52f99ce2-2f9c-433c-9910-d6e852ae3d09 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas Bronius Zalaga                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-135/2015TeisÄja Laima BarkovskienÄ                           Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00376-2013-7                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.4.6.3.1;                                               2.4.6.3.2;   (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS      N U O S P R E N D I S                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisÄjų Gražvydo PoÅ¡kaus ir Vaclovo Iždono, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorams ArtÅ«rui Kariakinui, Erikai Girgždienei,nuteistajam S. T., jo gynÄjai adv.
Legislator headnote
AI generated52f99ce2-2f9c-433c-9910-d6e852ae3d09 · Å iaulių apygardos teismas: Apeliantas kelia klausimÄ , kodÄl N. T. niekur nesikreipÄ iÅ¡ karto po, kai 2013-08-23 pasiÄmÄ vaikÄ , nors tuo metu dar dirbo visos įstaigos, o vaikas telefoninio pokalbio 2013-08-22 metu nieko apie tÄvo smurtÄ nenurodÄ. Mano, kad teismas turÄjo įvertinti visus jo pateiktus įrodymus, nes BPK leidžia gintis ir teikti visus įrodymus, neatitinkanÄius liudytojų parodymų, o skyrybų dokumentai įrodo jo ir N. T. prieÅ¡iÅ¡kus santykius ir tai, kad analogiÅ¡kai nusiteikÄ ir vaikai. Mano, kad teismas nesilaikÄ BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, rÄmÄsi liudytojos J.
Full text
PraneÅ¡Äjas Bronius Zalaga                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-135/2015TeisÄja Laima BarkovskienÄ                           Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00376-2013-7                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.4.6.3.1;                                               2.4.6.3.2;   (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS      N U O S P R E N D I S                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 29 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisÄjų Gražvydo PoÅ¡kaus ir Vaclovo Iždono, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorams ArtÅ«rui Kariakinui, Erikai Girgždienei,nuteistajam S. T., jo gynÄjai adv.
Jurgitai Å lapaitienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros prokuroro ir nuteistojo S. T. apeliacinius skundus dÄl KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. rugsÄjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 3 d. ir nubaustas 9 (devynerių) mÄnesių laisvÄs apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., S. T. įpareigotas 8 (aÅ¡tuonis) mÄnesius dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: S. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjÅ«Äio 22 d. laikotarpiu nuo 13 val. ir 14 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyÄia vienÄ kartÄ Ä¯spyrÄ Ä¯ kairÄ kojÄ ir vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ Ä¯ kairÄ ausį mažametei savo dukrai J. T., gim. 2000m. kovo 12d., tuo sukeldamas nukentÄjusiajai fizinį skausmÄ .Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros prokuroras skundžia KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2014-09-30 nuosprendį dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs, praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir skirti S. T. laisvÄs atÄmimo bausmÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mÄnesiams.
Taip pat praÅ¡o, vadovaujantis LR BK 75 str., laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti dvejiems metams, įpareigojant S. T. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo ir įpareigoti S. T. vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. T. bausmÄ, skyrÄ bausmÄs rūšį, kuri nÄra numatyta LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje ir kuri yra Å¡velnesnÄ, nei numatyta.
Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo LR BK 54 str. 3 d. nuostatomis dÄl Å¡velnesnÄs bausmÄs negu numatyta sankcijoje skyrimo, nesilaikÄ nusistovÄjusios teismų praktikos ir pažeidÄ baudžiamojo įstatymo reikalavimÄ paskirtÄ ja bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir paveiktas taip, kad atlikÄs bausmÄ ateityje laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 2 ir 4 p.), o taip pat bÅ«tų įgyvendintas teisingumo principas (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p.).
Prokuroras pažymi, kad dÄl to, jog kaltinamojo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta, nÄra sÄ lygų, numatytų LR BK 61 str. ir 62 str., kurioms esant bÅ«tų galima taikyti Å¡velnesnÄ bausmÄs rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d., skyrÄ sankcijoje nenumatytÄ bausmÄ - laisvÄs apribojimÄ ir nemotyvavo, kodÄl skiriama Å¡velnesnÄ bausmÄ rūšis. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras tvirtina, kad 2014 m. rugsÄjo 30 d.
KelmÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas ir kaltinamajam tikslinga paskirti laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos vykdymÄ atidedant.Apeliaciniu skundu nuteistasis S. T. praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, iÅ¡ naujo byloje atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti J. T., A. T., KelmÄs rajono savivaldybÄs administracijos vaiko teisių specialistÄ T. B., pareikalauti iÅ¡ minÄto skyriaus visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su jo Å¡eimÄ . Skunde nurodo, kad puolimas prieÅ¡ jį buvo suorganizuotas iÅ¡ karto po skyrybų su N. T., o gindamasis jis privalÄjo įraÅ¡inÄti pokalbius ir naudoti juos savo vaikų gynybai, taip pat nurodo, kad N. T. grasino su juo susidoroti, taÄiau jis į policijÄ nesikreipÄ, kadangi pareigÅ«nai, anot apelianto, yra prieÅ¡ jį nusistatÄ ir tyrimų neatlieka.
Teigia, kad nusikalstamos veikos prieÅ¡ jį prasidÄjo 2013 m. liepos mÄnesį, o rugpjÅ«Äio mÄnesį prasidÄjo grasinimų įgyvendinimas, prie ko prisidÄjo ir specialistas T. B.. Nurodo, kad A. T. po trijų dienų pabuvimo pas mamÄ N. T. grįžo pas jį prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi, o jis, siekdamas jÄ auklÄti ir atpratinti nuo įproÄio Äiulpti pirÅ¡tÄ , norÄjo jÄ nufilmuoti. Teigia, kad iÅ¡ garso įraÅ¡o girdÄti, jog vaikas nieko nekalba apie muÅ¡imÄ , nes jo nebuvo, o duktÄ ant jo buvo pikta, nes neturÄjo telefono, o N. T., tai iÅ¡naudodama, dukrÄ Ä¯kalbÄjo meluoti apie muÅ¡imÄ .
Pažymi, kad jis pirmÄ kartÄ buvo paklaustas tik po 2013-09-16 teismo posÄdžio, prieÅ¡ apklausÄ T. B. dukrÄ A. mokÄ, kÄ kalbÄti, o dukra J. po įvykio buvo apklausta T. B. ir BagdonaitÄs automobilyje ir palikta pas jį, o paimta tik po 5 dienų. Mano, kad nuosprendyje nurodytos kaltinimui palankios aplinkybÄs, neanalizuoti faktai, paneigiantys inkriminuotÄ veikÄ . Teigia, kad teismas nevertino visumos byloje esanÄių įrodymų, esanÄių prieÅ¡taravimų tarp liudytojų nurodytų aplinkybių, besÄ lygiÅ¡kai tikÄjo nukentÄjusios ir jos dviejų įstatyminių atstovių liudijimais, nekreipÄ dÄmesio į kai kurių įrodymų neleistinumÄ , padarytus ikiteisminio tyrimo metu proceso pažeidimus, turinÄius reikÅ¡mÄs jo, kaip teisiamojo asmens, teisių pažeidimams, nevertino kai kurių byloje esanÄių įrodymų.
Pažymi, kad teismas bylÄ nagrinÄjo nekreipdamas dÄmesio į tai, kad byloje iÅ¡ esmÄs nagrinÄjamas Å¡eimyninis barnis dÄl vaikų auklÄjimo. Teigia, kad skyrybos įvyko tik 2013-05-29, skyrybų metu ginÄo dÄl vaikų gyvenamosios vietos nebuvo, patys vaikai pasirinko su kuo gyventi, jų Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta į asocialių Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , jis vienas du metus augino ir auklÄjo savo dukras, nes žmona važinÄjo į VokietijÄ uždarbiauti, nevartoja alkoholio 10 metų, niekada prieÅ¡ vaikus nesmurtavo, vaikus mokÄ dirbti, draudÄ bendrauti su ,,neaiÅ¡kiais tipaisâ, tarÄsi su buvusia žmona dÄl vaikų auklÄjimo, taÄiau buvusi žmona leido 16 metų dukrai vienai gyventi jos bute, kai ji buvo iÅ¡vykusi, leido miegoti pas draugus, jo ir žmonos požiÅ«ris dÄl vaikų auklÄjimo nesutapo.
Mano, kad tik kerÅ¡to vedina N. T. tyÄia paraÅ¡Ä melagingÄ praneÅ¡imÄ policijai, jog taip įskaudintų jį ir parodytų, kokia yra gera ir mylinti mama. Pažymi, kad dukros labai pasiilgdavo mamos, kai jos nematydavo daugiau kaip pusÄ metų, jos yra paauglÄs, bendraujanÄios su savo draugais-mylimaisiais ir siekia gyventi niekieno neprižiÅ«rimos, o mama joms tai niekada nedraudÄ. Apeliantas akcentuoja, kad iki Å¡ios dienos jo vaikais rÅ«pinasi V. Å ., nors pati motina N. T. niekur nedirba. Tvirtina, kad teismas, vertindamas proceso dalyvių parodymus, turÄjo atsižvelgti į tai, kad proceso dalyviai suinteresuoti bylos baigtimi, nes dukros net neslÄpÄ, jog pyksta ant apelianto dÄl auklÄjimo.
Mano, kad jo kaltÄ grindžiama tik teismo prielaida, jog J. nemeluoja ir sako teisybÄ. Nurodo, kad proceso metu nukentÄjusiosios J. T. atstovais buvo pripažintos N. T. ir V. Å ., taÄiau teismui nekilo klausimų, kodÄl buvo dvi atstovÄs, kurios, pažeidžiant LR BPK 80 str. 1 d. 3 p., buvo apklaustos. Nurodo, kad teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimo dÄl sumuÅ¡imo laiko, nes motina nurodÄ, kad J. buvo sumuÅ¡ta 2013-08-22 vakare, o J. ikiteisminio tyrimo teisÄjui nurodÄ, kad konfliktas dÄl telefono įvyko per pietus.
Apeliantas kelia klausimÄ , kodÄl N. T. niekur nesikreipÄ iÅ¡ karto po, kai 2013-08-23 pasiÄmÄ vaikÄ , nors tuo metu dar dirbo visos įstaigos, o vaikas telefoninio pokalbio 2013-08-22 metu nieko apie tÄvo smurtÄ nenurodÄ. Mano, kad teismas turÄjo įvertinti visus jo pateiktus įrodymus, nes BPK leidžia gintis ir teikti visus įrodymus, neatitinkanÄius liudytojų parodymų, o skyrybų dokumentai įrodo jo ir N. T. prieÅ¡iÅ¡kus santykius ir tai, kad analogiÅ¡kai nusiteikÄ ir vaikai. Mano, kad teismas nesilaikÄ BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, rÄmÄsi liudytojos J.
T., apklaustos 2013-08-26 ikiteisminio tyrimo medžiagoje NR.67-1-00376-13 apklausa, kuri atlikta pažeidžiant LR BPK 186 str. reikalavimus, nes joje nedalyvavo nei vienas iÅ¡ tÄvų, o dalyvavo tik VTAS atstovas. Nurodo, kad jau nuo 2013-08-27 buvo pažeistos jo, kaip tÄvo teisÄs, neteisÄtai 2013-10-24 buvo paskirta kardomoji priemonÄ. Teigia, kad teismas remiasi motinos, sesers A., globÄjos V. Å . parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi ir teismo iÅ¡vados apie bylos aplinkybes yra grindžiamos prielaidomis ir Å¡meižikiÅ¡komis apkalbomis, jo dukros parodymų patikimumas grindžiamas tik prielaidomis ir melu, į bylÄ nÄra pateikta nei vieno objektyvaus, įstatymo nustatyta tvarka gauto įrodymo, patvirtinanÄio dukros kalbas, taip pat nÄra nei iÅ¡vestinių, nei tiesioginių įrodymų, kurie sudarytų vieningÄ loginÄ Ä¯rodymų grandinÄ.
Pažymi, kad teismų praktikoje visais atvejais atkreipiamas dÄmesys į tai, kad byloje surinkti įrodymai turi bÅ«ti vertinami visumoje, o ne atskirai ar atsietai nuo visų faktinių bylos aplinkybių, teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito nuvertinti. Nurodo, kad teismas atsisakÄ prijungti garso įraÅ¡Ä , padarytÄ 2013-08-13, kai dar nebuvo kalbos apie teismus, kai buvusi jo žmona jam paskelbÄ karÄ dÄl vaikų. Pažymi, kad LR BPK 21 str. 4 d., 7 str., 98 str. nedraudžia gintis, o LAT 2002-11-20 civilinÄje byloje Nr.3K-3-1406/202 yra pasisakÄs, kada galima garso įraÅ¡us naudoti kaip gynybos priemonÄ.
Nurodo, kad nuo 2013-08-22 iki Å¡iandien jis be teismo sprendimo yra atskirtas nuo savo vaikų, jam faktiÅ¡kai apribotos tÄvystÄs teisÄs. Nurodydamas teismų praktikÄ , apeliantas pažymi, kad visur akcentuojama, kad konfliktai dÄl vaikų auklÄjimo tarp susipykusių buvusių sutuoktinių sprÄstini ypatingai kruopÅ¡Äiai ir atidžiai, nes kiekvienas iÅ¡ tÄvų turi savo ne tik asmeninius ketinimus, bet ir susijusius su vaikų likimais, ir nebÅ«tinai, teisÄtus.Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡o nuteistojo skundÄ tenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti.
Prokuroras praÅ¡Ä jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo â atmesti.Nuteistojo skundas atmetamas, prokuroro skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., apeliacinÄs instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. DÄl nuteistojo skundo IÅ¡ nuteistojo S. T. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymu vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, susijusiomis su bylos įrodymais.
LR BPK 20 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. TeisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinÄ teismo teisÄ ir pareiga, todÄl klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju iÅ¡imtinai sprendžia tik teismas (teisÄjas), kurio žinioje yra byla.
Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esanÄiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Taigi, nuteistojo skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindÄ iÅ¡ esmÄs tik nuteistojo mažametÄs dukters J.
T. bei jos motinos N. T. ir sesers A. T. parodymais, kurių patikimumas nuteistajam kelia abejonių, nes, kaip tvirtina nuteistasis, dukros yra nusistaÄiusios prieÅ¡ jį dÄl buvusios sutuoktinÄs N. T. vykdomo siekio su juo susidoroti bei dÄl jo (nuteistojo) taikomų auklÄjamojo pobÅ«džio priemonių, kurios dukroms nÄra priimtinos. Kolegija nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Nuteistojo mažametÄs dukros J. T. parodymai neabejotinai yra vieni iÅ¡ pagrindinių įrodymų, kuriais įrodyta apelianto kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ 2013 m. rugpjÅ«Äio 22 d.
Ir Å¡ie įrodymai yra labai svarbÅ«s, nes bÅ«tent dÄl nukentÄjusios mažametÄs parodymų Å¡ioje byloje ir buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu minÄti parodymai dÄl aptariamos nusikalstamos veikos pasitvirtino.Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisÄja nukentÄjusioji J. T. nurodÄ, kad 2013 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį, tikslios datos neprisimena, virtuvÄje ji pastebÄjo, kad tÄtis jÄ fotografuoja, jai tas nepatiko, ji nuÄjo į savo kambarį, ten tÄtis jÄ vÄl pradÄjo fotografuoti, tai pamaÄiusi ji norÄjo iÅ¡ jo paimti telefonÄ , tada tÄtis jai iÅ¡ kelio trenkÄ Ä¯ kairÄ Å¡launį ir iÅ¡ kumÅ¡Äio trenkÄ Ä¯ kairÄ ausį, jai akyse apie 5 sekundes pasidarÄ juoda, smÅ«gis į ausį buvo skaudesnis nei į kairÄ Å¡launį, mÄlynÄs nebuvo, taÄiau ant to Å¡ono ji negalÄjo miegoti dvi naktis, buvo paraudimas, tÄtis pagrasino, kad jei ji ir toliau taip darys, tai bus dar blogiau, tÄ paÄiÄ dienÄ ji tÄÄio telefonu kalbÄjo su mama, taÄiau jai telefonu nieko nesakÄ, kadangi manÄ, jog tai nesvarbu, anksÄiau yra buvÄ, kad tÄtis trenkdavo, galvojo apie tai pasakyti į akis, kai mama atvažiuos, kitÄ dienÄ apie tai pasakÄ mamai ir sesei (1 t., 44-45 b. l.).
NukentÄjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir pats apeliantas. Ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinÄjimo metu jis neneigÄ, jog nagrinÄjamo įvykio metu įvyko konfliktas su mažamete dukra dÄl jo siekio mergaitÄ nufilmuoti, kad dukrai tai nepatiko ir ji norÄjo atimti iÅ¡ jo telefonÄ , dÄl ko jis dukrÄ atstÅ«mÄ, kuri lovoje tik atsisÄdo, taÄiau neigÄ dukrai spyrÄs į kairÄ kojÄ ir vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄs į ausį, nors nurodÄ, kad po konflikto mergaitÄ paliko susijaudinusiÄ (1 t., 58 b. l., 2 t., 67-68 b. l.).
IÅ¡ nukentÄjusiosios J. T. motinos N. T. 2013-08-24 pareiÅ¡kimo policijos komisariatui matyti, kad ji praÅ¡o nubausti S. T. už tai, kad jis 2013-08-22 vakare sudavÄ smÅ«gį į ausį ir į kojÄ jų nepilnametei dukrai J. T. (1 t., 1 b. l.). Apklausiame teisme N. T. parodÄ, kad ji 2013-08-22 skambino J., taÄiau mergaitÄ nieko nesakÄ, susitarÄ susitikti rugpjÅ«Äio 23 d., jį dukrÄ pasiÄmÄ rugpjÅ«Äio 23 d., parsivežus jÄ namo ir begeriant arbatÄ dukra pradÄjo pasakoti apie įvykio aplinkybes, kad jai sÄdint virtuvÄje ant sofos ir raÅ¡ant SMS žinutes tÄtis pradÄjo jÄ filmuotai, dukrai tas nepatiko, ji praÅ¡iusi tÄvo liautis, bet jis vis tiek nesiliovÄ, tada dukra griebÄ jam už telefono, bet nepataikÄ, tada tÄtis jai spyrÄ Ä¯ kojÄ ir kumÅ¡Äiu sudavÄ Ä¯ ausį, ji nuÄjo į savo kambarį, atsigulÄ, o tÄtis jÄ vÄl filmavo, jai buvo užkritusi ausis, naktį skaudÄjo.
Ä® klausimÄ , dÄl ko ji nieko nesakÄ kai ji (N. T.) skambino, mergaitÄ pasakÄ, jog galvojo pasakyti kai jos susitiks, nes tÄtis įraÅ¡inÄja pokalbius ir ji bijojo, mergaitÄ parodÄ kairÄs kojos Å¡launį, kuri buvo truputi patinusi, taÄiau mÄlynÄs nebuvo (2 t., 69-70 b. l.). Apie tai, kad S. T. nagrinÄjamo įvykio metu smurtavo prieÅ¡ J. T. apklausima pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ nurodÄ ir A. T., nukentÄjusiosios sesuo, kuri parodÄ, kad tÄtis sudavÄ sesei J., J. mamai papasakojo, kad tÄtis jÄ filmavo, tas sesei nepatiko, tÄtis trenkÄ J.
į kojÄ ir ausį, dÄl to mama kreipÄsi į policijÄ (1 t., 49-50 b. l.). Apie panaudotÄ smurtÄ mažametÄs atžvilgiu teismui nurodÄ Å¾inanti ir liudytoja V. Å . (2 t., 71 b. l.). Be paminÄtų nukentÄjusiosios, apelianto ir liudytojų parodymų, byloje yra ir raÅ¡ytinÄ medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog nukentÄjusioji J. T., atsakydama į KelmÄs rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų suformuluotus klausimus, dalyvaujant globÄjai bei Å¡io skyriaus specialistams, 2013-10-08 nurodÄ, kad tÄvas, kai ji buvo nuvažiavusi pas jį, jos atsipraÅ¡Ä, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo, nors prieÅ¡ tai tÄ neigÄ (2 t., 33 b. l.).
Ir nors apeliantas skunde teigia, kad apklaustų asmenų parodymai prieÅ¡taringi ir šį savo teiginį jis argumentuoja tuo, kad N. T. pareiÅ¡kime policijai dÄl dukters sumuÅ¡imo nurodÄ, kad tai buvo padaryta 2013-08-22 vakare, o nukentÄjusioji J. T., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , nurodÄ, kad tÄvas prieÅ¡ jÄ smurtÄ naudojo 2013-08-22 per pietus, taÄiau tai kolegija nelaiko esminiu parodymų prieÅ¡taravimu. Ir nors nuteistasis stengiasi sumenkinti nukentÄjusiosios motinos parodymus akcentuodamas šį neatitikimÄ , taÄiau kolegija sprendžia, kad nevisiÅ¡kai tikslus laiko nurodymas nÄra esminÄ aplinkybÄ, dÄl ko bÅ«tų galima pagrįstai suabejoti N. T. parodymais kaip įrodymais ar vertinti juos kaip prieÅ¡taringus, juolab, kad N. T. niekada nei tyrimo metu, nei teisme neparodÄ maÄiusi, kaip S. T. muÅ¡Ä J.
â ji nurodÄ apie tai tik girdÄjusi iÅ¡ paÄios nukentÄjusiosios, todÄl nedidelis laiko neatitikimas galimas, kadangi pati liudytoja nedalyvavo įvykyje. Jokių kitų prieÅ¡taravimų proceso dalyvių parodymuose kolegija nenustatÄ, jų nenurodÄ ir apeliantas, todÄl sutikti su nuteistojo teiginiais, jog nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, nÄra pagrindo. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje rÄmÄsi 2013-08-26 nukentÄjusiosios parodymais, kurie, pasak nuteistojo, buvo užfiksuoti pažeidžiant LR BPK 186 str. numatytÄ nepilnameÄio nukentÄjusiojo apklausos tvarkÄ .
Å is argumentas atmetamas, kadangi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas vadovavosi tik nukentÄjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisÄjui, o 2013-08-26 parodymai teisminio nagrinÄjimo metu buvo tik pagarsinti, supažindinant proceso dalyvius su bylos medžiaga (2 t., 72 b. l.), taÄiau priimant galutinį teismo sprendimÄ jais nebuvo remtasi. Nuteistojo teigimu, nagrinÄjant bylÄ buvo pažeistas ir LR BPK 80 str. 1 d. 3 p., kuriame numatyta, kad kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas įtariamojo, kaltinamojo, iÅ¡teisintojo ar nuteistojo gynÄjas, nukentÄjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo atstovai â dÄl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynÄjo arba atstovo pareigas.
Bylos duomenys patvirtina, kad byloje parodymus davÄ mažametÄs J. T. atstovÄ pagal įstatymÄ motina N. T. bei J. T. laikina globÄja V. Å .. Atsižvelgiant į tai, kolegija nesutinka, jog Å¡iuo atveju buvo pažeistos BPK 80 str. 3 p. nuostatos, kadangi LR BPK 54 str. 3 d. yra nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ LR BPK 80 str. 1 d. 3 p. numatytos taisyklÄs. LR BPK 54 str. 3 d. numatyta, kad atstovai pagal įstatymÄ , kuriems priskiriami nepilnameÄio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentÄjusiojo tÄvai, įtÄviai, globÄjai, rÅ«pintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rÅ«pinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentÄjusiuoju, įgalioti asmenys (BPK 53 str. 2 d.) gali bÅ«ti apklausti kaip liudytojai.
Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad mažametÄ J. T. teismo proceso metu atstovavo dvi atstovÄs pagal įstatymÄ â motina N. T. ir laikina globÄja V. Å ., kas nÄra įprasta teisminiuose procesuose, taÄiau tai, kolegijos nuomone, nelaikytina BPK pažeidimu, dÄl kurio bÅ«tų buvÄ suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisÄs ar kuris bÅ«tų sukliudÄs teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo iÅ¡vados skundžiamame nuosprendyje dÄl S. T. kaltÄs motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samia, visapusiÅ¡ka bei neÅ¡aliÅ¡ka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu.
TeisÄjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog S. T. savo veiksmais padarÄ jam inkriminuotÄ veikÄ . ApylinkÄs teismas rÄmÄsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dÄstÄ sprendimo motyvus, nurodÄ, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, įvertino teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas.
Vien tai, kad Å¡iuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄios įstatymui. Tokiu bÅ«du apelianto teiginiai dÄl tariamo jo nekaltumo prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinÄms bylos aplinkybÄms, ir prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, yra paneigti byloje esanÄių ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Jo kaltÄ padarius kaltinime inkriminuotÄ veikÄ yra visiÅ¡kai įrodyta ir abejonių nekelia, todÄl jo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
DÄl prokuroro apeliacinio skundo Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrÄ nuteistajam bausmÄ, kurios rūšies nenumato pritaikytas baudžiamojo kodekso straipsnis, todÄl praÅ¡o skirti inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ , o paskirtos bausmÄs vykdymÄ atidÄti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas S. T. pripažino kaltu pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 140 str. 3 d. (2013-07-02 įstatymo redakcija Nr. XII-501, įsigali. 2013-07-13 (Žin., 2013, Nr. 75-3772) (fizinio skausmo sukÄlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažameÄiui) ir paskyrÄ devynių mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigodamas S. T. 8 mÄnesius dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose (LR BK 48 str. 7 d.).
TaÄiau pažymÄtina, kad Å¡io įstatymo sankcijoje yra numatyta vienintelÄ bausmÄs rūšis â laisvÄs atÄmimas iki 2 metų. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmÄ, nenumatytÄ BK straipsnio sankcijoje, savo sprendimo nemotyvavo, nenurodÄ, kodÄl apeliantui paskyrÄ Å¡velnesnÄ bausmÄ, nei numatyta įstatyme.Kadangi teismas skundžiamu nuosprendžiu S. T. paskyrÄ sankcijoje nenumatytÄ bausmÄs rūšį â laisvÄs apribojimÄ , taip pažeisdamas BK 54 str. 1 d. nuostatas, nuosprendis keistinas dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs (BPK 328 str. 1 p. 2 p.).
Svarstydamas bausmÄs dydžio klausimÄ apeliacinÄs instancijos teismas atsižvelgia į tuos paÄius bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, į kuriuos atsižvelgÄ ir pirmosios instancijos teismas â S. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobÅ«dį, kaltÄs formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, jo asmenybÄ.S. T. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), nors jis ir anksÄiau buvo teistas, taÄiau teistumas yra iÅ¡nykÄs, administracine tvarka nebaustas, Å«kininkauja, nÄra neigiamai jį apibÅ«dinanÄių duomenų, jo atsakomybÄ sunkinanÄių ir atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes S. T. skirtina laisvÄs atÄmimo bausmÄ, savo trukme artima Å¡ios bausmÄs minimumui. Prokuroras skunde praÅ¡o, vadovaujantis BK 75 str., laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti vidutiniam galimam įstatyme numatytam terminui, taÄiau jokių motyvų dÄl tokio termino nustatymo skunde neiÅ¡dÄsto. Visgi kolegija, atsižvelgdama į anksÄiau iÅ¡dÄstytas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡iuo atveju bausmÄs tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidedant bausmÄs vykdymÄ trumpesniam laikui, t.y. vieneriems metams bei skiriant prokuroro skunde nurodytus teismo įpareigojimÄ ir baudžiamojo poveikio priemonÄ.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a:
S. T. apeliacinį skundÄ atmesti.KelmÄs rajono apylinkÄs teismo 2014 m. rugsÄjo 30 d. nuosprendį pakeisti:S. T., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 8 p., 722 str., laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 metams, įpareigoti S. T. per visÄ bausmÄs atidÄjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonÄ â per 6 mÄnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                 Bronius Zalaga TeisÄjai                                                                              Vaclovas Iždonas                                                                               Gražvydas PoÅ¡kus