2026-03-10 Nr. AB-5194-3-61-3-05033-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1741-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05033-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 25S192255 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. liepos 11 d. prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad

2.1. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, kurį vėliau panaikino. Pareiškėjas minimo sprendimo negavo, nors į Lietuvą atvyko, tačiau buvo neįdarbintas.

2.2. Departamentas 2024 m. birželio 19 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 24S149614 (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti), kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos.

2.3. Pareiškėjas, nusprendęs dirbti Lenkijos Respublikoje, tuo pačiu metu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje darbo pagrindu. Lenkijos Respublikos atsakinga institucija 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu tenkino jo prašymą ir nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje.

2.4. Esminė faktinė aplinkybė, kuri nebuvo tinkamai įvertinta priimant ginčijamą Sprendimą yra ta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lenkijoje buvo išduotas 2024 m. gegužės 6 d., po to atsakovas priėmė Sprendimą dėl uždraudimo (2024 m. birželio 19 d.). Todėl padarius 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 29 straipsnio pažeidimą, į šią aplinkybę turėjo būti atsižvelgiama.

2.5. Atsakovas nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi. Departamento draudimas atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir kitas Šengeno valstybes, yra perteklinis, neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas. Šis sprendimas užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine-komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti.

2.6. Pareiškėjas Sprendimo dėl draudimo atvykti teismui neskundė, o Departamentui 2025 m. liepos 11 d. pateikė prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir atšaukti įspėjimą SIS dėl jo neįsileidimo.

2.7. Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsakovas visiškai nevertino pareiškėjo individualios situacijos, o būtent, kad jis gyvena ir dirba Lenkijos Respublikoje, turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, išduotą darbo pagrindu, moka mokesčius, išlaiko nepilnamečius vaikus, turi plačius socialinius ryšius.

2.8. Nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas. Neaišku, kokiu pagrindu Departamentas nusprendė į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad prieš įvesdamos perspėjimą į SIS valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus ir svarbus.

2.9. Nagrinėjamu atveju yra visi pagrindai išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo arba bent sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 1 metų. Pareiškėjas, siekdamas įsidarbinti Departamentui pateikė teisingus duomenis, tačiau negalėjo daryti įtakos galimo darbdavio sprendimui, kad su pareiškėju būtų sudaryta darbo sutartis. Atsakovas neatliko individualaus situacijos vertinimo, skundžiamo Sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Departamentas 2024 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S98222 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kvietusioje įmonėje neįsidarbino), pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje paskelbtas negaliojančiu 2024 m. gegužės 2 d.

3.2. Departamentas, įvertinęs tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. birželio 19 d. priėmė Sprendimą dėl draudimo atvykti, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas pagal Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą.

3.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai pateikti į SIS, nes pagrindai, kuriais remiantis pareiškėjo duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnyje nustatytus pagrindus.

3.4. Departamentas, 2024 m. birželio 19 d. priimdamas Sprendimą dėl draudimo atvykti (t. y. uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą į SIS), nežinojo, jog pareiškėjui yra išduotas kitos valstybės narės leidimas gyventi. Departamentas neturi galimybių sužinoti, ar pareiškėjui kita valstybė išdavė leidimą gyventi.

3.5. Departamento sprendimas, kuriuo yra panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą į SIS yra įsiteisėję ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

3.6. Prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, Departamentas inicijavo konsultacijas su Lenkijos Respublika, tačiau atsakymas iš Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos nebuvo gautas. Pareiškėjo pateiktas leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje išduotas 2024 m. gegužės 6 d. prieš SIS perspėjimo įvedimą. Norint panaikinti SIS perspėjimą, Migracijos departamentas turi vykdyti konsultacijas, kad įsitikintų, jog šis leidimas yra galiojantis.

3.7. Pažymėtina, jog pareiškėjas turėdamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, nutraukęs darbo santykius Lietuvos Respublikoje, neišvyko iš Šengeno erdvės, o, pasinaudojęs šiuo leidimu laikinai gyventi, nors 2024 m. balandžio 12 d. buvo informuotas apie tai, kad priimtas sprendimas jį panaikinti, išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis (nuo 2024 m. gegužės 6 d. turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje). Tai patvirtina, kad asmuo piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, apėjo Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Įvertinus SIS perspėjimo pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo žinomos ir vertinamos priimant Sprendimą, bei asmens prašyme nurodytas aplinkybes, Departamentas nustatė, kad nėra pagrindo atšaukti SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

3.8. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, atitinka VAĮ nuostatas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Departamento Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2025 m. liepos 11 d. prašymą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir prašymą atšaukti įspėjimą SIS dėl pareiškėjo neįsileidimo.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 11 d. Departamentui pateikė prašymą išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir prašymą atšaukti įspėjimą Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje dėl jo neįsileidimo, kuriame nurodė, kad jis gyvena ir dirba Lenkijoje, turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, SIS reglamento 24 straipsniu, Taisyklių 32.3 punktu, 2025 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti, atsisakė išbraukti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, nes: 1) nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; 2) neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką.

6. Vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas analizavo Taisyklių 32 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, apžvelgė Kriterijų vertinimo tvarkos 49–50 punktus. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, tačiau atkreipė dėmesį, kad vartojami žodžiai „gali būti“ reiškia, jog ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi.

7. Buvo atkreiptas dėmesys į LVAT praktiką, kurioje pažymėta, kad Departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje.

8. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Departamentas 2024 m. balandžio 12 d. Sprendimu dėl leidimo panaikinimo panaikino pareiškėjo leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kvietusioje įmonėje neįdarbintas, atsisakė dirbti), pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Bleiras logistics“ neįsidarbino (šią aplinkybę patvirtino ir UAB „Bleiras logistics“ 2024 m. sausio 2 d. pranešimas).

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo ir dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas prašyme nurodytoje bendrovėje neįsidarbino ir tokiu būdu negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Buvo pažymėta, kad minėtas aplinkybes Departamentas vertino, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis neatitinkančius tikrovės.

10. Teismas kartu pažymėjo, kad Departamento 2024 m. birželio 19 d. Sprendime dėl draudimo atvykti nurodyta, kad pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Iš šio sprendimo turinio buvo matyti, kad Departamentas iš esmės rėmėsi savo Sprendime dėl leidimo panaikinimo, kurio pareiškėjas neskundė, nustatytomis aplinkybėmis.

11. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad iš Departamento nurodytų aplinkybių (t. y. jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis ir jis negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), negalima daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Teismo įsitikinimu, tai, jog pareiškėjas nėra susietas ilgalaikiais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, nereiškia, kad jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

12. Buvo konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, o priimtas Sprendimas dėl uždraudimo atvykti užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas. Buvo pažymėta, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal LVAT praktiką prieš įvesdamos perspėjimą SIS valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

13. Pažymėjęs, kad atsakovas nėra priėmęs administracinio sprendimo, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendime dėl draudimo atvykti nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS. Teismo įsitikinimu, aplinkybę, kad aptariamo sprendimo pareiškėjas neskundė, atsakovas turėjo visas jame nurodytas aplinkybes įvertinti nagrinėjant pareiškėjo prašymą išbraukti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir prašymą atšaukti įspėjimą SIS dėl pareiškėjo neįsileidimo.

14. Dėl Departamentui pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, jis gyvena ir dirba Lenkijoje, teismas analizavo SIS reglamento 29 straipsnyje nustatytą konsultavimosi procedūrą. Buvo nustatyta, kad Departamentas kreipėsi į Lenkijos atsakingą instituciją dėl konsultacijos, tačiau byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog yra gautas Lenkijos atsakingos institucijos sprendimas dėl pateiktos konsultacijos. Teismas konstatavo, kad ginčijamame Sprendime ši aplinkybė neįvertinta.

15. Teismas pabrėžė, kad Sprendimui taip pat taikytini VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyti reikalavimai. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju iš Sprendimo motyvų neaišku, kuriais Kriterijų vertinimo tvarkos kriterijais yra grindžiamas Sprendimas, ir nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė ginčijamo Sprendimo priėmimą.

16. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu, todėl jis neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, Kriterijų vertinimo tvarkos ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjo skundas patenkintas. Teismas nurodė, kad atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir prašymą atšaukti įspėjimą SIS dėl jo neįsileidimo.

III. 17. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Departamentas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą, nukrypo nuo suformuotos LVAT praktikos ir nepagrįstai vertino ankstesnius Departamento sprendimus, kurie nebuvo skundžiami ir yra įsiteisėję.

18.2. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT spręsdamas dėl Departamento sprendimų atsisakyti išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir SIS perspėjimo atšaukimo (žr. 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2382-662/2025, 2025 spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025) nuosekliai atmeta pareiškėjų argumentus dėl neskundžiamų sprendimų (panaikinti leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS) teisėtumo.

18.3. LVAT yra nurodęs, kad nors faktai, nustatyti administraciniu sprendimu, nėra priskiriami neįrodinėtiniems, tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui, nagrinėjančiam ginčą dėl administracinio sprendimo, kurį priimant buvo remiamasi faktais, nustatytais anksčiau priimtu administraciniu sprendimu, ex officio (pagal pareigas) tikrinti tokio administracinio akto, t. y. byloje neginčijamo administracinio sprendimo, teisėtumą ir pagrįstumą pagal bendras ginčų nagrinėjimo taisykles. Pareiga įrodyti, kad faktų, nustatytų byloje neginčijamu administraciniu sprendimu, nėra, jau tenka tokia aplinkybe besiremiančiam asmeniui. Pareiškėjas šioje byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, įvertinus byloje esančių aplinkybių visetą, akivaizdu, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi nesudaręs su tarpininkaujančia įmone darbo sutarties, t. y. pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, nesikreipė į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko. Remiantis pareiškėjo pateiktais papildomais dokumentais, pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, 2024 m. gegužės 6 d. gavo leidimą gyventi Lenkijoje. Kadangi pareiškėjas jam išduoto ir panaikinto leidimo laikinai gyventi negrąžino Departamentui, nors pareiškėjas su minėtu sprendimu yra susipažinęs, darytina išvada, kad pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties su tarpininkaujančia įmone, ir toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, t. y. 2023 m. spalio 25 d. atsiėmęs Lietuvos išduotą leidimą laikinai gyventi, jau 2024 m. gegužės mėn. gavo leidimą gyventi Lenkijoje.

18.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas nemotyvuotas ir nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė jo priėmimą. Sprendime yra nurodytos Tvarkos (32.3 p. ir 32.1 p.) ir Kriterijų vertinimo tvarkos (50.1 p.) nuostatos, kuriais buvo remiamasi priimant ginčijamą Sprendimą. Sprendime nurodytos aplinkybės, lėmusios ginčijamo sprendimo priėmimą. Jos nurodytos ir atsiliepime į skundą. Tai, kad pareiškėjas turėdamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, nutraukęs darbo santykius Lietuvos Respublikoje, neišvyko iš Šengeno erdvės, o, pasinaudojęs šiuo leidimu laikinai gyventi, nors 2024 m. balandžio 12 d. buvo informuotas apie tai, kad priimtas sprendimas leidimą panaikinti, išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis (prašyme nurodyta, kad asmuo nuo 2024 m. gegužės 6 d. turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje) ir kad gavus Lenkijos Respublikos ar kitos Šengeno valstybės kompetentingos institucijos pateiktą informaciją, kad asmuo turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, ir minėtas dokumentas nebus naikinamas, Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 32.1 punktu, spręs klausimą dėl SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo. Taigi, Sprendimo priėmimo motyvai yra aiškiai nurodyti ginčijame akte.

18.5. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Sprendime yra įvertinta ir nurodyta, jog buvo kreiptasi į Lenkijos institucijas, pradėta konsultavimosi procedūra bei, kad gavus informaciją, jog leidimas gyventi nebus panaikinimas, Departamentas vadovaudamasis Taisyklių 32.1 punktu, spręs klausimą dėl SIS perspėjimo atšaukimo.

19. Departamentas prašo naują įrodymą – SIRENE formą– pridėti prie bylos, atsižvelgiant į tai, jog ji gauta tik po skundžiamo sprendimo priėmimo. Departamentas pakartotinai kreipėsi į Lenkijos institucijas 2026 m. sausio 13 d. ir gavo Lenkijos institucijos 2026 m. sausio 16 d. SIRENE O formą, kuria Lenkijos institucija informavo, kad buvo priimtas sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą gyventi, todėl SIS perspėjimas turi likti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 25S192255, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2025 m. gegužės 11 d. prašymą dėl draudimų panaikinimo (termino sutrumpinimo) pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendime dėl leidimo panaikinimo ir Sprendime dėl draudimo atvykti, kurių pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, atsakovo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, panaikino šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai nustatė pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir nepagrindė perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumo, todėl panaikino ginčijamą Sprendimą, kaip nemotyvuotą, įpareigodamas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ne pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, o ankstesniais Departamento sprendimais (dėl leidimo panaikinimo ir draudimo atvykti), kurių pareiškėjas neginčijo, nustatytas aplinkybes, todėl pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis ir jame aiškiai motyvuota, jog Departamentas nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad Departamentas 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 24S98222 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kadangi buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, kvietusioje įmonėje neįsidarbino), pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis. (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 6 p., 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.). Atsižvelgdamas į pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimo pagrindus, Departamentas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 24S149614 pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesiams (3 metams). Aptariami Departamento sprendimai yra įsiteisėję (pareiškėjas jų teismine tvarka neginčijo), todėl jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šioje byloje vertinamas Sprendimo, kuriuo Departamentas netenkino pareiškėjo prašymo išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas. Šiame kontekste akcentuotina, kad LVAT yra konstatavęs, jog pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą atvykti ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti (žr., pvz., 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).

25. Šioje byloje ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 32.3 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.

26. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

27. Pagal Taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1. p.); jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (32.2. p.); jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba Taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (32.3. p.).

28. Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 122 p. nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes (49.1. p.); draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti (49.2. p.); valstybės institucijos ar įstaigos, Departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą (49.3. p.); aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka (49.4. p.).

29. Kriterijų vertinimo tvarkos 50, 50.1. punktuose nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

30.1. Pareiškėjas 2026 m. liepos 11 d. prašyme Departamento prašė išbraukti jį iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis turi leidimą laikinai gyventi Lenkijoje (išduotas 2024 m. gegužės 6 d.). Išdėstė argumentus, kuriais nesutinka su Departamento priimtu Sprendimu dėl draudimo atvykti. Nurodė, kad minėto sprendimo Departamentas neturėjo teisės priimti, nes pareiškėjui taikomi draudimai yra pertekliniai, neproporcingi, varžoma judėjimo laisvė, teisė dirbti, pasirinkti profesiją, o Sprendimas dėl draudimo atvykti užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašė peržiūrėti sprendimą ir išbraukti jį iš Nacionalinio sąrašo (ar bent sutrumpinti) bei panaikinti įtrauktą dėl asmens perspėjimą SIS. Pareiškėjas nurodė, kad jis, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė teisingus duomenis, darbo sutartis su juo buvo sudaryta, tačiau jis negalėjo daryti įtakos darbdaviui, kad pastarasis jį aprūpintų darbu, juo labiau negalėjo daryti įtakos darbdavio sprendimui nutraukti darbo sutartį.

30.2. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2025 m. liepos 11 d. prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, atsižvelgęs į ankstesniuose savo sprendimuose nustatytas aplinkybes, Sprendime nurodė, kad asmuo, turėdamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, nutraukęs darbo santykius Lietuvos Respublikoje, neišvyko iš Šengeno erdvės, o, pasinaudojęs šiuo leidimu laikinai gyventi, nors 2024 m. balandžio 12 d. buvo informuotas apie tai, kad priimtas sprendimas jį panaikinti, išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis (prašyme nurodyta, kad asmuo nuo 2024 m. gegužės 6 d. turi leidimą laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje). Tai patvirtino, kad asmuo piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis ir apėjo Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Įvertinus SIS perspėjimo pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo žinomos ir vertinamos priimant sprendimą, bei asmens prašyme nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Taisyklių 32.3 punktu, Departamentas nustatė, kad nėra pagrindo atšaukti SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi pagal Taisyklių 32.3 punktą. Departamentas, išnagrinėjęs asmens prašymą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nenustatė aplinkybių, kurios leistų panaikinti asmeniui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS ar sutrumpinti draudimo atvykti laiką, kadangi išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Atsižvelgdamas į tai, kad asmuo prašyme nurodė, jog jis yra Lenkijos Respublikoje, ir kartu su prašymu pateikė leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje, galiojančio iki 2027 m. kovo 8 d., kopiją, 2025 m. liepos 25 d. Departamentas pradėjo konsultacijas su Lenkijos Respublika. Sprendime nurodyta, kad jeigu Departamentas gaus Lenkijos Respublikos ar kitos Šengeno valstybės kompetentingos institucijos pateiktą informaciją, kad asmuo turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, ir minėtas dokumentas nebus naikinamas, Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 32.1 punktu, spręs klausimą dėl SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo.

31. LVAT praktikoje nurodoma, jog Departamentas, priimdamas sprendimą dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo ar laikotarpio sutrumpinimo arba duomenų apie užsienietį išbraukimo iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS.

33. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas Lietuvos institucijų išduotu leidimu laikinai gyventi išvyko į kitą ES valstybę (Lenkiją), taigi, asmuo kelia nelegalios migracijos grėsmę ir piktnaudžiauja procedūromis. Byloje nėra duomenų (tokių argumentų nenurodė ir pareiškėjas), kad jis išvyko iš Šengeno erdvės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jame išdėstyta visų reikšmingų aplinkybių visuma ir motyvuotai pagrįsta atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė ir nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamentą ir išbraukti pareiškėją iš Nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį.

34. Dėl pareiškėjo akcentuotos aplinkybės, kad jis turi Lenkijos Respublikos 2024 m. gegužės 6 d. išduotą leidimą gyventi, pažymėtina, kad valstybių narių tarpusavio konsultacijų, vykdomų po to, kai perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jau yra įvestas į SIS, vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos SIS reglamento 29 straipsnyje. Jame nustatyta, jog kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: a) perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę; b) informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis; c) išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą; d) išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje; e) per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų; f) jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

35. Nagrinėjamu atveju Sprendimo turinys ir bylos medžiaga patvirtina, jog Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas turi Lenkijos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, pradėjo konsultacijas su Lenkijos Respublika pagal SIS reglamento 29 straipsnį. Taigi, vien aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo kitos valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi, nagrinėjamu atveju savaime nelemia atsakovo pareigos panaikinti įvestą perspėjimą SIS.

36. Pirmosios instancijos teismui atliekant Sprendimo teisminę patikrą, nebuvo pagrindo vadovautis LVAT praktika, suformuota bylose dėl Departamento sprendimų, kuriais uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir / ar įtrauktas SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Minėta, jog šioje nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, esant įsiteisėjusiems sprendimams dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nustatymo.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Departamento veiksmai atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą.

38. Departamentas kartu su apeliaciniu skundu prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus (t. y. Lenkijos institucijos 2026 m. sausio 16 d. SIRENE O formą), kurie, atsakovo teigimu, patvirtina, kad Lenkijos institucija panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija atsakovo prašymo netenkina, kadangi nenustatė, kad nagrinėjamu atveju naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (atsakovas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo teikti tokio pobūdžio duomenis) ar kad minėti įrodymai yra būtini bylai teisingai išspręsti.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė teisės aktų normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. U. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis