2021-02-24 Nr. AB-3866-3-62-3-02001-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-974-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02001-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (tretieji suinteresuoti asmenys – antstolė D. P. ir antstolis D. K.), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4 360 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (1.34.)7R-7970 pareiškėjas ir Kybartų pataisos namai (išregistruotas, juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo) buvo informuoti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, 2018 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 29541, į Kybartų pataisos namų sąskaitą pervedė 6 400 Eur teismo priteistos neturtinės žalos. Minėtoji 6 400 Eur suma pareiškėjui buvo priteista kaip neturtinės žalos atlyginimas už patirtas kančias dėl netinkamų kalinimo sąlygų. 2018 m. lapkričio 30 d. Kybartų pataisos namų administracija, iš pareiškėjo gautų pajamų (lėšų, kurios pareiškėjo vardu buvo gautos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) savavališkai, negavusi pareiškėjo sutikimo, atskaitė 4 360 Eur ir pervedė į antstolių D. P. ir D. K. depozitines sąskaitas (antstolei D. P. pervedė 2 180 Eur, antstoliui D. K. – 2 180 Eur). Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 21 d. kreipėsi su skundu į Kybartų pataisos namus. 2019 m. sausio 17 d. atsakymu Nr. 6/44-11 Kybartų pataisos namai informavo pareiškėją, kad lėšos, kurios pareiškėjo vardu buvo gautos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima, pažymėjo, kad CPK 585 straipsnis reglamentuoja antstolio reikalavimų privalomumą ir numato sankcijas dėl jų nesilaikymo. Nesutikdamas su 2019 m. sausio 17 d. Kybartų pataisos namų atsakymu, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi su 2019 m. vasario 4 d. skundu į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pareiškėjo teigimu, pataisos namai padarydami atskaitymą iš pareiškėjo gautų pajamų ir 4 360 Eur sumą pervesdami į antstolių D. P. ir D. K. depozitines sąskaitas savavališkai ir neteisėtai disponavo pareiškėjui teisėtai priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad į laisvės atėmimo įstaigoje esančią depozitinę sąskaitą pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų (neskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK 51 skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas, dėl ko, išskaitos iš tokių lėšų turi būti vykdomos pagal Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuteistųjų vardu gautus iš antstolių patvarkymus dėl skolos išieškojimo. Kybartų sektoriaus administracija pareiškėjo vardu turėjo antstolių D. P. ir D. K. patvarkymus vykdymui dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Minėtuose patvarkymuose antstoliai nurodo, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išskaityti 70 procentų skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA) ir 20 procentų nuo skolininko pajamų dalies (CPK 736 str. 1 d. 3 p. „pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų.“), neviršijančios vieno MMA. Lėšos, kurios pareiškėjo vardu buvo gautos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima. Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, Kybartų sektorius vykdydamas antstolių D. P. ir D. K. patvarkymus, iš pareiškėjo gautų pajamų atskaitė 4 360 Eur ir pervedė į minėtų antstolių depozitines sąskaitas. Atsakovas vadovavosi CPK 585 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad Kybartų sektorius, gavęs antstolių D. P. ir D. K. patvarkymus vykdyti išieškojimus iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo vykdyti antstolių sprendimus. Tai įrodo, jog išskaitos iš pareiškėjo asmeninių lėšų pagal Kybartų sektoriaus turėtus antstolių patvarkymus, atliktos teisėtai. Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, kad Kybartų sektorius elgėsi taip kaip privalėjo elgtis, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų Kybartų sektoriaus veiksmų, turėtų būti atmetami kaip nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. lapkričio 8 d. buvo gauti antstolių patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų. Teisingumo ministerija 2018 m. lapkričio 28 d. pervedė 6 400 Eur, kurie buvo įskaityti į pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančią sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo gauti antstolių patvarkymai, Marijampolės PN Kybartų sektoriaus darbuotojai, atsakingi už patvarkymų vykdymą, 2018 m. lapkričio 30 d. pervedė antstoliams atitinkamas piniginių lėšų sumas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad antstoliui D. K. pervesta 21 800 Eur, vykdant patvarkymą Nr. 0174/14/17725; antstolei D. P. pervesta 21 800 Eur, vykdant patvarkymą Nr. 0068/15/00794.

7. Teismas vadovavosi CPK 585 straipsnio 1–3 dalimis, 688, 689, 739, 668 straipsniais. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Marijampolės PN Kybartų sektoriui pateiktų antstolių patvarkymų esmė buvo pareiškėjui priklausančių lėšų areštas su nurodymu areštuotas lėšas pervesti į antstolių sąskaitas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Marijampolės PN Kybartų sektorius neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus. Pažymėjo, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, taip pat nelaikytinos kaip darbo užmokestis CPK 736 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas. Akcentavo, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Marijampolės PN Kybartų sektoriaus sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šiuo aspektu nebuvo nustatyti būtent Marijampolės PN, kuris nagrinėjamoje byloje yra atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Marijampolės PN veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus, areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Marijampolės PN Kybartų sektoriaus depozitinėje sąskaitoje, ir atliekant tų lėšų pervedimą antstoliams. Nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės ir turtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas nebuvo tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str., 88 str. 1 p.). Kadangi pareiškėjo skundas buvo netenkintas, nebuvo pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

III. 10. Pareiškėjas R. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas vadovaujasi CPK 739 straipsnio 1 dalimi. Teigia, jog jei negalima išieškoti gautų piniginių lėšų, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų, tai turėtų būti negalima išieškoti ir kompensacijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas teigia, kad Marijampolės PN pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios žalos nepadarė. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą.

15. Antstolio vertinimu, pareiškėjas klaidingai sulygina skirtingų rūšių kompensacijas. CPK 737–739 straipsniuose nėra jokių išimčių išieškojimui iš piniginių lėšų, gautų kaip neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat nėra draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš Marijampolės PN veiksmų, pervedus antstoliams pagal jų pateiktus patvarkymus 4 360 Eur iš pareiškėjui priteistos 6 400 Eur sumos atlyginant neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jei negalima išieškoti gautų piniginių lėšų, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų, tai turėtų būti negalima išieškoti ir kompensacijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

18. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN gauti antstolės D. P. 2018 m. vasario 19 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. 1-311-166/2014, Reg. Nr. SD-R-87 (vykdomosios bylos Nr. 0068/15/00794) ir antstolio D. K. 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Reg. Nr. 2-DK-E-12573 (vykdomosios bylos Nr. 0174/14/17725). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas neginčijo antstolių patvarkymų.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016; 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-502/2018 ir kt.) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas Marijampolės PN neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus.

21. Nagrinėjamu atveju antstoliams pagal jų patvarkymus buvo pervestos sumos pareiškėjui į laisvės atėmimo vietoje esančią sąskaitą pervedus iš Teisingumo ministerijos 6 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas. Toks neturtinės žalos atlyginimas, priešingai nei teigia pareiškėjas savo apeliaciniame skunde, nepatenka į CPK 739 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėju ir neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas prilyginti CPK 739 straipsnio 1 dalyje numatytoms kompensacinėms išmokoms už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitoms kompensacijoms, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, buvo galima iš nurodytos 6 400 Eur sumos, pareiškėjui pervestos kaip neturtinės žalos atlyginimo, vykdyti išieškojimą pagal antstolių patvarkymus.

22. Pažymėtina, kad ginčai dėl antstolių patvarkymų teisėtumo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos (ne administraciniuose) teismuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje (byloje Nr. 3K-7-315-421/2017) išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

23. Akcentuotina, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Marijampolės PN sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Marijampolės PN, vykdydami antstolių patvarkymus, prieš pareiškėją neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

25. Kadangi šioje byloje nenustatyta viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (Marijampolės PN neteisėti veiksmai), nėra sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

26. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė