2023-05-24 Nr. AB-10591-3-61-3-07607-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1618-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07607-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2022 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 10-TE-1324 „Dėl V. K. veiksmų vertinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Vilniaus AVPK viršininkas Įsakymu pripažino, kad V. K., ėjęs Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininko pareigas, Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-1236 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2022 m. spalio 7 d. atleistas iš valstybės tarnybos (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo), savo veiksmais pažemino pareigūno vardą ir už tai jis turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos.

2.2. Nesutinkama su Įsakymu ir tarnybinio patikrinimo medžiaga, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nesilaikant ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2.3. Pareiškėjas nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti Vidaus reikalų sistemoje ir ėjo įvairias pareigas. Nuo 2017 m. gegužės 26 d. buvo paskirtas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininku. Įsakymu dėl atleidimo nuo 2022 m. spalio 7 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, kad negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Ginčijamu Įsakymu pripažinta, kad jis savo veiksmais pažemino pareigūno vardą ir už tai jis turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos.

2.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkte yra nurodyta, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas įgaliotam asmeniui pavedus tikrintojui (nurodant šį asmenį) atlikti patikrinimą. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo metaduomenis patvirtina, jog nebuvo šio dokumento tvirtinimo, nėra dokumento užduoties ar rezoliucijos rekvizito. Asmuo, kuriam buvo adresuotas šis dokumentas – S. T. ir kuris turėjo įgaliojimus pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, iš viso neatliko jokių veiksmų. Tačiau jo atveju įvyko tik 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo derinimo procedūra ir nebuvo įgalioto asmens priimto sprendimo atlikti tarnybinį patikrinimą ir pavesti jį atlikti tikrintojui, todėl jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas ir jo pagrindu parengta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-160 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) ir Įsakymas laikytini neteisėtais.

2.5. Policijos departamento Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. 2022 m. rugsėjo 22 d. parengė tarnybinį pranešimą, adresuotą Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui A. P., kuriame nurodė aplinkybes apie atliekamą tarnybinį patikrinimą ir prašė terminą, kuris baigiasi 2022 m. rugsėjo 25 d., pratęsti 30 dienų. Iš šio dokumento metaduomenų matyti, kad dokumentas buvo derinamas, o J. T. nurodė prašymą – „prašau tęsti tyrimo veiksmus“, bet nebuvo priimtas įgalioto asmens (vadovo) sprendimas pratęsti tarnybinio tikrinimo terminą, kaip tai numatyta Aprašo 23 punkte. Taigi, tarnybinio patikrinimo terminas pasibaigė 2022 m. rugsėjo 25 d., o kadangi nebuvo pratęstas, negalėjo būti toliau atliekamas. Pasibaigus tarnybinio patikrinimo terminui, negalėjo būti atliekami jokie veiksmai, todėl po šio termino atlikti veiksmai ir parengta Išvada laikomi neteisėtais ir sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą.

2.6. Dėl pareiškėjo padarytos veikos, kuri buvo vertinama ir tarnybinio patikrinimo metu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25978-22, kurio metu buvo priimtas prokurorės 2022 m. liepos 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nutarime prokurorė nustatė, kad dviratis nebuvo pagrobtas, o tiesiog perstatytas į kitą vietą. 2022 m. liepos 22 d. nutarime prokurorė atliko pareiškėjo veikos teisinį vertinimą ir nenustatė nusikalstamos veikos požymių ir kito nusižengimo požymių, nes neperdavė medžiagą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 6 dalį spręsti dėl tarnybinės atsakomybės. Dėl šių priežasčių, remiantis Aprašo 9.2 papunkčiu, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veikos negalėjo būti atliekamas, o pradėjus – turėjo būti nutrauktas.

2.7. Atliekant tarnybinį patikinimą susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjas iki Išvados surašymo ir Įsakymo priėmimo, t. y. 2022 m. spalio 7 d., buvo atleistas iš vidaus tarnybos kitu pagrindu – kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Tokiu atveju Aprašo 14 punktas numato, jog tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir baigiamas laikantis Aprašo reikalavimų, t. y. atleidimas nėra pagrindas nutraukti tarnybinį patikrinimą, bet būtina laikytis Apraše nurodytų ypatumų. Aprašo 27 punkte yra nurodyta kokius sprendimus turi priimti vadovas. Tuo atveju, jeigu pareigūnas yra atleistas iš vidaus tarnybos, gali būti priimti dvejų rūšių įsakymai: 1) dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būtų jam skirta; 2) dėl pripažinimo pažeminus pareigūno vardą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog pareigūną atleidus iš vidaus tarnybos, ir nustačius pareigūno vardo pažeminimą, priimamas sprendimas tik dėl pripažinimo pažeminus pareigūno vardą, nenurodant tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti skirta.

2.8. Įsakyme pripažinus, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, remiantis Aprašo 27 punktu, neturėjo būti nurodoma skirtina nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, todėl Įsakymo 1 punktas toje dalyje, kurioje nurodoma, jog jis turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos, laikomas neteisėtu ir nepagrįstu, šiuo savarankišku pagrindu ir šioje dalyje turėtų būti panaikintas.

2.9. Išvada Vilniaus AVPK buvo gauta 2022 m. spalio 21 d., Įsakymas buvo priimtas 2022 m. spalio 26 d. Remiantis Aprašo 31 punktu, sprendimas dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno pripažinimo pažeminus pareigūno vardą yra priimamas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai paaiškėja, kad padaryta pareigūno vardą žeminanti veika (kas nagrinėjamu atveju yra Išvados pateikimo diena). Šios aplinkybės ir nurodytas teisinis reglamentavimas pagrindžia, jog priimant Įsakymą buvo padarytas dar vienas pažeidimas – buvo pažeistas jo priėmimo terminas.

2.10. Nesutinkama su Išvados dalyje nustatytomis aplinkybėmis bei šių aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas neginčija tarnybinio patikinimo metu nustatytų aplinkybių, susijusių su jo atliktais veiksmais, pripažįsta, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 18.45 val. su sutuoktine atvyko į jo vadovaujamo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato patalpas, iš kurių paėmė ir išgabeno du dviračius: „Felt“ ir „Saveno carrera“, kuriuos laikė savo garaže. A. S. pranešus, jog dviratis „Felt“ priklausė jam, dviratį grąžino. Neatsiradus dviračio „Saveno carrera“ savininko, dviratis buvo grąžintas į policijos komisariatą ir pradėta jo pripažinimo bešeimininkiu daiktu procedūra.

2.11. Tarnybinio patikrinimo metu gauti įrašai iš vaizdo kamerų pagrindžia, jog dviratis „Felt“ policijos komisariato patalpose buvo mažiausiai nuo 2022 m. gegužės mėn. pradžios (senesni vaizdo įrašai neišlikę). 2021 m. lapkričio 9 d. elektroninis laiškas, kurį parengė administratorė T. B., pagrindžia, jog apie dviračių buvimą policijos komisariato darbuotojams (tarp kurių ir A. S.) buvo pranešta, todėl tai pagrindžia, jog dviračiai jau nurodytu laiku buvo policijos komisariato patalpose ir buvo pradėta domėtis kam jie priklauso.

2.12. Iš elektroninio laiško turinio matyti, jog jame nebuvo nurodytas dviračio „Felt“ pavadinimas, o buvo nurodytas pavadinimas „Vilnius 17`Season Opening“. Atliekamo tarnybinio patikrinimo metu toks pavadinimų nesutapimas buvo įvertintas kaip pagrindas spręsti, jog apie „Felt“ dviratį nebuvo pranešta, o buvo pranešimas apie visai kitą dviratį. Tokių nepagrįstų išvadų padarymas leidžia spręsti apie atliekamo tyrimo neobjektyvumą ir nešališkumą, nes atsiradus abejonėms dėl pavadinimo reikėjo dėl to paprašyti jo ir laiško rengėjo (T. B.) ar paties dviračio savininko paaiškinimų, kas nebuvo padaryta. Akivaizdu, jog „Vilnius`17 Season Opening“ nėra dviračio pavadinimas, o tai yra 2017 metais įvykusio renginio pavadinimas, kuriame galėjo dalyvauti dviratis ir dėl šių priežasčių ant dviračio buvo lipdukas su tokiu pavadinimu. T. B., vykdydama jo nurodymą pranešti darbuotojams apie paliktus dviračius, neturėdama žinių dėl dviračių modelių, elektroniniame laiške ir surašė pavadinimą, kurį ir pamatė ant dviračio esančio lipduko.

2.13. Nepavykus nustatyti dviračių savininkų, T. B. siūlė pradėti procedūras dėl dviračių perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), bet pareiškėjas, turėdamas pagrindą manyti, jog dviračiai yra kurio nors iš darbuotojų, nes nebuvo ant dviračių pareigūnų pranešimų apie tai, jog jie rasti, nurodė T. B., jog jis dviračius laikinai paims į savo namo garažą, taip atlaisvindamas patalpas nuo pašalinių daiktų ir neatsiradus savininkui, dviračiai bus grąžinti į policijos komisariatą bei bus pradėta jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra, suėjus vienerių metų laikotarpiui. Tokį sprendimą jis priėmė dėl to, jog dviračiai, kurie yra pašaliniai daiktai policijos komisariato patalpose ir nėra apskaityti, negali būti tokį ilgą laiką toliau likti patalpose, kurios neskirtos jų sandėliavimui.

2.14. Susiklostė tokia pareiškėjui netikėta situacija, jog dėl nurodytų aplinkybių ir atliktų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo pripažinta, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

2.15. Vertinant ikiteisminio tyrimo medžiagą ir joje surinktus įrodymus matyti, jog 2022 m. birželio 29 d. A. S. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl iš policijos komisariato dingusio dviračio ir tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2022 m. liepos 21 d. papildomos apklausos metu A. S. paaiškino, jog sužinojo, kad dviratis nebuvo pavogtas ir per vaizdo kameras pamatęs kas paėmė dviratį, kreipėsi į jį. Dviratis buvo grąžintas A. S.. Jis dėl atgautų daiktų pretenzijų neturėjo. 2022 m. liepos 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorė, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, padarė išvadą, jog surinktais duomenimis nustatyta, jog A. S. priklausantis dviratis nebuvo pagrobtas, o tiesiog perstatytas į kitą vietą ir dėl šio įvykio pretenzijų neturi.

2.16. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir padarytos išvados leidžia spręsti, jog pradėto ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinama pareiškėjo atlikta veika ir buvo nustatyta, jog nebuvo dviračio pagrobimo, o įvyko tik jo perstatymas į kitą vietą. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, pats savaime nereiškia, jog negalima kitokia asmens atsakomybė – civilinė, administracinė, drausminė ir pan., bet sprendžiant dėl kitos atsakomybės taikymo negali būti nustatytos kitos ir priešingos aplinkybės, kurios jau buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu.

2.17. Atliekant tarnybinį patikrinimą, nesant pagrindo buvo ignoruojamos 2022 m. liepos 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės apie tai, jog dviratis buvo perstatytas į kitą vietą ir nebuvo atliktas jo pagrobimas, kas reiškia, kad pareiškėjas neturėjo tyčios pagrobti ir pasisavinti dviratį, o jį tiesiog perkėlė į kitą vietą siekdamas tikslų – atlaisvinti patalpas, kuriuose jis negalėjo būti; nustatyti savininką, kuris pastebėjęs dviračio dingimą imsis priemonių jį ieškoti.

2.18. Tyrimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai, siekiant bet kokia kaina nustatyti bet kokį pareiškėjo pažeidimą, o ne objektyviai ir nešališkai nustatyti visus reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertinti. Tyrimo inicijavimo pagrindu 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, iš kurio nėra aišku, iš kokio šaltinio buvo gauta informacija. Tolesnė tyrimo eiga buvo koreguojama ne tyrimo eigoje nustatytomis aplinkybėmis, o kaip tik tinkamu laiku atsirandančiais anoniminiais skundais, kuriuos rašantis asmuo tarsi stebėtų visą tyrimo eigą ir vadovautų tyrimui nurodydamas aplinkybes, kurias dar reikėtų įvertinti, kai tyrimo metu nepavyksta nustatyti pažeidimų.

2.19. Remiantis A. S. paaiškinimais, kad buvo pakeistos tam tikros dviračio dalys, tarnybinio patikrinimo Išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjas paėmė dviračius ketindamas juos pasisavinti, t. y. Išvadoje nustatytos priešingos aplinkybės nei buvo nustatyta prokurorės nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas nedarė dviračio pakeitimų, kuriuos nurodė A. S. ir pripažįsta tik faktinę aplinkybę, jog ant jo dviračio sėdinės atsirado užvalkalas. Iškraudamas dviračius pastebėjo, jog yra nukritęs dviračio sėdinės užvalkalas. Nežinodamas, kurio dviračio užvalkalas, jį uždėjo ant jo dviračio sėdinės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog A. S. nurodytas sėdinės užvalkalas buvo ant kito dviračio „Saveno carrera“. Dviračio perdavimo A. S. metu aplinkybė, jog ant jo dviračio sėdinės uždėtas užvalkalas, kurio anksčiau nebuvo, buvo akivaizdi, ir A. S. apie tai, būdamas sąžiningu, turėjo nurodyti ir nepriimti užvalkalo, kuris lengvai nuimamas.

2.20. Tarnybinio patikrinimo metu surinktais objektyviais įrodymais, leidžiančiais spręsti ar buvo atlikti dviračio „Felt“ pakeitimai, laikytini vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip pareiškėjas paima dviratį iš policijos komisariato patalpų, ir ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 21 d. atliktos dviračio apžiūros protokolo priedas, kuriame yra dviračio nuotraukos jo grąžinimo A. S. metu. Lyginant šiuos įrodymus matyti, jog fotolentėje užfiksuotas galinės dviračio padangos vaizdas iš esmės sutampa su vaizdu, esančiu vaizdo įraše (užrašų vieta padangoje, užrašų spalva, tarpusavio išsidėstymas, šrifto dydis). Todėl galima daryti išvadą, jog A. S. paaiškinimai dėl pakeistos padangos yra neteisingi ir padanga yra tapati. A. S. paaiškinimai šioje dalyje keitėsi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs galinę dviračio padangą „XL King“ (2022 m. liepos 13 d. apklausos metu), o vėliau galimai „Swalbe“ (2022 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu), todėl vien tokiais nepatikimais paaiškinimais negalima buvo daryti išvadų dėl padangos pakeitimo.

2.21. Lyginant fotolentelę ir vaizdo įrašą matyti, jog juose ant dviračio sėdinės laikomojo vamzdžio ir vairo rankenos yra matyti tapatūs objektai, panašus į žibintus, nesimato atšvaito, apie kurį nurodė A. S. savo paaiškinime, todėl galima daryti išvadą apie A. S. paaiškinimų nepagrįstumą dalyje dėl dviračio žibintų ir atšvaito.

2.22. Lyginant fotolentelę ir vaizdo įrašą galima iš fotolentelės apskaičiuoti dviračio priekinio rato stipinų kiekį, bet vaizdo įraše stipinų kiekio dėl vaizdo įrašo kokybės negalima suskaičiuoti ir tokiu būdu remiantis šiais įrodymais objektyviai nustatyti galimą stipinų skirtumą. Stebint vaizdo įrašą nesimato požymių, jog tam tikroje priekinio rato vietoje yra atsiradęs tarpas, kas leistų spręsti, jog trūko vieno stipino. Fotolentelėje matyti, jog priekinio rato visi stipinai yra juodos spalvos, todėl nesuprantama A. S. paaiškinimuose akcentuota įdėto stipino juoda spalva.

2.23. Pirminiuose paaiškinimuose A. S. nurodė apie dingusį dviračio užrakinimo trosą, bet vėliau peržiūrėjęs vaizdo įrašą nurodė, jog jam paaiškėjo, jog užrakinimo troso jau nebuvo, kas vertinant jo parodymus leidžia daryti išvadą apie A. S. paaiškinimų nepatikimumą.

2.24. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas atliko kokius nors A. S. dviračio pakeitimus ir tokiu būdu yra visiškai nepagrįsta išvada apie jo tikslą pasisavinti dviratį. Vien tokie A. S. paaiškinimai, kurie nuolat keitėsi, negali būti laikytini pagrįstu įrodymu. A. S. parodymų nepatikimumas galėjo būti sąlygotas jo sąžiningo suklydimo, nes jis galėjo neprisiminti jo paties ar kitų jo šeimos narių atliktų dviračio neesminių pakeitimų. Be to, dviratis ilgą laiką stovėjo policijos komisariato patalpose, todėl juo galėjo naudotis ir daryti poveikį kiti asmenys.

2.25. Dviračių paėmimo iš policijos komisariato metu pareiškėjas buvo komisariato viršininku ir žinojo, jog vieta, kurioje stovėjo dviračiai ir praėjimai yra filmuojami, todėl esant poreikiui, peržiūrėjus vaizdo įrašus bus galima nustatyti aplinkybę kas paėmė dviratį. Taip pat savaitgaliais dirba ne tik penktojo, bet ir šeštojo policijos komisariatų, kurie įsikūrę tame pačiame pastate, pareigūnai, šiame pastate yra Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojų darbo vietos, kiemsargis gali bet kada valyti vidinį kiemą. Dviračių paėmimas sekmadienį buvo niekaip nesusijęs su ketinimu slaptai atlikti šiuos veiksmus. Dėl šių priežasčių Išvadoje nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas ketino likti nepastebėtas ir taip grindžiant jo ketinimą pasisavinti dviračius.

2.26. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog neinformavo Imuniteto valdybą apie atliekamą ir nutrauką ikiteisminį tyrimą, bet nesutinka, jog turėjo pareigą informuoti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal A. S. pareiškimą ir šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje jam nebuvo suteiktas joks statusas. Su juo nebuvo atliekami procesiniai veiksmai, jam nebuvo pareikšti įtarimai, jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Apie tyrimo eigą jis taip pat nebuvo informuotas. Ikiteisminiu tyrimu pradėjo domėtis sužinojęs apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Tyrimas nebuvo atliekamas jo vadovaujame padalinyje, o kitame komisariate. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir baigtas jo atostogų metu. Dėl šių priežasčių vien tik sužinodamas informaciją apie galimai pradėtą tyrimą, kuriame jis jokia forma nedalyvavo ir nebuvo informuotas, jis neprivalėjo apie tai informuoti Imuniteto valdybą.

2.27. Tarnybinio patikrinimo metu iš esmės buvo nustatytos aplinkybės, kurių neginčijo ir pareiškėjas, tačiau patikrinimo metu buvo padaryta išvada, jog „veika vertinama kaip vagystė, kurią padarė ne eilinis policijos komisariato darbuotojas, o viršininkas, asmeniškai atsakingas už pavaldžių pareigūnų kontrolę, jog šie tinkamai laikytųsi teisės aktų reikalavimų“. „Vagystė“ yra teisinėje ir bendrinėje kalboje naudojama sąvoka, kuri iš esmės yra suprantama panašiai – kaip tyčinis nusikaltimas svetimo asmens turto pagrobimas ir pasisavinimas. Tokia veika yra smerkiama moralės požiūriu ir yra teisės draudžiama. Išvada yra teisės aktas, todėl visos jame nurodytos aplinkybės ir motyvai, naudojamos sąvokos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. „Vagystės“ sąvoka teisės aktuose yra suprantama kaip baudžiamosios teisės terminas, apibrėžiantis nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnyje yra apibrėžta nusikalstamos veikos vagystės sąvoka – „tas, kas pagrobė svetimą turtą“, tokiu būdu Išvadoje nurodytas pareiškėjo veiklos vertinimas – „veika vertinama kaip vagystė“, reiškia, jog Išvadoje buvo konstatuota jo padaryta nusikalstama veika.

2.28. Pareiškėjo padaryta veika galėtų turėti tam tikrų mažareikšmių tarnybinių nusižengimo požymių, susijusių su turto apskaitos procedūrų netinkamu taikymu, bet dėl tokių reikalavimų pažeidimo jam nebuvo įteiktas pranešimas ir šios aplinkybės nebuvo tiriamos.

2.29. Išvadoje nustatyta, jog informacija apie dviračio vagystę buvo publikuota socialiame tinkle „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, buvo peržiūrėta 4 827 kartus, išreiškiant nuomonę, jog aukšto rango vadovai nebaudžiami, tokiu būdu iš esmės pagrindžiant informacijos paplitimą. Suprantama, jog informacija apie aukšto rango policijos pareigūno padarytą nusikaltimą – vagystę ir turėjo sukelti neigiamą reakciją. Jis tokios informacijos neskleidė, informacija yra neatitinkanti tikrovės, todėl jis negali būti atsakingas už tokios informacijos skleidimą ir jos sukeltas pasekmes.

2.30. Akivaizdžiai žeminančių vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančių pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojančių aplinkybių tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta.

2.31. Atliekamo tarnybinio patikinimo metu buvo neteisingai nustatytos visos pareiškėjo padarytos veikos aplinkybės, buvo neteisingai atliktas suriktų įrodymų vertinimas, darant nepagrįstas išvadas apie dviračio pakeistas detales, viršijant įgaliojimus padarytos išvados apie padarytą nusikaltimą, nebuvo nustatytos padarytos veikos pasekmės, kas pagrindžia, kad pareiškėjo veika netinkamai buvo įvertinta kaip pareigūno vardo pažeminimas.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti šiais argumentais:

3.1. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-4531 Dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ (toliau – ir DVS) dalyje „Rezoliucijos-užduotys“ aiškiai matoma visa užduočių seka, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. įrašo rezoliuciją-užduotį „pr. pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą“ ją perduodamas Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkui Ž. B., pastarasis analogiška rezoliucija-užduotimi tai atlikti paveda Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus viršininkui D.

S., o šis ta pačia rezoliucija pavedimą perduoda K. S.. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-1021 (2021 m. kovo 12 d. įsakymo 5-V-206 redakcija) patvirtintų Policijos įstaigų dokumentų valdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktas nustato, kad „Jeigu darbuotojas, kuriam pavedamas dokumento užduoties vykdymas, turi pavaldžių darbuotojų, jis gali būti skiriamas užduoties kuratoriumi, bet aukštesnio lygio vadovo sprendimu gali būti skiriamas ir užduoties vykdytoju. Darbuotojas, neturintis pavaldžių darbuotojų, gali būti paskirtas tik dokumento užduoties vykdytoju.“.

K. S. buvo galutinis rezoliucijos vykdytojas ir faktiškai atliko pavestą tarnybinį patikrinimą. Pagal Taisyklių 50 punktą „Policijos departamento vadovybė, Policijos departamento struktūrinių padalinių vadovai ir kiti darbuotojai, kitų policijos įstaigų, jų struktūrinių padalinių vadovai ir darbuotojai rengiamus dokumentus pasirašo vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro ar kitų policijos įstaigų vadovų įsakymais jiems suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais“. Analogiška situacija ir su 2022 m. rugsėjo 22 d.

Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. S. surašytu tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-5050, kuriame prašė pratęsti tarnybinį patikrinimą ir adresavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui A. P., kuris tuo metu pavadavo S. T.. A. P., tenkindamas prašymą pratęsti terminą, įrašė rezoliuciją-užduotį „sutinku“ ir perdavė užduotį Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkui Ž. B., pastarasis rezoliucija-užduotimi „Pr. tęsti tyrimo veiksmus“ tai atlikti pavedė Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkei J.

T., kuri rezoliucija „Pr. tęsti tyrimo veiksmus“ užduotį perdavė tarnybinį patikrinimą atliekančiam darbuotojui – K. S.. Taigi, procedūra buvo atliekama laikantis Aprašo 6 punkto reikalavimų.

3.2. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl formuluojant įsakymą buvo konstatuotas pareigūno vardo pažeminimo faktas ir iš jo kylanti teisinė pasekmė, t. y. atleidimas iš vidaus tarnybos. Formuluotė, nurodanti atleidimą, kaip imperatyvią pasekmę pažeminus pareigūno vardą, nėra nuoroda į tarnybinę nuobaudą.

3.3. Įsakymas yra labiau faktą konstatuojantis įsakymas, o ne teisines pasekmes sukeliantis įsakymas, nes pareiškėjas dar 2022 m. spalio 7 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-12364 atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalimi, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Aprašo 31 punkto normos tikslas užkirsti kelią pareigūnui, pažeminusiam pareigūno vardą, vykdyti tarnybą toliau. Šiuo tikslu ir nustatytas 1 dienos nuo fakto paaiškėjimo terminas. Esamu atveju pareiškėjas jau nebetarnavo policijoje, todėl Aprašo 31 punkto teisės normos tikslai nebuvo pažeisti. Be to, 2022 m. spalio 21 d. buvo penktadienis, tad sekanti darbo diena būtų tik spalio 24 d. Vilniaus AVPK neturi personalo administravimą vykdančio padalinio, o ši funkcija centralizuota, todėl Įsakymo rengimo veiksmus atliko Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos darbuotojai, todėl procedūros įgyvendinimas nežymiai užtruko, tačiau jokių pasekmių nesukėlė.

3.4. Tarnybinė ir baudžiamoji atsakomybė yra skirtingos teisės šakos, vertinančios skirtingos atsakomybės aspektu, todėl šiuo atveju ikiteisminio tyrimo sprendimas nesukūrė prejudicijos tarnybiniam patikrinimui. Be to, ikiteisminiame tyrime pareiškėjas neturėjo jokio statuso, nors buvo nustatytas kaip asmuo, paėmęs dviratį ir paskui dviratį grąžino, todėl negalima teigti, kad ginčas gali sukurti prejudiciją jo atžvilgiu. Be to, pareiškėjas tuo metu dirbo komisariato viršininku tame pačiame pastate, kur buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, paimtas dviratis priklausė jam tarnybos prasme pavaldžiam asmeniui, o apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėjas sąmoningai nepranešė nustatyta tvarka nei aukštesniam vadovui, nei Imuniteto padaliniui.

3.5. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau pareiškėjas nenurodo, kaip jo interesus pažeidžia Įsakyme nurodyto fakto konstatavimas.

3.6. V. K., laikydamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtinto Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašo (toliau – ir Poveikio aprašas) 5.5 papunkčio reikalavimų, „kiekvienam policijos pareigūnui pateikti informaciją susijusią su juo ar šeimos nariais, kai priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą“, neinformavo Imuniteto valdybos apie dėl jo veiksmų priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-2578-22. A. S. 2022 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad „Aš jam paskambinau, kad reikia susisiekti dėl dingusio dviračio ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“. Tai patvirtina ir pats V. K. savo paaiškinime. Tai paneigia pareiškėjo teiginius, jog pastarasis apie ikiteisminį tyrimą sužinojo tik tarnybinio patikrinimo metu.

3.7. Visi sprendimai buvo priimti kompetencijos ribose pagal suteiktus įgalinimus. Tarnybinio patikrinimo išvada ir Įsakymas konstatavo tarnybos santykių metu atliktą pareiškėjo veiksmų vertinimą prieinant išvadą, jog buvo pažemintas pareigūno vardas. Sąvokos mutatis mutandis prasme gali būti naudojamos įvairiose teisės šakose pagal tos konkrečios teisės šakos sritį ir tai nesuponuoja kitos teisės šakos, šiuo atveju baudžiamosios teisės, kuri laikytina kraštutine ir griežčiausia atsakomybės priemonė, atsiradimo.

3.8. Remiantis suformuota teismų praktika vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams. Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Pareiškėjas yra policijos komisariato vadovas, o jo žmona taip pat aukšto rango pareigūnė, tad jiems keliami aukštesni elgesio standartai nei paprastiems asmenims. Tai, kad pareiškėjas ir jo žmona suvokė, kad veikia neteisėtai, patvirtina ir 2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus AVPK Darbuotojų etikos komisijos posėdžio protokolas, kuriame fiksuotas M. K. situacijos paimant dviračius paaiškinimas, nurodant, jog dviračių iš tarnybinių patalpų perkėlimo į asmenines patalpas ji nevertino, tačiau suprato, kad tai yra neteisėta.

3.9. Pareiškėjo veiksmų vertinimas Išvadoje yra teisingas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

4. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta T. B. nurodė, kad ji yra Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato pareigūnė. Paaiškino, kad 2021 m. rudenį policijos komisariato viršininko nurodymu ji visiems darbuotojams išsiuntė elektroninį laišką dėl komisariato patalpose laikomų 2 dviračių, ant kurių nebuvo prisegta informacija apie medžiagos numerį. Į minėtą elektroninį laišką niekas neatsiliepė, todėl ji bendravo su 3 pareigūnais, kurie kartais į darbą vykdavo dviračiais. Pareigūno A. S. tarp jų nebuvo. Ji taip pat bendravo su VMI darbuotojais, derino dviračių perdavimą VMI. Apie tai informavo viršininką V. K..

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino skundžiamą Įsakymą ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 26 d. buvo paskirtas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininku. Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-1236 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2022 m. spalio 7 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicinos ekspertizės 2022 m. spalio 6 d. ligos liudijimą Nr. 2229, t. y. kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A.

S. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 6 d. 7.30 val. iki 2022 m. birželio 24 d. 7.30 val. iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato buvusių budėtojų patalpų pavogtas jam priklausantis dviratis „Felt“, padaryta žala 860 Eur. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. S. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-4531 pateiktos informacijos apie galbūt netinkamus Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato viršininko V.

K. ir jo žmonos Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. K. veiksmus. Atliekant tarnybinį patikrinimą apklaustas Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato Vilniaus skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S.. 2022 m. rugpjūčio 7 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, jog Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato viršininko V. K. ir jo žmonos M. K. padarytos nusikalstamos veikos buvo užglaistytos, nepateikiant informacijos nei Vilniaus AVPK, nei Imuniteto valdybai.

Laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. S. dviračio vagystės iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato patalpų, 2022 m. liepos 23 d. nutrauktas. 2022 m. rugsėjo 20 d. gautas anoniminis pranešimas, kuriame nurodyta, jog norima papildomai pranešti, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo Policijos komisariato viršininkas V. K., veikdamas kartu su sutuoktine M. K., pavogė ir antrą dviratį, kurį 2022 m. rugsėjo 8 d. tarp 6.00 val. ir 6.20 val. pristatė atgal į policijos komisariato patalpas, iš kur ir paėmė.

V. K., slėpdamas savo nusikalstamus veiksmus, sukūrė pranešimą ROIK 0122000532272 bei sufabrikavo dviračio atsiradimą, nes pranešime nurodyta data – 2021 m.

7. Teismas apžvelgė Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. S. ir V. K. tyrimo metu duotus paaiškinimus, Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato vaizdo įrašus, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25978-22 medžiagą, Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato administratorės T. B. duotus paaiškinimus.

8. Teismas nustatė, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato viršininkas V. K., būdamas policijos pareigūnu, pažeisdamas jo pareigų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus, 2022 m. gegužės 15 d., veikdamas kartus su sutuoktine, pareigūne M. K., be teisėto pagrindo, paimdamas iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato dviračius „Felt“ ir „Saveno carrera“, kurių savininkai tuo metu nebuvo žinomi, ir nugabendamas juos į savo namus, elgėsi kardinaliai priešingai šiems reikalavimams bei pagrindiniams policijos veiklos ir Etikos kodekso principams. V. K., turėdamas didelę darbo ir vadovavimo patirtį policijoje, privalėjo suvokti, jog toks netinkamas jo elgesys sudarys sąlygas neigiamai vertinti jį kaip pareigūną, vadovą – policijos komisariato viršininką bei policiją kaip instituciją, žemins policijos prestižą, menkins pavaldžių pareigūnų, kitų policijos įstaigų pareigūnų bei žmonių pasitikėjimą policija, nors jis ir prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tokiu elgesiu V. K. diskreditavo savo kaip policijos pareigūno vardą, menkino policijos pareigūno bei pačios policijos autoritetą, kadangi tokiu savo elgesiu atliko veiksmus, formaliai atitinkančius nusikalstamos veikos – vagystės sudėtį. Išvadoje, be kita ko, pasiūlyta pripažinti, kad buvęs Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato viršininkas V. K. pažemino pareigūno vardą, už ką jam turėtų būti skirtas atleidimas iš vidaus tarnybos. Vilniaus AVPK viršininkas Įsakymu pripažino buvusį Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato viršininką V. K. pažeminusį pareigūno vardą ir konstatavo, kad už tai jis turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos.

9. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-4531 DVS dalyje „Rezoliucijos-užduotys“ nurodyta visa užduočių seka, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. įrašo rezoliuciją-užduotį „pr. pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą“ ją perduodamas Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkui Ž. B., kuris analogiška rezoliucija-užduotimi tai atlikti paveda Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus viršininkui D. S., o šis ta pačia rezoliucija pavedimą perduoda K. S.. Taigi, K. S. buvo galutinis rezoliucijos vykdytojas ir faktiškai atliko pavestą tarnybinį patikrinimą. Taip pat DVS duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. S. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-5050, kuriame prašė pratęsti tarnybinį patikrinimą ir adresavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui A. P., kuris tuo metu pavadavo S. T.. A. P. tenkindamas prašymą pratęsti terminą įrašė rezoliuciją-užduotį „sutinku“ ir perdavė užduotį Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkui Ž. B., kuris rezoliucija-užduotimi „Pr. tęsti tyrimo veiksmus“ tai atlikti pavedė Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkei J. T., kuri rezoliucija „Pr. tęsti tyrimo veiksmus“ užduotį perdavė tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui – K. S.. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atliekama vadovaujantis Aprašo reikalavimais.

10. Teismas nustatė, kad Išvada Vilniaus AVPK gauta 2022 m. spalio 21 d., o Įsakymas priimtas tik 2022 m. spalio 26 d., nors pagal Aprašo nuostatas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip kitą dieną nuo paaiškėjimo apie padarytą pareigūno vardą žeminančią veiką.

11. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad Įsakymo priėmimo terminas buvo pažeistas ir atmetė atsakovo argumentus, kad Įsakymas yra labiau faktą konstatuojantis įsakymas, o ne teisines pasekmes sukeliantis įsakymas, nes pareiškėjas dar 2022 m. spalio 7 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-1236 atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalimi, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės. Teismas nesutiko ir su atsakovo vertinimu, kad esamu atveju pareiškėjas jau nebetarnavo policijoje, todėl Aprašo 31 punkto teisės normos tikslai nebuvo pažeisti. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad 2022 m. spalio 21 d. buvo penktadienis, tad sekanti darbo diena būtų tik 2022 m. spalio 24 d. (Įsakymas priimtas 2022 m. spalio 26 d.), taigi pažeidžiant Aprašo 31 punkto reikalavimus. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog Vilniaus AVPK neturi personalo administravimą vykdančio padalinio, o ši funkcija centralizuota, todėl Įsakymo rengimo veiksmus atliko Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos darbuotojai, todėl procedūros įgyvendinimas nežymiai užtruko, tačiau jokių pasekmių nesukėlė, nėra pateisinama priežastimi pažeisti Aprašo nuostatas.

12. Teismas vadovavosi Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 ir 7 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais nustatant tarnybinį pažeidimą, jo objektyviąją ir subjektyviąją pusę, dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados reikšmės ir akcentavo, kad būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

13. Teismas nurodė, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra tiesiogiai nurodyta, kokius teisės aktų normų reikalavimus pareiškėjas pažeidė, todėl vertinant pareiškėjo veikimą / neveikimą, turi būti remiamasi Išvadoje nurodytais teisės aktais. Atsakovas šioje byloje turėjo pateikti įrodymus, kuriais pagrįstų faktą, kad pareiškėjas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, savo neteisėta kalta veika pažemino pareigūno vardą.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 ir 7 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika įrodymų vertinimo aspektu, nurodė, kad Išvadoje pripažinta, jog pareiškėjas 2022 m. gegužės 15 d., veikdamas kartus su sutuoktine, pareigūne M. K., be teisėto pagrindo, paėmė iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato dviračius „Felt“ ir „Saveno carrera“, kurių savininkai tuo metu nebuvo žinomi, ir nugabeno juos į savo namus, elgėsi kardinaliai priešingai pagrindiniams policijos veiklos ir Etikos kodekso principams (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto bei visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus). Konstatuota, kad tokiu elgesiu V. K. diskreditavo savo, kaip policijos pareigūno, vardą, menkino policijos pareigūno bei pačios policijos autoritetą, kadangi tokiu savo elgesiu atliko veiksmus, formaliai atitinkančius nusikalstamos veikos – vagystės sudėtį.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie įvykį, kurio metu buvo paimti komisariate ilgą laiką stovėję dviračiai, atsakovo byloje teiktus įrodymus, kuriais įrodinėjama, kad pareiškėjas savo neteisėtais kaltais veiksmais pažemino pareigūno vardą, nesutiko, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog atsakovas įrodė visas būtinąsias sąlygas pareiškėjo atsakomybei taikyti ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.

16. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentavo, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui. Valstybės tarnautojo (taip pat ir statutinio pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

17. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, jog Išvadoje nėra konkretizuojama, kuo pasireiškė netinkamas pareiškėjo veikimas / neveikimas bei nenurodomos konkrečios specialiųjų teisės aktų normos, kurias galbūt pareiškėjas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, todėl priėjo prie išvados, kad iš Išvados turinio negalima nustatyti kokių konkrečiai savo funkcijų ar pareigų neatliko pareiškėjas, o nagrinėjamoje byloje trūksta objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas tiek, kad galėtų būti prilyginamas formaliai atitinkančiu nusikalstamos veikos – vagystės sudėtį.

18. Teismas konstatavo, kad tyrimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai. Teismui kilo abejonių, kad patikrinimo metu buvo siekiama bet kokia kaina nustatyti pareiškėjo pažeidimą, o ne objektyviai ir nešališkai nustatyti visus reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertinti.

19. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, nėra aiškus, nenurodyta iš kokio šaltinio buvo gauta informacija. Tolesnė tyrimo eiga buvo koreguojama ne tyrimo eigoje nustatytomis aplinkybėmis, o atsirandančiais anoniminiais skundais, kuriuose nurodytos aplinkybės nebuvo patikrintos, juose nurodyti faktai nepatvirtinti. Aplinkybės apie galimus pareiškėjo pažeidimus buvo pagrįsti A. S. subjektyviais paaiškinimais, kurie vis keitėsi ir pildėsi dėl esminių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. buvo apklaustas du kartus. Antros apklausos metu, kuri buvo atlikta po dviračio grąžinimo 2022 m. liepos 21 d., ir pakvitavime A. S. nurodė, jog dviratis jam buvo grąžintas ir jis jokių pretenzijų neturi. 2022 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio patikrinimo metu apklausos metu, t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po dviračio perdavimo (kai jau jis buvo susipažinęs su vaizdo įrašais), A. S. paaiškinimuose pripažino, jog dviratį komisariato patalpose laikė nuo 2021 m. rudens ir pakeitė anksčiau duotus paaiškinimus dėl dviračio matymo nurodydamas, jog dviratį matė dieną prieš jo paėmimą, o pastebėjo, jog dviračio nėra 2022 m. birželio 6 d. A. S. papildomai nurodė naujas esmines aplinkybės, kurias nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, jog buvo pakeista dviračio galinė padanga, priekiniame rate įdėtas stipinas, uždėti papildomi žibintai ir nuimtas galinis atšvaitas, dingo užrakinimo spyna su trosu. A. S. 2022 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu detalizavo anksčiau atliekamo tarnybinio patikrinimo metu duotus paaiškinimus ir nurodė, jog dviračiui buvo pakeista galinė padanga, kuri galimai buvo su užrašu „Swalbe“, ji buvo visa aptaškyta klijais, nes buvo remontuota; ant sėdinės laikomojo vamzdžio pritvirtintas juodo korpuso mirksintis žibintas, toks pats žibintas pritvirtintas ir ant vairo kairėje pusėje prie rankenos; į priekinį ratą įdėtas juodos spalvos stipinas, kurio anksčiau nebuvo; dingo dviračio užrakinimo trosas, bet to troso jau nebuvo iki 2022 m. gegužės 15 d. Papildomai paaiškino, jog ant dviračio sėdynės buvo uždėtas papildomas juodos spalvos užvalkalas.

20. Teismas vertino, kad Išvada paremta prieštaringais pareigūno A. S. paaiškinimais, kuriuos teismas laiko nenuosekliais ir nepatikimais, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas dviračius paėmė, ketindamas juos pasisavinti.

21. Teismas akcentavo, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip pareiškėjas paima dviratį iš policijos komisariato patalpų ir ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 21 d. atliktos dviračio apžiūros protokolo priedas, kuriame yra dviračio nuotraukos jo grąžinimo A. S. metu, paneigia A. S. teiginius apie dviračio dalių pakeitimus ir leidžia daryti išvadą, kad A. S. paaiškinimai nėra patikimi.

22. Teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas atliko kokius nors A. S. dviračio pakeitimus ir tokiu būdu vertinti apie pareiškėjo tikslą pasisavinti dviratį. A. S. paaiškinimai, kurie nuolat keitėsi, negali būti laikytini pagrįstu įrodymu.

23. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dviračių paėmimo iš policijos komisariato metu buvo komisariato viršininku ir žinojo, jog vieta, kurioje stovėjo dviračiai ir praėjimai yra filmuojami, todėl esant poreikiui, peržiūrėjus vaizdo įrašus bus galima nustatyti aplinkybę, kas paėmė dviratį. Taip pat savaitgaliais dirba ne tik penktojo, bet ir šeštojo policijos komisariatų, kurie įsikūrę tame pačiame pastate, pareigūnai, šiame pastate yra Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojų darbo vietos, kiemsargis gali bet kada valyti vidinį kiemą. Dėl šių priežasčių Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas ketino likti nepastebėtas pasisavinant dviračius. Pareigūnės T. B. tyrimo metu duoti paaiškinimai, taip pat jos parodymai teismo posėdyje, patvirtina, kad pareiškėjas siekė išsiaiškinti dviračių savininkus ir ėmėsi priemonių dviračių šeimininkų paieškoms, kas taip pat paneigia pareiškėjo norą slapta pasisavinti dviračius.

24. Teismas, apžvelgęs pareigūno vardo pažeminimo sąvoka, nurodytą Statuto 2 straipsnio 4 dalyje, nurodė, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatavus pareigūno padarytą nusikalstamą veiką – vagystę (BK 178 straipsnis), tai būtų pagrindu pripažinti pareigūno vardo pažeminimą, bet pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto tokio teismo nuosprendžio, o nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamų veikų požymių, t. y. klausimas dėl galimai padaryto nusikaltimo buvo vertintas kompetentingo asmens – prokuroro, kuris įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, priėmė sprendimą konstatuodamas, jog nebuvo padarytas nusikaltimas. Dėl šių priežasčių Išvadoje nurodytas aplinkybes apie padarytą vagystę ir jos vertinimą teismas laikė nepagrįstomis.

25. Teismas pažymėjo, kad tai, jog informacija apie dviračio vagystę buvo publikuota socialiame tinkle „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, buvo peržiūrėta 4 827 kartus, išreiškiant nuomonę, jog aukšto rango vadovai nebaudžiami, neįrodo, kad pareiškėjas yra atsakingas už tokios informacijos skleidimą ir jos sukeltas pasekmes, nes jis šios informacijos neskleidė.

26. Teismas darė išvadą, kad apibrėžiant pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, atsakovas vadovavosi dviprasmiškais, prieštaringais paaiškinimais. Išvadoje nėra pateikta konkrečių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, eidamas Vilniaus AVPK Vilniaus m. penktojo policijos komisariato viršininko pareigas ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, savo veiksmais jas pažeidė, pasisavindamas komisariate ilgą laiką stovinčius dviračius. Atsakovas nepateikė motyvų dėl pareiškėjo tariamo veikimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymų, kurių pagrindu daroma atitinkama išvada dėl pareiškėjo veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Pareigūno priimtas sprendimas sandėliuoti komisariate paliktus nenaudojamus dviračius savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, tam turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, ko šiuo atveju atsakovas nepadarė. Atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, nėra jo kaltės, dėl ko jam negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė.

27. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis prieštaringa ir dviprasmiška Išvada, todėl naikinamas.

28. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, bei įvertinęs pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus bei nustatęs, kad prašoma už skundo parengimą, susipažinimo su byla ir atstovavimo teismo posėdyje 1 400 Eur suma neviršija galimo priteisti maksimalaus dydžio, šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

III. 29. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

30. Atsakovas, išdėstydamas faktines aplinkybes, nurodo:

30.1. Teismas nepateikė motyvų, pagrindžiančių sprendime išdėstytą nesutikimą su atsakovo pozicija, todėl pažeidė teisinio aiškumo principą.

30.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikant atleidimo iš tarnybos savo elgesiu pažeminus pareigūno vardą pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Dėl šios priežasties, sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus, netaikytinos Tvarkos nuostatos, skirtos vien tik tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui. Skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nesilaikymas besąlygiškai sietinas su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu ir nevertintinas pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Konstatavus tarnybinį nusižengimą, tačiau pasibaigus Statuto 26 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, įstaigos vadovas gali tik pripažinti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos skirti negali.

30.3. Nagrinėjamu atveju pareigūnas jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl buvo pripažinta, jog V. K. pažemino pareigūno vardą. Priimtas Įsakymas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir yra teisėtas ir pagrįstas.

30.4. Teismas konstatavo, jog tik esant sprendimui pripažinti asmenį padarius nusikalstamą veiką galima konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, tarnybinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė yra skirtingos teisės šakos, vertinančios skirtingos atsakomybės aspektu, todėl sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ne tik nesuponuoja apribojimo vertinti pareiškėjo V. K. veiksmus pareigūno vardo pažeminimo aspektu, bet ir neturi jokios prejudicinės reikšmės pareigūno vardo pažeminimo tyrimui. Aktualu tai, kad net išteisinimas ikiteisminiame tyrime ar administracinio nusižengimo bylos nutraukimas nereiškia, jog pareigūnas nepažemino pareigūno vardo. Pareiškėjas dirbo komisariato viršininku tame pačiame pastate, kur buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, paimtas dviratis priklausė jam tarnybos prasme pavaldžiam asmeniui, o apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėjas sąmoningai nepranešė nustatyta tvarka nei aukštesniam vadovui, nei Imuniteto padaliniui, nors tokią pareigą turėjo.

30.5. Teismas netinkamai įvertino 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-21401 turinį ir reikšmę. Šiuo tarnybiniu pranešimu nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Minėtame pranešime tik pareigūno užfiksuota iš anonimo gauta pirminė informacija ir pirminiai ją pagrindžiantys duomenys, sudarantys pagrindą pradėti informacijos patikslinimą. Teismas sprendime nurodė klaidingus tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindus. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, kai Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. įrašė rezoliuciją pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą.

30.6. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę anonimiškai kreiptis į institucijas, organizacijas, teisėsaugą ar / ir žiniasklaidą, pateikdami, jų nuomone, reikšmingus duomenis apie galimai daromas, padarytas, planuojamas nusikalstamas veikas, tarnybinius, etikos, darbo drausmės, kitokius pažeidimus bei kitas visuomenei reikšmingas situacijas. Tokį pranešimą gavusi institucija įvertina gautą pranešimo turinį ir priima sprendimą dėl reagavimo į jį savo kompetencijos ribose. Anoniminio pranešimo pagrindu gali būti pradėtas nurodytų duomenų patikrinimas, vidinis tyrimas, tarnybinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas. Teismas nepagrįstai kelia anoniminio pranešėjo identifikavimo reikalavimą pradėjimo pagrindimui.

30.7. Teismo vertinimas paremtas faktais, paimtais iš konteksto, bei neatsižvelgus į faktines aplinkybes. Teismas teigia, kad A. S. paaiškinimuose pripažino, jog dviratį komisariato patalpose laikė nuo 2021 m. rudens, tačiau praleidžia svarbią paaiškinimo dalį, jog pareiškėjas dviratį pradėjo naudoti pavasarį, kas reiškia, kad dviratis nebuvo ten laikomas nuolat ir galima buvo suvokti, kad jis yra naudojamas. Taip pat teismas neteisingai traktuoja nesutapimus tarp 2022 m. liepos 13 d. liudytojo apklausos protokolo ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinimo, nurodydamas, jog „pakeitė anksčiau duotus paaiškinimus dėl dviračio matymo nurodydamas, jog dviratį matė dieną prieš jo paėmimą, o pastebėjo, jog dviračio nėra“. Asmuo teikdamas pareiškimą ir apklausiamas liudytoju galėjo suklysti dėl datos, kada pastebėjo, jog dviračio nėra. Teismas visiškai nesiaiškino jam abejonių dėl parodymų patikimumo sukėlusių aplinkybių, kurių nekėlė ir nesiaiškino teismo posėdžio metu, nekvietė į apklausą A. S. patikslinti faktinių aplinkybių ir dėl to netinkamai bei neobjektyviai įvertino įrodymus. Ypač keista atrodo, kai asmuo, kuris tampa jo turto paėmimo auka, yra laikomas nepatikimu ir neturi teisės klysti, o asmuo, turintis jo atžvilgiu vadovo įgaliojimus, paima jo turtą ir yra teismo pristatomas kaip susidorojimo auka.

30.8. Teismas pažymėjo, kad A. S. papildomai nurodė naujas esmines aplinkybes, kurias nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, jog buvo pakeista dviračio galinė padanga, priekiniame rate įdėtas stipinas, uždėti papildomi žibintai ir nuimtas galinis atšvaitas, dingo užrakinimo spyna su trosu. Aktualu tai, kad A. S. tik atgavęs dviratį galėjo šiuos duomenis pateikti. 2022 m. liepos 13 d. liudytojo apklausos protokole A. S. nurodė dviračio požymius, t. y. remontuota padanga, ištekėję klijai, nėra vieno stipino. Atsiėmus dviratį nuotraukose matoma, kad galinė padanga nėra aptekėjusi klijais, stipinų taip pat dviratyje netrūksta. A. S. nurodo ir asmenį, kuris gali paliudyti padangos remonto faktą – V. J., tačiau teismas vis tik pasiremia ne šiais faktiniais duomenimis, o tiesiog bando paneigti liudytojo patikimumą dėl vienų ar kitų neatitikimų datose ir pavadinimuose, kas liudija, jog įrodymų vertinimas nebuvo visapusiškas ir objektyvus.

30.9. Teismas neįvertino fakto, jog vaizdo įrašai prieinami tik esant teisiniam pagrindui ir saugomi maždaug 2 mėnesius, po ko vietoje jų automatiškai rašomi nauji. Be to Išvadoje nustatyta, kad buvo paimtas ir dar vienas dviratis, kurio per 2 mėnesius niekas nepasigedo, o jei būtų paimtas ne A. S. asmeninis, o bešeimininkis dviratis, jo iš vis niekas nebūtų pasigedęs, todėl vaizdo stebėjimas ir fiksavimas nebūtų reikšmingas. Šių faktų teismas neįvertino, kaip ir to, jog antrasis dviratis buvo grąžintas į komisariato patalpas ir įformintas kaip bešeimininkis tik 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. po 4 mėnesių ir tik po to, kai V. K. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kai V. K. sužinojo apie vykdoma tyrimą.

30.10. Teismo teiginiai, kad pareigūnės T. B. tyrimo metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas siekė išsiaiškinti dviračių savininkus ir ėmėsi priemonių dviračių šeimininkų paieškoms, kas taip pat paneigia pareiškėjo norą slapta pasisavinti dviračius, neatitinka tikrovės. 2022 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl pokalbio su T. B. nustatyta, jog pastaroji išsiuntė elektroninį laišką darbuotojams. Taip pat laiške, išsiųstame darbuotojams 2021 m. lapkričio 9 d. 10.15 val., yra nurodyti du dviračiai, t. y. „Vilnius`17 Season Opening“ ir „Carrera Saveno“. A. S. asmeninis dviratis nebuvo nurodytas. Teismo posėdžio metu T. B. duoti paaiškinimai patvirtina, kad kalba ėjo apie dviračius, kurie komisariate buvo virš metų, o ne apie paimtą A. S. dviratį. Taip pat liudytojos parodymai papildomai paliudija, jog buvo ieškoma ne A. S. dviračio šeimininko, nes pastarasis turi pavadinimą „Felt“. Teismas netinkamai įvertino T. B. parodymus ir jų reikšmę ir padarė klaidingą išvadą, jog pastarosios parodymai patvirtina pareiškėjo parodymus. Liudytojos atsakymai į teismo klausimus taip pat patvirtina, kad visos dviračio šeimininko paieškos remiantis elektroniniu laišku, T. B. parodymais ir faktine A. S. dviračio apžiūra buvo vykdomos ne ieškant A. S. dviračio šeimininko, o kito dviračio, buvusio virš 1 metų komisariate, savininko, kurio buvimo vieta iš vis nėra žinoma.

30.11. Teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi jo akcentuojamoje praktikoje pateikiamas neveikimu padarytos veikos vertinimas, o nagrinėjamoje byloje V. K. savo pareigūno vardo pažeminimo veiksmus atliko veikimu, t. y. paimdamas dviračius, o apie nepranešimą apie ikiteisminį tyrimą, kas buvo pareigūno vardo pažeminimo veiksmų viseto apibūdinantis aspektas, teismas nepasisakė. Teismas taikė netinkamą teismų praktiką, neturinčią aktualumo nagrinėjamoje byloje, vertino pareigūno vardo pažeminimą, kuris yra savarankiškas atleidimo pagrindas, o ne tarnybinis nusižengimas, bei jo vertinimui suformuota atskira savarankiška teismų praktika. Teismas rėmėsi visiškai kito atsakomybės ir galimo atleidimo pagrindo teismų praktika, dėl ko netinkamai vertino individualią teisinę situaciją.

30.12. Aktuali yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema.

30.13. Pareiškėjas nenurodė, kaip jo interesus pažeidžia Įsakyme nurodyto fakto konstatavimas. Teismas sprendime nepasisakė dėl Įsakymo įtakos pareiškėjo teisėms bei nevertino ar yra sukeliamos kokios nors neigiamos pasekmės. Teismas iš esmės nesprendė, ar pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

30.14. Pareiškėjas yra policijos komisariato vadovas, o jo žmona taip pat yra aukšto rango pareigūnė, todėl jiems keliami aukštesni elgesio standartai nei paprastiems asmenims. Tai, kad pareiškėjas ir jo žmona suvokė, kad veikia neteisėtai, patvirtina ir 2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus AVPK Darbuotojų etikos komisijos posėdžio protokolas, kuriame fiksuotas M. K. situacijos paimant dviračius paaiškinimas, nurodant, jog dviračių iš tarnybinių patalpų perkėlimo į asmenines patalpas ji nevertino, tačiau suprato, kad tai yra neteisėta. Teismas sąmoningai ignoravo šiuos pateiktus faktinius duomenis, o įrodymus vertino šališkai ir selektyviai.

30.15. Pareiškėjo veiksmų vertinimas Išvadoje yra teisingas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas, išdėstydamas faktines aplinkybes, nesutikimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 buvo patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, kurio nuostatos buvo suderintos su nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Statuto redakcija. Todėl atsakovo paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iki 2019 metų yra neaktuali, nes nuo 2019 metų buvo priimtas naujas teisinis reglamentavimas.

31.2. Pareiškėjo nagrinėjamu atveju susiklostė rečiau pasitaikanti situacija, kai pradėjus tarnybinį patikinimą ir jo nepabaigus, pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, kaip negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės, o pabaigus tarnybinį patikrinimą Išvadoje buvo siūloma pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, už ką jam turėtų būti skirtas atleidimas iš vidaus tarnybos. Tokia situacija nepaisant to, jog rečiau pasitaikanti, yra aiškiai reglamentuota ir numatyta Apraše, nurodant terminus ir veiksmus, kurie turėjo būti atlikti. Atsakovo cituojama neaktuali teismų praktika bei motyvai apie tai, ar Įsakymu pripažįstamas faktas ar skiriama nuobauda, tiesioginį Statuto taikymą, nepagrindžia, kodėl atsakovas neturėjo laikytis imperatyvių Aprašo reikalavimų, konkrečiai 30 ir 31 punktų. Teisinis reglamentavimas aiškiai numato, jog atsakovui gavus 2022 m. spalio 21 d. (penktadienis) patvirtintą Išvadą, Įsakymas turėjo būti priimtas vėliausiai 2022 m. spalio 24 d. (pirmadienis), o buvo priimtas tik 2022 m. spalio 26 d., praleidus terminą.

31.3. Dokumentai policijos įstaigose yra rengiami bei tvarkomi elektroninėje Dokumentų valdymo sistemoje, todėl dokumentą įkėlus į sistemą, jis iš karto tampa pasiekiamas adresatui, kuris ir turi pareigą imtis tam tikrų veiksmų. Atsakovas nutyli aplinkybes dėl uždelsimo priimti Įsakymą, bet pareiškėjo žiniomis toks uždelsimas atsirado dėl to, jog Išvados siūlymai bei pati Išvada sukėlė motyvuotas abejones tiesioginiam vadovui ir jis galimai nesutiko pasirašyti įsakymo. Iš Imuniteto valdybos ir išvadą tvirtinančio asmens Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo buvo daromas galimai poveikis vadovui priimti būtent tokį Įsakymą ir kaip rezultatas atsirado ne atsakovo vadovo, o jo pavaduotojo pasirašytas Įsakymas.

31.4. Teismas nurodė motyvus apie būtinybę taikyti Apraše 31 punkte nurodytus terminus, vertino termino praleidimo priežastis, todėl šioje dalyje esant aiškiam ir akivaizdžiam reglamentavimui teismui nekilo pareiga nurodinėti papildomus argumentus ir motyvus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

31.5. Išvadą parengę asmenys, o vėliau ją derinę ir patvirtinę, bei Įsakymą priėmę asmenys viršijo savo įgaliojimus pripažindami, jog pareiškėjas padarė nusikaltimą – vagystę. Atsakovas, nesuprasdamas teismo padarytų išvadų ar norėdamas tyčia suklaidinti teismą, padaro subjektyvią išvadą, jog teismas konstatavo, kad tik esant sprendimui pripažinti asmenį padarius nusikalstamą veiką galima konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismas sprendime nustatė, jog siekiant pripažinti pareigūno vardo pažeminimą dėl padaryto nusikaltimo, padarytas nusikaltimas turi būti pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Būtina atskirti nusikaltimo ir pareigūno vardo pažeminimo kategorijas, nes tai skirtingos sąvokos ir šie faktai nustatomi skirtinga tvarka. Nusikaltimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatymas iš esmės reiškia ir pareigūno vardo pažeminimą, bet pareigūno vardo pažeminimas galimas ir nesant padaryto nusikaltimo, o padarius kitas veikas, kurios gali būti tik panašios į nusikalstamas veikas, turėti ne visus, o tik tam tikrus nusikalstamos veikos požymių.

31.6. Dėl pareiškėjo atliktų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu prokuroras atliko jų vertinimą pagal BK ir nustatė, jog jie neatitinka nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog pareiškėjo atlikti veiksmai negali būti laikomi ir vadinami nusikaltimu ir vagyste. Tuo pačiu tai savaime nereiškė, jog jie negali būti pripažinti tarnybiniu nusižengimu ar pareigūno vardo žeminančia veika, jeigu jie atitinka šias sąvokas. Atsakovui tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog pareiškėjo veika laikytina pareigūno vardo pažeminimu, Išvadoje turėjo būti ir įvardinta tokia nustatyta veika jos nekvalifikuojant kaip nusikaltimą – vagystę. Išvadoje nurodytos aplinkybes pagrindžia, jog joje pareiškėjo padaryti veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas – vagystė, ir toliau šis konstatuotas nusikaltimas buvo vertintas kaip pareigūno vardo pažeminimas, o tai laikytina nepagrįstu veiksmu, ką ir nustatė teismas.

31.7. Teismas atliko išsamų tarnybinio patikinimo metu surinktų įrodymų vertinimą, juos vertindamas atskirai, tiek visumoje. Teismas analizavo tarnybinio patikinimo medžiagoje esančius esminius procedūrinius dokumentus, tarp kurių ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinį pranešimą. Teismas šį dokumentą nevisai teisiškai korektiškai įvardijo, į ką atkreipė dėmesį atsakovas, kaip dokumentą, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, bet toks įvardinimas nekeičia esmės, nes jis buvo vienu iš pirminių dokumentų, kuris turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Gavus šį tarnybinį pranešimą matyti, kad jau buvo atlikti tam tikri veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, todėl tai ir buvo vada inicijuojant tarnybinį patikrinimą. Teismas pagrįstai nustatė, jog minėtas dokumentas yra neaiškus. Atsakovas nurodo aplinkybes apie anoniminių skundų teikimo galimybes, bet tai nėra ginčo objektas ir papildomai nepagrindžia, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinis pranešimas buvo aiškus.

31.8. Rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog A. S. buvo apklaustas du kartus ikiteisminio tyrimo metu ir du kartus atliekant tarnybinį patikrinimą. Visų apklausų metu iš esmės buvo jo klausiama dėl dviračio. Lyginant A. S. paaiškinimus matyti, jog jie kiekvieno tarnybinio patikrinimo metu atliekamos apklausos metu vis keitėsi nurodant naujas aplinkybes apie tariamus atsiradusius jo dviračio dalių trūkumus ir atvirkščiai. Apibendrinus visas apklausas ir jų metu pateiktus paaiškinimus galima daryti išvadą, jog A. S. dviratį buvo palikęs policijos komisariato patalpose seniai ir net pats konkrečiai prisimena kada, neprisimena tiksliai kokia jo buvo būklė ir dėl to teikia skirtingus parodymus. Laikydamas dviratį policijos komisariato tam neskirtose patalpose, A. S. suvokė, jog pats daro galimai drausminį nusižengimą, už kurį jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Pareiškėjo žiniomis, A. S. nebuvo taikyta drausminė atsakomybė už dviračio laikymą policijos komisariato patalpose. Visos šios aplinkybės leidžia paaiškinti susiklosčiusią situaciją, jog ikiteisminio tyrimo metu A. S. duoda parodymus, jog neturi pretenzijų, o tarnybinį patikrinimą pradėjus atlikti Imuniteto valdybai, kuri gali pradėti tarnybinį patikrinimą prieš patį A. S., bet nepradeda, todėl A. S. teikia paaiškinimus, kurių reikia Imuniteto valdybai tam, jog surasti bet kokią galimybę pritaikyti pareiškėjui drausminę atsakomybę.

31.9. Joks proceso dalyvis bylos nagrinėjimo metu neprašė A. S. kviesti į teismo posėdį, todėl teismas neturėjo pagrindo pats savo iniciatyva jį kviesti. Šis asmuo dėl to paties fakto jau buvo 4 kartus apklaustas, todėl ji apklausinėti nebuvo jokio tikslo. Teismas turėjo įvertinti atsakovo surinktą medžiagą ir jos pagrįstumą priimant ginčijamą Įsakymą, o ne pats atlikinėti tarnybinį patikrinimą šalinant esančias spragas, prieštaravimus.

31.10. Nesuprantami atsakovo argumentai, jog A. S. turėjo būti vertinamas kaip auka, o teismas pareiškėją pristatė kaip susidorojimo auką. Teismas neteikė jokios pirmenybės ar aukštesnės galios kažkuriai grupei įrodymų, taikė proceso dalyvių lygybės principą. Tokie atsakovo motyvai papildomai pagrindžia teismo padarytas išvadas, jog tyrimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai. Atsakovas pagrindė, jog atliekant tarnybinį pagrindimą A. S. buvo laikomas „auka“, o pareiškėjas kaip jo „skriaudikas“, todėl ir tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas bet kokią kainą pagrįsti šiuos išankstinius nusistatymus.

31.11. Atsakovo argumentai, kad A. S. galėjo pastebėti tariamus dviračio pakeitimus tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu dviratis buvo jam grąžintas, todėl paaiškinimus dėl jo trūkumų negalėjo pateikti tik atgavęs dviratį, neturi jokio pagrindo, nes A. S. apklausoje nurodoma, jog pasiėmęs dviratį jis pastebėjo pakeitimus. A. S. buvo policijos pareigūnu, todėl turėjo suprasti ir žinoti, jog perduodant daiktą ir pasirašant aktą būtina apžiūrėti daiktą ir nurodyti jo trūkumus, neatitikimus, pastabas. Tokie atsakovo minimi neatitikimai, kaip pakeista padanga, įdėtas stipinas, kurio trūko, uždėti papildomi žibintai, nuimtas galinis atšvaitas, dingęs trosas, yra akivaizdžiai matomi ir galėjo ir turėjo būti nurodyti dviračio perdavimo metu, jeigu tokie trūkumai buvo.

31.12. A. S. nurodytas asmuo V. J., atlikęs tariamą padangos keitimą, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas kaip liudytojas, o 2022 m. spalio 12 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame paminėta, jog įvyko telefoninis pokalbis, kurio metu minėtas asmuo nurodė, jog pažįsta A. S. ir gerai nepamena ar prieš 1 ar 1,5 metų A. S. keitė galinę dviračio padangą. Toks tarnybinis pranešimas yra abstraktus, nekonkretus, nes nėra aišku, ar kalbama apie šios bylos ginčo objektu esantį dviratį, paminėta, jog asmuo pats pripažįsta, jog gerai nepamena įvykius, nėra nustatyta šio asmens tapatybė, o be to, yra nurodoma apie rato pakeitimą, o ne apie klijavimą, kurį nurodė A. S.. Dėl šių priežasčių tarnybinio patikrinimo metu esantys duomenys apie V. J. neįrodo atsakovo įrodinėjamų aplinkybių, o papildomai pagrindžia apie netinkamai atliktą patikrinimą, kurio metu nebuvo tinkamai surinkti objektyvūs duomenys.

31.13. Lyginant byloje esantį vaizdo įrašą su fotolentelėje nurodytu užfiksuotu vaizdu matyti, jog jie iš esmės sutampa ir nesimato atsakovo nurodomų skirtumų dėl padangos, žibintų, atšvaitų, troso, stipino. Teismas, palyginęs šiuos įrodymus, padarė analogiškas išvadas. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė išsamiau ir detaliau, kurioje vietoje jis įžvelgia skirtumus.

31.14. Pareiškėjas, būdamas policijos komisariato (struktūrinio padalinio) viršininku, žinojo apie patalpų filmavimą visą parą, kuriose stovi dviračiai, to neneigia ir atsakovas. Policijos įstaigoje darbas buvo organizuojamas visą parą. Pastate veiklą vykdė ir kitas – šeštasis policijos komisariatas. Dėl šių priežasčių atvykti į patalpas ir likti nepastebėtam nebuvo jokių galimybių. Vaizdo įrašų atlikimą, saugojimą pareiškėjas nekontroliavo ir neturėjo įtakos šių veiksmų atlikimui, nes visa tai buvo atliekama net ne pareiškėjo įstaigoje, o centrinėje įstaigoje – Policijos departamente. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nežinojo, kas ir kada šiuos įrašus stebi ir gali peržiūrėti, kiek laiko jie faktiškai saugomi. Nebuvo gauti ir pateikti įrašai iš vidinio kiemo vaizdo kamerų, kur matosi kaip pareiškėjai atvažiuoja su savo automobiliu į vidinį kiemą, pakrauna ir išveža dviračius. Tokiu būdu pareiškėjas, jeigu turėtų tikslą dviračius pasisavinti, jis turėtų imtis tam tikrų veiksmų, jog dviračiai būtų pirmiausia patraukti į vaizdo kamerų nefilmuojamą vietą, paimdamas dviračius bandytų slėpti savo veidą ir pan. Iš vaizdo įrašo matosi priešingai, jog pareiškėjas vaikšto po tarnybines patalpas, nesislapstydamas atsisuka veidu į kameras, kas pagrindžia, jog jis neturėjo tikslo slapta išvežti dviračius ir taip juos pasisavinti, o atsakovo įrodinėjamos aplinkybės šioje dalyje laikytinos nepagrįstomis. Pats atsakovas tiksliai nežino, kiek įrašai saugomi, nes nurodo, jog maždaug du mėnesiai, tai pareiškėjas šių aplinkybių tuo labiau negalėjo žinoti.

31.15. Tarnybinio patikrinimo metu T. B., kurios paaiškinimai buvo reikšmingi vertinant pareiškėjo atliktus veiksmus, nebuvo apklausta kaip liudytoja surašant jos apklausos protokolą, o 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl pokalbio su ja. Iš tokio tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog jame nurodoma tik informacija siekiant surinkti pareiškėjo kaltę pagrindžiančius įrodymus, o ne bandant atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą. Akivaizdu, jog pavadinimas „Vilnius’17 Season Opening“ nėra dviračio pavadinimas, todėl atliekant tarnybinį patikrinimą buvo būtina išsiaiškinti šią aplinkybę apie tai užduodant klausimus T. B. bei atliekant dviračio apžiūrą. Peržiūrint vaizdo įrašą ir fotolentelę matyti, jog dviračio pavadinimas „Felt“ yra nurodytas dviračio kairėje pusėje ant jo rėmo didelėmis stilizuotomis ištemptomis raidėmis, kurias nežinant dviračių gamintojų, nėra lengva perskaityti, ir toks užrašas gali net atrodyti kaip ornamentas, o ne kaip tekstas. Dviračio dešinėje pusėje tokio užrašo nėra. Iš vaizdo įrašo matyti, kad dviratis stovėjo kaire puse priremtas prie sienos, todėl T. B. priėjus prie dviračio ir jo neatitraukdama nuo sienos nematė užrašo „Felt“, o jeigu ir atitraukė, galėjo nesuprasti ir neperskaityti užrašą. Pamačiusi pavadinimą su užrašu „Vilnius’17 Season Opening“ T. B. laikė tai dviračio pavadinimu ir tai parašė elektroniniame laiške. Iš esmės tokią situaciją T. B. ir paaiškino duodama parodymus teismo posėdžio metu. Atsakovas, teigdamas apie tai, jog turėjo būti dar vienas dviratis, su kuriuo painiojama situacija, privalėjo tai įrodyti ir pagrįsti, pašalinti abejones atliekamo tarnybinio patikrinimo metu arba bent jau teisme, bet to nepadarė. Dėl šių priežasčių laikytini nepagrįstais atsakovo motyvai, susiję su T. B. kitokiu parodymų vertinimu nei tai padarė teismas. Dviračio apžiūra buvo atliekama tik iš vienos kairės dviračio pusės, kur yra užrašas „Felt“, o dešinė dviračio pusė apžiūrėta nebuvo.

31.16. Teismo pacituota praktika, kuri yra susijusi su nagrinėjamu ginču, nelaikytina pagrindu laikyti teismo sprendimą nepagrįstu. Be cituotos teismų praktikos teismas atliko įrodymų vertinimą, nustatė bylai reikšmingas aplinkybės, atliko šių aplinkybių motyvuotą vertinimą bei padarė pagristą išvadą apie pareigūno vardo pažeminimo nebuvimą.

31.17. Atsakovas pareiškėjo veiksmus vertina kaip nuskalstamus, nepriklausomai nuo to, jog jis neturi tokios kompetencijos padaryti tokią išvadą ir šiuos veiksmus jau įvertino įgaliotas subjektas – prokuroras, kuris nustatė, jog nepadaryta nusikalstama veika. Tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų pripažinta, jog pareiškėjas padarė nusikaltimą arba ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas kitais nereabilituojančiais pagrindais, nekiltų šioje byloje jokio ginčo, jog galima būtų nustatyti pareigūno vardo pažeminimą. Nepaisant to, tokio sprendimo nėra priimto ir pareiškėjo padaryti veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami, kas atitinkamai sudaro pagrindą juos laikyti ir pareigūno vardą pažeminančiais veiksmais.

31.18. Pareiškėjas skunde pripažino, jog jo veiksmuose tikėtinai galima įžvelgti tam tikrų mažareikšmių tarnybinių nusižengimo požymių, susijusių su turto apskaitos procedūrų netinkamu taikymu, bet dėl tokių reikalavimų pažeidimo pareiškėjui nebuvo įteiktas pranešimas ir šios aplinkybės nebuvo tiriamos.

31.19. Atsakovo argumentai apie pareiškėjo neįvykdytą pareigą pranešti Imuniteto valdybai apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą laikomi nepagrįstais, nes pareiškėjas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir pabaigą nebuvo informuotas, su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl pareiškėjo, o dėl įvykio, apie kurį pranešė A. S.. Bet kokiu atveju toks nepranešimas negalėtų būti vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pareigą pranešti turėjo pareigūnas, atliekantis ikiteisminį tyrimą arba to pareigūno vadovas, rašydamas vizą tęsti arba pradėti ikiteisminį tyrimą ir turėjo spręsti klausimą tiek pareigūnas, tiek prokuroras dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo tirti Imuniteto valdybai, jeigu yra nustatomi pareigūno veikoje nusikaltimo požymiai. Nagrinėjamu atveju nenustačius nusikaltimo požymių, Imuniteto valdyba nei prokuroro, nei pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, nei pareigūno vadovo informuota nebuvo.

31.20. Įsakyme yra pripažinta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, t. y. konstatuotas pareiškėjo padaryto pažeidimo faktas. Vien tai pagrindžia, jog padaryto pažeidimo konstatavimas leidžia asmeniui gintis nuo tokio nepagrįsto pripažinimo ir kreiptis į teismą. Nepaisant to, pareigūno vardo pažeminimo fakto konstatavimas sukelia pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, jog toks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir užkerta jam teisę imtis tam tikros veiklos ateityje, pvz. valstybės tarnyboje, advokatūroje ir pan. Šios aplinkybes pagrindžia akivaizdumą, jog Įsakymas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą ir byla buvo nagrinėjama teisme.

31.21. Teismas sprendime nenurodė tiesioginių motyvų dėl atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su Įsakymo pasekmių nekėlimu, bet išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą skundą tenkinti, tokiu būdu pripažindamas ieškovo pagrįstą reikalavimą ir jo nagrinėtinumą teisme. Priešingai, teismas būtų nenagrinėjęs bylos ir priėmęs nutartį dėl bylos nutraukimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl šių priežasčių laikytini nepagrįstais ir atmestini atsakovo nurodyti motyvai dėl Įsakymu nesukeliamų pasekmių.

31.22. Atsakovas su atsiliepimu į pareiškėjo skundą buvo pateikęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų etikos komisijos posėdžio protokolą, kuriame yra nurodytas sakinys apie pareiškėjo sutuoktinės M. K. pateiktą paaiškinimą: „veiksmų, kai neaišku kieno dviračiai iš tarnybinių patalpų perkeliami į asmenines patalpas, ji nevertino, tačiau supranta, kad tai yra neteisėta“. Teismas nepasisakė dėl šio dokumento, nes teismui vertinti ir laikyti įrodymu kitų asmenų išsakytas nuomones ir vertinimus, juos analizuoti, nebuvo jokio pagrindo. Be to, nurodytas sakinys yra prieštaringas, nes jame nurodoma apie tai, jog nevertina veiksmų, o vėliau nurodoma apie supratimą apie neteisėtumą. Nurodytas sakinys pagrindžia, jog juo teikiamas atsakymas į abstrakčią hipotetinę situaciją. Iš sakinio struktūros matyti, jog jis yra nurodytas kaip ištrauktas iš konteksto, todėl galėtų būti vertinamas tik išklausius visą garso įrašą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs iš statutinės vidaus tarnybos santykių, susidariusių nustatant pareigūno vardo pažeminimą baigus tarnybinį patikrinimą po to, kai pareigūnas buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės. Bylos dalyką sudaro klausimas, ar teisėtas ir pagrįstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 10-TE-1324 „Dėl V. K. veiksmų vertinimo“, kuriuo pripažinta, kad V. K., ėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininko pareigas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-1236 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2022 m. spalio 7 d. atleistas iš valstybės tarnybos, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą ir už tai jis turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos.

33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos pagal 2022 m. spalio 6 d. ligos liudijimą, tačiau ginčijamasi dėl ankstesniais pareigūno veiksmais, susijusiais su jo vadovauto policijos komisariato patalpose nežinomų asmenų paliktų ir laikytų dviračių paėmimu ir išvežimu bei laikymu savo namuose, šių veiksmų neįforminant administravimo aktu ar neužregistruojant tarnybiniu pranešimu, galimai padaryto pareigūno vardo pažeminimo, kuris nustatytas baigus tarnybinį patikrinimą, pradėtą iki pareigūno ligos paaiškėjimo kaip atleidimo iš tarnybos pagrindo.

34. Ginčo esmę sudaro klausimas, ar policijos komisariato viršininko atliktu jo vadovaujamo komisariato patalpose nežinomų asmenų paliktų ar laikomų dviračių paėmimu ir išvežimu bei laikymu savo namuose diskredituojamas pareigūno vardas ir policijos bei vidaus tarnybos autoritetas.

35. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą, panaikindamas skųstą Įsakymą ir akcentuodamas, kad pareigūno V. K., kuris siekė išsiaiškinti dviračių savininkus (ėmėsi priemonių dviračių šeimininkų paieškoms) ir kuriam buvo žinomas dviračių stovėjimo ir praėjimų vietos komisariato patalpose filmavimas ir vaizdo įrašų buvimas, priimtas sprendimas sandėliuoti komisariate paliktus nenaudojamus dviračius paneigia norą slapta pasisavinti dviračius ir savaime nesudaro pagrindo atsakovui, kuris vadovavosi prieštaringais pareigūno A. S. paaiškinimais ir neįrodė pareiškėjo atliktų neteisėtų sandėliavimo veiksmų ir jo kaltės, skirti tarnybinę nuobaudą pagal tokią tarnybinės atsakomybės sistemą, kurioje pareigūno vardo pažeminimas laikomas pačiu šiukščiausiu pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje nėra konkretizuojama kuo pasireiškė netinkamas pareiškėjo veikimas / neveikimas bei nenurodomos konkrečios specialiųjų teisės aktų normos, kurias galbūt pareiškėjas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu, todėl iš Išvados turinio negalima nustatyti, kokių konkrečiai savo funkcijų ar pareigų neatliko pareiškėjas.

36. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas aktualumo nagrinėjamoje byloje neturinčią visiškai kito atsakomybės ir galimo atleidimo pagrindo teismų praktiką, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, taip pat ikiteisminio tyrimo nutraukimą, kas neturi jokios prejudicinės reikšmės pareigūno vardo pažeminimo tyrimui, ir anoniminį pranešimą, kurio pagrindu gali būti pradėtas vidinis tyrimas ir tarnybinis patikrinimas, akcentuodamas, kad Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas sietinas su jo atitiktimi Statuto nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai jų aiškinimo, taikymo praktikai ir grindžiamas tokia tyrimo išvada, kurioje pakankamai nustatyti neteisėtos veikos elementai, kadangi taikant atleidimo iš tarnybos savo elgesiu pažeminus pareigūno vardą pagrindą ir sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus netaikytinos vien tik tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui skirtos nuostatos, o neprivalomo tarnybinio patikrinimo procedūros taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą.

37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeisti valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

38. Bylos duomenimis, pareiškėjas 1995 m. priimtas į statutinę vidaus tarnybą ir 2017 m. gegužės 26 d. paskirtas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininku. Šiose pareigose, maždaug nuo 2021 m. lapkričio, asmeniškai ir per policijos komisariato administratorę T. B., kuri jo nurodymu 2021 m. lapkričio 9 d. siuntė visiems komisariato darbuotojams atitinkamą pasiteiravimą elektroniniu paštu, siekė išsiaiškinti ir nustatyti, kokie darbuotojai jo vadovaujamo policijos komisariato patalpose pastatė ir ilgai be priežiūros ar užrašų laiko du dviračius („Felt“ ir „Saveno carrera“) kaip asmeninius ar kaip daiktinius įrodymus pagal tyrimo medžiagas, tačiau nepažymėtus informaciniais užrašais.

Nepavykus išsiaiškinti ir nustatyti dviračius pastačiusius ir be priežiūros bei informacinių užrašų laikančius darbuotojus net po to, kai apie tai kelis kartus kalbėta komisariato darbuotojų susirinkimuose, V. K. kartu su sutuoktine atliko policijos komisariato vaizdo kamerų 2022 m. gegužės 15 d. užfiksuotus veiksmus, kuriais tie du dviračiai buvo paimti ir išsivežti, tuo siekiant tikslų, kurių dviprasmiškumas – arba siekis priversti atsiliepti dviračius nepagrįstai pastačiusius ir laikiusius komisariato darbuotojus, arba siekis pasisavinti dviračius – nagrinėjamu atveju sudaro ginčo dalį.

Išsivežti dviračiai buvo laikomi V. K. namuose, t. y. garaže. Po atostogų 2020 m. birželio 6 d. pasigedęs vieno iš tų dviračių, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. S. per portalą e.policija.lt kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pateikdamas pareiškimą dėl jam priklausančio dviračio „Felt“ vagystės ir tuo jam padarytos 860 Eur žalos. Vėliau peržiūrėtuose policijos komisariato vaizdo kamerų įrašuose pamatęs, kas paėmė dviratį, A.

S. kreipėsi į V. K. ir, nuvykęs į jo namus, atgavo dviratį, nereikšdamas pretenzijų, o V. K. papriekaištavo, kad dviratis buvo laikomas policijos komisariate daugiau negu pusę metų ir niekas neatsiliepė į policijos komisariato administratorės T. B. vykdytas dviračio savininko paieškas. Dėl galimos dviračio vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25978-22 buvo nutrauktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-jo skyriaus prokurorės A. N. 2022 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1916038-22, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

„iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis surinktais duomenimis, nustatyta, kad A. S. priklausantis dviratis, nebuvo pagrobtas, o tiesiog perstatytas į kitą vietą. A. S. dviratį atgavo ir dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi“. Kito dviračio „Saveno carrera“ savininkas ar valdytojas liko nežinomas. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui 2022 m. rugpjūčio 26 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šio skyriaus vyriausiojo tyrėjo K.

S. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-4531, kuris buvo adresuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T., pateiktos informacijos apie galbūt netinkamus V. K. ir jo žmonos Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. K. veiksmus. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyrius 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė šio skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. S. pasirašytą ir Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui A. P. adresuotą tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio patikrinimo pratęsimo“ Nr. 5-PR2-5050, kurio rezoliucinėje dalyje prašoma „tikrinimo terminą, kuris baigiasi 2022-09-25, pratęsti 30 dienų“.

Vilniaus apskrities VPK viršininkas 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-1236 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleido V. K. nuo 2022 m. spalio 7 d. iš vidaus tarnybos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicinos ekspertizės 2022 m. spalio 6 d. ligos liudijimą Nr. 2229, t. y. kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, nurodydamas, kad V. K. vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 27 m. 8 mėn. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. patvirtino Policijos departamento Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus 2022 m. spalio 21 d. pateiktą ir šio skyriaus vyriausiojo tyrėjo K.

S. pasirašytą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-160 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, kurioje, be kita ko, pažymima, kad socialinio tinko „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotas pranešimas (informacija) apie dviračio vagystę iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-jo policijos komisariato buvo peržiūrėtas 4 827 kartus, sureaguota 111 kartų (paspausta patiktukų), pateikti 7 komentarai, o rezoliucinėje dalyje siūloma „Pripažinti, kad buvęs Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus m. 5 PK viršininkas V. K. pažemino pareigūno vardą, už ką jam turėtų būti skirtas atleidimas iš vidaus tarnybos“. Šia išvada remiantis, 2022 m. spalio 26 d. priimtas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui vėliau skųstas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Įsakymas Nr. 10-TE-1324 „Dėl V. K. veiksmų vertinimo“, kurį pasirašė „Viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas“. Šis Įsakymas sudarytas, be kita ko, iš įvadinės dalies, kurioje nurodytas Įsakymo priėmimo pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas ir 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-160 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, ir centinės rezoliucinės dalies (jos dviejų punktų), kurios esminė nuostata – tokia:

„Pripažįstu, kad V. K., gim. „(duomenys neskelbtini), ėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininko pareigas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-1236 „Dėl V. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2022 m. spalio 7 d. atleistas iš valstybės tarnybos, savo veiksmais pažemino pareigūno vardą ir už tai jis turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos“.

39. Pažymėtinos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

40. Akcentuotina, kad Išvadoje, kuria grindžiamas Įsakymas, nurodomos, be kita ko:

1) CK 4.62 straipsnio nuostatos, nustatančios, kad radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas; radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas; jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti; daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius; saugojimo metu radiniu negalima naudotis);

2) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatos dėl policijos darbuotojo pareigos vadovautis moraliniais orientyrais saugant profesinę garbę ir elgiantis taip, kad jo elgesiu ar veiksmais nebūtų diskredituojamas policijos pareigūno vardas ir policijos autoritetas, visada atminti savo elgesiu ir veiksmais rodomą pavyzdį ir tai, kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus;

3) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato viršininko pareigybės aprašymo nuostatos, numatančios, kad pareigybė reikalinga policijos uždavinių įgyvendinimui šio komisariato prižiūrimoje teritorijoje organizuoti ir užtikrinti, t. y. viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, neatidėliotinos ir kitokios pagalbos asmenims teikimui, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencijos vykdymui, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų atskleidimui ir tyrimui, eismo priežiūrai, žmonių teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti;

šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir asmeniškai atsako už šio komisariato uždavinių ir funkcijų vykdymą ir nuolat kontroliuoja pavaldiems pareigūnams pavestų funkcijų vykdymą; šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, priima nutarimus; šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo ir kitus su įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus, kad būtų pasiekti policijos sistemos strateginiai tikslai;

4) Policijos įstatymo nuostatos, nustatančios, kad policija vykdo asmens ir jo turto apsaugą nuo nusikalstamo poveikio; policijos pareigūnas privalo: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves; policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai (šie reikalavimai, išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai, netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui).

41. Tuo vadovaujantis, Išvadoje daromos individualizuotos išvados: „vertinant V. K. kaltę pažymėtina, kad jis privalėjo žinoti apie jo elgesio neatitikimą visuomenėje priimtinoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus, neteisėto svetimo turto pasisavinimo pasekmes. V. K., eidamas pareigas, tiesiogiai susijusias su jam pavaldžių policijos pareigūnų tarnybinių nusižengimų prevencija, darbo drausmės kontrole, negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprantant savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo atgarsio visuomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl šiuo atveju V.

K. veiksmai vertintini kaip sąmoningi, tikintis išvengti pasekmių. Vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą, matyti, kad V. K., būdamas statutinis valstybės tarnautojas ir žinodamas Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei eidamas atitinkamas pareigas elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse, taip elgtis jis buvo įpareigotas kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnas), vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę V.

K. turėjo, matyti, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje jam nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai, tai yra pareigūno padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jo pačio pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Vertinant dėl V. K. veiksmų kilusias pasekmes – vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą bei jos kompromitavimą, pažymėtina, kad LVAT yra išaiškinęs, kad pareigūno padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (LVAT 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008), šiuo atveju dėl šio įvykio policijos bendruomenėje kilo didelis nepasitenkinimas pareigūno veiksmais.“

42. Pažymėtina, kad Išvadoje patikslinama tai, kad „Kaip matyti iš surinktos medžiagos, 2022-05-15 apie 18.45 val. ne tarnybos metu, ne uniformuoti Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5 PK viršininkas V. K., kartu su sutuoktine Vilniaus apskr. VPK KP IAS vyriausiąja tyrėja M. K., atvyko į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5 PK pirmojo aukšto patalpas (buvusios Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 6 PK budėtojų dalies patalpos), iš kurių paėmė ir išsivežė A. S. priklausinį 860 Eur vertės dviratį „Felt“ ir dviratį „Saveno carrera“, kurio vertė nenustatyta. Pažymėtina, kad V. K. ir M. K. dviračius atvyko paimti savaitgalį (sekmadienį), ne darbo dieną, kai komisariatas nedirbo ir jame nebuvo darbuotojų“.

43. Pabrėžtina, kad Statuto, kuriuo grindžiamas Įsakymas, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1587-662-2023). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

44. Šiame kontekste akcentuotina, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).

45. Taigi, esant ginčui, ar pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kyla ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

46. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisykles pažeidė, kadangi nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo doktrinoje pabrėžiamų pareigūno vardo pažeminimo (kaip ne tarnybinio nusižengimo) požymių pagal visuomenėje nusistovėjusias moralines nuostatas vertinimo, kuris paneigtas sandėliavimo individualizavimu V. K. veiksmuose. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareigūno V. K. priimto sprendimo sandėliuoti komisariate paliktus nenaudojamus dviračius nebuvimą savaiminiu pagrindu skirti tarnybinę nuobaudą atsakovui neįrodžius pareiškėjo atliktų neteisėtų sandėliavimo veiksmų ir jo kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini, kadangi pareigūno vardo pažeminimo konstatavimas nėra tarnybinė nuobauda pagal nagrinėjamam atvejui aktualias ir Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje išaiškintas Statuto nuostatas, kuriose išskiriamas „tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas“ („kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių“).

47. Panaikinant Įsakymą dėl esą pagrįsto dviračių sandėliavimo policijos viršininko namuose, netiesiogiai patvirtinta, kad visuomenėje nusistovėjusios moralinės nuostatos palankios nežinomų asmenų policijos komisariato patalpose paliktų ar laikomų dviračių sandėliavimo to policijos komisariato viršininko namuose veiksmams, kurie niekaip nepagrįsti ginčui aktuliais teisės aktais ir neužregistruoti ar kitaip neišviešinti, ką suponuoja byloje esantys duomenis.

48. Nei Statutas, nei kiti teisės aktai, kurie aktualūs nagrinėjamu atveju ir apžvelgti pirmosios instancijos teismo sprendime, nenumato ir nesuponuoja policijos komisariato viršininko teisės ir pareigos ar diskrecijos sandėliuoti savo namuose kitų nežinomų asmenų policijos komisariato patalpose paliktus ar laikomus daiktus, įskaitant dviračius, kurių poėmis (paėmimas ir išvežimas) niekaip neįformintas ir neužregistruotas bei nesusisijęs su procesinio veiksmo tiriant atitinkamas veikas būtinybe. Tokio savavališko poėmio ir sandėliavimo vienas iš galimų, tačiau jokiais įrodymais nepatvirtintų tikslų esą priversti atsiliepti dviračius palikusius ar laikančius pavaldinius, niekaip nepateisina neįforminto ir vėliau neužregistruoto dviračių paėmimo ir išvežimo bei tariamo sandėliavimo policijos komisariato viršininko namuose, kadangi tam pagal byloje esančius duomenis nebuvo jokios objektyvios būtinybės, o toks tariamas tikslas galėjo būti nesunkiai pasiektas įprastomis teisėtomis priemonėmis, pvz., įformintu sandėliavimu atitinkamose tarnybinėse patalpose.

49. Vidinis policijos komisariato administravimas, kuris negrindžiamas jokiais rašytiniais administravimo aktais ir kurio esą pasireiškia komisariato patalpose nežinomų asmenų paliktų ar laikomų daiktų ilgalaikis sandėliavimas to komisariato viršininko namuose, kaip tai įvertino pirmosios instancijos teismas, savaime tiesiogiai kenkia statutinės tarnybos autoritetui ir visuomenės pasitikėjimui šia tarnyba, nepriklausomai nuo to, ar tariamai sandėliuojamų daiktų paėmimo ir išvežimo iš policijos komisariato vaizdo įrašas nežinomų asmenų įkeltas į socialinį tinklą „Facebook“ ir jame peržiūrėtas daugybę kartų.

50. Ne dviračių paėmimo ir išvežimo vaizdo įrašo, įkelto nežinomo asmens, peržiūrėjimo socialiniame tinkle statistika, kuri nenulemta tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos ir dviračių paėmimo bei išvežimo, bet niekaip neįformintas ir vėliau neužregistruotas dviračių savavališkas paėmimas ir išvežimas bei ilgalaikis laikymas policijos komisariato viršininko namuose sudaro akivaizdaus pakenkimo statutinės tarnybos autoritetui ir pareigūno vardo diskreditavimo esmę, neįvertintą pirmosios instancijos teismo sprendime visuomenėje nusistovėjusių moralinių normų aspektu ir paneigtą pagrįsto sandėliavimo individualizavimu.

51. Ginčo veiksmų vertinimo nekeičia tai, kad tokius veiksmus atlikęs policijos įstaigos viršininkas prieš tai tarnybine tvarka siekė išsiaiškinti dviračius tarnybinėse patalpose neleistinai laikančių jo pavaldinių tapatybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nežinomų asmenų policijos įstaigos patalpose neleistinai ir galimai neteisėtai palikto ir nenustatyta tvarka laikomo asmeninio turto bei jo savininkų ar valdytojų aiškinimo faktinės aplinkybės negali paneigti to, kad visuomenėje galiojančios įprastinės moralės nuostatos, susiformavusios dėl nežinomų asmenų valstybės institucijose ar šalia jų paliktų asmeninių daiktų (pvz., dviračių), neapima palankumo tokių daiktų savavališkam paėmimui ar išgabenimui į privačius namus, to nepranešant viešąją tvarką užtikrinančioms institucijoms.

Be to, visuomenėje galiojančios įprastinės moralės nuostatos neabejotinai neapima palankumo statutinių pareigūnų ir juo labiau policijos įstaigų viršininkų veiksmams, kuriais nežinomų asmenų valstybės institucijose palikti asmeniniai daiktai (pvz., dviračiai) būtų neperduodami atitinkamoms įstaigoms ar institucijoms saugoti nustatyta tvarka, bet be aiškaus ir būtino teisinio pagrindo pasiimami ir nusivežami į savo namus bei juose laikomi, nedelsiant tokio poėmio neregistruojant nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, kad policijos komisariato viršininkui keltini aukštesni tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai nei jo pavaldiniams, įskaitant tuos, kurie savavališkai palieka ir laiko asmeninį dviratį policijos komisariato patalpose, to motyvuotai nesuderinę su šio komisariato administratoriumi ar viršininku (negavę jų sutikimo).

Todėl policijos komisariato viršininko savavališkai atliktas (jokiu procesinio veiksmo būtinumu nepagrįstas) ir jokiu procesiniu aktu neįformintas bei vėliau nedelsiant neužregistruotas nežinomo asmens ar pareigūno tarnybinėse patalpose ilgą laiką be priežiūros ar informacinio užrašo palikto dviračio paėmimas ir išvežimas bei laikymas savo privačiuose namuose kvalifikuotinas kaip akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą statutine įstaiga ir ją kompromituojantis, kaip tai pagrįstai ir teisėtai vertinama Išvadoje pagal joje pažymėtas CK 4.62 straipsnio, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato viršininko pareigybės aprašymo, Policijos įstatymo nuostatas.

52. Bylos išnagrinėjimą ir ginčo santykių bei juose atliktų V. K. veiksmų vertinimą turi lemti ne tai, kad kokie nors byloje esantys duomenys kaip įrodymai paneigia jo norą slapta pasisavinti dviračius, kas akcentuojama pirmosios instancijos sprendime, bet tai, kad byloje esantys duomenys kaip įrodymai paneigia Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato viršininko pareigybei ir visai vidaus tarnybai priskiriamas funkcijas paimti ir savo namuose laikyti nežinomų asmenų policijos komisariate paliktus ir laikomus daiktus (dviračius) be jokio formalaus įforminimo ar užregistravimo ar kitokio oficialaus informavimo.

53. Tikslas, kurio galimai siekė V. K., atlikdamas ginčo veiksmus, buvo nulemtas ne jo pareigybei keliamų tarnybinių reikalavimų ar tarnybinio būtinumo arba nepatyrimo vadybos srityje, bet jo, kaip 27 m. stažo turinčio ir patyrusio pareigūno, ėjusio policijos komisariato viršininko pareigas 2017-2021 m., itin subjektyvių asmeninių iniciatyvų, kurios nei pagal turinį, nei pagal įforminimą akivaizdžiai nesutampa su policijos ir visos statutinės vidaus tarnybos tikslu viešosios tvarkos užtikrinimo srityje. Toks tikslas galėjo ir turėjo būti siekiamas pagal V. K. pareigybei priskiriamą reikalavimą priimti atitinkamą administravimo aktą dėl nežinomų asmenų neleistinai policijos komisariato patalpose laikomų dviračių sandėliavimo to policijos komisariato tam tinkamesnėse patalpose ar jų išorėje.

54. Pirmosios instancijos teismo nustatyta procedūrinio pobūdžio aplinkybė, kad Išvada Vilniaus AVPK gauta 2022 m. spalio 21 d., o Įsakymas priimtas tik 2022 m. spalio 26 d., nors pagal Aprašo nuostatas turėjo būti priimtas ne vėliau kaip kitą dieną nuo paaiškėjimo apie padarytą pareigūno vardą žeminančią veiką, kaip ir tokia aplinkybe grindžiamas pirmosios instancijos teismo sutikimas su pareiškėjo pozicija, kad Įsakymo priėmimo terminas buvo pažeistas, nesudaro pakankamo ir savarankiško pagrindo pripažinti atsakovo Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu, konstatuojant jo pagrįstumą ir teisėtumą pagal turinio esmę ir paskirtį.

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia šios bylos nagrinėjimo rezultato, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

56. Apibendrindama šiame sprendime aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimu tenkintas pareiškėjo V. K. skundas, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-160 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, negalėjo būti laikomas pagrįstu ir turėjo būti atmetamas. Todėl apeliaciniu skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

57. Galutinis sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis