2022-08-24 Nr. AB-20679-4-52-3-00636-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3728-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00636-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su (duomenys neskelbtini) piliete F. K. M. prisistatančio asmens apeliaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliete F. K. M. prisistatančiam asmeniui.

nustatė:

Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (duomenys neskelbtini) piliete F. K. M. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietė).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino – skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. sausio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. liepos 28 d. buvo gautas Užsienietės apeliacinis skundas, kuriame ji prašo leisti judėti ne tik po VSAT Užsieniečių registracijos centro teritoriją, bet ir už jo ribų. Užsienietė apeliaciniu skundu taip pat prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodydama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių – Užsienietė visą laiką buvo de facto (faktiškai) sulaikymo sąlygomis, negalėjo naudotis kompiuterine technika, ryšio priemonėmis, todėl ilgai užtruko susirasti tinkamus teisininkus ir vertėjus, kad būtų parengtas apeliacinis skundas, jo turinys išaiškintas Užsienietės gimtąją kalba, būdama de facto (faktiškai) sulaikyta, Užsienietė negalėjo dirbti ir pasisamdyti teisininkus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 117 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį ir ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs apeliacinį skundą, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 4 dalį, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2021 m. gruodžio 31 d., todėl trisdešimties kalendorinių dienų terminas pasibaigė 2022 m. sausio 30 d. Taigi, Užsienietė, apeliacinį skundą paduodama 2022 m. liepos 28 d., praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Užsienietė taip pat praleido ir ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą naikinamąjį trijų mėnesių terminą, kuriam pasibaigus negali būti paduotas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Užsienietės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Atkeiptinas dėmesys, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas beveik 6 mėnesių laikotarpį. Be to, kaip minėta, Užsienietė taip pat praleido ir naikinamąjį trijų mėnesių terminą, kuriam pasibaigus negali būti paduotas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, kad apeliacinio skundo nepriėmimas būtų nesuderinamas su teisingumo ir protingumo principais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Užsienietės apeliacinis skundas yra nepriimamas ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) piliete F. K. M. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo ir kartu su priedais apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė