozicinė veikla (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jeigu prieglobsčio prašytojas priskiriamas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, baimė susidurti su persekiojimu yra visiškai pagrįsta, nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą (žr., pvz., 2022 m. liepos 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3313-815/2022). Atsakovas neįvertino perspektyvinės Y. Y. persekiojimo rizikos galimybės ir netinkamai kvalifikavo nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes pabėgėlio statuso suteikimo galimybės kontekste.

43. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui Y. Y. pateikė vaizdo įrašą, kuriuo jis įrodinėja dalyvavimą protestuose (viename iš jų) ir su dalyvavimu juose sieja galimybę jį persekioti, ir pažymėjo, jog asmenims, kurie kartu dalyvavo protestuose, yra pareikšti kaltinimai, jie turėjo palikti šalį. Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas su minėtu vaizdo įrašu susipažino, tačiau sprendė, jog jis pareiškėjo pasakojimų ir kitų surinktų įrodymų kontekste turi žemą įrodomąją vertę. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės tinkamai identifikuoti jame užfiksuotą asmenį, tačiau teisėjų kolegija su tokiu atsakovo argumentu nesutinka. Susipažinusi su minėtu vaizdo įrašu, teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei pažymėjo Migracijos departamentas, vaizdo įrašas yra pakankamai aiškus, todėl turi būti vertinamos tiek asmens identifikavimo galimybės panaudojus specialias programas, tiek nustatytos įrašo padarymo aplinkybės (laikas, vieta, pan.). Byloje taip pat yra šio įrašo sustabdytas kadras, kuriame matomo asmens išvaizda panaši į pareiškėjo nuotraukas, esančias ant įvairių dokumentų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šio įrašo analizė kitų byloje surinktų įrodymų ir kilmės valstybės informacijos kontekste yra svarbi vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra prieglobsčio ir / ar papildomos apsaugos suteikimo pagrindai.

44. Kaip jau minėta, kilmės valstybės informacija, kurios proceso šalys neginčija, be kita ko, patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) rinkimų (duomenys neskelbtini) yra persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba internete komentuojantys pareigūnų veiksmus; taikiuose protestuose dalyvavę asmenys yra sulaikomi ir nepagrįstai apkaltinami, neretai prieš juos yra taikomos psichologinės ir fizinės poveikio priemonės, tačiau Migracijos departamentas, nagrinėdamas Y. Y. prieglobsčio prašymą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės ir kita kilmės šalies informacija savaime nepatvirtina prieglobsčio prašytojui individualizuotos grėsmės būti persekiojamu, tačiau ši informacija turi būti vertinama visų įrodymų kontekste. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Taip pat teismas neįvertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad buvo viešai skelbiamas laiškas prieš rinkimų rezultatų klastojimą, kuriame pareiškėjas reiškė nuomonę dėl valdžios nepalaikymo (pareiškėjas teigė, kad buvo paviešintas pareiškimas dėl atsakymo dirbti (teikti) (duomenys neskelbtini) paslaugas teisėsaugos institucijoms ir švietimo įstaigai po (duomenys neskelbtini) rinkimų).

45. Migracijos departamento vykdytoje apklausoje pareiškėjas, be kita ko, akcentavo, kad po vykusio protesto I. T. ir V. T., kurie yra išvykę iš (duomenys neskelbtini) ir jiems yra suteiktas prieglobstis, naudojo Y. Y. telefoną, kad galėtų komunikuoti su kitais susirinkusiais žmonėmis. Minėtoje apklausoje pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam vieną kartą teko liudyti kito politiniu pagrindu persekiojamo asmens byloje, kuriam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė; Y. Y. buvo klausinėjama, koks yra jo požiūris ir dalyvavimas protestuose, tačiau jis pasakė ne visą tiesą. Pareiškėjas akcentavo, kad jeigu iš jo telefono (duomenys neskelbtini) nebūtų buvę skambinta, jis nebūtų buvęs šauktas liudyti teisme. Be to, pats pareiškėjas 2022 m. vasario mėnesį gavo šaukimą, kurio turinio nežino, tačiau įtaria, kad tai gali būti dėl vaizdo ir nuotraukos fiksavimo, vienas pažįstamas pareigūnas jį perspėjo, kad gali būti nelabai gera informacija. Apklausoje Y. Y. teigė, kad įtaria, jog grįžęs į (duomenys neskelbtini), būtų sulaikytas ir nuteistas. Jis taip pat paminėjo, kad yra išleista knyga, kurioje yra atspausdinta apie 200 nuotraukų, iš kurių yra bandoma atpažinti asmenis. Šios aplinkybės atsakovo ir teismo taip pat nebuvo tinkamai įvertintos.

46. Teisėjų kolegijos nuomone, nors atskiri įrodymai ir nesudaro pagrindo išvadai dėl realios individualaus pareiškėjo persekiojimo rizikos tikimybės, tačiau jie turi būti vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Vien tai, kad dalyvaudamas protestuose, pareiškėjas nebuvo nei pagautas, nei sulaikytas, nei jam iškelta byla, o dalyvavimas protesto akcijose, taip pat ir apklausa liudytoju kito asmens byloje, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, savaime neleidžia daryti išvados, kad nėra pagrindo vertinti jam kylančią grėsmę. Iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis pareiškėjo situaciją charakterizuojančių savybių vertinimas. Y. Y. darbo bei visuomeninė veiklos, dėl kurios su kilmės valstybės režimu siejami asmenys gali pradėti jį persekioti, faktai nėra tinkamai įvertinti kitų nurodytų jo individualiai situacijai aktualių aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgiant į teismui pateiktus papildomus duomenis. Migracijos departamento Sprendime liko tinkamai neįvertinta aplinkybių visuma, objektyvi kilmės šalies situacija ir visos individualios Y. Y. nurodytos aplinkybių bei jo persekiojimo rizikos. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo Y. Y. prieglobsčio prašymą bei Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui dėl jo nurodytos darbo ir visuomeninės veiklos nekyla reali grėsmė patirti persekiojimą. Kaip jau minėta, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė viešai skelbiamą laišką, vaizdo įrašą, kuris patvirtina Y. Y. dalyvavimą viename iš protestų, tačiau šie įrodymas teismo nebuvo tinkamai įvertinti kitų nustatytų aplinkybių, taip pat ir pareiškėjo kilmės informacijos kontekste. Teismas taip pat neįvertino Y. Y. teismo posėdyje akcentuotų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių (vyko per nekontroliuojamą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sieną, kad išvengtų pasienio patikrinimo (duomenys neskelbtini)) bei aplinkybės, kad prieglobsčio prašymas buvo pateiktas sienos perėjimo punkte.

47. Teismas ignoravo persekiojimo grėsmę asmenims, priskiriamiems tai pačiai kategorijai, kaip pareiškėjas, patvirtinančią kilmės valstybės informaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) konstatavo, kad Lietuvos valdžios institucijos tinkamai neįvertino, ar kilmės valstybėje egzistuoja netinkamo elgesio su asmenimis, atsidūrusiais panašioje situacijoje, kaip pareiškėjai, praktika. Vietoj to, jos daugiausia dėmesio skyrė tam, kad praeityje nebuvo jokių grasinimų ar persekiojimo, nukreipto prieš pareiškėjus, arba kad nebuvo kitų ypatingų skiriamųjų požymių, o tai neatitinka minėto teismo praktikoje suformuoto požiūrio. Pabrėždamas absoliutų Konvencijos 3 straipsniu garantuojamų teisių pobūdį, Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad būtų pažeista ši nuostata, jeigu pareiškėjai būtų išsiųsti į kilmės valstybę, neįvertinus jų teiginių, jog dėl jų grąžinimo šiems asmenims grėstų netinkamo elgesio pavojus.

48. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo persekiojimo rizikos tyrimas, individualiai nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sprendimą ir nepagrįstai jį paliko nepakeistą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo Y. Y. skundas tenkinamas, o Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti Y. Y. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo.

49. Pareiškėjas taip pat prašo jam atlyginti patirtas teismo išlaidas.

50. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

51. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

52. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 22 d. paaiškinimuose, be kita ko, prašė teismo išlaidas atlyginti pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus jas patvirtinančius dokumentus. Y. Y. pirmosios instancijos teismui pateikė 600 Eur teismo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo už atstovavimą prieglobsčio byloje prašoma priteisti suma yra pagrįsta įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, ir įvertinus Y. Y. pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį ir jo atstovo atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje laiką, spręstina, kad ši suma yra proporcinga pareiškėjo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos jam turi būti atlyginamos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija Y. Y. prašymą tenkina ir jam iš atsakovo Migracijos departamento priteisia 600 Eur pagrįstų bei proporcingų atstovavimo prieglobsčio byloje išlaidų.

53. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad paduodamas apeliacinį skundą, Y. Y. sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį, o paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui, jis nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento iš viso priteisiama 611,25 Eur pagrįstų bei proporcingų teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Y. Y. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44509 pareiškėjui Y. Y. nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Y. Y. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo.

Pareiškėjui Y. Y. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 611,25 Eur (šešis šimtus vienuolika eurų ir penkiasdešimt penkis centus) teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė