2022-06-15 Nr. AB-16069-3-63-3-00142-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-292-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00142-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui A. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. AG2-194/16-2020 (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjo A. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. LAGK buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo 2020 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. D3-R-2073r-3659 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 12 d. prašymą (toliau – ir Prašymas). LAGK Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, motyvuodamas tuo, kad Administracijos Rašte nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, nebuvo pagrįsta esminė sąlyga, kad prašomu rengti projektu bus pertvarkomas galiojančiame detaliajame plane suplanuotas, bet neįregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) .

2.2. Atsakovas pažymėjo, kad iš Rašto turinio matyti, jog į pareiškėjo paklausimą buvo atsakyta išsamiai ir aiškiai. Anot atsakovo, nėra ginčo, kad ginčo teritorijoje galioja Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38, 2 punktu (toliau – ir DP). Ginčas yra tik dėl teisės aktų aiškinimo.

2.3. LAGK nepagrįstai nurodė, kad Administracijos pozicija, kad formavimo ir pertvarkymo projektui nauji žemės sklypai neformuojami, kai teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas, negali būti laikoma tinkamu pareiškėjo prašymo išnagrinėjimu, nes ginčo situacijoje faktinės aplinkybės nebuvo susietos su teisės aktų normomis.

2.4. Anot LAGK, Prašymu pareiškėjas prašė suformuoti Žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o ne Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu padalinti, sujungti ar perdalinti žemės sklypą.

2.5. Atsakovas pabrėžė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas būtent tais atvejais, kada yra siekiama žemės sklypą padalinti, atidalinti, sujunti ar perdalinti. Atvejais, kuomet yra siekiama suformuoti žemės sklypą jame esantiems pastatams eksploatuoti yra būtina galiojančio detaliojo plano korekcija.

2.6. Atsakovas informavo teismą, kad Regionų apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs analogišką administracinę bylą Nr. eI3-3055-583/2020 ir analogiškas pareiškėjo prašymas panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo prie pastatų formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas, buvo atmestas, teismo sprendimas įsiteisėjo.

2.7. Atsakovas akcentavo, kad jeigu teismas pasisakytų priešingai, tai turėtų įtakos visai Lietuvos Respublikai: išviešintų patikrintų, registruotų Teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir TPDR) detaliųjų planų sprendiniai būtų keičiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, kurių sluoksnio net nesimato TPDR, t. y. net pagal adreso paiešką TPDR‘e nesimatytų kokie sprendiniai galioja ir turi būti taikomi. Šiuo metu sistema funkcionuoja taip, kad pagal nustatytas procedūras parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai nebūtų keičiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.

3. Pareiškėjas A. R. su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Sprendime LAGK aiškiai nurodė, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų esminių reikalavimų, keliamų viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams sprendimams, nes nėra atsižvelgta į esamą faktinę padėtį ir nenurodytas teisinis esamos situacijos sprendimo kelias esamo detaliojo plano sprendinių ribose konkrečiai koks laisvos valstybinės žemės plotas visgi patenka į pareiškėjo užstatytą teritoriją.

3.2. Ginčo teritorijoje esantis Žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neaišku, ar jis yra suplanuotas, bet neįregistruotas. Todėl Raštas neturi administracinio sprendimo priėmimo faktinio pagrindo ir individualios situacijos vertinimo, kuris turi būti žinomas ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

3.3. Pareiškėjas 2021 m. sausio 15 d. prašymu (toliau – ir 2021 m. sausio 15 d. prašymas) pasiūlė atsakovui teisinį sprendimą be detaliojo plano keitimo, į kurį atsakovas vėl pateikė savo argumentus apie dėl DP „konservavimo” ir „nekeičiamumo”. Anot pareiškėjo, atsakovas tokiu būdu užkonservuoja esamą situaciją ir nevykdo jam pavestų viešojo administravimo funkcijų prisidengiant DP „konservavimo“ tikslais.

3.4. Iš atsakovo pateiktos DP ištraukos matyti, kad ginčo teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) kvartalą, kuris apibudinamas kaip dalinai urbanizuota teritorija, funkcija nurodyta gyvenamoji teritorija, komercinė rekreacinė, bendro naudojimo. Todėl prekybos paviljono eksploatacija iš esmės neprieštarauja DP sprendiniams. Atsakovas nepateikė teismui ir LAGK visų urbanistinių DP sprendinių, todėl galima tik vienareikšmiškai teigti, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje galimi komercinės paskirties objektai.

3.5. Atsakovo pasiūlytas sprendimas (kartu su pareiškėju spręsti ir nustatyti ginčo teritorijos naudojimo būdą (nuoma, panaudą kt.), kuris užtikrintų esamo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), eksploatavimą) yra visiškai teisėtas ir teisingas.

3.6. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 2 punkto aiškinimu. Anot pareiškėjo, tai kad formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams nereiškia, kad jų jokiu būdu negalima keisti. Pareiškėjo vertinimu, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai gali neprieštarauti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir tuo pačiu jų nekeisti.

3.7. Anot pareiškėjo, toliau atsakovas nurodė Taisyklių 3 punktą ir padarė išvadą, kad „pareiškėjas siekė ne vieno iš anksčiau nurodytų veiksmų“, o toje pačioje pastraipoje nurodė, kad pareiškėjas siekė veiksmo, kuris nenumatytas Taisyklių 3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Pareiškėjas pažymėjo, jog ginčo teritorijoje esantis Žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, neaišku, ar jis yra suplanuotas, bet neįregistruotas, todėl minėtas atsakovo teiginys yra apeliavimas į nežinojimą — argumentacijos klaida. Ji daroma, kai teigiama, kad kažkas yra teisinga, jei neįrodyta priešingai. Arba, kad kažkoks paaiškinimas yra teisingas, jei alternatyvus paaiškinimas yra nepilnas (nesigilinant į tai, kad ginamasis paaiškinimas galbūt visai neatitinka faktų).

3.8. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo nurodomas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas nebuvo aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl negali būti laikomas precedentu.

3.9. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo nurodyti TPDR trūkumai ar kiti sisteminiai trūkumai nėra susiję su nagrinėjama byla.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmai (toliau – ir RAAT) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 13 d. (gavimo savivaldybės administracijoje data) atsakovui pateikė Prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme nurodoma, jog pareiškėjas siekia suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, su tikslu išsinuomoti naujai suformuotą valstybinės žemės sklypą, reikalingą prekybos paviljono eksploatacijai. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjas inicijuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą siekė dviejų tikslų: 1) iš valstybinės žemės suformuoti naują žemės sklypą, skirtą prekybos paviljono eksploatacijai; 2) suformavus naują valstybinės žemės sklypą, jį išsinuomoti.

5.2. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, priėmė skundžiamą Raštą, kuriuo nusprendė prašymo netenkinti. Rašte nurodoma, kad planuojamas Žemės sklypas patenka į DP teritoriją. Atsakovas pabrėžė, kad Taisyklių 3 punkto ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos suponuoja, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nauji žemės sklypai neformuojami, kai teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti Prašymą.

5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi su skundu į LAGK, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą tenkinti jo Prašymą. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu nusprendė skundą tenkinti iš dalies: panaikino Raštą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau reikalavimą įpareigoti Administraciją tenkinti jo Prašymą atmetė kaip nepagrįstą. LAGK 2021 m. sausio 11 d. Sprendime konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. priimant skundžiamą sprendimą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, jame nurodomos teisės normos netinkamai susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.

6. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipųsis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Todėl teismas konstatavo, kad iš esmės nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Vadovaudamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir, kadangi ginčo teritorija yra miestams priskirtoje teritorijoje (Palangos mieste), jis prašymą organizuoti projektą pateikė tinkamam subjektui. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

8. Įvertinęs teisinį reguliavimą teismas taip pat konstatavo, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu nauji žemės sklypai, skirti statiniui eksploatuoti, gali būti formuojami tik tuo atveju, kai statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, priešingu atveju nebūtu įmanoma nustatyti statinio naudojimo paskirties.

9. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, jog nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad prekybos paviljonas, kurio eksploatavimo reikmėms tenkinti pareiškėjas siekia suformuoti valstybinės žemės sklypą, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Teismui yra pateikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geosprindis“ parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tačiau jos turinys neįrodo, kad statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi nėra įrodymų leidžiančių teigti, jog kadastrinių matavimų byla yra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinta bei patvirtina.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI3-3055-583/2020 faktinės aplinkybės nėra tapačios. Vertindamas administracinėje byloje Nr. eI-3055-583/2020 nustatytas aplinkybės, teismas pažymėjo, jog šioje byloje prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikęs asmuo nuosavybės teisės pagrindu valdė Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius, ginčo teritorijoje galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 113 „Dėl detaliųjų planų“ 1.4 punktu patvirtinta Šventosios gyvenvietės detaliojo plano dalinės korektūros sprendiniai, patikslinantys Šventosios jūrų uosto ribas ir dydį ir buvo rengiama minėto detaliojo plano koregavimo procedūra, t. y. ginčo teritorijoje galiojo kito detaliojo plano sprendiniai, buvo vykdoma jo koregavimo procedūra ir statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre.

11. Atsižvelgęs į VAĮ 8 straipsnio ir 10 straipsnio 5 dalies nuostatas bei LVAT jurisprudenciją, teismas konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas priimdamas individualų administracinį aktą privalo atlikti nustatytų faktinių aplinkybių tyrimą, nurodyti taikytinas teisės normas ir pateikti teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Administracinio akto motyvai turi būti aiškus, pagrįsti ir suprantami ne tik administracinį aktą priėmusiam subjektui.

12. Įvertinęs Rašto turinį, teismas padarė išvadą, kad Administracija faktinių aplinkybių tyrimą atliko abstrakčiai, kadangi neatkreipė dėmesio, jog prekybos paviljonas, kurio eksploatavimo tikslams buvo prašoma suformuoti naują žemės sklypą, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Skundžiamame Rašte nurodoma, jog statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra plačiau pasisakoma koks yra šios aplinkybės reikšmingumas sprendžiamam klausimui. Teismas pažymėjo, jog skundžiamame Rašte yra cituojamos Taisyklių ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos ir apibendrinant nurodoma, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas formuojant naujus žemės sklypus, kai teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas, nors iš cituojamų teisės normų turinio nėra galima padaryti tokios kategoriškos išvados.

13. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, jog LAGK Sprendime pagrįstai nurodė, jog skundžiamas Raštas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, todėl yra naikintinas.

III. 14. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir LAGK Sprendimą bei atmesti pareiškėjo Prašymą kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Ginčo esmė – pareiškėjas siekia, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu būtų rengiamas formavimo pertvarkymo projektas tikslu suformuoti sklypą prie registre neregistruotų pamatų, nors ginčo teritorijoje sklypai yra suplanuoti detaliuoju planu TPDR Nr. T00040255.

15.2. Pagal Taisyklių 2 punktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, t. y. jokiu būdu negali jų keisti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esą tai įgalina rengti ginčo teritorijos formavimo pertvarkymo projektą, nes formavimo pertvarkymo projektas gali būti rengiamas ir tuo atveju, kai galioja DP. Atsakovas su tokiu DP sprendinių įvertinimu nesutinka. Administracijos vertinimu, formavimo pertvarkymo projektą, kurio tikslas formuoti sklypą prie statinio, galima rengti, esant DP, tik tuo atveju, kai visai nėra keičiami detaliojo plano sprendiniai, kai detaliuoju planu būna nustatyti tik teritoriją naudojimo privalomieji reikalavimai; nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentai, naudojimo funkcinis zonavimas, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypų užstatymo tankis; galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai). Šioje byloje nagrinėjamu atveju sklypai jau yra suplanuoti detaliuoju planu, nes, kai 2000 metais buvo rengiamas DP, sklypai buvo formuojami būtent detaliaisiais planais. Šis faktas nagrinėjamoje byloje yra svarbus, tačiau nei LAGK, nei pirmosios instancijos teismo nebuvo niekaip įvertintas, nors būtent tuo argumentu atsakovas argumentavo. LAGK tik nurodė, kad atsakovas neišsiaiškino, ar sklypai detaliuoju planu yra jau suplanuoti.

15.3. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu tik Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nurodytu atveju, t. y. kai „Žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis <...>”. Atsakovo nuomone, pareiškėjas siekia formavimo pertvarkymo projektu susiformuoti naują sklypą, tuo koreguojant galiojančio DP sprendinius, nors toks veiksmas nenumatytas Taisyklių 3 punkte.

15.4. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas neturi teisės inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kaip tai tvirtino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas negali inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, siekiant formuoti sklypą prie neregistruotų pamatų, kai sklypai jau yra suformuoti DP. Atsakovo vertinimu, galiojančio detaliojo plano sprendiniai negali būti koreguojami formavimo ir pertvarkymo projektu.

15.5. Pareiškėjas siekia veiksmo, kuris nenumatytas Taisyklių 3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Jeigu teismas pasisakytų priešingai, tai turėtų įtakos visai Lietuvos Respublikai: išviešintų patikrintų, registruotų TPDR detaliųjų planų sprendiniai būtų keičiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, kurių sluoksnio net nesimato TPDR, t. y. net pagal adreso paiešką TPDR‘e nesimatytų kokie sprendiniai galioja ir turi būti taikomi. Šiuo metu sistema funkcionuoja taip, kad pagal nustatytas procedūras parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai nebūtų keičiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.

15.6. Atsakovas akcentuoja, kad pagal vykdytus mokymus, Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gegužės 8 d. išaiškinimą Nr. 2D-1609, Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 10 d. išaiškinimą Nr. D8-2735, jei galioja detalusis planas, formavimo pertvarkymo projekto rengimas yra laikomas detalaus plano koregavimu, todėl gali būti rengiamas tik Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nurodytais atvejais, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami; sujungiami; perdalijami, bet ne formuojant naujus sklypus prie statinių (ko šioje byloje siekia pareiškėjas).

15.7. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad galiojant detaliojo plano sprendiniams su suformuotais sklypais esą gali būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo taip pat formuojamas sklypas, ant detalaus plano suformuotų sklypų, griauna darnią, tinkamai veikiančią planavimo sistemą ir galiojančių planavimo sprendinių paieškos sistemą.

16. Pareiškėjas A. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad:

16.1. Viešojo administravimo institucija jo Prašymą nagrinėjo formaliai, nepasiūlė jokių situacijos sprendimo būdų ir tuo pažeidė pareiškėjo teisę į kokybišką viešąjį administravimą, kuomet esamam Statiniui eksploatuoti turi būti priskirtas žemės sklypas ar jo dalis (net ir neformuojant naujo nekilnojamo turto objekto, jei tai sudėtinga dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, nuomos, panaudos ir kitais pagrindais. Akivaizdu, kad, nors ir ginčo teritorijoje sklypai yra suplanuoti planu TPDR Nr. T00040255, nėra jokio pagrindo koreguoti minėtus DP sprendinius, nes ginčo teritorijoje numatyti komercinės paskirties objektas ir prekybos paviljono eksploatacija neprieštarauja DP sprendiniams. Nors aukštesnio miestelio lygio detaliojo formavimo sprendiniai negali prieštarauti formavimo ir pertvarkymo projektui, tačiau apeliantas ir neįrodė, kad DP sprendiniai nenumato ginčo teritorijoje komercinės paskirties (prekybos paviljono) eksploatacijai.

16.2. 2021 m. vasario 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą Nr. (8.6.) D3-728 dėl 2021 m. sausio 15 d. prašymo dėl panaudos sutarties sudarymo dėl (duomenys neskelbtini), Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal prie šio sprendimo pridėtą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 5 d. rašto priedo Kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius numatoma ir komercinė funkcija, taigi, anot pareiškėjo, atsakovo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms dėl DP (duomenys neskelbtini) kvartalo, Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir komercinės paskirties funkcinių sprendimų. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad 2021 m. vasario 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (8.6.) D3-728 priimtas formaliai, neatsižvelgus į esamos faktinės padėties reglamentavimą ir faktinę sudėtį ir todėl naikintinas, nes jo pagrindai prieštarauja faktinėms Detaliojo plano aplinkybėms, nepateikia tikslinės situacijos sprendimo.

16.3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrindė savo pozicijos, kodėl žemės sklypo negalima suformuoti koreguojant DP.

16.4. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurie apribotų detaliojo plano koregavimą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai savo atsisakymą grindžia tuo, kad žemės sklypo formavimas esančiam statiniui eksploatuoti laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. Tačiau nepagrindžia ir nemotyvuoja tokio savo teiginio nei galiojančio detaliojo plano sprendiniais, nei kitais galiojančio detaliojo plano galimais apribojimais.

16.5. Pareiškėjas pabrėžia, kad remiantis LVAT praktika, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Todėl, anot pareiškėjo, skundžiamu Raštu nepakankamai įvertinta esama padėtis ir nenurodyti atsisakymą formuoti žemės sklypą pagrindžiantys detaliojo plano sprendiniai.

16.6. Atsakovas taip pat nenurodė jo išduotų leidimų statiniui esančiam (duomenys neskelbtini), Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei galimų ūkinės veiklos apribojimų, kurie draustų užbaigti statinio statybos darbus. Pareiškėjo nuomone, tai kad daiktinės į statinį nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nėra reikšminga sprendžiant statiniui reikalingo žemės sklypo formavimo organizavimo klausimą. Pareiškėjo manymu, daiktinės teisės į statinį ir jo paskirtį gali būtų nustatytos iš atsakovui pateiktų Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir kitų dokumentų.

16.7. Vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 2.4 punktu, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu pareiškėjas daro išvadą, kad statybą reglamentuojantys teisės aktai numato galimybę atlikti statinio kapitalinį remontą – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pažymi, kad jeigu būtų formuojamas naudojamas žemės sklypas, esamam statiniui eksploatuoti būtų galima formuoti sklypą pagal esamo detaliojo plano sprendinius ir jame numatoma vykdyti veikla neturėtų prieštarauti kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentams. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesivadovavo minėtomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas paliko galioti LAGK Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Rašto panaikinimo tenkintas, nes Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. priimant skundžiamą sprendimą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, jame nurodomos teisės normos netinkamai susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

19. Administracija apeliaciniame skunde su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad LAGK ir teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo teritorijoje galioja DP, kuriuo suplanuoti sklypai; pareiškėjo veiksmai nepapuola į Taisyklių 3 punkte numatytus veiksmus ir TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punktą; pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; teismo pateiktas aiškinimas griauna darnią, tinkamai veikiančią planavimo sistemą ir galiojančių planavimo sprendinių sistemą.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija pritaria LAGK ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju Rašte nėra pateikta išsami faktinės situacijos analizė, nurodyta teisės norma savaime nelemia prašymo netenkinimo, o kitų teisės normų, kurios minimos atsakovo procesiniuose dokumentuose, Rašte nenurodyta. Taigi LAGK ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, jame nurodomos teisės normos netinkamai susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Situacijai įvertinti reikšmingos aplinkybės (prekybos paviljonas, kurio eksploatavimo tikslams buvo prašoma suformuoti naują žemės sklypą, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra valstybinėje žemėje, nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu stovi ginčo statinys ir kt.) arba nenustatytos, arba nesusietos su teisės normomis, kurios aktualios nagrinėjamoje byloje.

23. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad LAGK ir teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo teritorijoje galioja DP, kuriuo suplanuoti sklypai. Priešingai – LAGK ir teismas analizavo šiuos argumentus, juos įvertino ir dėl jų pasisakė. LAGK išsireikalavo į bylą DP, nes atsakovas jo nepateikė su atsiliepimu, informaciją, ar šiuo metu rengiamas DP koregavimas ir kt.

24. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį sakinį pavartojo tik tuo aspektu, kad pareiškėjas turi teisę paduoti prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (taip, kaip įvyko nagrinėjamu atveju 2020 m. lapkričio 12 d.), tačiau ar šis prašymas tenkintinas ar atmestinas, nuspręsti turi viešojo administravimo subjektas. Tai aiškiai nurodyta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendime, paliekant LAGK sprendimą galioti (panaikinti Raštą, bet atmesti reikalavimą įpareigoti organizuoti) bei nurodant, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pav., 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-691-1062/2019 ir kt.).

25. Šalių argumentų, kuriais keičiamos ginčo ribos (pavyzdžiui, pareiškėjo argumentai dėl detaliojo plano koregavimo ir kt., atsakovo papildomi argumentai dėl situacijos vertinimo, kurie nenurodyti Rašte (dėl TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatų ir kt.), teismas nevertina ir dėl jų nepasisako. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai aiškino bei taikė byloje aktualias teisės normas, teisingai išsprendė klausimą dėl Rašto teisėtumo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė