Legislator Case Law & Legislation
52f99ce2-2f9c-433c-9910-d6e852ae3d09 AI generated

52f99ce2-2f9c-433c-9910-d6e852ae3d09 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 52f99ce2-2f9c-433c-9910-d6e852ae3d09
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Bronius Zalaga                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-135/2015Teisėja Laima Barkovskienė                           Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00376-2013-7                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.4.6.3.1;                                               2.4.6.3.2;   (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS      N U O S P R E N D I S                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Gražvydo Poškaus ir Vaclovo Iždono, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorams Artūrui Kariakinui, Erikai Girgždienei,nuteistajam S. T., jo gynėjai adv.

Legislator headnote

AI generated

52f99ce2-2f9c-433c-9910-d6e852ae3d09 · Å iaulių apygardos teismas: Apeliantas kelia klausimÄ , kodėl N. T. niekur nesikreipė iÅ¡ karto po, kai 2013-08-23 pasiėmė vaikÄ , nors tuo metu dar dirbo visos įstaigos, o vaikas telefoninio pokalbio 2013-08-22 metu nieko apie tėvo smurtÄ nenurodė. Mano, kad teismas turėjo įvertinti visus jo pateiktus įrodymus, nes BPK leidžia gintis ir teikti visus įrodymus, neatitinkančius liudytojų parodymų, o skyrybų dokumentai įrodo jo ir N. T. prieÅ¡iÅ¡kus santykius ir tai, kad analogiÅ¡kai nusiteikę ir vaikai. Mano, kad teismas nesilaikė BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, rėmėsi liudytojos J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Bronius Zalaga                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-135/2015Teisėja Laima Barkovskienė                           Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00376-2013-7                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.4.6.3.1;                                               2.4.6.3.2;   (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS      N U O S P R E N D I S                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Gražvydo Poškaus ir Vaclovo Iždono, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorams Artūrui Kariakinui, Erikai Girgždienei,nuteistajam S. T., jo gynėjai adv.

Jurgitai Å lapaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir nuteistojo S. T. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 3 d. ir nubaustas 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., S. T. įpareigotas 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: S. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu nuo 13 val. ir 14 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kairę kojÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į kairę ausį mažametei savo dukrai J. T., gim. 2000m. kovo 12d., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras skundžia Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir skirti S. T. laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Taip pat praÅ¡o, vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant S. T. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir įpareigoti S. T. vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. T. bausmę, skyrė bausmės rūšį, kuri nėra numatyta LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje ir kuri yra Å¡velnesnė, nei numatyta.

Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo LR BK 54 str. 3 d. nuostatomis dėl Å¡velnesnės bausmės negu numatyta sankcijoje skyrimo, nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos ir pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimÄ paskirtÄ ja bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir paveiktas taip, kad atlikęs bausmę ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 2 ir 4 p.), o taip pat bÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p.).

Prokuroras pažymi, kad dėl to, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra sÄ lygų, numatytų LR BK 61 str. ir 62 str., kurioms esant bÅ«tų galima taikyti Å¡velnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d., skyrė sankcijoje nenumatytÄ bausmę - laisvės apribojimÄ ir nemotyvavo, kodėl skiriama Å¡velnesnė bausmė rūšis. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras tvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 30 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas ir kaltinamajam tikslinga paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, iÅ¡ naujo byloje atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti J. T., A. T., Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių specialistÄ T. B., pareikalauti iÅ¡ minėto skyriaus visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su jo Å¡eimÄ . Skunde nurodo, kad puolimas prieÅ¡ jį buvo suorganizuotas iÅ¡ karto po skyrybų su N. T., o gindamasis jis privalėjo įraÅ¡inėti pokalbius ir naudoti juos savo vaikų gynybai, taip pat nurodo, kad N. T. grasino su juo susidoroti, tačiau jis į policijÄ nesikreipė, kadangi pareigÅ«nai, anot apelianto, yra prieÅ¡ jį nusistatę ir tyrimų neatlieka.

Teigia, kad nusikalstamos veikos prieÅ¡ jį prasidėjo 2013 m. liepos mėnesį, o rugpjūčio mėnesį prasidėjo grasinimų įgyvendinimas, prie ko prisidėjo ir specialistas T. B.. Nurodo, kad A. T. po trijų dienų pabuvimo pas mamÄ N. T. grįžo pas jį prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi, o jis, siekdamas jÄ auklėti ir atpratinti nuo įpročio čiulpti pirÅ¡tÄ , norėjo jÄ nufilmuoti. Teigia, kad iÅ¡ garso įraÅ¡o girdėti, jog vaikas nieko nekalba apie muÅ¡imÄ , nes jo nebuvo, o duktė ant jo buvo pikta, nes neturėjo telefono, o N. T., tai iÅ¡naudodama, dukrÄ Ä¯kalbėjo meluoti apie muÅ¡imÄ .

Pažymi, kad jis pirmÄ kartÄ buvo paklaustas tik po 2013-09-16 teismo posėdžio, prieÅ¡ apklausÄ T. B. dukrÄ A. mokė, kÄ kalbėti, o dukra J. po įvykio buvo apklausta T. B. ir Bagdonaitės automobilyje ir palikta pas jį, o paimta tik po 5 dienų. Mano, kad nuosprendyje nurodytos kaltinimui palankios aplinkybės, neanalizuoti faktai, paneigiantys inkriminuotÄ veikÄ . Teigia, kad teismas nevertino visumos byloje esančių įrodymų, esančių prieÅ¡taravimų tarp liudytojų nurodytų aplinkybių, besÄ lygiÅ¡kai tikėjo nukentėjusios ir jos dviejų įstatyminių atstovių liudijimais, nekreipė dėmesio į kai kurių įrodymų neleistinumÄ , padarytus ikiteisminio tyrimo metu proceso pažeidimus, turinčius reikÅ¡mės jo, kaip teisiamojo asmens, teisių pažeidimams, nevertino kai kurių byloje esančių įrodymų.

Pažymi, kad teismas bylÄ nagrinėjo nekreipdamas dėmesio į tai, kad byloje iÅ¡ esmės nagrinėjamas Å¡eimyninis barnis dėl vaikų auklėjimo. Teigia, kad skyrybos įvyko tik 2013-05-29, skyrybų metu ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nebuvo, patys vaikai pasirinko su kuo gyventi, jų Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta į asocialių Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , jis vienas du metus augino ir auklėjo savo dukras, nes žmona važinėjo į VokietijÄ uždarbiauti, nevartoja alkoholio 10 metų, niekada prieÅ¡ vaikus nesmurtavo, vaikus mokė dirbti, draudė bendrauti su ,,neaiÅ¡kiais tipais“, tarėsi su buvusia žmona dėl vaikų auklėjimo, tačiau buvusi žmona leido 16 metų dukrai vienai gyventi jos bute, kai ji buvo iÅ¡vykusi, leido miegoti pas draugus, jo ir žmonos požiÅ«ris dėl vaikų auklėjimo nesutapo.

Mano, kad tik kerÅ¡to vedina N. T. tyčia parašė melagingÄ praneÅ¡imÄ policijai, jog taip įskaudintų jį ir parodytų, kokia yra gera ir mylinti mama. Pažymi, kad dukros labai pasiilgdavo mamos, kai jos nematydavo daugiau kaip pusę metų, jos yra paauglės, bendraujančios su savo draugais-mylimaisiais ir siekia gyventi niekieno neprižiÅ«rimos, o mama joms tai niekada nedraudė. Apeliantas akcentuoja, kad iki Å¡ios dienos jo vaikais rÅ«pinasi V. Å ., nors pati motina N. T. niekur nedirba. Tvirtina, kad teismas, vertindamas proceso dalyvių parodymus, turėjo atsižvelgti į tai, kad proceso dalyviai suinteresuoti bylos baigtimi, nes dukros net neslėpė, jog pyksta ant apelianto dėl auklėjimo.

Mano, kad jo kaltė grindžiama tik teismo prielaida, jog J. nemeluoja ir sako teisybę. Nurodo, kad proceso metu nukentėjusiosios J. T. atstovais buvo pripažintos N. T. ir V. Š., tačiau teismui nekilo klausimų, kodėl buvo dvi atstovės, kurios, pažeidžiant LR BPK 80 str. 1 d. 3 p., buvo apklaustos. Nurodo, kad teismas nepašalino prieštaravimo dėl sumušimo laiko, nes motina nurodė, kad J. buvo sumušta 2013-08-22 vakare, o J. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad konfliktas dėl telefono įvyko per pietus.

Apeliantas kelia klausimÄ , kodėl N. T. niekur nesikreipė iÅ¡ karto po, kai 2013-08-23 pasiėmė vaikÄ , nors tuo metu dar dirbo visos įstaigos, o vaikas telefoninio pokalbio 2013-08-22 metu nieko apie tėvo smurtÄ nenurodė. Mano, kad teismas turėjo įvertinti visus jo pateiktus įrodymus, nes BPK leidžia gintis ir teikti visus įrodymus, neatitinkančius liudytojų parodymų, o skyrybų dokumentai įrodo jo ir N. T. prieÅ¡iÅ¡kus santykius ir tai, kad analogiÅ¡kai nusiteikę ir vaikai. Mano, kad teismas nesilaikė BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, rėmėsi liudytojos J.

T., apklaustos 2013-08-26 ikiteisminio tyrimo medžiagoje NR.67-1-00376-13 apklausa, kuri atlikta pažeidžiant LR BPK 186 str. reikalavimus, nes joje nedalyvavo nei vienas iÅ¡ tėvų, o dalyvavo tik VTAS atstovas. Nurodo, kad jau nuo 2013-08-27 buvo pažeistos jo, kaip tėvo teisės, neteisėtai 2013-10-24 buvo paskirta kardomoji priemonė. Teigia, kad teismas remiasi motinos, sesers A., globėjos V. Å . parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi ir teismo iÅ¡vados apie bylos aplinkybes yra grindžiamos prielaidomis ir Å¡meižikiÅ¡komis apkalbomis, jo dukros parodymų patikimumas grindžiamas tik prielaidomis ir melu, į bylÄ nėra pateikta nei vieno objektyvaus, įstatymo nustatyta tvarka gauto įrodymo, patvirtinančio dukros kalbas, taip pat nėra nei iÅ¡vestinių, nei tiesioginių įrodymų, kurie sudarytų vieningÄ loginę įrodymų grandinę.

Pažymi, kad teismų praktikoje visais atvejais atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje surinkti įrodymai turi bÅ«ti vertinami visumoje, o ne atskirai ar atsietai nuo visų faktinių bylos aplinkybių, teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito nuvertinti. Nurodo, kad teismas atsisakė prijungti garso įraÅ¡Ä , padarytÄ 2013-08-13, kai dar nebuvo kalbos apie teismus, kai buvusi jo žmona jam paskelbė karÄ dėl vaikų. Pažymi, kad LR BPK 21 str. 4 d., 7 str., 98 str. nedraudžia gintis, o LAT 2002-11-20 civilinėje byloje Nr.3K-3-1406/202 yra pasisakęs, kada galima garso įraÅ¡us naudoti kaip gynybos priemonę.

Nurodo, kad nuo 2013-08-22 iki Å¡iandien jis be teismo sprendimo yra atskirtas nuo savo vaikų, jam faktiÅ¡kai apribotos tėvystės teisės. Nurodydamas teismų praktikÄ , apeliantas pažymi, kad visur akcentuojama, kad konfliktai dėl vaikų auklėjimo tarp susipykusių buvusių sutuoktinių spręstini ypatingai kruopščiai ir atidžiai, nes kiekvienas iÅ¡ tėvų turi savo ne tik asmeninius ketinimus, bet ir susijusius su vaikų likimais, ir nebÅ«tinai, teisėtus.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo skundÄ tenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti.

Prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo – atmesti.Nuteistojo skundas atmetamas, prokuroro skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl nuteistojo skundo IÅ¡ nuteistojo S. T. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymu vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, susijusiomis su bylos įrodymais.

LR BPK 20 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisėjas), kurio žinioje yra byla.

Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Taigi, nuteistojo skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė iÅ¡ esmės tik nuteistojo mažametės dukters J.

T. bei jos motinos N. T. ir sesers A. T. parodymais, kurių patikimumas nuteistajam kelia abejonių, nes, kaip tvirtina nuteistasis, dukros yra nusistačiusios prieÅ¡ jį dėl buvusios sutuoktinės N. T. vykdomo siekio su juo susidoroti bei dėl jo (nuteistojo) taikomų auklėjamojo pobÅ«džio priemonių, kurios dukroms nėra priimtinos. Kolegija nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Nuteistojo mažametės dukros J. T. parodymai neabejotinai yra vieni iÅ¡ pagrindinių įrodymų, kuriais įrodyta apelianto kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ 2013 m. rugpjūčio 22 d.

Ir Å¡ie įrodymai yra labai svarbÅ«s, nes bÅ«tent dėl nukentėjusios mažametės parodymų Å¡ioje byloje ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu minėti parodymai dėl aptariamos nusikalstamos veikos pasitvirtino.Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėja nukentėjusioji J. T. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, virtuvėje ji pastebėjo, kad tėtis jÄ fotografuoja, jai tas nepatiko, ji nuėjo į savo kambarį, ten tėtis jÄ vėl pradėjo fotografuoti, tai pamačiusi ji norėjo iÅ¡ jo paimti telefonÄ , tada tėtis jai iÅ¡ kelio trenkė į kairę Å¡launį ir iÅ¡ kumščio trenkė į kairę ausį, jai akyse apie 5 sekundes pasidarė juoda, smÅ«gis į ausį buvo skaudesnis nei į kairę Å¡launį, mėlynės nebuvo, tačiau ant to Å¡ono ji negalėjo miegoti dvi naktis, buvo paraudimas, tėtis pagrasino, kad jei ji ir toliau taip darys, tai bus dar blogiau, tÄ pačiÄ dienÄ ji tėčio telefonu kalbėjo su mama, tačiau jai telefonu nieko nesakė, kadangi manė, jog tai nesvarbu, anksčiau yra buvę, kad tėtis trenkdavo, galvojo apie tai pasakyti į akis, kai mama atvažiuos, kitÄ dienÄ apie tai pasakė mamai ir sesei (1 t., 44-45 b. l.).

Nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir pats apeliantas. Ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu jis neneigė, jog nagrinėjamo įvykio metu įvyko konfliktas su mažamete dukra dėl jo siekio mergaitę nufilmuoti, kad dukrai tai nepatiko ir ji norėjo atimti iÅ¡ jo telefonÄ , dėl ko jis dukrÄ atstÅ«mė, kuri lovoje tik atsisėdo, tačiau neigė dukrai spyręs į kairę kojÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavęs į ausį, nors nurodė, kad po konflikto mergaitę paliko susijaudinusiÄ (1 t., 58 b. l., 2 t., 67-68 b. l.).

IÅ¡ nukentėjusiosios J. T. motinos N. T. 2013-08-24 pareiÅ¡kimo policijos komisariatui matyti, kad ji praÅ¡o nubausti S. T. už tai, kad jis 2013-08-22 vakare sudavė smÅ«gį į ausį ir į kojÄ jų nepilnametei dukrai J. T. (1 t., 1 b. l.). Apklausiame teisme N. T. parodė, kad ji 2013-08-22 skambino J., tačiau mergaitė nieko nesakė, susitarė susitikti rugpjūčio 23 d., jį dukrÄ pasiėmė rugpjūčio 23 d., parsivežus jÄ namo ir begeriant arbatÄ dukra pradėjo pasakoti apie įvykio aplinkybes, kad jai sėdint virtuvėje ant sofos ir raÅ¡ant SMS žinutes tėtis pradėjo jÄ filmuotai, dukrai tas nepatiko, ji praÅ¡iusi tėvo liautis, bet jis vis tiek nesiliovė, tada dukra griebė jam už telefono, bet nepataikė, tada tėtis jai spyrė į kojÄ ir kumščiu sudavė į ausį, ji nuėjo į savo kambarį, atsigulė, o tėtis jÄ vėl filmavo, jai buvo užkritusi ausis, naktį skaudėjo.

Ä® klausimÄ , dėl ko ji nieko nesakė kai ji (N. T.) skambino, mergaitė pasakė, jog galvojo pasakyti kai jos susitiks, nes tėtis įraÅ¡inėja pokalbius ir ji bijojo, mergaitė parodė kairės kojos Å¡launį, kuri buvo truputi patinusi, tačiau mėlynės nebuvo (2 t., 69-70 b. l.). Apie tai, kad S. T. nagrinėjamo įvykio metu smurtavo prieÅ¡ J. T. apklausima pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė ir A. T., nukentėjusiosios sesuo, kuri parodė, kad tėtis sudavė sesei J., J. mamai papasakojo, kad tėtis jÄ filmavo, tas sesei nepatiko, tėtis trenkė J.

į kojÄ ir ausį, dėl to mama kreipėsi į policijÄ (1 t., 49-50 b. l.). Apie panaudotÄ smurtÄ mažametės atžvilgiu teismui nurodė žinanti ir liudytoja V. Å . (2 t., 71 b. l.). Be paminėtų nukentėjusiosios, apelianto ir liudytojų parodymų, byloje yra ir raÅ¡ytinė medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog nukentėjusioji J. T., atsakydama į Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų suformuluotus klausimus, dalyvaujant globėjai bei Å¡io skyriaus specialistams, 2013-10-08 nurodė, kad tėvas, kai ji buvo nuvažiavusi pas jį, jos atsiprašė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo, nors prieÅ¡ tai tÄ neigė (2 t., 33 b. l.).

Ir nors apeliantas skunde teigia, kad apklaustų asmenų parodymai prieÅ¡taringi ir šį savo teiginį jis argumentuoja tuo, kad N. T. pareiÅ¡kime policijai dėl dukters sumuÅ¡imo nurodė, kad tai buvo padaryta 2013-08-22 vakare, o nukentėjusioji J. T., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė, kad tėvas prieÅ¡ jÄ smurtÄ naudojo 2013-08-22 per pietus, tačiau tai kolegija nelaiko esminiu parodymų prieÅ¡taravimu. Ir nors nuteistasis stengiasi sumenkinti nukentėjusiosios motinos parodymus akcentuodamas šį neatitikimÄ , tačiau kolegija sprendžia, kad nevisiÅ¡kai tikslus laiko nurodymas nėra esminė aplinkybė, dėl ko bÅ«tų galima pagrįstai suabejoti N. T. parodymais kaip įrodymais ar vertinti juos kaip prieÅ¡taringus, juolab, kad N. T. niekada nei tyrimo metu, nei teisme neparodė mačiusi, kaip S. T. mušė J.

– ji nurodė apie tai tik girdėjusi iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, todėl nedidelis laiko neatitikimas galimas, kadangi pati liudytoja nedalyvavo įvykyje. Jokių kitų prieÅ¡taravimų proceso dalyvių parodymuose kolegija nenustatė, jų nenurodė ir apeliantas, todėl sutikti su nuteistojo teiginiais, jog nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje rėmėsi 2013-08-26 nukentėjusiosios parodymais, kurie, pasak nuteistojo, buvo užfiksuoti pažeidžiant LR BPK 186 str. numatytÄ nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos tvarkÄ .

Å is argumentas atmetamas, kadangi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, o 2013-08-26 parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo tik pagarsinti, supažindinant proceso dalyvius su bylos medžiaga (2 t., 72 b. l.), tačiau priimant galutinį teismo sprendimÄ jais nebuvo remtasi. Nuteistojo teigimu, nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas ir LR BPK 80 str. 1 d. 3 p., kuriame numatyta, kad kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas įtariamojo, kaltinamojo, iÅ¡teisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas.

Bylos duomenys patvirtina, kad byloje parodymus davė mažametės J. T. atstovė pagal įstatymÄ motina N. T. bei J. T. laikina globėja V. Å .. Atsižvelgiant į tai, kolegija nesutinka, jog Å¡iuo atveju buvo pažeistos BPK 80 str. 3 p. nuostatos, kadangi LR BPK 54 str. 3 d. yra nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ LR BPK 80 str. 1 d. 3 p. numatytos taisyklės. LR BPK 54 str. 3 d. numatyta, kad atstovai pagal įstatymÄ , kuriems priskiriami nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rÅ«pintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rÅ«pinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys (BPK 53 str. 2 d.) gali bÅ«ti apklausti kaip liudytojai.

Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad mažametę J. T. teismo proceso metu atstovavo dvi atstovės pagal įstatymÄ â€“ motina N. T. ir laikina globėja V. Å ., kas nėra įprasta teisminiuose procesuose, tačiau tai, kolegijos nuomone, nelaikytina BPK pažeidimu, dėl kurio bÅ«tų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris bÅ«tų sukliudęs teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo iÅ¡vados skundžiamame nuosprendyje dėl S. T. kaltės motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samia, visapusiÅ¡ka bei neÅ¡aliÅ¡ka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog S. T. savo veiksmais padarė jam inkriminuotÄ veikÄ . Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė sprendimo motyvus, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Vien tai, kad Å¡iuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Tokiu bÅ«du apelianto teiginiai dėl tariamo jo nekaltumo prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, yra paneigti byloje esančių ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Jo kaltė padarius kaltinime inkriminuotÄ veikÄ yra visiÅ¡kai įrodyta ir abejonių nekelia, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė nuteistajam bausmę, kurios rūšies nenumato pritaikytas baudžiamojo kodekso straipsnis, todėl praÅ¡o skirti inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , o paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas S. T. pripažino kaltu pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 140 str. 3 d. (2013-07-02 įstatymo redakcija Nr. XII-501, įsigali. 2013-07-13 (Žin., 2013, Nr. 75-3772) (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui) ir paskyrė devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas S. T. 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 48 str. 7 d.).

Tačiau pažymėtina, kad Å¡io įstatymo sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 2 metų. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, nenumatytÄ BK straipsnio sankcijoje, savo sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kodėl apeliantui paskyrė Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme.Kadangi teismas skundžiamu nuosprendžiu S. T. paskyrė sankcijoje nenumatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , taip pažeisdamas BK 54 str. 1 d. nuostatas, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. 2 p.).

Svarstydamas bausmės dydžio klausimÄ apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tuos pačius bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į kuriuos atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas – S. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, jo asmenybę.S. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), nors jis ir anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas, Å«kininkauja, nėra neigiamai jį apibÅ«dinančių duomenų, jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes S. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme artima Å¡ios bausmės minimumui. Prokuroras skunde praÅ¡o, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vidutiniam galimam įstatyme numatytam terminui, tačiau jokių motyvų dėl tokio termino nustatymo skunde neiÅ¡dėsto. Visgi kolegija, atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ trumpesniam laikui, t.y. vieneriems metams bei skiriant prokuroro skunde nurodytus teismo įpareigojimÄ ir baudžiamojo poveikio priemonę.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a:

S. T. apeliacinį skundÄ atmesti.Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti:S. T., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 8 p., 722 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, įpareigoti S. T. per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                 Bronius Zalaga Teisėjai                                                                              Vaclovas Iždonas                                                                               Gražvydas PoÅ¡kus