2013-10-03 Nr. AB-5922-3-65-3-00199-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1077/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00199-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 24. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2, 7) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliaus – ir atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-02041 (toliaus – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, bei įpareigoti atsakovą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, jog 2011 m. kovo 30 d. Panevėžio miesto dienraštyje „Sekundė” Nr. 71(4575) buvo išspausdinta pareiškėjo nuotrauka ir straipsnis, kuriame A. S. pavadintas žmogžudžiu. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas tik 2011 m. birželio 10 d. ir iki šiol nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir manydamas, kad dienraštis „Sekundė” pažeidė jo bei jo motinos J. L. garbę ir orumą pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau ją suteikti buvo atsisakyta. Atsisakymas teikti teisinę pagalbą grįstas tuo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau turtinės žalos jis nepatyręs. Dėmesys buvo atkreiptas į tai, jog pareiškėjas kreipėsi ne tik dėl savo teisių pažeidimo, bet ir dėl savo motinos J. L., nors nėra jos atstovas pagal įstatymą.

Atsakovas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 12-13) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin. 2008, Nr. 50-1841) (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įvardinti asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antrinė teisinė pagalba nėra tekiama, t. y. kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus, pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos, prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savavališkos profesinės veiklos, pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba; pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus; reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis; pareiškėjas, kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovas nurodė, jog VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 3 punktu reglamentuota, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių padarytos turtinės žalos faktą, o tai yra savarankiškas įstatyme įtvirtintas pagrindas, kurio nesant antrinė teisinė pagalba neteikiama.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir dėl savo motinos J. L. teisių pažeidimo, tačiau A. S. nėra įstatyminis J. L. atstovas, su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas taip pat nepateikė dokukmento, patvirtinančio jo įgaliojimus reikšti prašymus J. L. vardu, todėl buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas kreipėsi antrinės teisinės pagalbos ne dėl savo teisių pažeidimo.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, PAAT) 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu (b. l. 67-70) atmetė pareiškėjo A. S. skundą dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvia nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Išanalizavęs bylos medžiagą PAAT padarė išvadą, kad pareiškėjas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi prašydamas antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo ir su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimo, taigi civilinėje byloje nekėlė reikalavimo priteisti turtinės žalos, kurios atsiradimas būtų siejamas su garbės ir orumo pažeidimu, paskleidus, pareiškėjo manymu, tikrovės neatitinkančias žinias, atlyginimą.

PAAT pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus. Įvertinęs pareiškėjo prašyme išreikštą poziciją, jog dienraštis „Sekundė“ atsiprašytų ne tik pareiškėjo, bet ir jo motinos J. L., pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas kreipėsi ne tik dėl savo, bet ir dėl savo motinos galimai pažeistų teisių gynimu. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nėra asmens, kuris serga sunkia psichine liga, taip pat asmens, kuriam nustatytas sunkus neįgalumas arba kuris pripažintas nedarbingu, globėjas (rūpintojas) bei asmens, kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžiaus ir kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, globėjas ar rūpintojas, taigi pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias fizinių asmenų veiksnumą, A. S. negali būti pripažintas savo motinos J. L. įstatyminiu atstovu

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

III. Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 76) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą (b. l. 89-90) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2, 7) prašydamas panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-02041, kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, taip pat įpareigoti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje.

Byloje ginčas kyla dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VGTPĮ numatyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama, t. y. kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar atstovavimas byloje yra neperspektyvus, kai pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos, kai prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos, pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba, pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus, reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, pareiškėjas, kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalis).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. kovo 30 d. Panevėžio miesto dienraštyje „Sekundė” Nr. 71(4575) buvo išspausdinta pareiškėjo nuotrauka ir straipsnis, kuriame A. S. pavadintas žmogžudžiu. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje buvo priimtas tik 2011 m. birželio 10 d. ir iki šiol nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir manydamas, kad dienraštis „Sekundė” pažeidė jo bei jo motinos J. L. garbę ir orumą pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo prisiteisiant neturtinę žalą, tačiau ją suteikti buvo atsisakyta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašyme Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 15), taip pat skunde teismui pateikė aiškią poziciją, aiškų teisinių rezultatų siekį, taip apibrėždamas prašomos teisinės pagalbos teikimo ribas. Teisėjų kolegija nurodo, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti. Tai reiškia, kad valstybė antrinę teisinę pagalbą suteikia tik tokia apimtimi, kokia yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.

Pažymėtina, kad VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 3 punkte expressis verbis nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama pareiškėjui, kuris kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nepatyrė turtinės žalos, o VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama pareiškėjui, kai šis kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.

Byloje vertinamu atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kad siekia prisiteisti neturtinę žalą dėl jo garbės ir orumo įžeidimo, jo reikalavimas dėl įpareigojimo žiniasklaidos priemonei paneigti paskleistas žinias yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261 -3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimą, teisėjų kolegija pritaria Panevėžio apygardos administracinio teismo išvadoms ir jų atskirai nekartoja.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys