2019-07-10 Nr. AB-14154-3-61-3-01296-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-414-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01296-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, atsakovams „Luminor bank“ AB, Vilniaus miesto savivaldybei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas 1) panaikinti „Luminor bank“ AB 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. K19.38-L053-113 ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 13 d. raštą Nr. S 2019 / (21.12-2101)-12-895 bei priteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) išspręsti pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas bei neteisėtas veikas, siuntimus Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams ir tokiu nusikalstamu pagrindu priimtus sprendimus neskirti pareiškėjui socialinės piniginės paramos bei pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 3) priteisti 149 754,09 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų; 4) priteisti 196 229,50 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų veikų; 5) priteisti 138 278,68 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl „Luminor bank“ AB neteisėtų veikų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti S. F. skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti „Luminor bank“ AB 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. K19.38-L053-113 ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 13 d. raštą Nr. S 2019 / (21.12-2101)-12-895 bei priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis); 2) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą 196 229,50 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos banko neteisėtų veikų; 3) priteisti atlyginti pareiškėjui padarytą 138 278,68 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl „Luminor bank“ AB neteisėtų veikų; 4) nedelsiant atnaujinti nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą. Dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl „Luminor bank“ AB 2018 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. K19.38-L053-113 panaikinimo ir žalos priteisimo, yra susijęs su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.913–6.928 straipsniai) ir nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją, todėl minėtas reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Reikalavimai dėl Lietuvos banko 2019 m. vasario 13 d. rašto Nr. S 2019 / (21.12-2101)-12-895 panaikinimo ir žalos, atsiradusios dėl šio viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojama veiklą, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį, todėl šie reikalavimai yra teismingi administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su „Luminor bank“ AB veiksmais, susijusiais su piniginių lėšų išmokėjimo operacijomis bei banko taikomais mokesčiais, kuriuos skundė Lietuvos bankui.

Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja (dominuoja) civiliniai teisiniai santykiai, nes atsakovo Lietuvos banko veiksmų teisėtumo įvertinimas yra susijęs su „Luminor bank“ AB civilinio pobūdžio veiksmais, todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (teismingumo byla Nr. T-68/2016). Be to, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atnaujinti nutrauktos elektros energijos tiekimą pareiškėjo gyvenamajam butui, nes šis reikalavimas susijęs su sutartiniais civiliniais santykiais.

III. Pareiškėjas S. F. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl teisėjos J. R. veikos bei Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams teikti prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai J. R..

Pareiškėjas nesutinka, jog J. R. nesivadovavo ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priteisiant žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų bei neteisėtai nusprendė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo manymu, akivaizdžiai vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta pareiškėjo skundą priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde keliamo ginčo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš „Luminor bank“ AB ir Lietuvos banko bei šių bankų raštų panaikinimo, o taip pat dėl nutrauktos elektros energijos tiekimo atnaujinimo, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-68/2016, kurioje spręstas iš esmės analogiško pobūdžio skundo reikalavimų teismingumo klausimas, t. y. iš esmės buvo prašoma panaikinti Lietuvos banko raštą, priteisti iš Lietuvos banko turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, taip pat iš AB SEB banko turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Aptariamoje Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumo byloje akcentuota, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia reikalavimas dėl žalos iš „Luminor bank“ AB, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, atlyginimo yra susijęs su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.913-6.928 straipsniai). „Luminor bank“ AB veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai ir šio juridinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad minėtas reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjo keliamas reikalavimas – panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 13 d. raštą bei priteisti jam žalą, yra dėl viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto neteisėtų veiksmų vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą bei patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį, taigi, reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui. Tačiau Lietuvos banko veiksmų teisėtumas šiuo atveju yra susijęs su „Luminor bank“ AB civilinio pobūdžio veiksmų, dėl kurių yra keliamas ginčas iš esmės, vertinimu. Be to, pareiškėjo reikalavimas – nedelsiant atnaujinti nutrauktą elektros energijos tiekimą pareiškėjo gyvenamajam butui yra susijęs su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde apibrėžti teisiniai santykiai, iš kurio kilo ginčas, yra mišrūs, tačiau juose vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl aukščiau išvardintų reikalavimų kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pranešti prokurorui dėl teisėjos J. R. nusikalstamų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 109 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai J. R. dėl įstatymų pažeidimo, neatidumo, nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, teisėjo vado pažeminimo, pažymėtina, jog teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo prašymų reikalavimais ir nėra reglamentuoti administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šie klausimai reglamentuoti specialiame įstatyme – Teismų įstatyme, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra kompetentingas spręsti drausmės bylos teisėjui iškėlimo klausimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš „Luminor bank“ AB ir Lietuvos banko bei šių bankų raštų panaikinimo, o taip pat dėl nutrauktos elektros energijos tiekimo atnaujinimo, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius