2020-05-07 Nr. BB-2217-1-01-1-06225-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-99-628/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06225-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12.1;

1.2.25.4.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, kuriai sumokėti nustatytas vienerių metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. G. tęsti darbą, dvejus metus neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Be to, nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: trejiems metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – ir paskirta sumokėti 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dvejų metų įmokos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. G. paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatas subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. D. G. paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatas subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinta ir nuosprendžio dalis, kuria nustatytas vienerių metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti.

Patikslintas BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo laikas, nustatant, kad nuteistasis 2018 m. vasario 5 d. apie 10.18 val. Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio 15 km 270 m, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiomis transporto priemonėmis, sunkiai sutrikdydamas trijų žmonių sveikatą. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. G. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 5 d. Estijos Respublikoje tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą – 2018 m. vasario 5 d. Estijos Respublikoje pagrobtą 9000 Eur vertės automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis automobilis pagrobtas Estijos Respublikos teritorijoje, ir juo naudojosi, t. y. jį vairavo, kol 2018 m. vasario 5 d. apie 10.00 val. Panevėžio r., Panevėžio aplinkkelio 15 km 270 m, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2. D. G. taip pat nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 09.50 val. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga 19 km, vairuodamas Estijos Respublikoje pagrobtą automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus, t. y. stabdomas policijos automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo policijos pareigūno ir pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, specialiais garso signalais bei per garsiakalbį liepiant sustoti, nepakluso policijos pareigūno teisėtam bei aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, nesustabdė automobilio, nors privalėjo tai padaryti, ir, siekdamas išvengti sulaikymo, padidino automobilio greitį, toliau persekiojamas pareigūnų tarnybinio automobilio su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, važiuodamas apie 200 km/h greičiu keliu Panevėžys–Pasvalys–Ryga, pažeidė KET 9, 117, 127, 134, 136.3 punktų reikalavimus, t. y. viršijo leistiną 70 km/h greitį (būdamas pradedantysis vairuotojas, turintis vairavimo stažą iki dvejų metų, privalo važiuoti ne didesniu nei 70 km/h greičiu), neatsižvelgdamas į važiavimo bei meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, pavojingai lenkė važiuojančius automobilius, taip kliudydamas kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas realų pavojų jų gyvybei ir sveikatai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių, važiavo dideliu greičiu, dėl to policijos pareigūnui panaudojus tarnybinį šaunamąjį ginklą ir peršovus D.

G. vairuojamo automobilio kairės pusės galinio rato padangą, 2018 m. vasario 5 d. apie 10.18 val. Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio 15 km 270 m, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiuojančiu automobiliu „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. S. (S. S.), bei su paskui automobilį „Nissan Primera“ važiuojančiu vilkiku „Man TGX 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo tempiama cisterna „Magyar SR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu B.

A. S. (B. A. S.), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo sunkiai sutrikdė trijų žmonių – S. S., Y. O. (Y. O.) ir A. P. (A. P.) – sveikatą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeitė. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. G. paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatas subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. D. G. paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatas subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nustatytas vienerių metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti. Patikslintas BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo laikas, nustatant, kad nuteistasis 2018 m. vasario 5 d. apie 10.18 val. Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio 15 km 270 m, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiuojančiomis transporto priemonėmis, sunkiai sutrikdydamas trijų žmonių sveikatą. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad bendrina D. G. paskirtas bausmes apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau paskirdamas nuteistajam visiško sudėjimo būdu subendrintą galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 65 straipsnio 2 dalį). Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje nustatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014, 2K-196-139/2016). Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu tikslintinas D. G. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo laikas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį dėl D. G. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti. Taip pat kasatorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį dėl D. G. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Teismai neteisingai vertino įrodymus, nuosprendžius grindė ne abejonių nekeliančiais įrodymais, o prielaidomis. Teismų išvada, kad kasatorius suprato, jog automobilis BMW yra įgytas nusikalstamu būdu, neatitinka tikrovės. Teisme kasatorius išsamiai paaiškino, kad asmuo, vardu T., pasiūlė jam iš Estijos į Lietuvą už atlygį parvairuoti automobilį. Kasatoriui nekilo įtarimų, kad automobilis gali būti vogtas, nes T. prisistatęs vyras teigė užsiimąs automobilių prekyba. Byloje nenustatyta, iš kur asmuo, vardu T., gavo automobilio BMW užvedimo raktelį, kuriuo kasatorius užvedė automobilį. Be to, nebuvo tiriama versija, ar kasatorius dėl savo materialinės padėties ir socialinių įgūdžių trūkumo nebuvo užverbuotas daryti nusikalstamos veikos.

5.2. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad kasatoriaus kaltę padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą įrodo aplinkybė, jog kasatorių į Estijos Respubliką nuvežė jam nepažįstamas asmuo. Pažymėtina, kad pagal susitarimą kasatorių į Estijos Respubliką turėjo nuvežti asmuo, vardu T., tačiau vietoj jo atvykęs kasatoriui nepažįstamas asmuo paaiškino, kad T. negali vykti, ir pats nuvežė kasatorių į Estijos Respubliką. Kasatoriui toks paaiškinimas atrodė įtikinamas ir nekėlė jokių abejonių. Atvykus į Estijos Respubliką, nepažįstamas asmuo kasatoriui parodė automobilį BMW, nurodė, kad automobilio rakteliai yra viduje, padavė telefoną, kuriuo kasatorius galėtų susisiekti su asmeniu, vardu T., įvedė maršruto koordinates į navigacijos įrenginį ir davė pinigų kurui. Kasatorius supranta, kad tuo metu pasielgė lengvabūdiškai, nepareikalavo automobilio įsigijimo dokumentų, tačiau jis nepagalvojo, kad jį gali apgauti, nes buvo jauno amžiaus, neturėjo jokios gyvenimiškos patirties. Automobilis stovėjo viešoje vietoje, nebuvo paslėptas, viduje buvo jo užvedimo raktelis, todėl kasatorius buvo įsitikinęs, kad asmuo, vardu T., automobilį įsigijo teisėtai, jis nematė, kad automobilio durų spynelė buvo sugadinta.

5.3. Teismai nepagrįstai atmetė kasatoriaus nuoseklius parodymus, kad jis nežinojo, jog vairuoja vogtą automobilį. Pažymėtina, kad nuoseklius parodymus kasatorius davė viso bylos proceso metu. Teismai išvadą, kad jis žinojo apie automobilio nusikalstamą kilmę, grindė tik įrodymais nepagrįstomis prielaidomis ir spėjimais, o apkaltinamąjį nuosprendį grįsti spėjimu ar prielaidomis draudžia baudžiamojo proceso įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Teismai taip pat pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes rėmėsi tik objektyviais BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymiais kasatoriaus padarytoje veikoje, t. y. kad jis buvo sulaikytas automobilyje BMW, kuris buvo pavogtas tą pačią dieną Taline. Tačiau vien objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens veiksmuose nėra pakankamas pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

5.4. Byloje nėra jokių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad kasatorius žinojo, jog vairuoja vogtą automobilį. Subjektyvusis BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymis – kaltė šioje byloje nėra nustatytas ir įrodytas, todėl teismai neteisingai aiškino ir taikė teisę. Kasatoriaus parodymus, kad jis apie automobilio vagystę nieko nežinojo ir nėra su ja susijęs, patvirtina byloje esantis įsiteisėjęs 2018 m. lapkričio 13 d. kompetentingos Estijos Respublikos institucijos nutarimas, kuriuo kasatoriui buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius automobiliu pradėjo važiuoti iš aikštelės, esančios Taline, (duomenys neskelbtini) (navigacijos įrenginio „Tom Tom“ duomenys), o automobilis buvo pavogtas (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, t. y. visai kitoje vietoje. Teismai nepagrįstai nepasisakė dėl šių aplinkybių ir nevertino jų kasatoriaus naudai, taip pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl teismų nuosprendžiai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais. Abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalys dėl kasatoriaus nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį naikintinos ir byla nutrauktina.

5.5. Abiejų instancijų teismai kasatoriaus kaltei pagrįsti rėmėsi kaltinimui palankių liudytojų A. L. ir Ž. G. parodymais, juos vertino kaip teisingus, neatsižvelgdami į jų nenuoseklumą, prieštaringumą bei patikimumą. Šių liudytojų parodymai prieštarauja objektyviems bylos duomenims, tačiau teismai šios aplinkybės nevertino, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir tai sutrukdė priimti pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Šis įrodymų vertinimo pažeidimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai A. L. ir Ž. G. parodė, kad vydamiesi kasatorių jie važiavo apie 200 km/h greičiu, o kasatorius tuo metu nuo jų tolo, tačiau iš byloje esančių pokalbių išklotinės ir „Ecofleet“ duomenų matyti, kad 8 val. 13 min. 5 sek., kai radijo ryšiu pranešta apie 200 km/h greitį, Ž. G. vairuojamas automobilis važiavo tik 166 km/h greičiu. Pažymėtina, kad šioje kelio atkarpoje policijos automobiliui persekioti kasatorių trukdė automobiliai, kuriuos jie turėjo aplenkti. Šią aplinkybę nurodė ir A. L., 8 val. 12 min. 31 sek. pranešęs, kad priekyje važiuoja pilkas „Volvo“ markės automobilis. A. L. ir Ž. G. parodymų, kad kasatorius kirto ištisinę eismo juostą, nepatvirtina bylos duomenys, nes tokių duomenų byloje nėra. Teismai šių abejotinų parodymų neatmetė, o jais vadovavosi. Pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles bei suformuotą teismų praktiką, teismai įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgdami į įrodymų visumą. Įrodymai byloje turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys.

5.6. Teismai neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp kasatoriaus padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nesprendė, kokią įtaką eismo įvykiui kilti turėjo tai, kad A. L. peršovė kasatoriaus vairuojamo automobilio padangą, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutiko su neišsamiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Specialisto išvadoje Nr. 11-793-18 nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad A. L. peršovus kasatoriaus vairuojamo automobilio kairės pusės galinio rato padangą dėl staigios dehermetizacijos automobilis prarado tiesioginį stabilumą važiavimo kryptimi ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą susidūrė su automobiliu „Nissan Primera“. Specialistas V. Š. teisme patvirtino šią išvadą ir parodė, kad padangos peršovimas turėjo didelę reikšmę automobilio valdymui, nes įvyko dehermetizacija, vairuotojas neteko stabilaus judesio, nesuvaldė automobilio. Automobilio padangos peršovimas buvo pagrindinė priežastis automobiliui prarasti stabilumą. Taigi eismo įvykis įvyko ne dėl kasatoriaus greičio viršijimo ar kitų KET pažeidimų, t. y. tarp kasatoriaus veikos ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Teismai padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad jeigu kasatorius būtų važiavęs leistinu greičiu, jis būtų suvaldęs automobilį, tačiau jeigu A. L. nebūtų peršovęs kasatoriaus vairuojamo automobilio padangos, kasatorius, nors ir važiuodamas didesniu greičiu, nebūtų sukėlęs eismo įvykio.

5.7. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei. Pažymėtina, kad A. L. priėmė sprendimą panaudoti šaunamąjį ginklą negavęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) budėtojo leidimo, t. y. savavališkai, taip pažeisdamas Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas. Iš pokalbių išklotinės matyti, kad A. L. prašė budėtojo leidimo panaudoti ginklą, tačiau, jo negavęs, vis tiek savavališkai šaudė. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 18 punktą policijos patrulis yra operatyviai pavaldus budėtojui, t. y. patrulis privalo vadovautis budėtojo nurodymais. Budėtojas nebuvo davęs nurodymo nedelsiant sulaikyti kasatorių ar sulaikymui naudoti šaunamąjį ginklą, todėl A. L. ginklo panaudojimas ir beatodairiškas šaudymas intensyvaus eismo sąlygomis laikytini neteisėtais. Policijos pareigūnas A. L., kaip savo srities profesionalas, turėjo suprasti ir suvokti, kad peršovus padangą automobilis gali tapti nevaldomas, išvažiuoti iš savo važiavimo juostos ir sukelti sunkias pasekmes. Tarp A. L. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas turėjo visapusiškai ištirti šio eismo įvykio aplinkybes, neapsiribodamas vien kasatoriaus veiksmų vertinimu, tačiau to nepadarė.

5.8. Teisminio bylos nagrinėjimo metu netenkintas kasatoriaus prašymas kaip liudytojus apklausti kelių policijos ekipažo patrulius L. P. ir E. V., kurie buvo pasiruošę kasatorių sulaikyti. Taip pirmosios instancijos teismas suvaržė kasatoriaus teisę kviesti bylai reikšmingus liudytojus ir užduoti jiems klausimus, todėl padarė esminį BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė, nesilaikė BPK 241 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių teisiamojo posėdžio pirmininko pareigą imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai ir nešališkai, todėl baudžiamoji byla dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

5.9. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Kasatoriui nepagrįstai paskirta įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ji neatitinka savo paskirties, todėl yra naikintina. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino kasatoriaus finansines galimybes, be to, neįvertino, kad ši įmoka nebus nukreipta padarytai žalai atlyginti, t. y. ji neapgins nukentėjusiųjų interesų, o priešingai – jiems tik pakenks. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 68 straipsnį, nes atmetė kasatoriaus skundo argumentus dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų terminui. Kasatorius yra jauno amžiaus, neteistas, dirba, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų, gailisi dėl atsiradusių pasekmių, jo darbovietė yra kitame mieste nei jo gyvenamoji vieta, todėl teisė vairuoti jam yra itin reikalinga. Įvertinus šias reikšmingas aplinkybes, vairavimo teisės atėmimo terminas turėtų būti trumpinamas iki minimalaus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenurodė šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios. 2018 m. kovo 5 d. tyrėjos nutarimu kasatoriui buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones kasatoriui išduotas nebuvo. Taigi nuo 2018 m. kovo 5 d. kasatorius negalėjo naudotis vairuotojo pažymėjimu ir vairuoti automobilio, todėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo pradžia laikytina 2018 m. kovo 5 d.

6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo D. G. kasacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, nurodant, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo taikymo pradžios, o kitos kasacinio skundo dalies netenkinti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Kasacinio skundo argumentas, kad atmesdamas prašymą apklausti liudytojus policijos pareigūnus L. P. ir E. V. pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo teisę į teisingą procesą ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas du kartus motyvuotai atmetė šį prašymą, nurodydamas, kad aplinkybė, jog L. P. ir E. V. dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, nėra pagrindas juos apklausti apie aplinkybes, kurios užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole. Tai, kad teismas motyvuotai atmetė proceso dalyvių prašymus byloje ar atsisakė atlikti tam tikrus prašomus tyrimo veiksmus, nereiškia kaltinamajam įstatymų garantuojamų teisių suvaržymo. Įrodinėjimo procesas nėra begalinis, todėl byloje neturi būti nustatinėjamos visos įmanomos aplinkybės, nesant tikimybei, kad jos gali turėti bylai kokios nors įtakos. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius, manydamas, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, nagrinėjant ją Lietuvos apeliaciniame teisme neprašė atlikti įrodymų tyrimo.

6.2. Įvertinus teismų priimtus sprendimus, nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentu dėl BPK 20 straipsnio pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tikrinant įrodymų patikimumą buvo išanalizuota jų gavimo tvarka, jie buvo palyginti su kitais įrodymais. D. G. kaltė buvo įrodinėjama ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šiais įrodymais irgi buvo nustatyti tam tikri faktai ir padarytos išvados, kurios tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine, neprieštaraujančia kitiems byloje surinktiems ir įvertintiems įrodymams.

6.3. Sutiktina su teismų išvada, kad aplinkybės, jog kasatorių į Estijos Respubliką paimti automobilio nuvežė nepažįstamas asmuo, automobilis „BMW 730“ jam buvo perduotas be jokių nuosavybę ar įsigijimą patvirtinančių dokumentų, išlaužta durų spynele, jam buvo paaiškinta, kaip užvesti automobilį, duotas mobiliojo ryšio telefonas, kurio kontaktų sąraše buvo vienintelis numeris, kasatoriui leido suprasti, kad šis automobilis yra vogtas. Kiti D. G. veiksmai – stabdomas policijos pareigūnų, padidino vairuojamo automobilio greitį, tikėdamasis išvengti sulaikymo, – taip pat liudija, kad jis suprato, jog vairuoja neteisėtu būdu įgytą automobilį. Be to, vien ta aplinkybė, kad Estijos Respublikos teisėsaugos institucijos kasatoriui nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, nepaneigia jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kasatorius buvo kaltinamas ir nuteistas už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir naudojimąsi juo, o ne dėl jo vagystės. D. G. kasaciniame skunde taip pat nurodė, kad jis nuo policijos pareigūnų bandė pabėgti, nes kaip pradedantysis vairuotojas viršijo leistiną maksimalų 70 km/h greitį, tačiau, kaip matyti iš policijos pareigūnų, kurie stabdė ir po to persekiojo D. G., parodymų, stabdyti automobilį jie pradėjo gavę pranešimą apie tai, kad jis yra vogtas Estijos Respublikoje, o iki to laiko nei automobilio greitis, nei vairuotojo amžius jokių įtarimų nekėlė.

6.4. Byloje nustatyta, kad automobiliu bandydamas pabėgti nuo jį persekiojančių policijos pareigūnų kasatorius išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirto ištisinę eismo juostą, pavojingai lenkė kitus automobilius, taip kliudydamas kitiems eismo dalyviams. Tokie veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jame dalyvavusių asmenų sveikatai ir gyvybei. Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo, esant galimybei, panaudoti automobilio priverstinio stabdymo priemones, prireikus, vadovaudamasis įstatymais, panaudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą (30.5 punktas). Aplinkybė, kad Panevėžio apskrities VPK budėtojas nepatvirtino policijos pareigūno prašymo leisti panaudoti ginklą, nepašalina kasatoriaus atsakomybės. Liudytojas R. R., 2018 m. vasario 5 d. dirbęs Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalyje, parodė, kad kiekvienas pareigūnas atsako už savo veiksmus ir pats priima sprendimus asmeniškai pagal tuo metu esančią situaciją.

6.5. Vertinant policijos pareigūno A. L. veiksmus dėl ginklo panaudojimo, pažymėtina, kad Panevėžio apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje 2018 m. kovo 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00079-18 pagal BK 229 straipsnį. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2019 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 229 straipsnyje. Šį nutarimą kasatorius skundė BPK nustatyta tvarka ir 2020 m. sausio 24 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė galutinę nutartį, kuria kasatoriaus skundas buvo atmestas. Vertinant policijos pareigūno A. L. veiksmus ir peršautos padangos įtaką eismo įvykiui bei jo pasekmėms kilti, pažymėtina, kad D. G. nepakluso policijos reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų, žymiai viršydamas leistiną greitį, pavojingai manevruodamas, nepakluso reikalavimui sustoti po perspėjimo šūvių, kuriuos aiškiai girdėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis suvokė, kad gali būti peršautos jo vairuojamo automobilio padangos, o jis, važiuodamas dideliu greičiu, gali nesuvaldyti automobilio. Panevėžio apygardos teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad važiuojant nedideliu greičiu tokį automobilį galima suvaldyti. Pažeidęs KET reikalavimus, kasatorius sukėlė eismo įvykį, dėl kurio kilo sunkios pasekmės, t. y. tarp KET pažeidimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

6.6. Įvertinus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes matyti, kad veika padaryta itin šiurkščiai pažeidžiant KET, todėl darytina išvada, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones terminas nustatytas tinkamai. Tačiau sutiktina su kasatoriaus skundo argumentu, kad teismai nenustatė, nuo kada turi būti skaičiuojamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Šios teismų sprendimų dalys keistinos, nurodant, kad šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo taikymo pradžios.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo D. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Dėl to kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

9. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, didelė dalis jame dėstomų argumentų skirti teismų atliktam įrodymų vertinimui ginčyti, pateikiant savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės (pavyzdžiui, teigiant, kad teismai nepagrįstai kasatoriaus parodymus vertino kaip nepatikimus ir jais nesivadovavo, o liudytojų A. L. ir Ž. G. parodymus laikė patvirtinančiais jo kaltę; savaip interpretuojant 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-793 (18) nurodytus duomenis ir šią išvadą priėmusio specialisto paaiškinimus), ir kai kurioms teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas ir tai, jog kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019), tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 189 straipsnio 1 dalies taikymo

10. Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismai, spręsdami klausimą dėl jo kaltės padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, neteisingai vertino įrodymus, nuosprendžius grindė ne abejonių nekeliančiais įrodymais, o prielaidomis.

11. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenustatytos taisyklės ir metodai, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris pasireiškia neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016).

12. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir darytinų išvadų teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnių instancijų teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti kasaciniame skunde nurodyti esminiai BPK pažeidimai – neišsamiai ir netinkamai išnagrinėtos bylos aplinkybės.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismai, priimdami ginčijamus sprendimus dėl kasatoriaus nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai, neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes ir pan.

14. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus (paties nuteistojo parodymus, apžiūrų protokolus, duomenis, gautus iš Estijos Respublikos, ir kitus rašytinius įrodymus), įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia kasatoriaus kaltę, taip pat aptarta kasatoriaus pateikta versija, kad jis nežinojo, jog disponavo nusikalstamu būdu gautu turtu, ir ji motyvuotai atmesta.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priimtame nuosprendyje motyvuotai paneigė esminius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus dėl atskirų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, aptarė kasatoriaus keliamą gynybos versiją ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir pagal jas kasatorius pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

16. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, rodančių, kad proceso metu būtų pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos – ignoruojami arba iškraipomi bylos duomenys, nepašalinti prieštaravimai, remiamasi neleistinais ar nepatikimais duomenimis ar daromi kiti procesiniai pažeidimai, todėl nėra pagrindo abejoti teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasatoriaus pateikta įvykių interpretacija buvo atmesta remiantis teisiniais argumentais, pagrįstais išsamia bylos duomenų analize. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principams.

17. Kasaciniame skunde nuteistasis D. G. nurodo, kad jo padarytoje veikoje nepagrįstai nustatytas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, ir pakartoja savo pirmosios instancijos teismo posėdyje bei apeliaciniame skunde keltą versiją, kad jam buvo nežinoma, jog jo įgytas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu. Teiginį dėl netinkamo jo kaltės nustatymo kasatorius iš esmės argumentuoja ginčydamas teismų atliktą įrodymų vertinimą, kuris, kaip pirmiau minėta, tokių trūkumų, kokius nurodo kasatorius, neturi.

18. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padaryto nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

19. Kasatoriaus argumentų dėl kaltės nustatymo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės forma, jos rūšis ir turinys atskleidžiami ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant, įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo atlikti, asmens elgesį po šių veiksmų atlikimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

20. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė visus BK 189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius kasatoriaus padarytoje veikoje. Byloje nustatyta, kad kasatorius įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą – Estijos Respublikoje pagrobtą automobilį ir juo naudojosi (vairavo), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sutiktina su teismų išvada, kad paties kasatoriaus nurodytos šios veikos padarymo aplinkybės (jam iš esmės nepažįstami asmenys patikėjo nemažos vertės automobilį, kurį reikėjo parvairuoti iš Estijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nereikalaudami jokių šios užduoties įvykdymo garantijų; be jokio paaiškinimo minėti asmenys nurodė kasatoriui savo mobilųjį telefoną palikti namuose ir ryšiui palaikyti davė kitą mobilųjį telefoną) kartu su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (automobilio vairuotojo pusės priekinės durelės buvo išlaužtos; stabdomas policijos pareigūnų, kasatorius be jokios logiškos ir įtikinamos priežasties, rizikuodamas savo ir kitų asmenų sveikata bei gyvybėmis, padidino greitį, tikėdamasis išvengti jų persekiojimo) patvirtina, kad kasatorius veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinodamas apie tai, kad automobilis buvo gautas nusikalstamu būdu. Pagal šias byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 189 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

21. Kasatoriaus teigimu, jo parodymus, kad jis apie automobilio vagystę nieko nežinojo ir nėra su ja susijęs, patvirtina byloje esantis įsiteisėjęs 2018 m. lapkričio 13 d. kompetentingos Estijos Respublikos institucijos sprendimas, kuriuo kasatoriui buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės. Tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kaltininkui kyla už atitinkamų veiksmų, susijusių su nusikalstamu būdu gautu turtu, padarymą, t. y. už tokio turto įgijimą, naudojimąsi ar realizavimą, bet ne už tokio turto vagystę. Todėl vien tai, kad byloje nenustatyta, jog kasatorius dalyvavo vagiant kaltinime nurodytą automobilį ar žinojo visas vagystės aplinkybes, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Dėl esminių BPK pažeidimų ir BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

22. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

23. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

24. Taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairavusio asmens padaryti KET ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

25. Kasatorius ginčija priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusio eismo įvykio bei jo padarinių nustatymą. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino, kad teisiniu požiūriu tiesioginė eismo įvykio priežastis buvo jo padaryti KET pažeidimai. Ši teismų klaida grindžiama esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu, t. y. selektyviu įrodymų vertinimu, neatsižvelgiant į jų visumą. Pasak kasatoriaus, pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo jo vairuojamą automobilį persekiojusių policijos pareigūnų veiksmai – policijos pareigūnui panaudojus tarnybinį šaunamąjį ginklą buvo peršauta kasatoriaus vairuojamo automobilio padanga, dėl to kasatorius nesuvaldė automobilio ir susidūrė su kitu automobiliu.

26. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai apie priežastinį ryšį sprendė nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ne tik atsižvelgdami į kasatoriaus padarytus KET pažeidimus, bet ir vertindami jo vairuojamą automobilį persekiojusių policijos pareigūnų veiksmus, daug dėmesio skirdami eismo įvykio mechanizmui. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai faktines bylos aplinkybes nustatė išsamiai ir nešališkai ištyrę byloje surinktus tiek kasatorių kaltinančius, tiek ir jį teisinančius duomenis.

Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus kaltę padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką grindė jo paties, liudytojų policijos pareigūnų A. L., Ž. G., D. K., R. R., J. A., nukentėjusiojo S. S. parodymais, specialistų Ž. N. ir V. Š. paaiškinimais, taip pat kitais bylos duomenimis, užfiksuotais Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2018 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje Nr. 50-(219)-IS1-214, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-793 (18), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistų išvadose, apžiūrų protokoluose, „Ecofleet“ sistemoje.

Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, išdėstė išsamius kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindinė nagrinėjamo eismo įvykio kilimo ir pasekmių atsiradimo priežastis buvo neatsargūs KET pažeidžiantys kasatoriaus veiksmai – jis numatė, kad dėl jo siekio dideliu, leistiną viršijančiu, greičiu pabėgti nuo policijos pareigūnų gali atsirasti pavojingi padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, t. y. veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo.

Teismas taip pat konstatavo, kad eismo įvykio, kurio metu sunkiai sutrikdyta trijų žmonių sveikata, buvo galima išvengti, jeigu kasatorius būtų paklusęs teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti arba nebūtų viršijęs leistino greičio, kai buvo peršauta jo vairuojamo automobilio padanga. Apeliacinės instancijos teismas, pagal kasatoriaus apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritarė šioms išvadoms, esminių pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų nenustatė.

Abiejų instancijų teismai skundžiamuose sprendimuose pateikė išsamius ir pagrįstus motyvus dėl priežastinio ryšio, kaip teisiškai reikšmingo nusikalstamos veikos požymio kvalifikuojant kasatoriaus veiksmus pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatymo, todėl teigti, kad jie netinkamai išsprendė šį klausimą, nėra pagrindo.

27. Kasaciniame skunde, pakartojant apeliacinio skundo argumentą, akcentuojama, kad, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvada Nr. 11-793 (18) ir šią išvadą priėmusio specialisto V. Š. paaiškinimais teisme, eismo įvykio kilimo techninė priežastis buvo kasatoriaus vairuojamo automobilio padangos dehermetizacija dėl šautinių kiaurinių pažeidimų, dėl kurios kasatorius, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio. Šie bylos duomenys, kasatoriaus įsitikinimu, pagrindžia jo teiginį, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo jo vairuojamą automobilį persekiojusių policijos pareigūnų veiksmai. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).

28. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir kilusių padarinių nustatymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas specialisto išvadą įvertino laikydamasis teismų praktikos išaiškinimų, atsižvelgė ir į kitais įrodymais nustatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai nurodė, kad nors faktas, jog kasatoriaus vairuojamo automobilio ratas buvo pažeistas policijos pareigūno iššautos kulkos, tapo technine priežastimi, dėl kurios, padangai dehermetizuojantis ir pasikeitus oro slėgiui joje, automobilis prarado stabilumą, byloje taip pat nustatyta, kad kasatorius, važiuodamas leistinu greičiu, būtų turėjęs galimybę automobilį suvaldyti.

Šią aplinkybę nurodė teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. Š. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje kasatoriaus ir jį persekiojusių policijos pareigūnų veiksmai iki automobilio padangos pažeidimo iš esmės neanalizuojami, juos pagal savo kompetenciją vertino teismai. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad techninė eismo įvykio priežastis buvo nulemta paties kasatoriaus neteisėtų veiksmų. Žinodamas, kad jo vairuojamas automobilis buvo pavogtas Estijos Respublikoje, kasatorius nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti ir, siekdamas išvengti sulaikymo, padidino automobilio greitį, o policijos pareigūnų ekipažas ėmė jį persekioti.

Būdamas įspėtas apie tai, kad jį persekiojantys policijos pareigūnai gali panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, ir suvokdamas, kad dėl to automobilis taptų sunkiai suvaldomas, kasatorius į įspėjimus (netgi šūvius į orą) nereagavo ir toliau pavojingai manevruodamas važiavo dideliu, žymiai viršijančiu leistiną, greičiu tol, kol, policijos pareigūnui peršovus automobilio padangą, šis prarado stabilumą, kasatorius jo nesuvaldė ir, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su šia juosta važiuojančiu automobiliu.

Remiantis 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvada Nr. 11-793 (18), automobilio greitis stabilumo praradimo momentu siekė apie 110 km/h ir buvo žymiai didesnis nei kasatoriui, kaip pradedančiajam vairuotojui, turinčiam vairavimo stažą iki dvejų metų, leistinas ne didesnis nei 70 km/h greitis. Būtent kasatoriaus KET pažeidžiantys veiksmai (KET 127 punkte vairuotojams nustatyto reikalavimo neviršyti leistino greičio nesilaikymas) yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – sunkiu trijų žmonių sveikatos sutrikdymu.

29. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai nepagrįstai liudytojų policijos pareigūnų A. L. ir Ž. G. parodymus vertino kaip patikimus, neatsižvelgdami į jų nenuoseklumą, prieštaringumą. Kasatoriaus teigimu, liudytojų parodymai dėl tikslaus kasatoriaus vairuojamo automobilio greičio persekiojimo metu, taip pat kad automobilis kirto ištisines kelio horizontaliojo ženklinimo linijas, neatitinka kitų byloje surinktų duomenų. Tačiau iš teismų sprendimų matyti, kad šių svarbių liudytojų parodymus abiejų instancijų teismai vertino itin dėmesingai, lygino juos su kitais byloje surinktais įrodymais ir pateikė išsamius motyvus, kodėl viena šių liudytojų parodymų dalimi vadovaujasi, o kita nesivadovauja. Nustatę, kad liudytojų A. L. ir Ž. G. parodymų dalis, jog peršovus kasatoriaus vairuojamo automobilio padangą šis dar nuvažiavo apie du ar tris kilometrus, kol automobilio nebesuvaldė ir kilo eismo įvykis, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumos, teismai jais nesivadovavo. Tačiau kita šių liudytojų parodymų dalis, būtent kad kasatorius nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustoti, bandė išvengti sulaikymo žymiai viršydamas leistiną greitį, nereagavo į įspėjimus panaudoti šaunamąjį ginklą ir iššautus įspėjamuosius šūvius, iš esmės atitinka ir paties kasatoriaus parodymus, ir kitus byloje surinktus duomenis (sistemoje „Ecofleet“ užfiksuoti duomenys apie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimo greitį, kuris persekiojant kasatoriaus vairuojamą automobilį tam tikru metu siekė iki 193 km/h; radijo ryšio pokalbių apžiūros protokole užfiksuoti persekiojimo metu vykę A. L. ir Ž. G. ekipažo pokalbiai su policijos komisariato budėtoju, patvirtinantys, kad kasatorius, pavojingai manevruodamas ir viršydamas leistiną greitį, bandė išvengti sulaikymo, nereagavo į įspėjimus, radijo ryšiu su liudytojais bendravusio policijos komisariato budėtojo R. R. parodymai ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmiau aptarta liudytojų A. L. ir Ž. G. parodymų dalimi teismai vadovavosi pagrįstai.

30. Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs kasatoriaus prašymo kaip liudytojus apklausti kelių policijos patrulius L. P. ir E. V., suvaržė kasatoriaus teisę kviesti bylai reikšmingus liudytojus ir užduoti jiems klausimus, todėl padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Prašymą apklausti L. P. ir E. V. kasatoriaus gynėjas pateikė du kartus – 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. sausio 21 d. vykusiuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Svarstydamas šį prašymą, teismas vadovavosi kriterijumi, pagal kurį būtina įvertinti, ar toks prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Šiuo atveju buvo išklausytos proceso dalyvių nuomonės, o sprendimas atsisakyti tenkinti prašymą buvo aiškiai motyvuotas. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai teisingai išnagrinėti aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti kasatoriaus gynėjo prašymą apklausti L. P. ir E. V., pagrįstai nurodė, kad šie policijos pareigūnai paties eismo įvykio nematė, tik dalyvavo jo vietos apžiūroje, todėl jų apklausa būtų perteklinė, šių apklausų metu gauti duomenys neleistų nustatyti kokių nors naujų ir reikšmingų iki šiol byloje nenustatytų aplinkybių. Tokiu būdu darytina išvada, kad BPK reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kasatorius ir jo gynėjas prašymų atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti kelių policijos patrulius nereiškė, todėl, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nėra jokio pagrindo konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismo padarytą BPK pažeidimą.

31. Kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame skunde, nurodomi argumentai dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo. Atsakant į šiuos argumentus pažymėtina, kad: 1) Panevėžio apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje 2018 m. kovo 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00079-18 pagal BK 229 straipsnį (dėl tarnybos pareigų neatlikimo); Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2019 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 229 straipsnyje; šį nutarimą kasatorius skundė BPK nustatyta tvarka ir 2020 m. sausio 24 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė galutinę nutartį, kuria kasatoriaus skundas buvo atmestas, konstatuojant, jog minėto ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui; 2) į apeliacinio skundo argumentus, kad neįmanoma visapusiškai ištirti eismo įvykio aplinkybių atsietai nuo policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo, buvo atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas savo nuoprendyje konstatavo, jog policijos pareigūnų veiksmai (šūviai į automobilio padangą) buvo techninė priežastis, dėl kurios pasikeitus oro slėgiui padangoje automobilis prarado stabilumą, tačiau būtent nuteistojo veiksmai, kai jis vairavo automobilį dideliu, viršijančiu leistiną, greičiu, atsiradus techninei priežasčiai, nesugebėjo suvaldyti stabilumą praradusio automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitomis transporto priemonėmis, yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – sunkiu trijų žmonių, važiavusių transporto priemone, sveikatos sutrikdymu. Su šiais argumentais kasacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka, taip pat atkreipdama dėmesį į tai, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

32. Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir pagal nustatytas veikos padarymo aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 281 straipsnio 3 dalį). Byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl kasatoriui paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių

33. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas atidėjus kasatoriui paskirtos galutinės subendrintos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: trejiems metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – ir paskirta sumokėti 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dvejų metų įmokos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

34. Kasatoriaus teigimu, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą jam paskirta nepagrįstai, neatitinka savo paskirties, todėl yra naikintina, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti trumpinamas iki minimalaus baudžiamajame įstatyme nustatyto šios baudžiamojo poveikio priemonės termino.

35. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kontekste aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, pagal kurį visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, suponuojančiu ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti individualizuota (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės buvo tinkamai individualizuotos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatoriaus apeliacinį skundą, įvertino šių priemonių proporcingumą, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, taip pat atsižvelgė į kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, jų pavojingumą, kasatoriaus asmenybę. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (nusikaltimas sukėlė sunkias, ilgai trunkančias pasekmes trijų žmonių sveikatai, kasatorius šiurkščiai pažeidė daugybę KET reikalavimų) nesuteikia pagrindo trumpinti nustatyto trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Taip pat nėra pagrindo panaikinti kitos kasatoriui pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Abi baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje suderinamos, tinkamos siekiant užtikrinti prevencijos tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su kasatoriaus asmenybe, nepagrindžia teiginio, kad skiriant kasatoriui baudžiamojo poveikio priemones buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

37. Tačiau sutiktina su kitu kasatoriaus teiginiu, kad paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausdamas naudotis teise vairuoti transporto priemones – pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti jos termino pradžią. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. kovo 5 d. nutarimu kasatoriui paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas ir, be kitų dokumentų, taip pat paimtas vairuotojo pažymėjimas (6 t., b. l. 135–136). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones kasatoriui nebuvo išduotas, todėl laikytina, kad galimybės vairuoti transporto priemones jis neteko iš karto po to, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2018 m. kovo 5 d. Remiantis kasacinio teismo praktika, nuo šios dienos skaičiuotina baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise – termino pradžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Taigi abiejų instancijų teismų sprendimai atitinkamai keistini, nurodant baudžiamosios priemonės termino pradžią.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad nuteistajam D. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams – terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 5 d.

Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjos Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė