2024-09-02 Nr. CB-5652-2-68-3-22078-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3172

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22078-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 14 d. paduotu atsakovų R. V. ir B. T. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai R. V. ir B. T. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi: palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovai įpareigoti pašalinti tvorą su pamatu, esančią ieškovams R. T. ir M. P. priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę; panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir byla dalyje dėl virš gretimo sklypo kabančio stogo konstrukcijos pašalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžinta nagrinėti iš naujo; atsakovų priešieškinis atmestas. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Atsakovų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai tinkamai neįvertino kadastrinių matavimų specialisto išvados ir atsakovų argumentų, kad, vykdant gyvenamojo namo ir tvoros statybą, jų būsima vieta galėjo būti pažymėta netiksliai. Atsakovų nuomone, tokios situacijos priežastingumas yra esminis vertinant ginčo aplinkybes ir ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumą; 2) teismai netinkamai aiškino ir taikė aktualiu laikotarpiu galiojusią Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, kurioje buvo nustatyta, kad rašytiniai sutikimai nesudėtingo statinio statybai nėra reikalingi tais atvejais, jeigu per vienerius metus nuo statybos pradžios nebuvo pateikta pretenzijų. Ieškovai, įsigydami žemės sklypą, matė ginčo tvorą ir 15 metų jokių pretenzijų atsakovams nereiškė, o ieškinį pareiškė po to, kai kilo šalių nesutarimai; 3) kasacinio teismo išaiškinta, kad žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet nustatant servitutus. Atsakovai siūlė ieškovams nustatyti atlygintinį servitutą arba nupirkti ieškovų žemės sklypo dalį, kurioje pastatyta ginčo tvora už rinkos kainą, tačiau jie nesutiko. Atsakovų nuomone, atsižvelgiant į visas aplinkybes, servituto nustatymas ieškovų žemės sklypui būtų proporcingas ginčo sprendimo būdas, todėl teismai nepagrįstai netenkino jų priešieškinio; 4) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes vertino ieškovų nurodytas naujas aplinkybes ir dėl šių aplinkybių panaikino sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo išmontuoti namo stogo dalį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. V. (a. k. duomenys neskelbtini) 218 (du šimtus aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 9 d. AB „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė