52f8cc66-ed4e-42f2-887f-fe1d495829cc · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2525-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01519-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5).PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki skundo padavimo dienos (2017 m. liepos 17 d.) buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos uždarosios zonos kamerose netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad minėtu laikotarpiu buvo patalpintas į kameras, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.

Tvirtino, kad ankÅ¡toje 27,42 kv. m. kameroje Nr. 26 buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, didelę dalį kameros ploto užėmė baldai. Patalpoje buvo netinkama vėdinimo sistema, langas prasiverdavo tik 3 cm. Dėl nepakankamo vėdinimo buvo sunku kvėpuoti, atsirado nosies gleivinės uždegimas. Sanitariniame mazge buvo įrengtas tupimas tualetas, dėl ko kilo nepatogumų. Kameros Nr. 25 plotas 31,74 kv. m., įrengtos 8 miegamosios vietos, didelę kameros ploto dalį užėmė baldai. Pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži, dėl nepakankamo judėjimo jautė sÄ narių skausmus, kojų tirpimÄ .

Kamerose buvo blakių, pelių ir žiurkių. Kenkėjų naikinimas buvo atliekamas neefektyviai. Dušų patalpos netvarkingos, sienos apipeliję, sanitariniai įrenginiai iÅ¡laužyti, vanduo netinkamos kokybės. Per nustatytÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas nespėdavo iÅ¡simaudyti ir iÅ¡siskalbti drabužius, dėl to patyrė diskomfortÄ .Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 27-33) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais reglametuota gyvenamojo ploto norma.

Akcentavo, kad pataisos namų kameros įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Kamerų sanitariniai mazgai atskirti aukÅ¡tomis pertvaromis, vietoje unitazų įrengti klozetai. 2-jo sektoriaus duÅ¡o patalpos iÅ¡klijuotos keramikinėmis plytelėmis, sulūžę duÅ¡o sieteliai ar vandens maiÅ¡ytuvai nedelsiant keičiami. Tiekiamas vanduo atitinka keliamus reikalavimus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tyrimų duomenys. Patalpos, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus, jose taip pat įrengta ir mechaninė vėdinimo sistema.

Pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ir deratizacijÄ . 2-jo sektoriaus skalbykloje yra sudaryta galimybė nuteistiesiems skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Akcentavo, kad gyvenamÄ sias ir buities patalpas nuolat valo patys jose laikomi nuteistieji.

Jei nuteistieji gerai atliktų savo pareigas (tinkamai patalpas valytų, vėdintų), pelėsis neatsirastų. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien. ApžiÅ«ros metu kruopščiai apžiÅ«rimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvų tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama, ar nėra plytų nuolaužų, statybinių Å¡iukÅ¡lių ir pan. ApžiÅ«rų metu užfiksuoti pažeidimai Å¡alinami nedelsiant. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medikus dėl slogos, sÄ narių skausmo.

Tačiau minėti sveikatos sutrikimai nesusiję su kalinimo sÄ lygomis pataisos namuose. Byloje nėra įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys. Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) netinkamomis sÄ lygomis nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki skundo padavimo dienos (2017 m. liepos 17 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Remiantis bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į Å¡ias kamerų tipo patalpas: nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. – į kamerÄ Nr. 26, kurios plotas 27,42 kv. m., įrengtos 6 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui kameroje teko 4,57 kv. m. (27,42/6) ploto; nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. liepos 17 d.

– į kamerÄ Nr. 25, kurios plotas 31,74 kv. m., įrengtos 8 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui kameroje teko 3,96 kv. m. (31,74/8) ploto (b. l. 37, 38). Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę kamerų ploto dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, kas atitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti patalpų per atveriamÄ langÄ (jog turėjo sunkumų atveriant langÄ , ar, kad dėl to kreipėsi į pataisos namų administracijÄ ).

IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažymos Nr. 77-2527 (b. l. 38-39) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas su skundais dėl oro trÅ«kumo į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl patalpų vėdinimo natÅ«raliai per langus bei ventiliacines angas. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo kamerų vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jam neužteko laiko nusiprausti ir iÅ¡siskalbti drabužius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrinama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. Be to, kaip matyti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažymos Nr. 77-2527 (b. l. 38-39), 2-jo sektoriaus skalbykloje ir džiovykloje yra sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų, jog realiai pareiÅ¡kėjui tenkantis maudymosi laikas neatitiko atsakovo atstovo nustatytos maudymosi trukmės, ar, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti nuteistiesiems skirta skalbykla, todėl konkrečiu atveju galimybės vienÄ kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl to nenustatyti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal higienos normos 34, 35 punktus, laisvės atėmimo vietos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas).

Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4, 5 punktus, gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį. Sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ , juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai (b. l. 42-44). Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad prausyklos patalpos netvarkingos, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymÄ asmuo tinkamai neatliko savo pareigų.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl neÅ¡varos gyvenamosiose bei buitinėse patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , ar kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažymos Nr. 77-2527 (b. l. 38-39) matyti, kad 2-jo sektoriaus kamerų tipo patalpų duÅ¡o patalpos grindys ir sienos iÅ¡klijuotos keramikinėmis plytelėmis, sugedę duÅ¡o sieteliai ar vandens maiÅ¡ytuvai keičiami nedelsiant. Be to, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos patalpų bÅ«klės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad patalpos netvarkingos ir neremontuotos, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, tačiau iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. pažymos (b. l. 38-39) matyti, kad ginčo laikotarpiu 2-jo sektoriaus kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai buvo atskirti aukÅ¡tomis pertvaromis, o vietoje unitazų įrengti klozetai. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo blakių, pelių, žiurkių. Pažymi, kad kenkėjų naikinimas vykdomas neefektyviai.Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti kenkėjų.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami du kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl kenkėjų plitimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti pareiÅ¡kėjo deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis, siejamomis su parazitų plitimu.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vanduo buvo netinkamas.

Tačiau minėtas aplinkybes paneigia į bylÄ pateikti Geriamojo vandens tyrimų protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad geriamojo vandens mėginių tyrimų rezultatai atitiko higienos normos reikalavimus (b. l. 50-52). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių. Tačiau, teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to atmetami.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto Medicinos pažymėjimo (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos) matyti, kad pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nekonstatuota (b. l. 35).

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų –neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Audrius Grauželis